Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką.

Organizuoto nusikalstamumo prevencinės poveikio priemonės (toliau – prevencinės poveikio priemonės) taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principo.

Jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės:

Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

1. Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigūną pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą.

2. Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl oficialaus perspėjimo taikymo, turi teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą.

3. Sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu. Nutarimą patvirtina policijos įstaigos vadovas.

4. Oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti.

5. Asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas.

6. Jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus.

1. Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas policijos įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio policijos pareigūno pavedimą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, privalo asmenį iškviesti atvykti į policijos įstaigą ir apklausti apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į teismą ir skirti teismo įpareigojimus.

2. Įgaliotas policijos pareigūnas, apklausęs asmenį, apie apklausos rezultatus informuoja policijos įstaigos vadovą arba jį pavaduojantį policijos pareigūną. Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į apklausos rezultatus, gali įgalioti policijos pareigūną surašyti motyvuotą teikimą teismui, kad skirtų teismo įpareigojimus.

3. Teikime skirti asmeniui teismo įpareigojimus nurodoma:

4. Motyvuotą teikimą skirti teismo įpareigojimus nagrinėja ir sprendžia vienas apylinkės ar apygardos teismo teisėjas dalyvaujant asmeniui, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, ir įgaliotam policijos pareigūnui. Teisme sprendžiant teismo įpareigojimų skyrimo klausimą gali dalyvauti advokatas.

5. Teismas gautą teikimą skirti asmeniui teismo įpareigojimus išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas. Išklausęs paaiškinimus ir susipažinęs su medžiaga, teisėjas priima sprendimą skirti asmeniui teismo įpareigojimus arba motyvuotai atsisako juos skirti.

6. Asmuo, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, turi teisę duoti teisėjui paaiškinimus bei susipažinti su teismui pateikta medžiaga. Su įstatymų nustatyta tvarka įslaptinta informacija, taip pat su kita medžiaga, kurios atskleidimas yra ribotas, asmuo, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, turi teisę susipažinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Teismo įpareigojimai gali būti skiriami 1–6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu yra pagrindas, paskirti teismo įpareigojimai vieną kartą gali būti pratęsti dar 3 mėnesiams. Pratęsimo klausimas sprendžiamas bei sprendimai dėl įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo apskundžiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Asmuo, kuriam buvo paskirti teismo įpareigojimai, pats ar per savo advokatą, taip pat įgaliotas policijos pareigūnas turi teisę apskųsti teisėjo sprendimą aukštesniam teismui: apylinkės teismo teisėjo – apygardos teismui, apygardos teismo teisėjo – Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundai paduodami per 3 dienas nuo teisėjo sprendimo priėmimo dienos.

9. Apskundęs teismo sprendimą skirti teismo įpareigojimus, asmuo privalo laikytis įpareigojimų sąlygų iki galutinio sprendimo priėmimo.

10. Aukštesniojo teismo sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. Aukštesniojo teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

1. Teismas gali skirti asmeniui vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

2. Skirdamas teismo įpareigojimus, teismas nustato įpareigojimų trukmę.

Teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą kontroliuoja policijos įstaigos.

Asmuo, pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“