Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1.1. Seimas 2022 m. birželio 23 d. papildė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnį ginčijama 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad, be kita ko, saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba), nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja elektros tinklų operatorius, kurie nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos neišduoda gamintojams elektrinių išankstinių prijungimo prie energetikos tinklų sąlygų (toliau – ir išankstinės prijungimo sąlygos), elektrinių prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų (toliau – ir prijungimo sąlygos) ir nepasirašo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolų (toliau – ketinimų protokolai).

Pareiškėja nurodo, kad iki ginčijamo teisinio reguliavimo nustatymo saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia nebuvo ribojama, o ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo metu ši galia jau viršijo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą 2 GW dydį. Atsižvelgdama į tai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba netrukus po ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo pranešė elektros tinklų operatoriams apie 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribos viršijimą, o tai lėmė Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) numatytą išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų išdavimo ir ketinimo protokolų pasirašymo sustabdymą.

1.2. Pareiškėjos teigimu, planuojantys įrengti saulės šviesos energijos elektrines asmenys iki ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo negalėjo numatyti, kad bus apribota jau pasiekta saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia ir kad asmenims, kurie jau atliko tam tikrus Įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus siekdami įrengti saulės šviesos energijos elektrines (kaip antai gavusiems išankstines prisijungimo sąlygas, sudariusiems ketinimų protokolus, pateikusiems prievolių įvykdymo užtikrinimą), t. y., pareiškėjos nuomone, įgijusiems teisėtus lūkesčius, kad, įvykdę likusias įstatymuose nustatytas sąlygas, jie galės įrengti saulės šviesos energijos elektrines ir prijungti jas prie elektros tinklų, nebebus išduodami leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir prijungimo sąlygos. Pareiškėja pažymi, kad jau pirminiuose saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo etapuose elektros tinklų operatoriai įsipareigoja prijungti elektrines, kurias planuoja pastatyti tiek išankstines sąlygas gavę, tiek ketinimų protokolus pasirašę asmenys.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nuostatos taikomos tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsirado iki jų įsigaliojimo, taip pažeidžiant lex retro non agit ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kurie yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.

1.3. Pareiškėja pažymi, kad tiek planuojantys įrengti saulės šviesos energijos elektrines asmenys, tiek elektros tinklų operatoriai, pasirašę ketinimų protokolus, faktiškai turi vieni kitiems sutartinių įsipareigojimų. Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nuostatos, pasak pareiškėjos, iš esmės paneigia tokius įsipareigojimus, įtvirtindamos draudimus elektros tinklų operatoriams juos vykdyti (inter alia išduoti prijungimo sąlygas).

Taigi, pareiškėjos manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybė įsiterpia į galiojančių sutarčių pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, o teisėtų lūkesčių įgiję asmenys gali prarasti investicijas į saulės šviesos energijos elektrinių statybas (žemės sklypų įsigijimą ar nuomą, projektų rengimą, aplinkos poveikio vertinimą ir kt.). Pasak pareiškėjos, taip pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, paneigiamas sutarčių laisvės principas.

1.4. Pareiškėja taip pat pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą 2 GW dydį, iš ginčijamo teisinio reguliavimo neaišku, kokie veiksmai bus atliekami su suminės įrengtosios galios perviršiu (ar už teisių ir teisėtų lūkesčių paneigimą bus išmokėtos kompensacijos), o tai suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų pažeidimą.

2.1. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pažymi, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties. Nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu.

2.2. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijama Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nuostata buvo priimta tuomet, kai asmenys, suinteresuoti vykdyti valstybės skatinamą ūkinę veiklą (vystyti saulės šviesos energijos elektrinių projektus), jau buvo pateikę prašymus dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo pagal sąlygas, buvusias iki Įstatymo 13 straipsnio  papildymo ginčijama 10 dalimi, t. y., pasak pareiškėjo, kai jau egzistavo susiformavę atitinkami teisiniai santykiai ir šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai.

Pareiškėjo teigimu, ginčijama nuostata įstatymų leidėjas iš esmės pablogino minėtas sąlygas, įtvirtindamas saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo, ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą 2 GW dydį, ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais (Nutarimu ir Aprašu) ne tik detalizuoti ginčijamą nuostatą ar reglamentuoti jos įgyvendinimo tvarką, bet ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį valstybės skatinamos ūkinės veiklos – saulės šviesos energijos elektrinių projektų vystymo – vykdytojų veiklai, t. y. būtent poįstatyminiais teisės aktais įtvirtinti ūkio subjektams naujus reikalavimus, kuriuos jie privalo atitikti, siekdami įgyti galimybę gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, ir iš esmės keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų vertinimu, reguliavimą, taip pažeidžiant asmenų teisėtus lūkesčius, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, nesilaikant atsakingo valdymo principo.

3.1. Suinteresuoto asmens atstovas pažymi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios apribojimas buvo nustatytas Įstatymu ir buvo būtinas siekiant apginti vartotojų ir visos visuomenės interesus – užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tinklo funkcionavimą bei elektros tiekimą, taip pat užtikrinti darnią įvairių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtrą, sudarant sąlygas visiems ūkio subjektams plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus ir taip didinti elektros energijos tinklo efektyvumą.

Pasak suinteresuoto asmens atstovo, tik kontroliuojama ir prižiūrima saulės šviesos energijos elektrinių plėtra gali užtikrinti, kad elektros energijos perdavimo tinklas būtų panaudojamas efektyviausiai įmanomu būdu ir sukuriama didžiausia nauda elektros energijos vartotojams ir visai visuomenei. Kaip pažymi suinteresuoto asmens atstovas, suminės įrengtosios galios riba saulės šviesos energijos elektrinėms (2 GW) buvo nustatyta siekiant subalansuoti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą su elektros energijos tinklų pajėgumais. Elektros energijos perdavimo tinklo galimybės yra ribotos ir jos turi būti panaudojamos efektyviai – elektros energijos generavimas turi būti suderintas su jos suvartojimu ir eksportu ir neviršyti bendro elektros energijos tinklo pajėgumo, priešingu atveju tinkle susidarytų elektros energijos perteklius ir tinklas būtų perkrautas.

3.2. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, visuotinai žinoma, kad elektros energijos generavimas iš atsinaujinančių energijos išteklių yra nepastovus ir ne visada atitinka vartojimą. Dėl savo specifikos saulės šviesos energijos                elektrinės elektros energiją gamina tik dieną, jų generavimo pikas yra apie vidurdienį, o elektros paklausa yra visą parą, jos pikas – vakare, kai saulės šviesos energijos elektrinės energijos praktiškai negeneruoja. Be to, didžiausias saulės šviesos energijos elektrinių generavimo potencialas yra vasarą, kai energijos vartojimo poreikis yra mažiausias. Dėl tokio saulės šviesos energijos elektrinių gaminamos energijos nepastovumo, taip pat generavimo ir vartojimo neatitikimo jokia elektros sistema negalėtų pasikliauti vien tik saulės šviesos energijos elektrinių generuojama elektra. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, siekiant vykdyti subalansuotą atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir nekelti grėsmės elektros energetikos sistemos patikimam darbui, svarbu užtikrinti tolygią skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Lietuvoje neįprastai greitai augant saulės šviesos energijos elektrinių numatomai įrengtajai galiai, kilo rizika, kad Lietuvos elektros energetikos sistema bus užpildyta vien šia technologija, o tai neatitiktų vartotojų poreikių: gaminant tik ribotu laiku (dieną ir vasarą) nebūtų užtikrintas pastovus, vartojimo grafiką atitinkantis energijos tiekimas vartotojams, išaugtų energijos balansavimo kaštai, o nesant kitų atsinaujinančių šaltinių balansavimui turėtų būti naudojamos pastovų generavimą galinčios užtikrinti, t. y. būtent iškastinį kurą naudojančios, elektrinės.

Suinteresuoto asmens atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad leidus nevaržomą saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą, vėliau jau išvystyti projektai susidurtų su ribojimais dėl techninių elektros tinklo galimybių, o tokia situacija neigiamai paveiktų pačius ūkio subjektus, kurie, projekto vystymo metu tikėjęsi generuoti atitinkamą energijos kiekį, dėl techninių kliūčių negalėtų visiškai ar iš dalies generuoti elektros energijos ir gauti investicijų grąžos.

3.3. Kaip pažymi suinteresuoto asmens atstovas, jeigu ginčijama nuostata nebūtų priimta ir įgyvendinta, būtų sustojusi vartotojų, kurie gamina elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti (toliau – gaminantys vartotojai), plėtra, nes būtent komercinių saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių projektai būtų išnaudoję visus elektros energijos perdavimo tinklo pajėgumus, nepalikdami galimybių gaminantiems vartotojams. Suinteresuoto asmens atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad į 2 GW suminę įrengtąją galią neįskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia, taigi jie gali plėtoti saulės šviesos energijos elektrines be apribojimų, be to, neribojama galimybė teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti veiklą, susijusią su kitokiais atsinaujinančios energetikos išteklių projektais (vėjo energijos, biokuro energijos ar hidroenergijos).

3.4. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, ginčijamos nuostatos priėmimo dieną saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia nebuvo viršyta ir nei jos priėmimo, nei įsigaliojimo metu nebuvo žinoma, kada bus pasiekta joje įtvirtinta 2 GW suminė saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji galia. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, pareiškėjai, pateikdami savo poziciją apie neva ginčijamos nuostatos priėmimo metu viršytą galią, ignoravo joje numatytas išimtis gaminantiems vartotojams, nes dalis pareiškėjų nurodomų pajėgumų tenka nutolusiems gaminantiems vartotojams ir jiems bus taikoma ginčijamoje nuostatoje numatyta išimtis, pagal kurią į saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią neįskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia.

Taigi, suinteresuoto asmens atstovo manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu naujai įvesta saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba (2 GW) buvo viršyta dar prieš ginčijamos nuostatos įsigaliojimą ir kad įstatymu buvo sureguliuoti jau susiklostę santykiai.

3.5. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, priešingai, negu teigia pareiškėjai, skundžiama nuostata nėra paneigiamos subjektų jau įgytos teisės ar teisėti lūkesčiai. Suinteresuoto asmens atstovas nesutinka su pareiškėjų teigimu, kad ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo metu daliai asmenų, planuojančių statyti ar įrengti saulės šviesos energijos elektrines (inter alia pasirašiusiems ketinimų protokolus), jau buvo susiformavę teisėti lūkesčiai. Kaip pažymi suinteresuoto asmens atstovas, ketinimų protokolo pasirašymas yra vienas iš pirmųjų privalomų atlikti 23 veiksmų saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimo sekoje. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, ketinimų protokolas, kaip nurodo jo pavadinimas, yra ikisutartinių santykių dokumentas ir nesuteikia teisės asmenims statyti saulės šviesos energijos elektrinę ar juo labiau gaminti elektros energiją. Kitaip tariant, pasak suinteresuoto asmens atstovo, ketinimų protokolo pasirašymas yra viena ankstyviausių projekto plėtojimo stadijų, asmenys ketinimo protokolo pasirašymo stadijoje dar nėra įgiję teisės užsiimti ūkine veikla ir juo labiau šios teisės dar neįgyvendino. Priešingas situacijos interpretavimas, suinteresuoto asmens atstovo manymu, sukurtų situaciją, kurioje valstybės teisė keisti ūkinės veiklos reguliavimą būtų neproporcingai apribota.

3.6. Suinteresuoto asmens atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo iki 2022 m. liepos 13 d., kai Taryba kreipėsi į perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius, kad šie laikinai neišduotų išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašytų ketinimų protokolų, asmenys pasirašė ketinimų protokolų, kuriuose nurodyta 2,1 GW galia. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, net 19 iš 41 subjektų, kurių teisėti lūkesčiai tariamai buvo pažeisti, prašymus pasirašyti ketinimų protokolus pateikė jau po pasiūlymo priimti ginčijamą teisinį reguliavimą, t. y. ūkio subjektams jau žinant apie numatomą 2 GW ribojimą, be to, didelė dalis pajėgumų ketinimų protokoluose buvo įtvirtinta priėmus ginčijamą teisinį reguliavimą, tačiau jam dar neįsigaliojus. 

Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, ginčijama Įstatymo 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija) buvo įgyvendinta taip, kad beveik visi subjektai, kurie iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo ir Tarybos pranešimo apie pasiektą 2 GW ribą buvo pasirašę ketinimų protokolus, toliau galėjo tęsti savo projektus. Taryba, išnagrinėjusi 41 asmens pateiktus prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, Apraše nustatyta tvarka sudarė sąrašą iš 39 asmenų, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Į šį sąrašą buvo įtraukti visi asmenys, kurie ketinimo protokolus sudarė iki 2022 m. liepos 13 d. Tarybos pranešimo apie pasiektą 2 GW ribą, nepaisant to, kad, pagal tuo metu turimus duomenis, numatyta 2 GW riba jau buvo pasiekta. Taigi, pasak suinteresuoto asmens atstovo, nebuvo pažeisti teisėti ūkio subjektų lūkesčiai – pagal Tarybos patvirtintame Apraše nustatytą teisinį reguliavimą visiems šiems subjektams sudaromos sąlygos plėtoti saulės šviesos energijos elektrinių projektus: išduodant leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus numatoma dalis galios, kuriai netaikomi jokie gamybos apribojimai (proporcingai esamiems laisviems tinklo pajėgumams), ir dalis, kuriai gali būti taikomi elektros energijos gamybos apribojimai; tokie ribojimai neužkerta kelio išplėtoti visos numatytos galios projekto, apribotą galią panaudojant kitais būdais, įskaitant jos pardavimą gaminantiems vartotojams, tačiau gali daryti poveikį galimybei tiekti elektros energiją į tinklą.

Suinteresuoto asmens atstovas pabrėžia, kad elektros generavimo ribojimai yra įprasti, esami elektrinių operatoriai ir naujų projektų vystytojai visais atvejais gali tikėtis apribojimų leistinai generuoti galiai. Skirstomieji ir perdavimo elektros tinklai yra riboti ištekliai – jais galima persiųsti ribotą kiekį elektros energijos, todėl ribojimai egzistuoja tiek konkrečiuose taškuose (t. y. nustatoma, kiek įrengtosios galios galima prijungti konkrečiame tinklo taške), tiek bendrai visame tinkle (t. y. nustatoma, kiek elektros energijos galima persiųsti tinklu).

4.1. Nuomonėje nurodyta, kad saulės šviesos energijos elektrinėms, kaip nustatyta Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija), buvo rezervuota (šių elektrinių suminė įrengtoji galia siekė):

– 2022 m. birželio 23 d., kai buvo priimamas ginčijamas teisinis reguliavimas, – 2,97869 GW (2978,69 MW) pralaidumų;

– 2022 m. liepos 8 d., kai įsigaliojo ginčijamas teisinis reguliavimas, – 4,58962 GW (4589,62 MW) pralaidumų;

– 2022 m. liepos 13 d., kai Taryba kreipėsi į perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius, kad šie laikinai neišduotų išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašytų ketinimų protokolų, – 5,04212 GW (5042,12 MW) pralaidumų.

Nuomonėje atkreipiamas dėmesys, kad šie dydžiai skirtingais laikotarpiais keitėsi ir vis dar keičiasi, nes dalis asmenų atsiėmė prašymus dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, o dalis nurodytų galių vėlesniuose elektrinių plėtros etapuose buvo (bus) priskirta nutolusiems gaminantiems vartotojams (tai paaiškėja tik leidimų gaminti elektros energiją išdavimo metu), todėl dalis šių galių nebebus priskiriamos prie saulės šviesos energijos elektrinių galių, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija).

4.2. Nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo Taryba buvo gavusi asmenų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pagal kuriuos išdavus tokius leidimus visiems asmenims, kurie kreipėsi, būtų viršyta Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyta 2 GW suminė įrengtosios galios riba, todėl, Tarybos nuomone, be papildomo teisinio reglamentavimo išnagrinėti visus asmenų pateiktus prašymus ir išduoti minėtus leidimus nebuvo teisinės galimybės. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo priimti teisės aktus, kuriais iš esmės sprendžiama susidariusi situacija.

Naudodamasi įstatymo, kuriuo buvo priimtas ginčijamas teisinis reguliavimas, suteikta kompetencija Taryba 2022 m. spalio 24 d. priėmė Nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta asmenų, kurie pateikė Tarybai prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo sudarymo tvarka. Toks sąrašas pagal šią tvarką sudarytas nebuvo – Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2023 m. vasario 1 d. priėmus nutarimą Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ (toliau – ir Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimas), pagal kurį tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra yra galima ir pasiekus 2 GW ribą (taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus), šis Aprašas buvo pakeistas ir jame įtvirtinta nauja asmenų, kurie pateikė Tarybai prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo sudarymo tvarka.

Taryba 2023 m. vasario 10 d., vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimą, patvirtino asmenų, kurie pateikė Tarybai prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašą. Į šį sąrašą buvo įtraukti visi asmenys (iš viso 39 asmenys), atitikę Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir jiems suteikta teisė gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus visam jų prašymuose nurodytam įrengtosios galios dydžiui, t. y. įrengti tokios galios elektrines, kokias jie nurodė savo prašymuose – iš viso 3,832105 GW (3832,105 MW). Tačiau, atsižvelgiant į Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime nustatytas ir Tarybos Apraše detalizuotas tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros sąlygas, pagal kurias, pasiekus 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribą, tolesnė šių elektrinių plėtra galima taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, be gamybos apribojimų galės veikti tik 25,451 proc. kiekvieno iš jų statomos elektrinės pajėgumų, likusiai galiai bus taikomi gamybos apribojimai, nes suminės įrengtosios galios dydis, kurį neviršijant Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytos 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribos (taigi netaikant elektros energijos gamybos ribojimų) gali išplėtoti Aprašo reikalavimus atitikę asmenys, yra 0,975316 GW (nuomonėje paaiškinta, kad iš Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytos 2 GW ribos reikia atimti tinkluose rezervuotą (inter alia jau pastatytų saulės šviesos energijos elektrinių) saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią – 1,024684 GW, todėl elektros energijos gamybos pajėgumai, kuriuos, neviršijant 2 GW ribos, gali išplėtoti Aprašo reikalavimus atitikę asmenys, yra 0,975316 GW, o likusiai pajėgumų daliai (iš siekiamų išplėtoti 3,832105 GW) taikomi gamybos apribojimai).

9.1. Pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį (2022 m. birželio 23 d. redakcija),  Tarybai nustačius, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW:

– ji nedelsdama apie tai turi informuoti, be kita ko, elektros tinklų operatorius, kurie nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų;

– Vyriausybės įgaliota institucija turi atlikti technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir pateikti Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.

Vadinasi, pagal Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį (2022 m. birželio 23 d. redakcija), saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai pasiekus 2 GW dydį, turi būti laikinai sustabdyta naujų saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, t. y. saulės šviesos energijos elektrines siekiantiems įrengti asmenims negali būti išduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos, prijungimo sąlygos ir nepasirašomi ketinimų protokolai iki tol, kol, Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikus technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir pateikus Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros, bus nuspręsta dėl tolesnės šių elektrinių plėtros.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nenustatyta, kuris teisėkūros subjektas kokiu teisės aktu, Vyriausybei gavus jos įgaliotos institucijos pateiktą pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros, turėtų nuspręsti, kaip vyks tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra.

9.2. Aiškinant ginčijamą teisinį reguliavimą, aktualu atskleisti Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) vartojamas išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir ketinimų protokolų sąvokas.

Šiame kontekste paminėtina, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio, kuriame apibrėžiamos Įstatyme vartojamos sąvokos, 50 dalį (2021 m. kovo 23 d. redakcija), kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme.

10.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Taryba jau 2022 m. liepos 13 d. kreipėsi į perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius, kad šie laikinai neišduotų išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašytų ketinimų protokolų, nes yra viršyta suminė 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji galia (Tarybos 2022 m. liepos 22 d. pranešimas „Dėl saulės elektrinių, skirtų komercinei elektros energijos prekybai, plėtros“ saulės šviesos energijos ​elektrinių vystytojams, kurie yra pateikę prašymus gauti leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus).

Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Tarybos šioje konstitucinės justicijos byloje pateiktus duomenis, saulės šviesos energijos elektrinėms buvo rezervuota (šių elektrinių suminė įrengtoji galia siekė):

– 2022 m. birželio 23 d., kai buvo priimtas ginčijamas teisinis reguliavimas, – 2,97869 GW (2978,69 MW) pralaidumų;

– 2022 m. liepos 8 d., kai įsigaliojo ginčijamas teisinis reguliavimas, – 4,58962 GW (4589,62 MW) pralaidumų;

– 2022 m. liepos 13 d., kai Taryba kreipėsi į perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius, kad šie laikinai neišduotų išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašytų ketinimų protokolų, – 5,04212 GW (5042,12 MW) pralaidumų.

Kaip pažymima Tarybos pateiktoje nuomonėje, šie dydžiai vėliau keitėsi ir vis dar keičiasi, nes dalis asmenų atsiėmė prašymus dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, o dalis nurodytų galių vėlesniuose elektrinių plėtros etapuose buvo (bus) priskirtos nutolusiems gaminantiems vartotojams (tačiau tai paaiškėja tik leidimų gaminti elektros energiją išdavimo metu, kai saulės šviesos energijos elektrinės jau pastatytos), taigi atitinkamai dalis šių galių nebus priskiriamos prie saulės šviesos energijos elektrinių galių, kurios skaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija).

10.2. Taigi įstatymų leidėjas ginčijamu Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtino saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršutinę ribą – 2 GW, nors ši riba jau buvo viršyta iki ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo.

11.1. Taryba 2022 m. birželio 3 d. nutarimais „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino atitinkamai Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą ir Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašą, kuriuose nustatė, be kita ko, pagrindinius elektrinių prijungimo prie elektros tinklų etapus.

Pagal šiuose aprašuose nustatytą elektrinių prijungimo prie elektros tinklų etapų eiliškumą prijungimo sąlygos galėjo būti išduodamos tik tiems gamintojams, kurie buvo atlikę inter alia šiuos veiksmus (eilės tvarka): gavę išankstines prijungimo sąlygas, parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, sudarę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą, gavę leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Be to, gavę prijungimo sąlygas gamintojai turėjo atlikti ir tolesnius veiksmus, kol baigiama elektrinės statyba ir gaunamas leidimas gaminti elektros energiją.

11.2. Taigi, atsižvelgiant į minėtuose Tarybos aprašuose nustatytą elektrinių prijungimo prie elektros tinklų etapų eiliškumą ir į tai, kad įstatymų leidėjas įtvirtino saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršutinę ribą – 2 GW tuo metu, kai ši riba jau buvo viršyta, pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį (2022 m. birželio 23 d. redakcija), prijungimo sąlygos negalėjo būti išduodamos ir tiems asmenims, kurie iki Tarybos 2022 m. liepos 13 d. pranešimo apie saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimą paskelbimo jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą.

11.3. Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip nurodyta Tarybos pateiktoje nuomonėje, iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo Taryba buvo gavusi tokių asmenų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (t. y. asmenų, kurie iki Tarybos 2022 m. liepos 13 d. pranešimo jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą – buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), pagal kuriuos išdavus tokius leidimus visiems asmenims, kurie kreipėsi, būtų viršyta Įstatymo nustatyta 2 GW suminė saulės šviesos energijos elektrinių įrengtosios galios riba.

11.4. Paminėtina ir tai, kad Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas ir Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas neteko galios Tarybai priėmus atitinkamai 2023 m. kovo 6 d. nutarimą „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir 2023 m. kovo 3 d. nutarimą „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“, kuriais, be kita ko, buvo patvirtinti nauji Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas ir Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas.

12.1. Vyriausybė 2023 m. vasario 1 d. priėmė nutarimą Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“.

Kaip matyti iš šio nutarimo preambulės, jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija) ir gavus technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą, atliktą atsižvelgus į tai, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra pasiekusi 2 GW.

Šiuo nutarimu Vyriausybė, siekdama, kaip matyti iš nutarimo preambulės, užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą, saugumą, patikimumą ir adekvatumą ir sudaryti sąlygas tolesnei saulės šviesos elektrinių plėtrai, nutarė:

„Nustatyti tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vykdymą ir numatyti, kad <...> saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai <...> pasiekus 2 GW, tolesnė šių elektrinių plėtra vykdoma taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijomis ir pralaidumų dalimi atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms sausumos teritorijoje.“

Taigi Vyriausybė 2023 m. vasario 1 d. nutarimu nutarė, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių, kurioms taikomas ginčijamas Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, plėtra, ir nustatė šios plėtros sąlygas – ji vykdoma taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus.

12.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimo travaux préparatoires nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant nustatyti sąlygas tolesnei, viršijant 2 GW ribą, saulės šviesos energijos elektrinių plėtrai – nuspręsta, kad tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, nekeliant grėsmės elektros energetikos sistemai, galima suteikiant galimybę vystyti saulės šviesos energijos elektrines su sąlyga, kad bus ribojama elektros energijos generacija pagal faktinį rinkos poreikį, tokio ribojimo galimumą grindžiant Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsnių nuostatomis.

13.1. Dar iki Vyriausybei priimant 2023 m. vasario 1 d. nutarimą, kuriuo, kaip minėta, nutarta, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, vykdoma taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija) ir atsižvelgusi į tai, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gavo asmenų prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines didesnei suminei įrengtajai galiai, nei nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba, 2022 m. spalio 24 d. nutarimu „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtino Aprašą, taikomą asmenų pateiktiems prašymams išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines nagrinėti (1 punktas).

Pagal Apraše nustatytą teisinį reguliavimą, siekiant neviršyti Įstatyme nustatytos 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribos, leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų buvę išduoti tik asmenims, kurie pagal prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo datą kreipėsi pirmieji (8.1 papunktis), taigi ne visi asmenys, kurie iki Tarybos 2022 m. liepos 13 d. pranešimo apie saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimą paskelbimo jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą (inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), būtų galėję plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines – viršijant Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą ribą, tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra nebūtų buvusi galima.

13.2. Vyriausybei 2023 m. vasario 1 d. nutarimu nustačius, kad saulės šviesos energijos elektrinių, kurioms taikomas ginčijamas Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, suminei įrengtajai galiai pasiekus 2 GW, tolesnė šių elektrinių plėtra yra galima ir ji vykdoma taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, Taryba 2023 m. vasario 7 d. nutarimu „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Aprašą.

Pagal Apraše (su 2023 m. vasario 7 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą asmenys, kurie iki Tarybos 2022 m. liepos 13 d. pranešimo apie saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimą paskelbimo jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą (inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), gali plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengdami saulės šviesos energijos elektrines, viršijus Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą ribą, tačiau tokiu atveju daliai asmens prašyme nurodytos įrengtosios galios taikomi pagal Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimą galimi elektros energijos gamybos apribojimai (8.1 papunktis).

13.3. Taryba 2023 m. vasario 10 d. nutarimu „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašą (2 punktas); nustatė asmenų, atitikusių Aprašo (su 2023 m. vasario 7 d. pakeitimais) reikalavimus, prašymuose nurodytų įrengtųjų galių suminį dydį – 3832,105 MW (1.2 papunktis), taip pat suminės įrengtosios galios dydį, kurį neviršijant Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytos 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribos, Aprašo (su 2023 m. vasario 7 d. pakeitimais) reikalavimus atitikę asmenys galėtų išplėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, netaikant elektros energijos gamybos ribojimų – 975,316 MW (1.1 papunktis) (kaip minėta, iš Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytos 2 GW ribos reikia atimti tinkluose rezervuotą (inter alia jau pastatytų) saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią – 1,024684 GW); likusiai daliai prašymuose nurodytos įrengtosios galios, viršijančiai 975,316 MW (kaip minėta, prašymuose nurodytas įrengtųjų galių suminis dydis – 3832,105 MW), taikomi pagal Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimą galimi elektros energijos gamybos apribojimai (2 punktas).

13.4. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste apibendrinant Apraše (su 2023 m. vasario 7 d. pakeitimais) ir Tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarime „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“ nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad jame, vadovaujantis Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime nustatytomis tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros sąlygomis, detalizuojama, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą (inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), tačiau dėl Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinė veikla, šiems asmenims leidžiant plėtoti jų prašymuose nurodytos galios elektros energijos gamybos pajėgumus, daliai pajėgumų nustatant elektros energijos gamybos apribojimus.

16.1. Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais (inter alia 2015 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. balandžio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. balandžio 26 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (inter alia 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2023 m. spalio 4 d. nutarimai).

Teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucijoje reikalaujama, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepaisant to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai).

16.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (inter alia 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (inter alia 1998 m. gegužės 6 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. balandžio 27 d. nutarimai).

16.3. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimai); asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. liepos 16 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. birželio 22 d., 2023 m. balandžio 26 d. nutarimai).

16.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).

16.5. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs ir su konstituciniais atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei principais, įtvirtintais Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (inter alia 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai).

17.1. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama asmens laisve ir teise turėti nuosavybę; ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (inter alia 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (inter alia 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

17.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai).

Tačiau, pagal Konstituciją, valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokias esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (inter alia 2009 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2010 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 18 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai), esančio vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (inter alia 2009 m. gruodžio 11 d., 2020 m. vasario 18 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai).

17.3. Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką (kiekvienas pagal savo kompetenciją) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, žinoma, jokiu būdu nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimai); dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo konkrečių santykių šioje srityje reguliavimas negali būti visą laiką vienodas; ūkinės veiklos santykių teisinis reguliavimas gali būti keičiamas ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai); keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, valstybė gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas; tačiau tai darydama, ji turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2005 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

17.4. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra konstatavęs ir tai, kad nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, pagal Konstituciją, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai).

17.5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atskleidžiančios iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, kylančius reikalavimus įstatymų leidėjui reguliuojant ūkinę veiklą, be kita ko, ir elektros energetikos sektoriuje:

– ūkinės veiklos reguliavimo pagrindinis kriterijus – bendra tautos gerovė; ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. birželio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai); valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės (inter alia 2015 m. sausio 15 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų valstybės institucijų pareigą, paisant Konstitucijos normų ir principų, atsižvelgiant į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą, nustatyti tokį ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, kuris tarnautų bendrai tautos gerovei (inter alia 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai);

– valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, valstybė gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimai); energetikos srityje vykdoma ūkinė veikla, inter alia visų vartotojų aprūpinimas energijos ištekliais, yra specifinė ūkinė veikla; jai būdinga, be kita ko, tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka visam šalies ūkiui (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai); energetikos sistemos saugumas ir patikimumas yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, kuriuo pateisinamas tam tikras diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas šioje srityje; pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant ūkinę veiklą derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia saugomas pagal Konstitucijos 54 straipsnį (aplinkos apsaugą) (inter alia 2015 m. kovo 5 d., 2018 m. gegužės 24 d. nutarimai);

– elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra vienas iš svarbiausių valstybinės energetikos politikos prioritetų, o viena iš strateginių iniciatyvų elektros energetikos sektoriuje yra didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje (2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

17.6. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viena iš energetikos srityje vykdomų specifinių ūkinių veiklų, kuriai, atsižvelgiant į jos ypatumus, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, gali būti taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), taigi padeda užtikrinti viešąjį interesą. 

Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, turi plačią diskreciją formuoti valstybės energetikos politiką ir reguliuoti ūkinę veiklą energetikos srityje, inter alia nustatyti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių prioritetus, tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti. Pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas, t. y. reguliuoti ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinę veiklą, turi užtikrinti, be kita ko, sklandų elektros energijos tinklų funkcionavimą (elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros suderinamumą su elektros energijos tinklų pajėgumais) ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams. Siekdamas šių tikslų, ir atsižvelgdamas į elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių prioritetus, įstatymų leidėjas gali nustatyti elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių ribojimus.

Kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu, taigi ir esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, taip pat turi būti nustatyti įstatymu.

21.1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatęs saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą ir laikinai sustabdęs saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą (iki tol, kol, Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikus technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir pateikus Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros, bus nuspręsta dėl tolesnės šių elektrinių plėtros) įstatymų leidėjas siekė užtikrinti viešąjį interesą – Lietuvoje neįprastai greitai augant saulės šviesos energijos elektrinių numatomai įrengtajai galiai ir dėl to kilus rizikai, kad Lietuvos elektros energetikos sistema bus perpildyta šia technologija, buvo siekiama užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tinklo funkcionavimą ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, taip pat užtikrinti darnią įvairių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtrą, sudarant sąlygas visiems ūkio subjektams plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus ir taip didinti elektros energijos tinklo efektyvumą.

21.2. Pažymėtina ir tai, kad, Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatęs saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą, įstatymų leidėjas neįvertino, kokia saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia buvo tuo metu, kai buvo priimamas ginčijamas teisinis reguliavimas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo ir Tarybos kreipimosi į elektros tinklų operatorius ji gali dar labiau padidėti. Ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinęs minėtą ribojimą tuo metu, kai saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo 2 GW ribą, įstatymų leidėjas nei ginčijamoje Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija), nei kitose Įstatymo nuostatose nenustatė, ką daryti su saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios perviršiu, t. y. kaip toliau turi būti vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą, tačiau dėl Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti (jiems negalėjo būti išduodamos prijungimo sąlygos), ūkinė veikla, – ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra sureguliuota, ar tokie asmenys galės, jei taip, –kokiomis sąlygomis, užbaigti pradėtą saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą.

Tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį buvo sustabdyta tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra šį procesą jau pradėjusiems asmenims, įstatymų leidėjas įsiterpė į iki ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo jau prasidėjusius saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo teisinius santykius taip, kad asmenims, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą, ir galėjo tikėtis, kad įvykdę likusias tokioms elektrinėms įrengti nustatytas sąlygas galės užbaigti pradėtą saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, nebegalėjo būti išduodami tolesniems etapams reikalingi dokumentai (kaip antai prisijungimo sąlygos), taigi jie nebegalėjo tęsti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinės veiklos.

21.3. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatęs saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribą – 2 GW tuo metu, kai, kaip matyti iš Tarybos šioje konstitucinės justicijos byloje pateiktų duomenų, ši riba jau buvo viršyta, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, turėjo nustatyti ir tai, ar asmenys, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą (inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), galės tęsti pradėtą saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, viršydami Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribą, taip pat kokiomis sąlygomis ar kokiems apribojimams esant bus galima tai daryti arba, be kita ko, nustatyti dėl tokio suvaržymo patirtų praradimų kompensavimo tvarką, jeigu būtų nuspręsta, kad tolesnė tokių elektrinių plėtra apkritai negalima. Tai yra esminės šios energetikos srityje vykdomos specifinės ūkinės veiklos sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai.

21.4. Vadinasi, Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nesureguliavęs, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą (inter alia buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinė veikla, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, nustatyti įstatymu. Taip buvo sudarytos prielaidos pažeisti asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, teisėtus lūkesčius, kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, taigi nesilaikyta ir atsakingo valdymo principo.

26.1. Vertinant Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai konstatuotina, kad jame nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, konkuruoja su nustatytuoju Įstatyme, pagal kurį, kaip minėta, saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o jai pasiekus 2 GW neišduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos, prijungimo sąlygos ir nepasirašomi ketinimų protokolai.

Taigi, konstatuotina, kad Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį galima tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylančio reikalavimo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią, be kita ko, poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.

26.2. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Elektros energetikos įstatymą yra galimi tam tikri prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai, susiję su prie tinklo prijungtų elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu, tačiau tai, kad būtent tokie apribojimai turi būti taikomi tolesnei, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtrai, taip pat tai, kad apskritai turi vykti tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra (ir ji turi vykti taikant apribojimus), yra nustatyta Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime. Taigi ne įstatymų leidėjas, o Vyriausybė nusprendė, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, ir nustatė, kokiomis sąlygomis ji turi vykti. 

Vadinasi, Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime yra įtvirtintos esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, t. y. nustatyta, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, taip pat nustatytos šios plėtros sąlygos, kurios, kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, turi būti nustatytos įstatymu. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, tai, ar galima tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių, kurioms taikomas ginčijamas Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, plėtra, taip pat esminės šios plėtros sąlygos (inter alia draudimai ir ribojimai), darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, turėtų būti nustatyta Įstatymu.

26.3. Taigi konstatuotina, kad Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių, kurioms taikomas ginčijamas Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, plėtra yra galima ir ji vykdoma taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, darančias esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, nustatyti įstatymu, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylančio reikalavimo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią draudžiama poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

29.1. Paminėtina, kad, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio „Konstitucinio Teismo aktų ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų paskelbimas ir įsigaliojimas“ (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 3 dalį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, Konstitucinis Teismas gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

29.2. Kaip minėta, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, nebegalės būti taikomos ir bus pašalintos iš teisės sistemos Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimo nuostatos, kuriose nustatytos tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros galimybės ir nustatytos šios plėtros sąlygos.

Taigi, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, nebūtų galima tolesnė, viršijant Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą ribą, saulės šviesos energijos elektrinių, kurioms taikomas šioje dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, plėtra.

Kaip minėta, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), taigi padeda užtikrinti viešąjį interesą.

29.3. Atsižvelgiant į tai, kad tolesnės, viršijant Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintą ribą, saulės šviesos energijos elektrinių plėtros teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2024 m. gegužės 2 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 53¹, 54, 55, 56, 84 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas