Dėl pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 "Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo" nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams

1.1. Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkte nustatyta:

1.2. Pareiškėjo prašymas ištirti Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkto atitiktį Konstitucijai ir įstatymams grindžiamas šiais argumentais.

Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkte nustatyta, kada ir kaip valstybės institucijoms iš valstybės valdomų įmonių tenka piniginės lėšos ir kitas valstybės turtas, o tai reiškia, kad šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta valstybės turto disponavimo tvarka ir sąlygos. Pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Taigi Vyriausybė sureguliavo sritį, kurią reguliuoti priskirta įstatymų leidėjui. Pasak pareiškėjo, tokia valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, kokia yra nustatyta Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkte, gali būti nustatoma tik įstatymu. Todėl pareiškėjas abejoja, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principui.

1.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar jis yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Todėl pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktas neprieštarauja teisės aktų hierarchijos principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.4. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, grindžiamas teisiniais motyvais, atitinka kitus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

1.5. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašymo rezoliucinėje dalyje nurodo, jog jis prašo ištirti inter alia Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkto atitiktį ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniams proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, tačiau savo prašyme pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų grindžiama jo pozicija dėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkto atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms.

1.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. sprendimas, 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 5 d. sprendimai).

Pažymėtina ir tai, kad, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d. sprendimai).

1.7. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniams proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

1.8. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui – Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniams proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai.

2.1. Aprašo 54 punkte nustatyta:

2.2. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad jis prašo ištirti ne viso Aprašo 54 punkto atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, o tai, ar Aprašo 54 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad šiame punkte nurodytomis sąlygomis sprendimus dėl įgaliojimo balsuoti už valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, suteikimo turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

2.3. Pareiškėjo prašymas ištirti, ar Aprašo 54 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad šiame punkte nurodytomis sąlygomis sprendimus dėl įgaliojimo balsuoti už valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, suteikimo turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, grindžiamas šiais argumentais.

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Vyriausybė. Sprendimas dėl įgaliojimo balsuoti už inter alia valstybės valdomos įmonės įstatinio kapitalo padidinimą papildomais įnašais susijęs su valstybės turto investavimu, o priimti jį Aprašo 54 punkte nurodytomis sąlygomis esant šiame punkte nurodytoms sąlygoms gali pats akcijų valdytojas. Taigi, pareiškėjo nuomone, Aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo nustatyta, kad šiame punkte nurodytomis sąlygomis sprendimus dėl įgaliojimo balsuoti už valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, suteikimo turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui.

2.4. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 54 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad šiame punkte nurodytomis sąlygomis sprendimus dėl įgaliojimo balsuoti už valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, suteikimo turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, neprieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, grindžiamas teisiniais motyvais, atitinka kitus Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

2.5. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 54 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, tačiau nepateikia jokių argumentų savo pozicijai dėl Aprašo 54 punkto atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

2.6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

Minėtai ir tai, kad jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

2.7. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 54 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti šį prašymą pareiškėjui.

1.1. Aprašo 5 punkte nustatyta: „Akcijų valdytojai, įgyvendindami akcijų suteikiamas teises, privalo siekti, kad Aprašo 16, 19 punktų ir XIX skyriaus nuostatos mutatis mutandis būtų taikomos valstybės valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, taip pat visoms kitoms su valstybės valdomomis bendrovėmis per paskesnių eilių dukterines bendroves susijusioms dukterinėms bendrovėms.“

Aprašo 16 punkte nustatyta: “Valdymo koordinavimo centras kartą per 3 metus skaičiuoja kiekvienos 1A ar 1B grupei priskirtos valstybės valdomos įmonės nuosavo kapitalo kainą ir tikslinę kapitalo struktūrą, atsižvelgdamas į Aprašo 3 priede pateikiamas rekomendacijas, ir, suderinęs su atitinkama valstybei atstovaujančia institucija, teikia Vyriausybei tvirtinti. Įmonės sugebėjimas generuoti valstybės valdomos įmonės dalyviui jo laukiamą grąžą bus vertinamas lyginant Vyriausybės patvirtintą kapitalo kainą su metiniu įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, kuris yra suprantamas kaip metinio grynojo pelno ir vidutinio metinio buhalterinio nuosavo kapitalo santykis.“

Aprašo 19 punkte nustatyta:

„19. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad:

19.1. valstybės valdomos įmonės organai pagal kompetenciją priimtų sprendimus, kuriais nustatytų atitinkamos valstybės valdomos įmonės strategiją, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, o jeigu jiems įgyvendinti reikia papildomo finansavimo, – nurodytų tikslų įgyvendinimo finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, valstybės valdomos įmonės veiklos pajamos, skolintas kapitalas, nuosavo kapitalo didinimas valstybės ir (ar) privačiomis lėšomis, subsidija, dotacija ar kiti);

19.2. valstybės valdomos įmonės strategija apimtų aplinkos, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, analizę, misiją, viziją, ilgalaikius (strateginius) tikslus, uždavinius ir išteklius, kurių reikia jiems pasiekti, taip pat veiklos planus;

19.3. atitinkamas valstybės valdomos įmonės organas pateiktų valstybės valdomos įmonės strategijos projektą valdymo koordinavimo centrui peržiūrėti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų lapkričio 15 dienos. Valdymo koordinavimo centras per mėnesį pateikia rekomendacijas dėl valstybės valdomos įmonės strategijos projekto. Atitinkamas valstybės valdomos įmonės organas peržiūri ir įvertina valdymo koordinavimo centro rekomendacijas.“

Aprašo XIX skyriuje „Valstybės valdomos įmonės stebėtojų tarybos, valdybos ir vadovaujančių darbuotojų atlygis“ (70–74 punktai) įtvirtintos nuostatos, susijusios su valstybės valdomos įmonės stebėtojų tarybos, valdybos ir vadovaujančių darbuotojų atlygio nustatymu, inter alia nuostatos, kuriose pateiktos rekomendacijos dėl stebėtojų tarybos ir valdybos narių atlygio dydžio.

1.2. Pareiškėjo prašyme teigiama, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tam tikros Aprašo nuostatos taikomos ne tik valstybės valdomoms bendrovėms, bet ir jų dukterinėms įmonėms, suvaržomos kitų akcininkų (ne valstybės) teisės, ribojama jų teisė savarankiškai priimti sprendimus, varžoma ūkinės veiklos laisvė, garantuojama Konstitucijos 46 straipsnyje. Šiuo teisiniu reguliavimu, pagal kurį valstybė inter alia vertins įmonės finansinius rodiklius, pažeidžiama privataus juridinio asmens teisė savo nuožiūra prisiimti bet kokias teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Be to, akcininkų teisės pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį gali būti apribotos tik įstatymu. Juridinio asmens teisnumas taip pat gali būti ribojamas tik įstatymais, kaip nustatyta CK 2.75 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju tai yra padaryta poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665, taigi yra pažeistos ne tik minėtos įstatymų nuostatos, bet ir konstituciniai teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, valdžių padalijimo principai.

1.3. Tačiau pareiškėjas savo prašyme nepaaiškina, kokios būtent valstybės valdomų bendrovių dukterinių bendrovių akcininkų teisės ginčijamu teisiniu reguliavimu yra varžomos, nenurodo, kokių sprendimų negali priimti akcininkai ir kaip konkrečiai nurodytomis Aprašo nuostatomis gali būti ribojama ūkio subjektų laisvė. Iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kaip abejonių sukėlusiame Aprašo 54 punkte numatytu siekiu rengti įmonės ilgalaikes strategijas ir kitus panašius dokumentus apribojamos kitų akcininkų teisės savarankiškai priimti sprendimus.

Pareiškėjo prašyme nėra paaiškinama, kodėl negali būti siekiama, kad valstybės valdomų bendrovių dukterinėms bendrovėms būtų taikomos nuostatos, susijusios su valstybės valdomų įmonių gebėjimo generuoti kapitalo grąžą vertinimu, valstybės valdomų įmonių strategijos rengimu, jos įgyvendinimo kontrole ir valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų atlygiu, kuriomis siekiama užtikrinti racionalų ir atsakingą valstybės turto tvarkymą.

1.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos (inter alia jos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas) kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai); pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas); pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

Pareiškėjas, savo prašyme nurodydamas, kad abejonių sukėlusiu teisiniu reguliavimu iš esmės siekiama per griežtai kontroliuoti valstybės valdomų įmonių dukterines akcines bendroves, taip pat visas kitas su valstybės valdomomis bendrovėmis per paskesnių eilių dukterines bendroves susijusias dukterines bendroves, niekaip neanalizuoja ir nevertina šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų.

1.5. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta aiškių teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl Aprašo 5 punkto atitikties konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, valdžių padalijimo principams, CK 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsnio 1 daliai, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai.

1.6. Pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Aprašo 5 punktas neprieštarauja ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, tačiau nepateikia jokių argumentų savo pozicijai dėl Aprašo 5 punkto atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

1.7. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

1.8. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 5 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

2.1. Aprašo 15 punkte nustatyta:

2.2. Pareiškėjo nuomone, Vyriausybė, nustatydama teisinį reguliavimą, pagal kurį siekiama užtikrinti, kad valstybės valdomos įmonės veiktų pelningai, kad būtų užtikrinta tinkama valstybės investuoto kapitalo grąža, valstybės įmonės likvidavimo atveju laikų būtų pervesta į valstybės biudžetą pelno įmoka ir piniginės lėšos, viršijo jai Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktu suteiktus įgaliojimus nustatyti valstybės turto valdymo ir naudojimo tvarką, netinkamai nustatė valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo tvarką (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsnis).

Pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalį viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.), todėl Aprašo 15.1, 15.2 punktuose nustatytas tikslas siekti pelno ir Aprašo 42.1 punkte nustatytas įpareigojimas į valstybės biudžetą mokėti pelno įmoką „paneigia valstybės valdomų įmonių įsteigimo tikslą – teikti visuomenei svarbias ir naudingas paslaugas, o ne vykdyti komercinę veiklą“. Tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo valstybės valdomos įmonės įpareigojamos siekti pelno, varžoma ūkio subjektų laisvė, neteisėtai ribojama jų ūkinė veikla. Todėl, pareiškėjo manymu, Aprašo 15.1, 15.2, 42.1 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas varžo ūkinės veiklos laisvę, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims.

2.3. Tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad ne visos valstybės valdomos įmonės yra viešieji juridiniai asmenys, nepaaiškina, kaip valstybės valdomai įmonei iškeltas tikslas siekti pelno gali prieštarauti CK 2.34 straipsnio 2 dalyje nustatytam viešųjų juridinių asmenų tikslui tenkinti viešuosius interesus, nenurodo, kodėl valstybės valdomos įmonės, siekdamos veikti pelningai, negali teikti visuomenei svarbių ir naudingų paslaugų, nepaaiškina, kodėl pelno siekimas turėtų sumažinti jų teikiamų paslaugų kokybę, kaip siekis veikti pelningai gali apriboti tokių įmonių ūkinės veiklos laisvę. Pareiškėjo prašyme nėra nurodoma, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo įtvirtinamas tikslas siekti pelno ir kapitalo grąžos, yra viršyti Vyriausybės įgaliojimai nustatyti valstybės turto valdymo ir naudojimo tvarką ar valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą.

2.4. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta aiškių teisinių motyvų, pagrindžiančių jo abejones dėl Aprašo 15.1, 15.2, 42.1 punktų atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, CK 2.34 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsniui.

2.5. Pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Aprašo 15.1, 15.2, 42.1 punktai neprieštarauja ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, 19 straipsnio 2 daliai, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, tačiau nepateikia jokių argumentų savo pozicijai dėl Aprašo 15.1, 15.2, 42.1 punktų atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

2.6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

2.7. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 15.1, 15.2, 42.1 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

3.1. Aprašo 24 punkte nustatyta: „Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, o akcijų valdytojas siekia, o tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrina, kad atitinkami valstybės valdomos įmonės organai, pagal kompetenciją priėmę sprendimus dėl valstybės valdomos įmonės veiklos tikslų, misijos, vizijos, ilgalaikių tikslų ir jų įgyvendinimo finansavimo šaltinių nustatymo, patvirtinę valstybės valdomos įmonės strategiją ir metinius veiklos planus, reguliariai prižiūrėtų, kaip įgyvendinami jų priimti sprendimai, ir parengtų strategijos įgyvendinimo metines ataskaitas.“

3.2. Pareiškėjo manymu, Aprašo 24 punkte įtvirtintas reikalavimas rengti strategijos įgyvendinimo metinę ataskaitą neadekvačiai pasunkina valstybės valdomos įmonės veiklą, nes paprastai praktikoje ilgalaikės veiklos strategijos rengiamos ne metams, o trejiems. Be šios ataskaitos, valstybės valdomos įmonės kitais įstatymais yra įpareigotos rengti dar ir metines finansines atskaitomybes bei metinius pranešimus. Papildomų strategijos įgyvendinimo metinių ataskaitų rengimas, kaip papildoma biurokratinė našta, riboja valstybės valdomos įmonės veiklos laisvę, garantuojamą Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, todėl rengti tokias ataskaitas turėtų būti ne privaloma, o rekomenduojama.

3.3. Tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodo, kaip reikalavimas parengti papildomą metinę ataskaitą, susijusią su įmonės strategijos įgyvendinimu, pasunkina tokios įmonės galimybes vykdyti savo tiesioginę, taigi, toje strategijoje numatytą, veiklą ir kodėl papildomos strategijos įgyvendinimo metinės ataskaitos rengimas riboja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.

Pareiškėjas neatsižvelgia į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad iš Konstitucijos (inter alia iš 128 straipsnio 2 dalies) kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti, ir šių nuostatų kontekste niekaip nevertina ginčijamo teisinio reguliavimo.

Aprašo 24 punkte įtvirtintas reikalavimas rengti metinę ataskaitą, susijusią su įmonės strategijos įgyvendinimu, sudaro prielaidas kontroliuoti, kaip yra įgyvendinami kompetentingų valstybės valdomos įmonės organų priimti sprendimai dėl valstybės valdomos įmonės veiklos tikslų, misijos, vizijos, ilgalaikių tikslų ir jų įgyvendinimo finansavimo šaltinių nustatymo.

3.4. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta aiškių teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl Aprašo 24 punkto atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims.

3.5. Pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Aprašo 24 punktas neprieštarauja ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, tačiau nepateikia jokių argumentų savo pozicijai dėl Aprašo 24 punkto atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

3.6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

3.7. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 24 punktas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

4.1. Aprašo XII skyriuje „Komitetai“ (Aprašo 33–34 punktai) numatyta galimybė valstybės valdomoje įmonėje sudaryti patariamojo pobūdžio komitetus – vidaus kontrolės, atlygio ir, esant reikalui, kitus komitetus. Aprašo XII skyriuje nustatyta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, o akcijų valdytojo pareiga siekti (tais atvejais, kai tai leidžia turimas balsų skaičius, – užtikrinti), kad Aprašo XII skyriuje nurodytose valstybės valdomose įmonėse būtų sudaromi minėti komitetai.

4.2. Pareiškėjo teigimu, teisiniu reguliavimu, kuriuo įtvirtinta, kad valstybės valdomoje įmonėje turi būti sudaromi papildomi komitetai, veikiantys šalia įmonės valdybos, kurių funkcijos, pasak pareiškėjo, nėra aiškiai apibrėžtos, nepagrįstai pasunkinama valstybės valdomos įmonės veikla, yra kišamasi į privataus juridinio asmens veiklą, nepagrįstai išplečiama valstybės valdomos įmonės valdymo struktūra. Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamas administracinis mechanizmas, kuris neužtikrina efektyvaus valdymo. Todėl tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, ribojama valstybės valdomos įmonės ūkinės veiklos laisvė ir pažeidžiamos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos.

4.3. Tačiau pareiškėjas, savo prašyme teigdamas, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybės valdoma įmonė įpareigojama sukurti papildomus komitetus, kurių funkcijos yra neaiškios, neatsižvelgia į Aprašo 33.1, 33.2 punktus, kuriuose nustatyta, kokiu tikslu ir kokioms funkcijoms vykdyti turi būti sukurti minėti komitetai. Pareiškėjas nenurodo, kaip būtent papildomai įsteigti komitetai, turintys jiems priskirtas konkrečias funkcijas, galėtų trukdyti valstybės valdomai įmonei vykdyti jos veiklą ir kaip, įsteigus minėtus komitetus, galėtų būti apribota Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė, pažeistos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos.

4.4. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta aiškių teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl Aprašo XII skyriaus „Komitetai“ atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims.

4.5. Pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Aprašo XII skyrius „Komitetai“ neprieštarauja ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, tačiau nepateikia jokių argumentų savo pozicijai dėl Aprašo XII skyriaus atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

4.6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

4.7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo XII skyrius „Komitetai“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

5.1. Aprašo 58 punkte nustatyta: „Valstybei atstovaujančios institucijos keliami kandidatai į valstybės valdomos įmonės valdybos narius turi atitikti Apraše nustatytus bendruosius ir konkrečiuosius atrankos kriterijus, jeigu taip nustatė atrankos komitetas.“

Aprašo 69 punkte inter alia nustatyta:

„69. Akcijų valdytojo keliami kandidatai į valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo narius parenkami taip:

<...> 69.8. akcijų valdytojas išduoda įgaliojimą kelti atrankos komiteto ar Vyriausybės sprendime nurodytus kandidatus valstybės valdomos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti už juos, o kai valstybė valdo visus balsus suteikiančias valstybės valdomos bendrovės akcijas, – priima vienintelio akcininko sprendimą skirti atrankos komiteto ar Vyriausybės sprendime nurodytus kandidatus atitinkamo organo nariais.“

5.2. Pareiškėjo manymu, Aprašo 58, 69.8 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu pažeidžiamos privačių akcininkų teisės laisvai balsuoti ir spręsti dėl bendrovės valdymo. Pareiškėjas teigia, kad privatūs akcininkai privalo vadovautis atrankos komiteto sprendimu išrinkti konkretų kandidatą, todėl tokiu teisiniu reguliavimu varžomos akcininkų teisės, kurios gali būti apribotos tik įstatymu. Todėl, pareiškėjo nuomone, Aprašo 58, 69.8 punktai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai.

5.3. Tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad Aprašo 58, 69.8 punktuose nėra įtvirtinta privačių akcininkų pareiga balsuoti už atrankos komiteto pasiūlytą kandidatą. Apraše nustatyti atrankos kriterijai, kuriuos turi atitikti tik valstybei atstovaujančios institucijos keliami kandidatai į valstybės valdomos įmonės valdybos narius. Apraše nėra nustatyta, kad tokius kriterijus turi atitikti ir kitų akcininkų keliami kandidatai į šiuos narius. Pagal Aprašo 69.8 punktą akcijų valdytojas išduoda įgaliojimą tik dėl nurodytų kandidatų kėlimo ir balsavimo už juos visuotiniame akcininkų susirinkime. Apraše nėra nustatyta kitų akcininkų pareiga balsuoti už valstybei atstovaujančios institucijos keliamus kandidatus. Pagal Aprašo 69.8 punktą sprendimas skirti atrankos komiteto ar Vyriausybės sprendime nurodytus kandidatus atitinkamo organo nariais priimamas tik tuo atveju, kai valstybė valdo visus balsus suteikiančias bendrovės akcijas. Pareiškėjas savo prašyme nepaaiškina, kaip Vyriausybė, Aprašo 58, 69.8 punktuose nustačiusi, kaip turi būti parenkami kandidatai į valstybės valdomos įmonės valdymo organus ir kokius kriterijus šie kandidatai turi atitikti, suvaržė akcininkų teises pasirinkti norimą kandidatūrą. Todėl nėra aišku, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu galėtų būti suvaržyta akcininkų teisė laisvai balsuoti ir spręsti dėl bendrovės valdymo. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kaip būtent šiuo atveju galėtų būti apribota Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė ir pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principai.

5.4. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta aiškių teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl Aprašo 58, 69.8 punktų atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai.

5.5. Pareiškėjas prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Aprašo 58, 69.8 punktai neprieštarauja ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, tačiau nepateikia jokių argumentų savo pozicijai dėl Aprašo 58, 69.8 punktų atitikties šioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms pagrįsti.

5.6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

5.7. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 patvirtinto Aprašo 58, 69.8 punktai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, CK 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

1. Priimti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo 54 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad šiame punkte nurodytomis sąlygomis sprendimus dėl įgaliojimo balsuoti už valstybės valdomos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, suteikimo turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai.

2. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniams proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo 54 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsniui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo 5, 15.1, 15.2, 24, 42.1, 58, 69.8 punktai, XII skyrius neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų derinimo principams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsniui, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 19¹ straipsniui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.