Centrinės privatizavimo komisijos posėdžio protokolas Nr.50 1992 m. liepos 3 d.

1.1. miestų, rajonų valdybų, valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, valstybinių įstaigų ir organizacijų (toliau vadinama „valstybinės įmonės“) negyvenamieji pastatai ar patalpos (išskyrus specifinės paskirties įmones), kurios nustatytąja tvarka nėra įtrauktos į privatizavimo programą arba jų privatizavimas neįvyko, išnuomotos gamybinei veiklai bendrovėms, bendrijoms, individualioms įmonėms ar nustatytąja tvarka įregistruotoms komercinių bankų įstaigoms (toliau vadinama „privataus kapitalo įmonės“) gali būti perduodamos privataus kapitalo įmonei kaip valstybės turtinis įnašas į šią įmonę, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1.2. jei negyvenamieji pastatai ar patalpos buvo išnuomoti individualiai įmonei ar ūkinei bendrijai, Centrinei privatizavimo komisijai priėmus sprendimą joms perduoti šiuos pastatus ar patalpas šios įmonės turi būti reorganizuojamos į akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves. Jeigu pastatų ar patalpų nuomininkas yra akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar komercinio banko įstaiga, tai perduodamo valstybinio turto verte didinamas šios bendrovės įstatinis kapitalas ar komercinio banko pagrindinis kapitalas (toliau vadinama „bendrovės įstatinis kapitalas“). Įregistravus akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę (bendrovės įstatinio kapitalo padidinimą), nutraukiama pastatų ar patalpų nuomos sutartis;

1.3. privataus kapitalo įmonės akcijas, gautas perdavus jai nuosavybėn išnuomotus pastatus ar patalpas saugo valstybinės įmonės steigėjas (komercinių bankų įstaigų – Finansų ministerija), o vėliau jos parduodamos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka;

1.4. privataus kapitalo įmonė perima visus metinius sutartinius įsipareigojimus, kuriuos vykdė valstybinė įmonė perduodamuose pastatuose ar patalpose.

Pastaba. 1.1.2 – 1.1.4 ir 1.4 punktų nuostatos netaikomos, kai pastatai ar patalpos kaip valstybės turtinis įnašas perduodami komercinių bankų įstaigoms.

1.5. Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. kovo 13 d. nutarimo (protokolas Nr. 34) 1 punktas ir minėtu nutarimu patvirtinta Valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, valstybinių įstaigų ir organizacijų išnuomotų negyvenamųjų pastatų ir patalpų, į kurias investuota privataus kapitalo, parengimo privatizuoti tvarka laikomi netekusiais galios.

2.1. asmenys (fizinių asmenų grupės, investicinės akcinės bendrovės), neįsigiję aukcione objekto, likusią pradinių įnašų dalį, suderinę su miesto (rajono) privatizavimo tarnyba, gali panaudoti kitam objektui privatizuoti toje pat privatizavimo tarnyboje, negrąžinant įnašų į investicines sąskaitas;

2.2. mirus buvusiam savininkui, nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma ir jo sutuoktiniui, kuris priėmė (paveldėjo) mirusiojo vyro (žmonos) palikimą (namų valdą ir kitą turtą) ir jį valdo, naudoja ir disponuoja, nežiūrint į tai, ar sutuoktinis yra sudaręs kitą santuoką, ar nėra;

2.3. privalomąją piniginę pradinio įnašo dalį už fizinių asmenų grupės įsigyjamus objektus (pasirašomas akcijas) gali sumokėti bet kurie šios grupės nariai iš savo investicinės sąskaitos (kvotos ribose), tačiau, galutinai atsiskaitant už įsigytą objektą (pasirašytas akcijas), privalomąją piniginio įnašo dalį turi sumokėti kiekvienas grupės narys proporcingai savo daliai (pinigų sumai), nurodytai fizinių asmenų grupės steigimo sutartyje. Permokėtas pinigų sumas privatizavimo tarnybos nustatytąja tvarka turi grąžinti į piliečių investicines sąskaitas;

2.4. tais atvejais, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (gyvenamieji namai su priklausiniais, komercinės-ūkinės paskirties pastatai ir juose išlikę įrengimai) valstybės išperkamas už valstybės vienkartines išmokas arba vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), šio turto vertė indeksuojama taip:

3.1. Ekonomikos ministeriją ir Panevėžio miesto privatizavimo komisiją – patikslinti Respublikiniame informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtus Panevėžio valstybinės gamybinės komercinės įmonės „Linų pluoštas“ indeksuoto turto vertės duomenis ir apie pakeitimus paskelbti laikraštyje „Lietuvos aidas“ arba Respublikiniame informaciniame privatizavimo biuletenyje bei Panevėžio miesto privatizavimo biuletenyje;

3.2. Statybos ir urbanistikos ministeriją – iki 1992 m. liepos 10 d. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkio projektą dėl Kauno valstybinės ritualinių gaminių įmonės perdavimo Kauno miesto savivaldybei;

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato Juridinį skyrių – iki 1992 m. liepos 15 d. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 69 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“ išaiškinimą: kokiais atvejais ir nuo kada negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartis laikoma niekine;

3.4. Žemės ūkio ministeriją – spręsti Kauno valstybinės alaus daryklos reorganizavimo ir privatizavimo klausimus, nes ši ministerija yra minėtos įmonės steigėja.

4.1. Valstybinės tarprajoninės agroserviso įmonės „Tauragės agrochemija“ gamybinio komplekto „Vienybė“ privatizavimą, nes objektas nebuvo parduotas du kartus skelbtuose aukcione;

4.2. Klaipėdos valstybinės komercijos įmonės privatizavimą, išskaidyti jos savarankiškus padalinius į atskirus objektus ir įtraukti juos į artimiausio mėnesio privatizavimo programą (šios įmonės darbininkų sąjungos ir Klaipėdos miesto privatizavimo komisijos prašymu).

5.1. Pasvalio rajono privatizavimo komisijos ir Ekonomikos ministerijos – po trijų neįvykusių Pasvalio valstybinės buitinių paslaugų įmonės skalbyklos viešo akcijų pasirašymo etapų pakeisti šio objekto privatizavimo būdą ir parduoti aukcione šios neveikiančios skalbyklos pastatą (indeksuota likutinė vertė – 4594 tūkst. rb.);

5.2. Susisiekimo ministerijos – nukainoti 30 procentų Rokiškio kelių tiesimo įmonės pagrindinių priemonių vertę (per tris viešo akcijų pasirašymo etapus pasirašyta tik 0,2 procento akcijų), nustatyti šios įmonės privatizavimo laipsnį 80 procentų ir skelbti naują viešą akcijų pasirašymą;

5.3. Susisiekimo ministerijos – nukainoti 20 procentų Raseinių valstybinės kelių tiesimo įmonės pagrindinių priemonių likutinę vertę (per tris viešo akcijų pasirašymo etapus pasirašyti tik 4 procentai akcijų) ir tęsti šios įmonės privatizavimą skelbiant naują viešą akcijų pasirašymą;

5.4. Žemės ūkio ministerijos – nukainoti 15 procentų Valstybinės tarprajoninės agroserviso įmonės „Kėdainių žemės ūkio chemija“ pagrindinių priemonių vertę (per tris viešo akcijų pasirašymo etapus pasirašyti tik 37 procentai akcijų), įskaityti ankstesniuose etapuose pasirašytas akcijas ir tęsti šios įmonės privatizavimą skelbiant naują viešą akcijų pasirašymą už nominalią kainą, netaikant pinigų kvotų;

5.5. Ekonomikos ministerijos – nustatyti Valstybinio baldų kombinato „Vilnius“ privatizavimo laipsnį 60 procentų, nes per tris viešo akcijų pasirašymo etapus pasirašyta tik 18 procentų akcijų, įskaityti ankstesniuose etapuose pasirašytas akcijas ir tęsti šios įmonės privatizavimą skelbiant naują viešą akcijų pasirašymą netaikant pinigų kvotų;

5.6. Druskininkų valstybinės įmonės „Prekyba“ sandėlio (Gardino 49, Druskininkai) darbuotojų ir Druskininkų miesto privatizavimo komisijos – pakeisti šio objekto privatizavimo būdą ir leisti jį privatizuoti viešo akcijų pasirašymo būdu (likutinė pagrindinių priemonių vertė – 1,1 mln. rb.);

5.7. Ekonomikos ministerijos – patikslinti įmonės „Sparta“ kapitalą, nustatyti jos privatizavimo laipsnį 80 procentų (po trijų viešo akcijų pasirašymo etapų pasirašyti tik 74 procentai akcijų), įskaityti ankstesniuose etapuose pasirašytas akcijas ir skelbti naują akcijų pasirašymą parduodant jas už nominalią kainą;

5.8. Kupiškio rajono valdybos ir Kupiškio rajono privatizavimo komisijos – išskaidyti Valstybinę melioracijos įmonę ir Valstybinę gyvulininkystės įmonę „Akmena“ į smulkesnius objektus, nes per tris viešo akcijų pasirašymo etapus nepasirašyta nė viena šių įmonių akcija, ir įtraukti išskaidytus objektus į artimiausio mėnesio privatizavimo programą;

5.9. Panevėžio rajono privatizavimo komisijos – padidinti Miežiškių žemės ūkio įmonės bendrabučio ūkinio inventoriaus, parduodamo už pinigus aukcione, pradinę pardavimo kainą iki 245 tūkst. rb. (likutinė vertė – 49 tūkst. rb.);

5.10. Radviliškio rajono ūkio „Auksinė varpa“ laikinosios administracijos – padidinti objektų ir įrengimų, parduodamų aukcione už pinigus, pradines pardavimo kainas:

5.11. Vilniaus miesto valdybos – išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo kavinę „Paribis“.

Atkreipti Vilniaus ir kitų miestų (rajonų) valdybų dėmesį į tai, kad jų reguliavimo sferoje esančias įmones (objektus), įtrauktas į privatizuojamų įmonių (objektų) sąrašus ir paskelbtus Respublikiniame informaciniame privatizavimo biuletenyje, galima neprivatizuoti tik Centrinės privatizavimo komisijos sprendimu;

5.12. Sveikatos apsaugos ministerijos – nustatyti šių įmonių privatizavimo laipsnį 49 procentai:

– Kauno vaistinių remonto įmonės;

– Valstybinės gydomosios gamybinės firmos „Atjauta“;

– Valstybinės komercinės įmonės „Limeta“;

– Valstybinės firmos „Medisteka“;

5.13. Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos – nukainoti Gargždų valstybinės autotransporto įmonės „Agrotransportas“ pagrindinių priemonių vertę 35 procentais (po trijų viešo akcijų pasirašymo etapų pasirašyta tik 4,4 procentų akcijų), nustatyti šios įmonės privatizavimo laipsnį 80 procentų ir tęsti jos privatizavimą skelbiant naują viešą akcijų pasirašymą;

5.14. Vilniaus valstybinės gamyklos „Plasta“ administracijos ir stebėtojų tarybos – po trijų neįvykusių akcijų pasirašymo etapų, sumažinti šios įmonės privatizavimo laipsnį iki 51 procento ir skelbti naują viešą akcijų pasirašymo etapą parduodant akcijas už nominalią kainą netaikant pinigų kvotų;

5.15. Susisiekimo ministerijos – sumažinti Gargždų valstybinio pramoninio transporto įmonės pagrindinių priemonių vertę 20 procentų (po trijų etapų nepasirašyta nė vienos akcijos) ir tęsti šios įmonės privatizavimą skelbiant naują viešą akcijų pasirašymą netaikant pinigų kvotų;

5.16. Valstybinės gyvulininkystės įmonės „Neris“ ir Vilniaus rajono privatizavimo komisijos – nukainoti šios įmonės pagrindinių priemonių vertę, nustatyti jos privatizavimo laipsnį 51 procentas, ir tęsti privatizavimą skelbiant naują viešą akcijų pasirašymą, įskaitant ankstesniuose etapuose pasirašytas akcijas;

5.17. Susisiekimo ministerijos – nustatyti Valstybinės statybos-remonto ir paslaugų įmonės „Galvė“ privatizavimo laipsnį 80 procentų;

5.18. Tauragės privatizavimo komisijos – nukainoti Tauragės rajono valstybinės komunalinių paslaugų įmonės „Ližių oranžerija“ (likutinė vertė – 4,6 mln. rb.) pagrindinių priemonių vertę 35 procentais, nes šis objektas nebuvo parduotas tris kartus skelbtuose aukcionuose, ir nustatyti tokias objekto pardavimo aukcione sąlygas: netaikoma pinigų kvotų; pirkėjas, įsigijęs oranžeriją, turės ją perkelti į kitą vietą, kai bus pradėti kelio tiesimo darbai;

5.19. Klaipėdos rajono privatizavimo komisijos – nustatyti Klaipėdos rajono montavimo ir serviso įmonės privatizavimo laipsnį 85 procentai ir tęsti šios įmonės privatizavimą ketvirtajame viešo akcijų pasirašymo etape parduodant akcijas už nominalią jų kainą;

5.20. Ryšių ir informatikos ministerijos – nustatyti šių įmonių privatizavimo laipsnį 51 procentas (suteikiant balsavimo teisę likusioms valstybei priklausančioms akcijoms):

7.1. 1992 m. rugpjūčio mėnesio privatizavimo programą. Atkreipti Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos bei Energetikos ministerijos dėmesį į tai, kad jos laiku neįvykdė Centrinės privatizavimo komisijos nutarimo dėl parduotuvės „Merkurijus“ ir keturių degalinių privatizavimo 1992 m. rugpjūčio mėnesį (nustatytu laiku nepateikė duomenų Ekonomikos ministerijai);

7.2. šių įmonių viešo akcijų pasirašymo sutartis:

7.3. šių įmonių viešo akcijų pasirašymo sutartis, anuliuojant akcijų pasirašymus, kurie viršyja nustatytą pasirašomų akcijų skaičių:

7.4. šių įmonių (objektų) aukcionų rezultatus:

12.1. Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos ir Valstybinės blankų leidyklos kolektyvo prašymo nustatyti šios įmonės privatizavimo laipsnį 49 procentai;

12.2. Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos ir Palangos miesto valdybos prašymo sustabdyti Valstybinės bakalėjos didmeninės prekybos įmonės poilsio namų „Gabija“ privatizavimą (viešo akcijų pasirašymo metu pasirašyta 319 procentų numatyto išleisti akcijų skaičiaus);

12.3. Panevėžio miesto privatizavimo komisijos prašymo privatizuoti netaikant pinigų kvotų Panevėžio valstybinės paslaugų įmonės „Buitis“ laidojimo rūmus. Šis objektas turi būti privatizuojamas skelbiant viešą akcijų pasirašymą.

3.1. pastatų ar patalpų atskyrimo projektas sudaromas inventorizuojant ir įvertinant atskiriamą valstybinės įmonės turtą;

3.2. valstybinės įmonės turto gali būti atskirta ne daugiau negu buvo išnuomota (natūrine išraiška). Išnuomoti privataus kapitalo įmonei pastatai ar patalpos, kitos pagrindinės priemonės ir funkciniu ryšiu susijusios inžinerinės komunikacijos inventorizuojamos ir įvertinamos kiekviena atskirai;

7.1. perduodamo privataus kapitalo įmonei valstybinio turto vertė;

7.2. valstybės turtinio įnašo dalis privačios įmonės kapitale;

7.3. terminas iki kurio privataus kapitalo įmonė su perduotu valstybiniu turtu persiregistruoja į uždarąja akcinę bendrovę ar į akcinę bendrovę (įregistruoja įstatinio kapitalo padidinimą, jeigu pastatai ir patalpos buvo išnuomotos akcinei bendrovei);

7.4. bendro naudojimo žemės plotų, bendro naudojimo patalpų, statinių bei komunikacijų eksploatavimo tvarka;

7.5. mokestis už bendras komunalines paslaugas;

7.6. sąlygos, nurodytos Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. liepos 3 d. nutarimo (protokolas Nr. 50) 1.1.4, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose, ir jų vykdymo terminai.