„53 straipsnis. Bankrutavusio banko likvidavimas
Teismas, išnagrinėjęs banko bankroto bylą ir pripažinęs banką bankrutavusiu, banko administratoriaus siūlymu priima nutartį likviduoti banką dėl bankroto ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Teismas gali šį terminą pratęsti, jeigu to prašo banko administratorius.
Teismo nutartis likviduoti banką dėl bankroto gali būti apskųsta įstatymų nustatyta tvarka.
Bankrutavęs bankas gali būti išregistruotas ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo teismo nutarties likviduoti banką dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Teismas, priimdamas nutartį likviduoti banką dėl bankroto, banko likvidatoriumi skiria banko administratorių ar kitą asmenį.
Likvidatorius privalo organizuoti bankrutavusio banko turto pardavimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti kreditorių reikalavimus bei įstatymų nustatyta tvarka atlikti kitus būtinus veiksmus baigti banko likvidavimo procedūrą.
Išlaidų, reikalingų likvidatoriaus veiklai užtikrinti, sąmatą tvirtina ir keičia teismas likvidatoriaus teikimu. Šioje sąmatoje patvirtintos išlaidos dengiamos iš pajamų, gautų pardavus banko turtą, ir iš lėšų, išreikalautų iš banko skolininkų.
Likviduojamo banko turtas, įskaitant reikalavimo teises, parduodamas varžytynėse, išskyrus kitų įmonių akcijas ir kitus vertybinius popierius, kurie įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje ir kuriuos turi likviduojamas bankas. Šis turtas parduodamas vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikalavimo teises (skolas bankui), kurių dėl galiojančių sutarčių, skolininko nemokumo arba dėl kitų priežasčių negalima išreikalauti įvykdyti iki banko likvidavimo pabaigos, taip pat antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, įskaitant reikalavimo teises, likvidatorius gali perduoti kreditoriams šių reikalavimams tenkinti vadovaudamasis šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta eile. Šis turtas, įskaitant reikalavimo teises, gali būti perduotas paskesnės eilės kreditoriams, jeigu pirmesnės eilės kreditoriai nustatyta tvarka nepateikia prašymų, kad šiuo būdu būtų tenkinami jų reikalavimai. Apie turto, įskaitant reikalavimo teises, perdavimą kreditoriams skelbiama viešai arba kiekvienam kreditoriui pranešama raštu, nurodant terminą, per kurį kreditoriai turi teisę raštu pateikti prašymus perimti turtą, įskaitant reikalavimo teises. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties likviduoti banką dėl bankroto įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto banko turto, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likusios neparduotos ir kreditorių neperimtos reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos valstybės įmonei Indėlių draudimo fondui ar kitai Vyriausybės nustatytai institucijai. Valstybės įmonei Indėlių draudimo fondui reikalavimo teises perduoti gali tik toks likviduojamas bankas, kuris buvo apdraudęs indėlius Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, nurašomas ir panaudojamas arba sunaikinamas vadovaujantis likvidatoriaus parengta ir teismo patvirtinta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis turtas.
Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais banko likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
Banko likvidatorius, pardavęs (perdavęs) visą galimą parduoti (perduoti) banko turtą, įskaitant reikalavimo teises, pateikia teismui tvirtinti galutinį atsiskaitymo su kreditoriais planą.
Baigęs atsiskaityti su kreditoriais pagal galutinį atsiskaitymo su kreditoriais planą, likvidatorius pateikia teismui likvidacinę balansinę ataskaitą ir likvidavimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kokia tvarka bei kokiu mastu buvo patenkinti kreditorių reikalavimai, taip pat likusio turto nurašymo, panaudojimo arba perdavimo aktus ir siūlo teismui priimti sprendimą dėl banko pabaigos.
Jeigu atsiskaitant su kreditoriais lieka kreditorių, kurie neatsiėmė jiems priklausančių lėšų, likvidatorius, prieš pradėdamas tenkinti paskesnės eilės kreditorių reikalavimus ar siūlydamas teismui priimti sprendimą dėl banko pabaigos, perveda šias nepareikalautas lėšas į notarų biuro depozitinę sąskaitą kreditoriaus vardu.
Teismas, nustatęs, kad neliko likviduojamo banko turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, patvirtina likvidavimo ataskaitą ir priima sprendimą dėl banko pabaigos. Teismo sprendimas yra pagrindas išregistruoti banką iš juridinių asmenų registro.
Bankas pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.“