Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies (2010 m. balandžio 15 d., 2013 m. birželio 13 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punkto (2008 m. liepos 16 d., 2012 m. vasario 29 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2.1. Suinteresuoto asmens atstovo V. Pumpučio pozicija grindžiama šiais argumentais.

Draudimu naudoti viešajame eisme automobilius su dešinėje pusėje įrengtu vairu siekiama užtikrinti eismo saugumą. Automobilis, pritaikytas eismui kairiąja kelio puse ir turintis vairą dešinėje pusėje, nuolat naudoti Lietuvoje yra nesaugus, kadangi: 1) tamsiuoju paros metu tokios transporto priemonės tinkamai nesureguliuotų (nepakeistų) priekinių žibintų šviesos akintų priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių vairuotojus; 2) lenkimo metu dėl prasto matomumo šios transporto priemonės keltų grėsmę eismo saugumui; 3) Lietuvos keliuose nėra specialiai pritaikytų lenkimo zonų; 4) dėl sumažėjusio matomumo pasunkėtų kairysis posūkis; 5) naudojant keleivines transporto priemones (autobusus, mikroautobusus) su kairėje pusėje įrengtomis keleivių durimis kiltų grėsmė keleivių saugumui juos įlaipinant (išlaipinant); 6) tokios krovininės transporto priemonės (N kategorija), gabenančios sunkius, didelius ir pavojingus krovinius, labai padidintų viešojo eismo riziką.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje išimtys asmenims, kurie tokiais automobiliais laikinai (iki 90 dienų) atvyko į Lietuvą, nustatytos atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, taip pat įvertinus objektyvias aplinkybes, kad minėtieji asmenys gyvena užsienio valstybėje ir Lietuvoje būna ribotą laikotarpį.

2.2. Suinteresuoto asmens atstovės I. Urbonės pozicija grindžiama šiais argumentais.

Draudimas nuolat eksploatuoti Lietuvos Respublikoje transporto priemones, kurios yra pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, grindžiamas siekiu užtikrinti visuomenės saugumą ir apginti viešąjį interesą – kelių eismo saugumą, taip apsaugant eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą. Gerokai didesnis pavojus kiltų dėl tokių transporto priemonių konstrukcinių savybių (vairuotojas blogiau mato priešpriešinį eismą, ypač atlikdamas lenkimo manevrą; padidėja pavojus prasilenkiant; dėl kelis kartus didesnio atstumo iki kairės pusės galinio vaizdo veidrodžio ir pasikeitusio stebėjimo lauko pablogėja matomumas; žibintų konstrukcija pritaikyta geriau apšviesti kairiąją pusę, todėl labiau akinami priešais važiuojančių transporto priemonių vairuotojai; smarkiai pablogėja važiuojamosios dalies krašto matomumas, o tai sudaro sąlygas nepastebėti dviratininko, pėsčiojo ar kliūties).

Siekiant įteisinti galimybę išimtiniais atvejais automobilių kelių eisme dalyvauti specialioms transporto priemonėms, taip pat pernelyg nesuvaržyti laikinai į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje registruotomis transporto priemonėmis atvykstančių asmenų judėjimo laisvės, numatytos minėto draudimo išimtys. Tokiu teisiniu reguliavimu transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčių vairą dešinėje pusėje, dalyvavimo viešajame eisme ribojimas pagrįstas jų eksploatavimo Lietuvos Respublikos automobilių kelių eisme dažnumu ir gausumu. Laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykę užsieniečiai, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, tokias transporto priemones Lietuvoje eksploatuoja trumpai ir jų nėra daug. Laikinas, išimtinis tokių transporto priemonių eksploatavimas neturi itin didelės neigiamos įtakos eismo saugumui, todėl ginčijamas draudimas nustatytas tik nuolatiniam transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčių vairą dešinėje pusėje, eksploatavimui.

Konstitucinis Teismas

3.1. Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su šio įstatymo paskirtimi, nustatyta Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, galima daryti išvadą, kad Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti viešąjį interesą – užtikrinti kelių eismo saugumą, taip sumažinant su motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, dalyvavimu eisme susijusį pavojų.

3.2. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 dalį (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) draudimas dalyvauti viešajame eisme netaikomas motorinėms transporto priemonėms, kurios:

– buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d.;

– pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti;

– teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

Draudimas dalyvauti viešajame eisme pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems:

– užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

– Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

3.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatyta draudimo dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išimtis, pagal kurią toks draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, apima tiek tas situacijas, kai piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ir transporto priemonė įregistruota užsienio valstybėje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, paprastai tokiam eismui pritaikytomis transporto priemonėmis (kurios turi vairą dešinėje pusėje), tiek tas situacijas, kai piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ir transporto priemonė įregistruota užsienio valstybėje, kurioje eismas vyksta dešiniąja kelio puse.

3.4. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, draudžiama dalyvauti viešajame eisme (net ir laikinai (iki 90 dienų per metus)) su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje.

3.5. Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatytas inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, tačiau toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

10.1. ATPK 124¹ straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ (2010 m. gruodžio 14 d. redakcija) 7 dalyje nustatyta:

10.2. Vadinasi, Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 240 punkte ir ATPK 124¹ straipsnio (2010 m. gruodžio 14 d. redakcija) 7 dalyje nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, dalyvavęs viešajame eisme su užsienio valstybėje įregistruota transporto priemone, pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčia vairą dešinėje pusėje, pažeidžia Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 240 punkte nustatytus reikalavimus ir padaro ATPK 124¹ straipsnio (2010 m. gruodžio 14 d. redakcija) 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pagal šį teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, laikinai (iki 90 dienų per metus) dalyvavęs viešajame eisme su užsienio valstybėje įregistruota transporto priemone, pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčia vairą dešinėje pusėje, Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 240 punkte nustatytų reikalavimų nepažeidžia.

4.1. Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.“

Piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas. Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką  (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

4.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d. nutarimas).

4.3. Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus ir juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt. (inter alia 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai).

4.4. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų kyla draudimas įstatymų leidėjui, įstatymu nustatant teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo įgyja tam tikras teises, nesant objektyvaus pateisinimo įtvirtinti skirtingą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į tai, ar pilietis, įgyvendindamas konstitucinę kilnojimosi laisvę, savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra pasirinkęs Lietuvos Respublikoje, ar užsienio valstybėje.

5.1. Minėta, jog pagal Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Taip pat minėta, kad iš konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų kyla draudimas įstatymų leidėjui, įstatymu nustatant teisinį reguliavimą, pagal kurį asmuo įgyja tam tikras teises, nesant objektyvaus pateisinimo įtvirtinti skirtingą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į tai, ar pilietis, įgyvendindamas konstitucinę kilnojimosi laisvę, savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra pasirinkęs Lietuvos Respublikoje, ar užsienio valstybėje.

5.2. Vadinasi, sprendžiant, ar Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, reikia įvertinti, ar tarp Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, ir Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad jiems gali būti nustatytas skirtingas dalyvavimo viešajame eisme su užsienio valstybėje įregistruotomis motorinėmis transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, teisinis reguliavimas.

5.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.2. Tai konstatavus, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui atitinkama apimtimi prieštarauja ir Įstatymo 25 straipsnio (2013 m. birželio 13 d. redakcija) 4 dalis.

6.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio (2013 m. birželio 13 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio (2013 m. birželio 13 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.2. Tai konstatavus, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek nurodyta, prieštaravo ir Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 240 punktas.

3.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 240 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008 m. liepos 16 d. redakcija) 240 punktas tiek, kiek jame nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.2. Tai konstatavus, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek nurodyta, prieštaravo ir Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2012 m. vasario 29 d. redakcija).

4.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2012 m. vasario 29 d. redakcija) tiek, kiek jame nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.1. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad vairuotojo vietos, kuri yra sudedamoji transporto priemonės vairavimo mechanizmo dalis, padėčiai taikomas direktyvomis 2007/46 ir 70/311 įtvirtintas suderinimas, todėl valstybės narės negali dėl kelių eismo saugumo reikalauti perkelti naujų transporto priemonių vairuotojo vietą į priešingą pusę nei ta, kuria vyksta eismas, kad šią transporto priemonę būtų galima įregistruoti jų teritorijoje (52 punktas).

1.2. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nusistovėjusią teismo praktiką, ginčijami teisės aktai (inter alia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį, nes jais kliudoma tiekti į Lietuvos rinką transporto priemones, kuriose vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje ir kurios teisėtai gaminamos ir registruojamos kitose nei Lietuvos Respublika valstybėse narėse (57 punktas). Pagal tą pačią teismo praktiką tokie teisės aktai gali būti pateisinami privalomaisiais reikalavimais, jeigu jie tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (58 punktas).

Teisingumo Teismas pažymėjo ir tai, kad dėl transporto priemonių, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, dalyvavimo kelių eisme Lietuvos teritorijoje kylantis pavojus yra vienodas, nepaisant to, ar tai yra naujos, ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės (64 punktas). Teisingumo Teismas pabrėžė, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą nei nagrinėjamoji priemonė ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl transporto priemonių, turinčių vairą toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių eisme. Šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti priemones, įskaitant pasiūlytąsias Europos Komisijos, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra tinkamos užtikrinti transporto priemonės, turinčios vairą toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą (68 punktas). Taigi nagrinėjamoji priemonė nebuvo būtina siekiamam tikslui įgyvendinti; atsižvelgiant į tai, ji pripažinta neatitinkančia proporcingumo principo (69 punktas).