Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2024 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-523 „Dėl Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos patvirtinimo“ pakeitimo

„LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PIRMININKAS

įsakymas

DĖL LITUANISTIKOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO 2025–2030 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, 19.13 papunkčiu ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2024 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V- 431 „Dėl Lituanistikos prioriteto programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Lituanistikos prioriteto programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 13 punktu,

t v i r t i n u pridedamą Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programą.”

2.1. sudaryti sąlygas konkurencingiems įvairių tematikų lituanistiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, stiprinant pasaulinį lituanistinių tyrimų pripažinimą;

2.2. didinti lituanistinių mokslinių tyrimų rezultatų poveikį visuomenei, ugdant kritinį mąstymą, pilietinį aktyvumą ir atsparumą krizėms;

2.3. skleisti lituanistinių mokslinių tyrimų rezultatus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

2.4. telkti mokslininkus ir kitus tyrėjus tarpdisciplininiams lituanistiniams moksliniams tyrimams, skatinti mokslinių tyrimų naujų metodų ir prieigų kūrimą bei taikymą;

2.5. burti mokslininkų grupes ir stiprinti ilgalaikį mokslininkų ir kitų tyrėjų tarptautinį bendradarbiavimą, didinti į lituanistinius mokslinius tyrimus įtraukiamų užsienio tyrėjų skaičių;

2.6. skatinti pradedančiųjų ir patyrusių tyrėjų įsitraukimą į lituanistinius mokslinius tyrimus, sudarant sąlygas tyrėjų tinklaveiklai ir tvariai akademinei karjerai;

2.7. kurti ir plėtoti lietuviškąją mokslo terminiją, lietuvių kalbos ir kultūros skaitmeninius duomenynus;

2.8. skatinti piliečių mokslo kultūrą;

2.9. skatinti lituanistikos plėtrą, mokslo diplomatiją, populiarinti lituanistinę kultūrą ir lituanistikos mokslo žinias Lietuvoje ir už jos ribų.

3.1. Lituanistika – tai mokslinių tyrimų ir šviečiamųjų veiklų visuma, apimanti visus Lietuvai, lietuviams ir lietuviškumui aktualius aspektus, aprėpianti visą Lietuvai ir jos tapatybei svarbių reiškinių spektrą, įskaitant (bet neapsiribojant) istoriją, kalbą, literatūrą, kultūrą, meną, filosofiją, visuomenės gyvenimą;

3.2. Lituanistikos plėtros projektai – bendradarbiaujant su diaspora ir (ar) užsienio mokslinėmis, tarptautinėmis, diplomatinėmis institucijomis, žiniasklaida vykdomos veiklos, kurių tikslas – stiprinti ir skatinti  lietuvių kalbos, mokslo ir kultūros pažinimą, jo įtrauktį į akademinės veiklos procesus, lituanistinio paveldo paiešką užsienyje, mokslo diplomatiją, sudarant  sąlygas šių veiklų tęstinumui ir specifinių uždavinių sprendimui ir lituanistikos srityje dirbančių užsienio mokslininkų telkimui;

3.3. Mokslo diplomatija – veiklos, kuriomis siekiama pasaulyje reprezentuoti Lietuvos poreikius ir mokslo rezultatus, padėti spręsti Lietuvai aktualius uždavinius, megzti ryšius su užsienio mokslinėmis, tarptautinėmis, diplomatinėmis institucijomis ir žiniasklaida;

3.4. Sklaida – tai mokslinių tyrimų rezultatų parengimas leidybai ir publikavimas Lietuvoje ir užsienyje, įvairios mokslo populiarinimo veiklos, mokslo žurnalų leidyba;

3.5. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – tai tyrimai, kuriuose integruojami dviejų ar daugiau mokslo krypčių duomenys ir (arba) metodai, siekiant naujų ir (arba) aktualių mokslo rezultatų bendradarbiaujančiose mokslo kryptyse ir dalyvaujant visų integruojamų mokslo krypčių mokslininkams. Šių tyrimų atveju išskiriama: tarpdiscipliniškumo turinys (kas integruota), tarpdisciplininės sąveikos tipas (kaip integruota) ir tarpdiscipliniškumo tikslas (ko siekiama integruojant). Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai gali būti artimojo tarpdiscipliniškumo, kai integruojamos tos pačios mokslo srities mokslo kryptys, ir tolimojo tarpdiscipliniškumo, kai integruojamos skirtingų mokslo sričių mokslo kryptys;

3.6. kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) pirmininko patvirtintose Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrosiose taisyklėse vartojamas sąvokas.

5.1. telkti tyrėjus atlikti reikšmingus lituanistinius tyrimus:

5.2. didinti lituanistinių mokslinių tyrimų rezultatų prieinamumą ir žinomumą:

5.3. populiarinti lituanistinių mokslinių tyrimų rezultatus:

5.4. skatinti lituanistikos plėtros projektus ir jų rezultatų sklaidą:

7.1. tapatybė, istorinė ir kultūrinė atmintis (Lietuvos valstybės, visuomenės ir įvairių jos grupių praeities, dabarties ir ateities naratyvai, paminklai, simboliai ir atminties vietos, paveldas ir atminties institucijos, lokalūs, regioniniai ir globalūs iššūkiai, europietiškumo dėmuo ir kt.);

7.2. Lietuvos visuomenės mąstymo tradicija ir savirefleksijos raida (visuomenės mąstymo formos, jų savitumai, tarpusavio įtampos, santykis su kitomis mąstymo tradicijomis, perinterpretavimas iš filosofinės, istorinės, literatūrologinės, kultūrologinės, menotyros ir kitų perspektyvų);

7.3. globalumo, europietiškumo ir lietuviškumo santykis (europietiškumo dėmuo lietuviškojoje tapatybėje, europietiškos vertybės lituanistinėje mintyje, europietiškumas kaip Lietuvos tapatybės dalis ir ateities projekcijų sandas, Lietuva Europos Sąjungoje ir kitose Europos struktūrose);

7.4. kasdienio gyvenimo ir mentaliteto tyrimai lituanistiniame kontekste (kasdienybėje išgyvenami tokie fenomenai, kaip laisvė, darbas, buitis, seksualumas, meilė, šeima, mirtis, trauma, (ne)teisingumas, kančia, kaltė, viltis ir kt., ir jų transformacijos, lietuvybės ir visuomenės įvairovės supratimas įvairių mokslų perspektyvoje);

7.5. Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos tyrimai (ekonominė raida ir krizių įveikimas, pramonės, technologijų ir inovacijų dinamika bei poveikis visuomenei ir jos aplinkai, socialinės integracijos ir socialinės politikos iššūkiai ir pokyčiai, jų poveikis bendruomenėms ir individams, amžėjimas, švietimo ir sveikatos sistemų raida);

7.6. praeities ir dabarties Lietuvos politiniai ir teisiniai iššūkiai (Lietuvos teisinės sistemos raida, teisinio reguliavimo pokyčiai, teisingumo vykdymas, piliečių teisės ir laisvės, Lietuvos vidaus politikos raida, politiniai santykiai su užsienio šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, teisės ir politikos idėjų apykaita);

7.7. Lietuvos meno tyrimai (kūrybos ir atlikimo meno recepcija bei interpretacija, tarpdisciplininiai menotyros tyrimai, meniniai tyrimai, pabrėžiantys meno ir visuomenės sąveikas, meno galią ir kritiką, kt.);

7.8. Lietuvos demografijos ir visuomenės įvairovės tyrimai (istorinė šeimos demografija, lyčių studijos, persidengiančios tapatybės, demografiniai scenarijai, visuomenės mažumų tyrimai, visuomenės nuostatos, atskirties ir integracijos iššūkiai);

7.9. lituanistika, dirbtinis intelektas ir naujosios medijos (lituanistika skaitmeniniu pavidalu, lituanistiniai duomenų rinkiniai, įskaitant skirtus neuroniniams tinklams apmokyti);

7.10.    mokslo ir idėjų istorija (intelektinė istorija, reikšmingų idėjų apykaita Lietuvoje ir pasaulyje, įvairių mokslinių disciplinų istorijos tyrimai, mokslo institucijų istorija ir personalijų biografijos, didieji atradimai, išradimai bei technologijų raida ir jų poveikis visuomenei, žmogaus ugdymo paradigmos);

7.11.    baltistikos studijos ir Baltijos regiono tyrimai (lyginamieji Lietuvos ir kitų Baltijos regiono valstybių, visuomenių ir individų tyrimai, tarpusavio ryšiai ir sąveika, regiono integracijos procesai, regiono istorija ir raida, Baltijos regiono kalbų ir raštijos tyrimai, kalbų vartojimas ir kalbinės nuostatos);

7.12.    lietuvių kalbos ir literatūros tyrimai (lietuvių kalbos sinchroniniai ir diachroniniai tyrimai, kontrastyviniai, tarpkultūriniai ir vertimo problematikos tyrimai, kalbos paveldas, raida ir kaita, gestų kalba ir kitos lietuvių kalbos formos, Lietuvos literatūros istorija, poveikis visuomenei ir šiuolaikiniai procesai);

7.13.    Lietuvos priešistorės ir istorijos tyrimai (visuomenę veikę procesai, įvykių antropologija, mikroistorija, ekonomikos, politinių ir socialinių reiškinių istorija, archeologija, pagalbiniai istorijos mokslai);

7.14.    judančio žmogaus, jo aplinkos ir diasporos tyrimai (migracija, migrantai ir jų keliai, tapatybės pokyčiai, adaptacijos procesai);

7.15.    bevalstybės Lietuvos tyrimai (valstybingumo neturinčios Lietuvos, kai šalies teritorija ar jos dalis buvo prijungta prie kitų valstybių, tyrimai įvairių humanitarinių ir socialinių mokslų perspektyvoje);

7.16.    ekosistemų kaita, antropocenas ir geopolitika (aktualiausi globalūs iššūkiai, ekosistemų kaitos, antropoceno procesų ir geopolitinės raidos suvokimas lituanistinėje perspektyvoje, Lietuvos visuomenės įsitraukimas į įvairius pasaulinės dinamikos scenarijus);

7.17.    Lietuvos valstybės ir žmogaus saugumas (istorinės ir šiuolaikinės grėsmės ir jų valdymas, hibridinis karas, minkštoji galia, poveikis visuomenei, individui ir jo tapatybei, žmogaus teisių užtikrinimas, visuomenės atsparumas, karo ir diplomatijos istorija bei dabarties iššūkiai);

7.18.    lituanistinio paveldo sisteminės paieškos ir tyrimai (istoriniai ir kultūriniai reiškiniai bei simboliai, svarbūs lietuvių tapatybės formavimuisi ir išsaugojimui už Lietuvos ribų, lietuvių ir Lietuvos reprezentavimas užsienio mokslinėje istoriografijoje, dokumentikoje, literatūroje, kine ir vaizduojamuosiuose menuose);

7.19.    Lietuvos etninės kultūros etnologiniai ir folkloristiniai tyrimai (lietuviškųjų regionų tradicijų ir papročių tyrimai, materialiojo ir nematerialiojo etninio paveldo tyrimai, etninės kultūros recepcija šiuolaikinėje visuomenėje);

7.20.    istorinių Lietuvos religijų, sekuliarios ir postsekuliarios visuomenės tyrimai (senovės baltų religija ir mitologija, krikščionybė įvairių denominacijų pavidalais, judaizmas, islamas, įvairialypiai mūsų laikų religiniai ir religinio pobūdžio judėjimai, pasaulietiškumo, sekuliarumo ir postsekuliarumo procesai, religijotyra, sakraliųjų tekstų hermeneutika, teologija, religijos filosofija, sociologija bei psichologija);

7.21.    Lietuvos viešosios komunikacijos ir žurnalistikos ekosistemos tyrimai (šakos, institucijos, rinka, bendruomenė, teisinis sektoriaus reglamentavimas, medijų ir žurnalistikos istorinė raida, viešosios komunikacijos turinys, jo gamyba, cirkuliavimas, recepcija, viešosios komunikacijos auditorijos ir jų elgsena; medijų raštingumas ir edukacija).

9.1. kokybiniai vertinimo kriterijai:

9.2. Kiekybiniai Programos įgyvendinimo rodikliai:

11.1. politinių, finansinių, socialinių ir mokslo politikos pokyčių nulemtas pirmumo teikimas ne lituanistinėms temoms; ši rizika būtų sumažinama vykdant nuolatinę Programos siūlytinų tematikų peržiūrą, projektų pobūdžio aktualizavimą ir adaptavimą;

11.2. nepakankamas naujus, aktualius ir inovatyvius tyrimus siūlančių paraiškų skaičius; ši rizika būtų sumažinama vykdant Programos viešinimą, skelbiant papildomus kvietimus teikti paraiškas;

11.3. nepakankama atliktų tyrimų ir jų rezultatų kokybė bei sklaida; ši rizika būtų sumažinama užtikrinant nuolatinį bendradarbiavimą su projektų vykdytojais (įskaitant jų konsultavimą) ir projektų ataskaitas vertinančiais ekspertais (užtikrinant jų atsakomybę už ekspertinio vertinimo kokybę);

11.4. ribotas tarptautinis bendradarbiavimas; ši rizika būtų sumažinama informuojant mokslininkus apie galimų partnerių paieškos galimybes;

11.5. ribota pradedančiųjų ir patvirtintų tyrėjų įtrauktis į Programos veiklas; ši rizika būtų sumažinama skelbiant atskirus kvietimus skirtingų karjeros etapų tyrėjams ir vykdant į tikslines tyrėjų grupes orientuotą komunikaciją;

11.6. nepakankamas susidomėjimas teikti lituanistikos plėtros projektus; ši rizika būtų sumažinama veikiant proaktyviai: skleidžiant lituanistikos plėtros idėją, bendradarbiaujant su ministerijomis, kitomis institucijomis bei pasaulio lietuvių bendruomene, informuojant apie šio pobūdžio tyrimų finansavimo galimybes.