Dėl Lietuvos mokslo tarybos darbo reglamento patvirtinimo

1.    Lietuvos mokslo tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) pirmininko, pirmininko pavaduotojo, valdybos, ekspertų komitetų ir administracijos darbo organizavimo tvarką įgyvendinant teisės aktuose nustatytus LMT tikslus ir funkcijas. 

2.    Šis Reglamentas su atitinkamais pakeitimais (mutatis mutandis) yra taikomas LMT, kurios veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, LMT nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292, LMT ilgalaike strategija, LMT strateginiais veiklos planais ir kitais LMT veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

3.    LMT savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo ir skaidrumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos ir kitais Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų bei viešojo administravimo įstatymuose nustatytais principais. 

4.    Reglamente vartojami trumpiniai:  

5.    Kitos Reglamente vartojamos sąvokos ir trumpiniai suprantami taip, kaip jie yra apibrėžti LMT nuostatuose.

6.    LMT veikia pagal LMT nuostatus, šį Reglamentą ir Administracijos skyrių nuostatus, kuriuos tvirtina Pirmininkas.  

7.    LMT veiklos organizavimas grindžiamas glaudžiu ir atviru bendradarbiavimu tarp Pirmininko, Pavaduotojo, Valdybos, Komitetų ir Administracijos. Bendradarbiavimas vyksta laikantis lygiateisiškumo, geranoriškumo, tarpusavio pagarbos principų. Šis bendradarbiavimas užtikrina efektyvų darbą, siekiant LMT teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų įgyvendinimo.

8.    Pirmininko, Komitetų, Valdybos, Administracijos bendradarbiavimas vykdomas per Pirmininką, kuris pats ar Pavaduotojo (kitų įgaliotų darbuotojų) pagalba užtikrina informacijos mainus, administracinių procesų planavimą, veiksmų koordinavimą, sprendimų priėmimą ir LMT strateginių tikslų įgyvendinimą.

9.    Valdyba priima nutarimus LMT nuostatuose Valdybos kompetencijai priskirtais klausimais. Jei Pirmininkas neatsižvelgia į Valdybos pateiktus siūlymus, jis pateikia motyvuotą paaiškinimą (žodžiu arba raštu, Valdybai paprašius). Kartą per ketvirtį Pirmininkas pristato Valdybai, kaip įgyvendinami jos nutarimai strateginės reikšmės klausimais.

10.  Komitetai teikia Pirmininkui siūlymus LMT nuostatuose Komitetų kompetencijai priskirtais klausimais, HSM komitetas ir GTM komitetas taip pat atlieka MTEP ekspertinio vertinimo kokybės priežiūrą. Komitetui pateikus Pirmininkui siūlymą, patariantį Komiteto kuruojamų mokslo (meno) sričių ar mokslo ir studijų politikos klausimais, Pirmininkas (ar jo įgaliotas asmuo, ar Pavaduotojas) paskiria Administracijos skyriaus vedėją, atsakingą už siūlymo įgyvendinimo koordinavimą (jei reikalingas koordinavimas) ir Komiteto informavimą. Jei Pirmininkas neatsižvelgia į Komitetų ekspertinius siūlymus, jis pateikia motyvuotą paaiškinimą (žodžiu arba raštu, Komitetui paprašius). Siūlymai ne vieno Komiteto kompetencijai priskiriamais klausimais gali būti pateikti Pirmininkui ir aptarti periodinių susitikimų (Reglamento 12 p.) metu ar Jungtiniame Komitetų posėdyje.

11.  Administracija, siekdama veiksmingo LMT strateginių tikslų įgyvendinimo, užtikrina, kad Pirmininko įsakymai ir Valdybos nutarimai būtų įgyvendinami laiku, kad tarp Pirmininko, Valdybos ir Komitetų vyktų informacijos mainai, bendradarbiavimas ir būtų užtikrintas grįžtamasis ryšys, siekiant didesnio efektyvumo ir veiksmingo organizacijos strateginių tikslų įgyvendinimo.

12.  Pirmininkas organizuoja periodinius kartą per mėnesį ar pagal poreikį Administracijos skyrių vadovų, Valdybos pirmininko, Komitetų pirmininkų, Pavaduotojo susitikimus. Šiuose susitikimuose aptariamas įsakymų, nutarimų ir sprendimų vykdymas, nagrinėjamos iškilusios problemos ir teikiamos rekomendacijos LMT veiklai tobulinti.

13.  LMT vadovauja ir jos vienasmenis valdymo organas yra Pirmininkas. Pirmininko kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, funkcijos apibrėžtos LMT nuostatuose.

14.  Pirmininkas jo kompetencijai priskirtais klausimais leidžia norminius arba individualius teisės aktus – įsakymus. Pirmininko norminiai įsakymai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.  

15.  Pirmininkas gali duoti pavedimus įsakymų, rašytinių ar žodinių pavedimų, ir rezoliucijų (įskaitant ir vizavimą DVS) forma. 

16.  Nesant Pirmininko, jo funkcijas atlieka Pavaduotojas.  Pirmininkui ar Pavaduotojui pavedus ar pritarus, LMT valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose gali atstovauti Komitetų pirmininkai (Komitetų nariai) ir (ar) darbuotojai, iš anksto aptarę atstovavimo tikslą ir poziciją su Pirmininku ar Pavaduotoju.

17.  Visus LMT siunčiamus raštus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, išskyrus informacinio pobūdžio raštus, kuriais nėra formuojama arba keičiama LMT reglamentavimo praktika, pasirašo tik Pirmininkas, jo nesant – Pavaduotojas arba kitas Pirmininko įgaliotas asmuo.

18.  Kitus raštus ir dokumentus (nepaminėtus Reglamento 17 p.) pasirašo Pirmininkas (jam nesant, Pavaduotojas) ar Pirmininko patvirtintoje dokumentų rengimo, derinimo ir pasirašymo tvarkoje nurodyti darbuotojai.

19.  Pirmininkas gali inicijuoti Jungtinį Komitetų posėdį ir jam pirmininkauja arba paveda pirmininkauti vienam iš Komitetų pirmininkų. 

20.  Pavaduotojas užtikrina Administracijos darbą, vykdo kitas Pavaduotojui LMT nuostatuose nustatytas ir Pirmininko pavestas funkcijas. Pavaduotojas, siekdamas užtikrinti Administracijos darbą, organizuoja LMT darbo planavimą ir prioritetų nustatymą.

21.  Pavaduotojas, paskirstydamas užduotis, atsižvelgia į Administracijos skyrių vedėjų atsakomybės sritis.

22.  Periodinių susitikimų metu su Administracijos skyrių vedėjais metu aptaria vykdomą veiklą, iššūkius, Pirmininko įsakymų ir Valdybos nutarimų įgyvendinimą. Užtikrina veiksmingus  informacijos mainus tarp visos LMT struktūros.

23.  Pavaduotojas koordinuoja darbų sinchronizavimą tarp Administracijos skyrių, siekdamas, kad visi administraciniai procesai vyktų vieningai ir be trikdžių. Jis bendradarbiauja su Administracijos skyrių vedėjais, derindamas bendrus LMT veiklos tikslus, užtikrina, kad visi darbuotojai aiškiai žinotų savo užduotis ir atsakomybės ribas, taip pat organizuoja darbuotojų veiklos vertinimo sistemos, kuri padeda sekti pasiekimus ir nustatyti tobulinimo kryptis, įgyvendinimą.

24.  Pavaduotojas, kai dalyvauja Komitetų posėdžiuose, gali teikti paaiškinimus ar siūlymus dėl darbotvarkėje numatytų klausimų.

25.  Įgyvendindamas procesų stebėseną ir tobulinimą, Pavaduotojas nustato veiklos standartus, pagal kuriuos vertinama Administracijos darbo kokybė bei efektyvumas. Reguliariai tikrina, ar vykdomi patvirtinti planai ir atliekamos reikiamos korekcijos.

26.  Stebėdamas naujus technologinius sprendimus bei gerąsias praktikas, kurios gali būti pritaikytos Administracijos veikloje, skatina procesų tobulinimus, siekiant optimizuoti darbo eigą ir sumažinti administracinę naštą.

27.  Pastebėjus nukrypimus nuo patvirtintų planų, Pavaduotojas imasi neatidėliotinų veiksmų, koordinuoja jų atlikimą.

28.  Pavaduotojas reguliariai pristato Pirmininkui Administracijos darbo rezultatus ir pasiektus tikslus.

29.  Koordinuodamas LMT metinės veiklos ataskaitos projekto rengimą, siekia, kad projektas būtų parengtas laiku, objektyviai atspindėtų LMT metinės veiklos rezultatus, organizuoja projektą rengiančios darbo grupės veiklą, koordinuoja ataskaitos projekto derinimą su LMT Valdyba, Komitetais ir Administracija. Užtikrina, kad Pirmininkas galėtų pristatyti veiklos ataskaitą visuomenei iki kovo 31 d.

30.  Valdyba yra kolegialus LMT valdymo organas, vykdantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir LMT nuostatuose numatytas funkcijas.

31.  Valdybos posėdžių organizavimo bei sprendimų priėmimo procedūra vykdoma LMT nuostatuose numatyta tvarka ir pagrindais.

32.  Valdybos posėdis yra pagrindinė Valdybos veiklos forma. Posėdyje visi Valdybos nariai balsavime turi po vieną balsą.  Valdybos nutarimai priimami bendru sutarimu arba posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių balsų dauguma, atviru arba slaptu (pvz., dėl asmenų) balsavimu. Valdybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių. Posėdžio pirmininkas turi teisę pasiūlyti priimti nutarimą posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių bendru sutarimu. Valdybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Valdybos pirmininko arba posėdžiui pirmininkaujančio Valdybos nario balsas. 

33.  Į Valdybos posėdžius be balsavimo teisės kviečiami Pirmininkas, Pavaduotojas, Komitetų pirmininkai, Administracijos atstovas (-ai)  ir kiti asmenys. 

34.  Valdybos posėdžiai paprastai rengiami kartą per mėnesį. Posėdžiai gali būti organizuojami kontaktiniu, nuotoliniu arba mišriu būdu.   

35.  Valdybos posėdį inicijuoja Valdybos pirmininkas. Neeilinis Valdybos posėdis gali būti rengiamas Pirmininko arba ne mažiau kaip trijų Valdybos narių siūlymu.  

36.  Valdybos posėdžiai įprastai yra vieši, išskyrus tuos klausimus, kuriais reikia laikytis konfidencialumo ar jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip. Valdybos sprendimu posėdis arba jo dalis skelbiamas uždaru, kai tai būtina, siekiant apsaugoti privačią informaciją apie asmeninį ar šeimos gyvenimą, informaciją, sudarančią valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar banko paslaptį, taip pat kitais atvejais, nurodant motyvus, dėl kurių posėdis negali būti viešas. Informacija apie viešai svarstomus klausimus skelbiama LMT svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki posėdžio, nurodant stebėtojų registravimosi būdą. Sekretorius yra atsakingas už pageidaujančių dalyvauti posėdyje registraciją ir informavimą. 

37.  Valdybos posėdžio darbotvarkės projektą rengia Valdybos pirmininkas kartu su Sekretoriumi. Į darbotvarkės projektą įtraukiami Valdybos narių, Pirmininko, Pavaduotojo, Komitetų pirmininkų siūlomi klausimai. Kartu su svarstomu klausimu pateikiama susijusi medžiaga ir, pagal galimybes, siūlomo Valdybos nutarimo projektas. Sekretoriui klausimai ir su jais susijusi medžiaga turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki posėdžio dienos.  

38.  Apie rengiamo Valdybos posėdžio laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas (išskyrus force majeure atvejus) elektroniniu paštu pranešama visiems Valdybos nariams, Pirmininkui, Pavaduotojui, Komitetų pirmininkams, taip pat kviestiniams asmenims, išsiunčiant jiems darbotvarkės projektą ir su viešai svarstomais klausimais susijusią medžiagą.

39.  Valdyba kalendorinių metų pradžioje parengia metinį posėdžių ir darbo planą, kuris, esant poreikiui, gali būti tikslinamas ir informuoja apie jį Pirmininką, Pavaduotoją ir Komitetų pirmininkus.   

40.  Valdybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė Valdybos narių. 

41.  Posėdžiams pirmininkauja Valdybos pirmininkas arba jo paskirtas Valdybos narys. 

42.  Valdybos posėdžio pradžioje tvirtinama posėdžio darbotvarkė, ankstesnio posėdžio protokolas. Valdybos nario siūlymu posėdžio darbotvarkė gali būti pakeista ar papildyta bendru sutarimu ar paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių balsų dauguma.  

43.  Svarstomą klausimą Valdybos posėdyje pristato Valdybos narys arba klausimą parengęs asmuo. Klausimo pristatymui skiriama iki 20 (dvidešimt) min., tiek pat laiko skiriama klausimams ir diskusijai. Replikoms skiriama iki 2 (dviejų) min. Išklausomi norintys pasisakyti Valdybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys, taip pat paskelbiama Valdybos posėdyje nedalyvaujančių Valdybos narių iki jo pradžios raštu pateikta nuomonė. 

44.  Valdybos posėdį protokoluoja Sekretorius, protokolas turi būti parengtas per 5 (penkias) darbo dienas po įvykusio posėdžio dienos. Protokolai rengiami pagal LMT protokolų rengimo instrukciją. Protokolai susideda iš dviejų dalių – protokolo ir audiovizualinio įrašo. Posėdyje vykusios diskusijos protokole nėra aprašomos. Išsaugotas posėdžio įrašas įkeliamas ir registruojamas atskirai tam skirtoje byloje DVS. Už posėdžio įrašo išsaugojimą ir protokolo parengimą atsako Sekretorius. Protokole būtina nurodyti įrašo registracijos datą bei registracijos numerį ir DVS priemonėmis jį susieti su įrašo dokumento kortele. Posėdžio pirmininkui pasirašius protokolą, Sekretorius per DVS supažindina  su sprendimais, išvadomis, nutarimais Pirmininką, Pavaduotoją, Komitetų pirmininkus ir  Administracijos skyrių,  susijusių su svarstytais klausimais, vedėjus. 

45.  Valdyba gali balsuoti ir elektroniniu paštu ar specializuota skaitmeninės prieigos balsavimo programa, užtikrinančia asmens identifikavimą. Šiuo atveju nutarimo projektą Valdybos nariams pateikia Valdybos pirmininkas arba pirmininkaujantis Valdybos narys, nurodydamas tokio balsavimo priežastis ir paaiškindamas teikiamą nutarimo projektą bei suteikdamas galimybę balsuoti: už; prieš; svarstyti žodžiu. Nutarimas yra teisėtas, jeigu per balsuoti skirtą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 (trys) darbo dienos) už nutarimą balsavo daugiau kaip pusė Valdybos narių ir nebuvo nė vieno balsavusio už svarstymą žodžiu. 

46.  Valdyba sudaro ir tvirtina LMT nuostatuose nustatytos sudėties Komitetų narių atrankos komisijas ir jų pirmininkus.

47.  Valdyba gali teikti siūlymą Pirmininkui sudaryti LMT darbo arba ekspertų grupes konkretiems klausimams parengti.

48.  Valdyba gali teikti dokumentų projektus Pirmininkui, siūlydama juos aptarti su Komitetais.

49.  Valdybos darbui organizuoti Pirmininkas skiria Administracijos darbuotojus ir reikiamus išteklius.  

50.  HSM, GTM ir MSP komitetai rengia savo posėdžius galimai skirtingu laiku.  

51.  Komitetų posėdžiai yra vieši. Komiteto pirmininko arba posėdžiui pirmininkaujančio nario sprendimu posėdis arba jo dalis skelbiamas uždaru, kai tai būtina siekiant apsaugoti privačią informaciją apie asmeninį ar šeimos gyvenimą, informaciją, sudarančią valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar banko paslaptį, teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat kitais atvejais, nurodant motyvus, dėl kurių posėdis negali būti viešas. Informacija apie viešai svarstomus klausimus skelbiama LMT svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki posėdžio. 

52.  Asmenys, norintys dalyvauti viešame posėdyje, registruojasi nurodytu el. pašto adresu.

53.  Komitetų posėdžiai organizuojami ir posėdžių sprendimai priimami  LMT nuostatuose numatyta tvarka ir pagrindais.

54.  Uždarame posėdyje (jo dalyje) turi teisę dalyvauti tik Komitetų nariai, Pirmininkas, Pavaduotojas, Sekretorius, klausimus uždaram posėdžiui (jo daliai) rengę ir teikę darbuotojai, kviestieji asmenys, kurie susiję su nagrinėjamu klausimu. 

55.   Naujai sudaryto  arba atnaujinto Komiteto pirmajam  posėdžiui, nesant Komiteto pirmininko, Valdyba skiria laikinąjį Komiteto pirmininką. Nuolatinio Komiteto pirmininko kandidatūrą, išklausęs Komiteto narių nuomonę, atrenka Pirmininkas ir teikia tvirtinti Valdybai. Valdybai nepatvirtinus kandidato, procedūra kartojama.

56.  Komiteto posėdžio darbotvarkės projektą rengia Komiteto pirmininkas kartu su Sekretoriumi. Klausimus Komiteto posėdžių darbotvarkėms gali teikti Komitetų nariai, Pirmininkas, Pavaduotojas, Valdybos nariai, Administracijos skyrių vedėjai.

57.  Su teikiamo klausimo formuluote nurodomas jo teikimo teisinis pagrindas, jei reikia pridedama su klausimu susijusi, sprendimui (išvadoms ar siūlymui) priimti reikalinga medžiaga ir siūlomo priimti sprendimo projektas. Klausimo teikėjas taip pat nurodo, ar dėl teikiamo klausimo reikia laikytis konfidencialumo ir, jei reikia, nurodo motyvus, dėl kurių klausimo svarstymas negali būti viešas. Sekretoriui susijusi medžiaga pateikiama ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki posėdžio dienos.

58.  Apie Komiteto rengiamo posėdžio laiką, vietą bei į darbotvarkės projektą įtrauktus klausimus (išskyrus force majeure atvejus) ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki posėdžio praneša Sekretorius elektroniniu paštu Komiteto nariams, Pirmininkui, Pavaduotojui, Valdybos pirmininkui, kitų Komitetų pirmininkams, Administracijos skyrių vedėjams, išsiųsdamas jiems posėdžio darbotvarkės projektą ir susijusią medžiagą.

59.  Svarstomą klausimą Komiteto posėdyje paprastai pristato jį pateikęs asmuo ar kitas įgaliotas asmuo. 

60.  Komiteto posėdį protokoluoja Sekretorius. Protokolas parengiamas per 5 (penkias) darbo dienas po įvykusio posėdžio dienos. Protokolai susideda iš dviejų dalių – protokolo ir audiovizualinio įrašo. Protokolai rengiami pagal LMT protokolų rengimo instrukciją. Protokolai ir audiovizualiniai įrašai registruojami DVS ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Komiteto pirmininko ar posėdžiui pirmininkavusio Komiteto nario pasirašytas protokolas ar jo išrašas per DVS išsiunčiamas klausimus pateikusiems asmenims ir susijusių Administracijos skyrių vedėjams.

61.  Komitetas sprendimus gali priimti balsuodamas elektroniniu paštu. Šiuo atveju sprendimo projektą Komiteto nariams pateikia Komiteto pirmininkas, nurodydamas tokio balsavimo priežastis,  paaiškindamas teikiamą sprendimo projektą ir suteikdamas galimybę balsuoti: už; prieš; svarstyti žodžiu. Sprendimas yra teisėtas, jeigu per balsuoti skirtą laikotarpį (ne trumpesnį kaip 3 (trys) darbo dienos) už sprendimą balsavo daugiau kaip pusė Komitetų narių ir nebuvo nė vieno balsavusio už svarstymą žodžiu. 

62.  Bendra informacija apie Komitetų pateiktų siūlymų įgyvendinimą ar nepritarimą jiems pateikiama Komiteto pirmininkams periodinių susitikimų su Pirmininku metu. Komitetų pirmininkai perduoda informaciją Komitetų nariams.

63.  Klausimai, aprėpiantys aktualias bendras LMT veiklos temas ir daugiau nei vieno Komiteto kompetenciją, gali būti svarstomi  Jungtiniame HSM, GTM ir (ar) MSP ekspertų komitetų posėdyje. 

64.  Jungtinį Komitetų posėdį gali inicijuoti Pirmininkas arba Komitetų pirmininkai. Jungtinio Komitetų posėdžio darbotvarkės projektą rengia Pirmininkas kartu su Komitetų pirmininkais. Į Jungtinio Komitetų posėdžio darbotvarkę gali būti įtraukiami Pirmininko, Valdybos, Komitetų ir Administracijos siūlomi svarstyti klausimai.  

65.  Apie kviečiamo  Jungtinio Komitetų posėdžio laiką, vietą ir į jo darbotvarkę įtrauktus klausimus (išskyrus force majeure atvejus) ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki posėdžio elektroniniu paštu pranešama Valdybai, Komitetams, Administracijos skyrių vedėjams, išsiunčiant jiems darbotvarkę  ir susijusią medžiagą.  

66.  Jungtinio Komitetų posėdžio sprendimai priimami bendru sutarimu arba posėdyje dalyvaujančių Komitetų narių balsų dauguma. Jungtinio Komitetų posėdžio protokolas su teikiamomis išvadomis ir  sprendimais  (jei buvo parengti kaip atskiri dokumentai) registruojami ir saugomi DVS. Jungtinio Komitetų posėdžio protokolą rengia posėdžiui pirmininkaujančio Komiteto Sekretorius.

67.  LMT konkursiniams ir nekonkursiniams objektams įvertinti – ekspertiniam darbui atlikti – pasitelkia ekspertus. Ekspertų veikla nustatoma Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir jų veiklos bendrosios taisyklėse. Objektų vertinimo terminus, įvertinęs užduoties sudėtingumą, nustato užduotis ekspertams formuluojantis Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo.

68.  Pirmininkas turi teisę sudaryti darbo grupes ir komisijas, padedančias vykdyti LMT funkcijas. Šios darbo grupės gali būti nuolatinės arba laikinos, priklausomai nuo vykdomų užduočių pobūdžio. Darbo grupės sudaromos pagal poreikį.

69.  Nuolatinės komisijos gali būti formuojamos neterminuotam laikotarpiui, jos veikia pagal savo darbo reglamentus.

70.  Laikinos komisijos ar darbo grupės yra sudaromos konkrečiai užduočiai įgyvendinti: spręsti specifinius klausimus, kuriems spręsti pakanka komisijos veiklos per tam tikrą (ribotą) laikotarpį. Laikinosios komisijos veikia iki nustatyto tikslo įgyvendinimo arba iki numatyto termino pabaigos.

71.  Visos LMT darbo grupės bei komisijos yra sudaromos tam, kad LMT siektų teisės aktuose nustatytų tikslų ir vykdytų savo funkcijas, pasitelkdama išsamius ekspertinius vertinimu ir patarimus. LMT darbo grupės ir komisijos sudaromos iš aukštą profesinę kvalifikaciją ir (arba) mokslinę kompetenciją turinčių ekspertų, galinčių suteikti naujų išsamių žinių apie vertinamąjį objektą, kurių reikia LMT motyvuotiems sprendimams priimti ir (ar) argumentuotiems siūlymams dėl studijų, mokslo ir inovacijų politikos išorės institucijoms teikti.

72.  Kiekvienos darbo grupės ar komisijos paskirtos užduoties atlikimo terminas nustatomas Pirmininko įsakymu, atsižvelgiant į suformuoto klausimo sudėtingumą, svarbą bei sprendimo priėmimo skubą. Į sudaromą darbo grupę Pirmininkas gali įtraukti ir Administracijos darbuotojus bei paskirti Sekretorių.

73.  Perkančiųjų organizacijų kreipimusis dėl jų vykdomų MTEP paslaugų pirkimų Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 22 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagrindu, nagrinėja Pirmininko sudaryta MTEP paslaugų vertinimo komisija. Komisija per apraše nustatytą terminą pagal pateiktą techninės užduoties informaciją įvertina, ar planuojamos pirkti paslaugos yra MTEP paslaugos.  Pirmininko sudaryta MTEP paslaugų vertinimo komisija nagrinėja ir kitus prašymus vadovaujantis teisės aktais, kuriuose nurodyta būtinybė gauti LMT ekspertinį įvertinimą ar patvirtinimą siekiant vykdyti MTEP.

74.  LMT vykdo ir administruoja projektus, susijusius su MTEP veikla. Ši projektinė veikla apima LMT vykdomus projektus ir LMT administruojamus projektus.

75.  LMT kaip institucija vykdydama projektus,  dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, kurių tikslas – skatinti mokslo pažangą, tarptautinį bendradarbiavimą, atvirojo mokslo plėtrą bei prisidėti formuojant mokslo politiką.

76.  LMT vykdomi projektai gali būti finansuojami iš Europos Sąjungos programų, tarptautinių organizacijų, įvairių nacionalinių finansavimo šaltinių (valstybės biudžeto lėšų, specialiųjų fondų).

77.  Projektų įgyvendinimą kuruoja Administracijos skyriai pagal kompetenciją, kurie koordinuoja ir vykdo projekto veiklas, rengia ir teikia ataskaitas finansuojančioms institucijoms, užtikrina projekto tikslų suderinamumą su nacionaline mokslo ir studijų politika.

78.  LMT vykdomų projektų veiklų rezultatai gali būti naudojami kaip pagrindas siūlymams, išvadoms ir rekomendacijoms valstybės institucijoms teikti.

79.  LMT, atlikdama projektinę veiklą, susijusią su LMT administruojamais projektais, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį MTEP veiklos finansavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba LMT patvirtintas programas ar kitas priemones..

80.  LMT užtikrina finansuojamų projektų įgyvendinimo kontrolę, vykdo jų stebėseną ir analizuoja poveikį valstybei, visuomenei, mokslo ir studijų raidai Lietuvoje.

PIRMASIS SKIRSNIS

PROGRAMINIO KONKURSINIO MTEP VEIKLOS FINANSAVIMO ORGANIZAVIMAS

87.  LMT teikia siūlymus, išvadas bei rekomendacijas valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms.

88.  Atliekant siūlymų planavimą ir parengimą, Administracijos skyrius, kuriam pavesta koordinuoti atsakymo parengimą, organizuoja pradinius duomenų rinkimo ir analizės etapus, užtikrindamas surinktos informacijos aktualumą bei pagrįstumą. Esant poreikiui, minėtas Administracijos skyrius gali kreiptis į kitus Administracijos skyrius ar teikti klausimus bei susijusią medžiagą MSP komitetui arba kitiems Komitetams pagal kompetenciją.

89.  Atliekant ekspertinę analizę ir konsultacijas atsakingi Komitetai analizuoja surinktus duomenis, rengia išvadas ir formuluoja siūlymus.

90.  MSP komitetas siūlymus mokslo ir studijų klausimais formuoja tiek  top – down (liet. iš viršaus į apačią) – reaguodamas į valstybės institucijų poreikius ir teisės aktų rengimo procesus, tiek bottom – up (liet. iš apačios į viršų) – vadovaudamasis visuomenės, mokslo bendruomenės, valstybės institucijų identifikuotomis problemomis ir pasiūlymais.

91.  MSP komitetas atlieka MTEP, meno veiklos ir studijų būklės tyrimus ir analizes, teikia konsultacijas, analizuoja surinktus duomenis, rengia išvadas ir formuluoja siūlymus dėl mokslo ir studijų politikos ar sistemos tobulinimo.

92.  Siūlymai teikiami Pirmininkui, kuris įvertina, ar siūlymui reikalinga platesnė diskusija su kitais Komitetais. Jei diskusija reikalinga, Pirmininkas (ar jo įgaliotas asmuo, ar Pavaduotojas) paskiria Administracijos skyriaus vedėją, atsakingą už siūlymo svarstymo koordinavimą, kuris organizuoja aptarimą. Įvykus diskusijai ir įvertinus Komitetų, taip pat Administracijos siūlymus, parengiama galutinė ekspertinė nuomonė. Nusprendus diskusijos neorganizuoti, paprastai ekspertinė nuomonė rengiama MSP komiteto siūlymo, rekomendacijos pagrindu. Pirmininkas gali motyvuotai grąžinti suformuluotą nuomonę persvarstyti ar papildyti. Parengti dokumentai siunčiami valstybės institucijoms (Seimui, Vyriausybei, ministerijoms ar kitoms valstybės politiką formuojančioms įstaigoms) nustatyta dokumentų teikimo tvarka.

93.  Jei valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos prašo pateikti išvadas ir rekomendacijas skubos tvarka, Pirmininkas pats ar per paskirtą Administracijos skyriaus vedėją gali kreiptis į Komitetą pagal kompetenciją pateikti ekspertinę nuomonę skubos tvarka, nurodydamas terminą. Komiteto pirmininkas organizuoja diskusiją elektroniniu būdu ir apibendrintą siūlymą pateikia Pirmininkui. Gavęs Komiteto siūlymus Pirmininkas priima sprendimą dėl išvados valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančiai institucijai. Komiteto pirmininko Pirmininkui pateiktas apibendrintas siūlymo pristatymas įtraukiamas į artimiausio Komiteto posėdžio darbotvarkę.

94.  LMT kompleksiškai vykdo siūlymų, rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, analizuoja, kaip pateiktos rekomendacijos veikia mokslo ir studijų politikos ar sistemos formavimą, bei identifikuoja tobulintinas sritis. Vadovaujantis stebėsenos rezultatais, Administracija rengia ataskaitas, kurios teikiamos Pirmininkui, Valdybai ir Komitetams pagal kompetenciją.

95.  Pirmininkas gali inicijuoti šios ataskaitos aptarimą MSP ar kituose Komitetuose, siekiant įvertinti ekspertines rekomendacijas ir jų įgyvendinimo efektyvumą bei Valdyboje, jei siūlymų įgyvendinimas turi įtakos ilgalaikėms strateginėms kryptims.

96.  Jei siūlymų įgyvendinimo analizės rezultatai rodo, kad reikalingi papildomi veiksmai ar korekciniai sprendimai, LMT gali inicijuoti papildomą analizę ir teikti atnaujintus siūlymus atitinkamoms institucijoms.

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS ADMINISTRACIJOS DARBO ORGANIZAVIMO NUOSTATOS

ANTRASIS SKIRSNIS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS

PAGAL PAKLAUSIMUS

TREČIASIS SKIRSNIS

ASMENŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

131. Pirmininko, Pavaduotojo, Valdybos, Komitetų narių ir  kitų darbuotojų išvykimas į tarnybines komandiruotes reglamentuojamas LMT komandiruočių tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-336 „Dėl tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašo patvirtinimo“. Komandiruočių išlaidos apmokamos, vadovaujantis komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašu bei Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.

132. Pirmininko, Valdybos narių, Komitetų narių ir darbuotojų komandiruotės Lietuvos Respublikoje ir į užsienio šalis organizuojamos pagal pakvietimus arba veikiant vadovaujantis LMT tikslais. Pirmininkas išvykdamas į komandiruotę atlieka jam priskirtų funkcijų vykdymą ne nuolatinėje darbo vietoje.  Pirmininko ir Valdybos pirmininko komandiruočių prašymams atskiras tvirtinimas nereikalingas.

133. Pirmininko  vizitą į užsienio šalį organizuoja Pirmininko sekretorius–referentas, kuris kartu su Administracijos skyriumi pagal kompetenciją derina vizito vietą ir laiką, delegacijos sudėtį, numatomus oficialius susitikimus ir jų darbotvarkes ir kitus su vizitu susijusius klausimus

134. Komitetų, Valdybos pirmininkų ir narių, taip pat Pavaduotojo komandiruotes organizuoja ir koordinuoja jiems priskirti administratoriai – referentai.

135. Visus Reglamente nenumatytus procedūrinius ir kitus klausimus, kylančius Komitetų ir Valdybos posėdžiuose, siūlo spręsti posėdžio pirmininkas. Sprendimas, posėdžio pirmininkui išdėsčius motyvus, priimamas posėdžio dalyvių balsų dauguma. 

136. Posėdžių metu naudoti asmenines vaizdo kameras, fotoaparatus, kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones draudžiama.

137. Valdybos ir Komitetų nariai bei Administracijos darbuotojai privalo laikytis Pirmininko nustatytos Interesų valdymo politikos ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų (įskaitant, bet ja neapsiribojant, nuostatą, laiku deklaruoti privačius interesus ir nusišalinti nuo interesų konfliktą galinčių sukelti klausimų svarstymo).