LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA
KOLEGIJOS NUTARIMAS
DĖL GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO NUOSTATŲ
1991 m. spalio 10 d. Nr. 49
Vilnius
Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija
1. Tvirtinti Gimnazijų vardo teikimo nuostatus.
2. Nuostatų vykdymo kontrolę pavesti ministro pavaduotojui A. Juozaičiui.
KOLEGIJOS PIRMININKAS D. KUOLYS
KOLEGIJOS SEKRETORĖ B. STAIKŪNIENĖ
GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Siekiant įgyvendinti Lietuvos švietimo sistemos struktūros reformą, laiduojančią moksleiviams galimybes pasirinkti ugdymo instituciją, optimaliai atliepiančią individualius jų intelektualinius gebėjimus, mokymosi ir lavinimosi poreikius bei interesus, realizuoti ugdymo diferencijavimo principą bendrojo lavinimo sistemoje steigiamos gimnazijos, teikiant gimnazijos statusą atskiroms vidurinėms bendrojo lavinimo mokykloms.
1.2. Gimnazijų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu, Švietimo ir kitais įstatymais, Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatų bendraisiais principais ir jų pagrindu parengtais bei ministerijos patvirtintais individualiais Gimnazijos nuostatais, mokymo planais bei programomis.
1.3. Respublikoje steigiamos humanitarinės (klasikinės, menų ir kt.), realinės (tiksliųjų mokslų, techninės) ir kt. gimnazijos.
1.4. Visos gimnazijos turi vardinius pavadinimus, susietus su mokyklos istorija, žymių to krašto mokslo, kultūros veikėjų vardais. Gimnazijų vardus švietimo skyrių teikimu tvirtina ministerijos Kolegija.
1.5. Į gimnaziją moksleiviai priimami pagal jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių organizavimo tvarką nustato ministerijos patvirtinti konkrečios Gimnazijos nuostatai.
1.6. Gimnazijai vadovauja direktorius. Jį skiria miesto (rajono) kultūros ir švietimo (švietimo) skyrius, suderinęs su Kultūros ir švietimo ministerija.
1.7. Ministerijos Kolegijos sprendimu gimnazijos pedagogams prie pagrindinio atlyginimo gali būti mokamas iki 20% priedas.
2. GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO KRITERIJAI
2.1. Gimnazijos vardas teikiamas jei:
2.1.1. Mokykla yra įdiegusi arba pasiruošusi įdiegti profiliuotą mokymą, orientuotą į atitinkamą gimnazijos tipą.
2.1.2. Mokykla yra užtikrinusi (pasirengusi užtikrinti) profiliuoto ir bendrojo mokymo lygį, kurį nustato atitinkamo tipo gimnazijų programos (t. y.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA
KOLEGIJOS NUTARIMAS
DĖL GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO NUOSTATŲ
1991 m. spalio 10 d. Nr. 49
Vilnius
Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija
1. Tvirtinti Gimnazijų vardo teikimo nuostatus.
2. Nuostatų vykdymo kontrolę pavesti ministro pavaduotojui A. Juozaičiui.
KOLEGIJOS PIRMININKAS D. KUOLYS
KOLEGIJOS SEKRETORĖ B. STAIKŪNIENĖ
GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Siekiant įgyvendinti Lietuvos švietimo sistemos struktūros reformą, laiduojančią moksleiviams galimybes pasirinkti ugdymo instituciją, optimaliai atliepiančią individualius jų intelektualinius gebėjimus, mokymosi ir lavinimosi poreikius bei interesus, realizuoti ugdymo diferencijavimo principą bendrojo lavinimo sistemoje steigiamos gimnazijos, teikiant gimnazijos statusą atskiroms vidurinėms bendrojo lavinimo mokykloms.
1.2. Gimnazijų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu, Švietimo ir kitais įstatymais, Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatų bendraisiais principais ir jų pagrindu parengtais bei ministerijos patvirtintais individualiais Gimnazijos nuostatais, mokymo planais bei programomis.
1.3. Respublikoje steigiamos humanitarinės (klasikinės, menų ir kt.), realinės (tiksliųjų mokslų, techninės) ir kt. gimnazijos.
1.4. Visos gimnazijos turi vardinius pavadinimus, susietus su mokyklos istorija, žymių to krašto mokslo, kultūros veikėjų vardais. Gimnazijų vardus švietimo skyrių teikimu tvirtina ministerijos Kolegija.
1.5. Į gimnaziją moksleiviai priimami pagal jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių organizavimo tvarką nustato ministerijos patvirtinti konkrečios Gimnazijos nuostatai.
1.6. Gimnazijai vadovauja direktorius. Jį skiria miesto (rajono) kultūros ir švietimo (švietimo) skyrius, suderinęs su Kultūros ir švietimo ministerija.
1.7. Ministerijos Kolegijos sprendimu gimnazijos pedagogams prie pagrindinio atlyginimo gali būti mokamas iki 20% priedas.
2. GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO KRITERIJAI
2.1. Gimnazijos vardas teikiamas jei:
2.1.1. Mokykla yra įdiegusi arba pasiruošusi įdiegti profiliuotą mokymą, orientuotą į atitinkamą gimnazijos tipą.
2.1.2. Mokykla yra užtikrinusi (pasirengusi užtikrinti) profiliuoto ir bendrojo mokymo lygį, kurį nustato atitinkamo tipo gimnazijų programos (t. y. aukštesnį nei analogišką profilį turinčiose vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose).
2.1.3. Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai, pajėgūs užtikrinti gimnazijai būtiną ugdymo lygį, t. y. gebantys:
- dėstyti kelias mokomąsias disciplinas (pagrindinę ir pasirenkamąją (ar fakultatyvą);
- parengti individualias dalykų, kuriuos jie dėsto, mokymo progamas;
- pasižymi profesiškai reikšmingomis asmenybės savybėmis.
2.1.4. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamo profilio aukštąja mokykla, spręsdama ugdymo proceso tobulinimo klausimus.
2.1.5. Mokykla turi materialinę – techninę bazę (patalpas, mokymosi kabinetus, laboratorijas), įgalinčią užtikrinti ugdymo lygį, atitinkantį gimnazijai keliamus reikalavimus.
3. GIMNAZIJOS VARDO TEIKIMO TVARKA
3.1. Aukštesniosios pakopos savivaldybės švietimo skyrius iki einamųjų metų kovo 1 d. pateikia ministerijai paraišką dėl gimnazijos vardo suteikimo, kuriamos gimnazijos nuostatų, mokymo planą ir programas.
3.2. Ministerijos Ugdymo turinio departamento specialistai kartu su Mokyklų inspektavimo skyriumi organizuoja pateiktų dokumentų analizę bei mokyklos, pretenduojančios tapti gimnazija vizitaciją, parengia apibendrinančią medžiagą (mokyklos patikrinimo aktą) minėtu klausimu ministerijos Kolegijai ir teikia galutiniam jos sprendimui ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d.
3.3. Ministerijos Kolegija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, atsižvelgdama į vietinį bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, priima sprendimą dėl gimnazijos vardo suteikimo vidurinei bendrojo lavinimo mokyklai.
4. MOKYMO TVARKA
4.1. Mokslas gimnazijoje prasideda nuo 9 klasės ir trunka 4 metus. Kitokios mokymosi trukmės gimnazijoje projektai svarstomi individualia tvarka.
4.2. Gimnazijoje mokymas organizuojamas pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintus mokymo planus, programas, vadovėlius bei kitas mokymo priemones.
Įsigaliojus valstybinėms atitinkamo profilio gimnazijų mokymo programoms, gimnazijai paliekama teisė individualizuoti mokymo programas, nepažeidžiant bendrųjų valstybinėse programose keliamų reikalavimų.
4.3. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje moksleiviams organizuojami baigiamieji egzaminai, pagrindinių mokomųjų dalykų įskaitos. Keliamųjų egzaminų bei įskaitų organizavimo tvarką nustato Gimnazijos pedagogų taryba.
4.4. Gimnaziją baigiantys moksleiviai laiko valstybinius brandos egzaminus, kurių organizavimo tvarką nustato pedagogų taryba. Baigiamųjų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos bei užsienio kalbos egzaminų laikymas yra privalomas visų tipų (profilių) gimnazijoms.
4.5. Už šiurkščius ir sistemingus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus bei nepažangumą pedagogų tarybos sprendimu moksleivis šalinamas iš gimnazijos. Jam paliekama teisė tęsti mokslą vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje.
4.6. Gimnazijos dirba viena pamaina. Savaitinis privalomų pamokų krūvis 1-2 klasėse neturi viršyti – 32, 3-5 kl. – 34 val.
Pastaba:
Visas kitas gimnazijų darbo juridines normas bei veiklos principus reglamentuoja „Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai“.
