1991-10-10
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija (iki 1994-06-10)
09120KSNUTA00000051
1991-10-10
Nutarimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA
KOLEGIJOS NUTARIMAS
DĖL PEDAGOGŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ IR UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ
ATESTACIJOS NUOSTATŲ
1991 m. spalio 10 d. Nr. 51
Vilnius
Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija
NUTARIA:
1. Tvirtinti Pedagogų atestacijos nuostatus ir Ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatus.
Priedai: 1. Pedagogų atestacijos nuostatai.
2. Ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatai.
KOLEGIJOS PIRMININKAS D. KUOLYS
KOLEGIJOS SEKRETORĖ B. STAIKŪNIENĖ
______________
UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ ATESTACIJOS NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Visų tipų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, ikimokyklinių ugdymo ir papildomo mokymo įstaigų vadovų (direktorių ir jų pavaduotojų, vedėjų) atestacija – tai periodinis jų profesinio pasirengimo šiai veiklai, praktinės veiklos efektyvumo ir profesiniu požiūriu reikšmingų asmenybės savybių įvertinimas.
1.2. Atestacijos tikslas: žadinti nepertraukiamą vadovo kvalifikacinę saviugdą; materialiai ir moraliai stimuliuoti kūrybiškumą, racionalią ir rezultatyvią veiklą; garantuoti socialinį teisingumą, papildomai atlyginant vadovui už jo darbo kokybę.
1.3. Atestacijos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, atitinkamų ugdymo įstaigų nuostatai ir šie nuostatai.
1.4. Vadovai atestuojami kas penkeri metai.
2. KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
2.1. Yra dvi ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacinės kategorijos: I pakopos ir II pakopos.
2.2.1. I pakopos kvalifikacinę kategoriją vadovas įgyja, jei jis yra atestuotas ne žemesnei, nei antroji atitinkamos ugdymo įstaigos pedagogo kategorijai ir yra baigęs vadovų rengimo studijas (kursus) ar kitu būdu įgijęs vadybinį cenzą. Naujai skiriamas vadovas, neturintis vadybinio pasirengimo, atestuojamas sąlyginai.
2.3. II pakopos kvalifikacinę kategorija vadovas gali įgyti, jei jis yra atestuotas ne žemesnei nei trečioji atitinkamos ugdymo įstaigos pedagogo kategorijai, turi ne mažesnį nei penkerių metų bet kurios pareigybės vadovo darbo stažą* ir pasižymi didele kompetencija bei efektyvia vadybine veikla.
2.4. Atestuojant vadovą:
- suteikiama aukštesnė kategorija;
- paliekama ta pati kategorija;
- atestuojama sąlyginai;
- pripažįstama,
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA
KOLEGIJOS NUTARIMAS
DĖL PEDAGOGŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ IR UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ
ATESTACIJOS NUOSTATŲ
1991 m. spalio 10 d. Nr. 51
Vilnius
Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija
NUTARIA:
1. Tvirtinti Pedagogų atestacijos nuostatus ir Ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatus.
Priedai: 1. Pedagogų atestacijos nuostatai.
2. Ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatai.
KOLEGIJOS PIRMININKAS D. KUOLYS
KOLEGIJOS SEKRETORĖ B. STAIKŪNIENĖ
______________
UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ ATESTACIJOS NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Visų tipų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, ikimokyklinių ugdymo ir papildomo mokymo įstaigų vadovų (direktorių ir jų pavaduotojų, vedėjų) atestacija – tai periodinis jų profesinio pasirengimo šiai veiklai, praktinės veiklos efektyvumo ir profesiniu požiūriu reikšmingų asmenybės savybių įvertinimas.
1.2. Atestacijos tikslas: žadinti nepertraukiamą vadovo kvalifikacinę saviugdą; materialiai ir moraliai stimuliuoti kūrybiškumą, racionalią ir rezultatyvią veiklą; garantuoti socialinį teisingumą, papildomai atlyginant vadovui už jo darbo kokybę.
1.3. Atestacijos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, atitinkamų ugdymo įstaigų nuostatai ir šie nuostatai.
1.4. Vadovai atestuojami kas penkeri metai.
2. KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
2.1. Yra dvi ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacinės kategorijos: I pakopos ir II pakopos.
2.2.1. I pakopos kvalifikacinę kategoriją vadovas įgyja, jei jis yra atestuotas ne žemesnei, nei antroji atitinkamos ugdymo įstaigos pedagogo kategorijai ir yra baigęs vadovų rengimo studijas (kursus) ar kitu būdu įgijęs vadybinį cenzą. Naujai skiriamas vadovas, neturintis vadybinio pasirengimo, atestuojamas sąlyginai.
2.3. II pakopos kvalifikacinę kategorija vadovas gali įgyti, jei jis yra atestuotas ne žemesnei nei trečioji atitinkamos ugdymo įstaigos pedagogo kategorijai, turi ne mažesnį nei penkerių metų bet kurios pareigybės vadovo darbo stažą* ir pasižymi didele kompetencija bei efektyvia vadybine veikla.
2.4. Atestuojant vadovą:
- suteikiama aukštesnė kategorija;
- paliekama ta pati kategorija;
- atestuojama sąlyginai;
- pripažįstama, kad vadovas netinka eiti užimamas pareigas ir rekomenduojama įstatymų numatyta tvarka jį iš šių pareigų atleisti.
2.5. Kiekvienas vadovas turi teisę būti atestuojamas atskirai kaip pedagogas (mokytojas, auklėtojas).
3. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
3.1. Vadovas turi žinoti:
- vadybos teorinius pagrindus ir švietimo vadovui taikytinas šio mokslo praktines rekomendacijas;
- valdymo ir bendravimo psichologijos pagrindinius teiginius;
- ugdymo proceso valdymo psichologinius ir pedagoginius dėsningumus;
- vykdomų reformų esmę;
- socialinės ir alternatyvios pedagogikos, pedeutologijos ir ugdymo įstaigos higienos pagrindinius teiginius;
- švietimo veiklos ekonominius ir finansinius bei juridinius pagrindus;
- kalbos kultūros pagrindus;
- esmines dabarties socialinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo problemas, gebėti jas argumentuotai analizuoti.
3.2. Vadovas turi mokėti:
- iš įvairių šaltinių ir įvairiais būdais (pageidautina naudojant kompiuterius) kaupti ir klasifikuoti analizei reikalingą informaciją apie ugdymo įstaigos veiklą, tvarkyti dokumentaciją;
- įvairiais aspektais išsamiai ir visapusiškai analizuoti ugdymo įstaigos veiklą, diagnozuoti šios veiklos rezultatus;
_____________________________________
* iki 1995 01 01 šis reikalavimas nevykdomas.
- numatyti ugdymo įstaigai aktualiausius Lietuvos švietimo reformos strateginius ir taktinius uždavinius, rengti planuojamam laikotarpiui konkrečias ir realias veiklos programas;
- objektyviai vertinti pedagogo praktinę veiklą ir jos rezultatus;
- telkti ir stimuliuoti pedagogus ir kitus darbuotojus numatytiems ugdymo įstaigai uždaviniams realizuoti;
- organizuojant ugdymo įstaigos veiklą remtis demokratijos, humanizmo ir kūrybiškumo principais: skirstyti darbuotojams pareigas, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir atsakomybę, reglamentuoti darbo tvarką, nustatyti veiklos cikliškumą;
- suprasti ir paaiškinti ugdytojų ir ugdytinių poelgius konkrečiomis situacijomis, rasti optimalias socialinio psichologinio poveikio priemones;
- efektyviai bendradarbiauti su ugdymo įstaigos savivaldos, valdžios ir visuomeninėmis institucijomis;
- racionaliai naudoti biudžetines lėšas, eksploatuoti ir modernizuoti mokymo materialinę bazę; rodyti iniciatyvą kaupiant ugdymo įstaigos fondo lėšas;
- įstatymais grįsti savo administracinę ir ūkinę veiklą.
3.3. Vadovams atestuoti rengiamos kvalifikacinio ugdymo programos. Su jomis iš anksto supažindinami atestuojami vadovai.
3.4. Vadovams sudaroma galimybė lankyti kursus, konsultuotis ar savarankiškai pasiruošti profesinės kompetencijos patikrinimui.
3.5. Vadovo praktinė veikla vertinama atsižvelgiant į:
- vadovo pastangas ir darbo rezultatus, įgyvendinant valstybinę švietimo politiką;
- ugdymo proceso organizavimo racionalumą ir šio darbo bendruosius rezultatus;
- vadovo rūpinimąsi pedagogų darbo kokybe ir jų kvalifikaciniu ugdymu;
- psichologinę aplinką ugdymo įstaigoje ir vadovo vaidmenį, formuojant kolegialius ugdytojų ir ugdytinių bei jų tėvų (globėjų) tarpusavio santykius;
- vadovo vaidmenį, stiprinant ugdymo įstaigos ryšius su valdžios ir visuomeninėmis institucijomis ir siekiant gerų socialinio ugdymo rezultatų;
- vadovo dalyvavimą eksperimentinėje veikloje, jo metodinius darbus, konsultacinę veiklą vadybos teoriniais ir praktiniais klausimais;
- vadovo asmenybę, dorovę, autoritetą ugdymo įstaigoje ir už jos ribų, kalbos kultūrą, vadybinės veiklos demokratiškumą (pedagogų ar ugdymo įstaigos tarybos, tėvų komiteto, kitų savivaldos institucijų vertinimu).
- vadovo rūpinimąsi sudaryti materialines – technines, sanitarines – higienines, estetines ir saugias darbo sąlygas.
3.6. Atestuojant vadovus privalu vadovautis specialiai parengta vadovo praktinio darbo vertinimo metodika.
4. ATESTACINĖS KOMISIJOS
4.1. Visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinių ugdymo ir papildomo mokymo įstaigų vadovus atestuoja rajonų (miestų) pedagogų atestacinės komisijos, kurių sudarymo tvarka išdėstyta Pedagogų atestacijos nuostatuose.
4.2. Profesinių mokyklų vadovus atestuoja respublikinė ugdymo įstaigų vadovų atestacinė komisija.
4.3. Ši komisija sudaroma Vyriausiosios pedagogų atestacinės komisijos nutarimu: iš pirmininko, pavaduotojo, sekretoriaus ir narių. Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija sudaroma vadovaujantis pedagogų atestacijos nuostatais.
4.4. Respublikinė ugdymo įstaigų vadovų atestacinė komisija:
- teikia siūlymus Vyriausiajai pedagogų atestacinei komisijai dėl ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatų pakeitimo ar papildymo;
- tvirtina vadovų atestacijos turinį;
- nustatyta tvarka informuoja Vyriausiąją pedagogų atestacinę komisiją apie vadovų atestacijos eigą;
- parenka vadovų praktinės veiklos vertintojus, kurių išvadomis turi remtis rajonų (miestų) atestacinės komisijos;
- siūlo Vyriausiajai pedagogų atestacinei komisijai tvirtinti sudėtį kvalifikacinių komisijų, sudaromų ugdymo įstaigų vadovų teoriniam pasirengimui nustatyti.
4.5. Atestacinių komisijų nariai ar šių komisijų parinkti ekspertai (vertintojai) privalo turėti ne žemesnę kategoriją už tą, kurią siekia įgyti atestuojamas vadovas.*
4.6. Kvalifikacinių komisijų sudarymo tvarka išdėstyta Pedagogų atestacijos nuostatuose.
5. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMO TVARKA
5.1. Per 5 metus vadovui skiriamas 3 mėnesių trukmės laikas, kurio metu, gaudamas pagrindinį atlyginimą, jis laisvai pasirinktu būdu privalo tobulinti savo kaip vadovo ir pedagogo (mokytojo, auklėtojo) kvalifikaciją.
5.2. Atestuojamas vadovas turi atitinkamai atestacinei komisijai pateikti dokumentus, liudijančius apie jo teorinį pasirengimą ir praktinės veiklos efektyvumą:
- kvalifikacinės komisijos rekomendaciją;
- atestacinės komisijos paskirtų ekspertų (vertintojų) išvadas;
- pedagogų tarybos, kitų savivaldos institucijų pasiūlymus.
5.3. Svarstant kvalifikacinės kategorijos suteikimo klausimą, vadovas turi teisę dalyvauti atestacinės komisijos posėdyje. Prireikus į posėdį kviečiami ekspertai (vertintojai).
5.4. Atestacinė komisija apie savo sprendimą raštu informuoja vadovą ne vėliau kaip per 10 dienų. Jei sprendimas neigiamas – turi būti išdėstyti motyvai.
5.5. Įsigaliojus šiems nuostatams, visų ugdymo įstaigų vadovai respublikinės ugdymo įstaigų vadovų atestacinės komisijos nustatytais terminais ir numatyta eilės tvarka turi būti peratestuoti.
6. APELIACIJŲ TEIKIMO TVARKA
6.1. Vadovas turi teisę pateikti apeliaciją Vyriausiajai pedagogų atestacinei komisijai dėl rajono (miesto) ar respublikinės komisijos sprendimo.
6.2. Apeliacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per mėnesį nuo atestacinės komisijos sprendimo.
6.3. Apeliacija turi būti išnagrinėta ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos įteikimo datos.
6.4. Vyriausiosios pedagogų atestacinės komisijos sprendimas yra galutinis.
7. ATESTACIJOS NUOSTATŲ TVIRTINIMO, KEITIMO AR PAPILDYMO TVARKA
Ugdymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatus, jų pakeitimus bei papildymus, tvirtina Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija.
______________
PEDAGOGŲ ATESTACIJOS NUOSTATAI
1. PEDAGOGŲ ATESTAVIMO TIKSLAI IR PRINCIPAI
1.1. Atestacija yra pedagogų profesinio pasirengimo, ugdymo rezultatų, praktinio darbo organizavimo ir profesiškai svarbių asmenybės savybių įvertinimas.
1.2. Pedagogų atestaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, ugdymo įstaigų nuostatai ir šie nuostatai.
1.3. Atestavimo tikslai:
1.3.1. Skatinti pedagogus nuolat tobulinti savo profesinį meistriškumą, siekiant įgyvendinti Lietuvos mokyklai keliamus uždavinius.
1.3.2. Didinti kiekvieno pedagogo atsakomybę už ugdomojo darbo rezultatus.
1.3.3. Įvertinti pedagogų profesinio pasirengimo lygį.
1.4. Atestacijos principai:
1.4.1. Visuotinumas. Visi pedagogai turi teisę ir pareigą atestuotis. Nuo šios pareigos atleidžiami tik pensijinio amžiaus asmenys.
1.4.2. Savanoriškumas. Pedagogai gali laisvai pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo būdą ir turi teisę savo noru siekti aukštesnės už antrą kvalifikacinės kategorijos.
1.4.3. Tęstinumas. Pedagogo kvalifikacijos tobulinimas – nenutrūkstamas procesas. Kiekvieno pedagogo profesinė pareiga – periodiškai patvirtinti antrą, trečią ir ketvirtą kvalifikacines kategorijas.
1.4.4. Suinteresuotumas. Atestuotiems pedagogams suteikiama jų kvalifikaciją atitinkanti kategorija. Atlyginimas priklauso nuo atestacijos metu įgytos ar patvirtintos kvalifikacijos.
2. ATESTACIJOS TURINYS
2.1. Atestacijos turinį sudaro atitinkamoms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti keliami reikalavimai.
2.2. Atestacijos turinį rengia pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
2.3. Atestacijos turinys nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos mokyklai keliamus uždavinius, sociokultūrinę situaciją, pasaulines švietimo raidos tendencijas.
2.4. Atestacijos turinys periodiškai atnaujinamas. Su turiniu ir jo pokyčiais iš anksto supažindinamos ugdymo įstaigos ir švietimo skyriai.
2.5. Pedagogai privalo būti nuolat informuojami apie kvalifikacijos tobulinimo sistemą bei galimybes tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.
3. KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
3.1. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai (žr. taip pat 4.5).
3.1.1. Yra penkios ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis auklėtojas, auklėtojas, vyresnysis auklėtojas, auklėtojas metodininkas, auklėtojas ekspertas.
3.1.2. Jaunesysis auklėtojas. Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama aukštųjų, aukštesniųjų arba specialiųjų vidurinių mokyklų absolventams, įgijusiems pedagoginį išsilavinimą. Jaunesnieji auklėtojai, turintys ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką, privalo atestuotis auklėtojo kvalifikacinei kategorijai įgyti. Jaunesniojo auklėtojo kvalifikacinė kategorija suteikiama ir tiems asmenims, kurie įgiję aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, bet neturi ikimokyklinio ugdymo specialybės diplomo. Šiems pedagogams kvalifikacinė auklėtojo kategorija suteikiama tada, kada jie įgyja ikimokyklinio ugdymo pedagogo išsilavinimą.
3.1.3. Auklėtojas. Ši kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama jaunesniajam auklėtojui, turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką, taip pat kandidatui į auklėtojus, įgijusiam reikiamą pedagoginį išsilavinimą ir turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.1.4. Vyresnysis auklėtojas. Ši kategorija gali būti suteikiama auklėtojams, turintiems reikiamą aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.1.5. Auklėtojas metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniesiems auklėtojams, turintiems ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.1.6. Auklėtojas ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiama auklėtojams metodininkams.
3.1.7. Į vyresniojo auklėtojo pareigas gali būti skiriamas ne mažesnę kaip auklėtojo kvalifikacinę kategoriją turintis pedagogas. Jeigu yra keli pretendentai, pirmenybė turi būti teikiama turintiems aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, aukštąjį pedagoginį išsilavinimą.
3.1.8. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų muzikos vadovams teikiamos auklėtojų kvalifikacinės kategorijos.
3.4. Vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai (žr. taip pat 4.6).
3.2.1. Yra penkios vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis mokytojas, mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas.
3.2.2. Jaunesnysis mokytojas. Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama aukštųjų, aukštesniųjų arba specialiųjų vidurinių mokyklų absolventams, įgijusiems pedagoginį išsilavinimą. Turintys ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką jaunesnieji mokytojai privalo atestuotis mokytojo kvalifikacinei kategorijai įgyti.
3.2.3. Mokytojas. Ši kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama jaunesniajam mokytojui, turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką, taip pat kandidatui į mokytojus, įgijusiam reikiamą pedagoginį išsilavinimą ir turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.2.4. Vyresnysis mokytojas. Ši kategorija gali būti suteikiama mokytojams, turintiems aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.2.5. Mokytojas metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniesiems mokytojams, turintiems ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.2.6. Mokytojas ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiama mokytojams metodininkams.
3.3. Pedagogai defektologai (logopedai, oligofrenopedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai) (žr. taip pat 4.7).
3.3.1. Logopedai: yra penkios logopedų kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis logopedas, logopedas, vyresnysis logopedas, logopedas metodininkas, logopedas ekspertas.
3.3.2. Jaunesnysis logopedas. Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama aukštąjį išsilavinimą turintiems absolventams. Turintys ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką jaunesnieji logopedai privalo atestuotis logopedo kvalifikacinei kategorijai įgyti.
3.3.3. Logopedas. Ši kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama jaunesniajam logopedui, turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų logopedinio darbo praktiką.
3.3.4. Vyresnysis logopedas. Ši kategorija gali būti suteikiama logopedams, turintiems ne mažesnę kaip 4 metų logopedinio darbo praktiką.
3.3.5. Logopedas metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniesiems logopedams, turintiems ne mažesnę kaip 6 metų logopedinio darbo praktiką.
3.3.6. Logopedas ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiama logopedams metodininkams.
3.3.7. Oligofrenopedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai: yra penkios oligofrenopedagogų, surdopedagogų ir tiflopedagogų kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis mokytojas (auklėtojas), mokytojas (auklėtojas), vyresnysis mokytojas (auklėtojas), mokytojas (auklėtojas) metodininkas, mokytojas (auklėtojas) ekspertas.
3.3.8. Jaunesnysis mokytojas (auklėtojas). Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama oligofrenopedagogikos, surdopedagogikos, tiflopedagogikos absolventams. Turintys ne mažesnę kaip 2 metų oligofrenopedagoginio, surdopedagoginio, tiflopedagoginio darbo praktiką jaunesnieji mokytojai (auklėtojai) privalo atestuotis mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinei kategorijai įgyti. Aukštąjį pedagoginį, bet ne defektologinį išsilavinimą turintiems ir oligofrenopedagogo, surdopedagogo, tiflopedagogo darbą dirbantiems asmenims gali būti suteikiama jaunesniojo mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinė kategorija.
3.3.9. Mokytojas (auklėtojas). Ši kvalifikacinė kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama jaunesniajam mokytojui (auklėtojui), turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų oligofrenopedagoginio, surdopedagoginio ar tiflopedagoginio darbo praktiką. Pedagogams ne defektologams mokytojo (auklėtojo) kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama tik tada, kada jie įvykdys oligofrenopedagoginiam, surdopedagoginiam, tiflopedagoginiam išsilavinimui įgyti būtiną programą ir turės ne mažesnę kaip 2 metų oligofrenopedagoginio, surdopedagoginio ar tiflopedagoginio darbo praktiką.
3.3.10. Vyresnysis mokytojas (auklėtojas). Ši kvalifikacinė kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama mokytojui (auklėtojui), turinčiam ne mažesnę kaip 4 metų oligofrenopedagogo, surdopedagogo ar tiflopedagogo darbo praktiką.
3.3.11. Mokytojas (auklėtojas) metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniesiems mokytojams (auklėtojams), turintiems ne mažesnę kaip 6 metų oligofrenopedagogo, surdopedagogo ar tiflopedagogo darbo praktiką.
3.3.12. Mokytojas (auklėtojas) ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiama mokytojams (auklėtojams) metodininkams.
3.4. Vaikų globos įstaigų (kūdikių namų, vaikų namų, vaikų pensionatų, mokyklų – internatų) ir specialaus režimo mokyklų pedagogai (žr. taip pat 4.8).
3.4.1. Yra penkios vaikų globos įstaigų auklėtojų kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis auklėtojas, auklėtojas, vyresnysis auklėtojas, auklėtojas metodininkas, auklėtojas ekspertas. Auklėtojai savanoriai, t. y. asmenys, kurie laisva valia ir nepretenduodami į materialinį atlyginimą prisideda prie vaikų ugdymo globos įstaigose, nepriskiriami nė vienai iš išvardintų kvalifikacinių kategorijų.
3.4.2. Jaunesnysis auklėtojas. Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama aukštųjų, aukštesniųjų arba specialiųjų vidurinių mokyklų absolventams, įgijusiems pedagoginį, psichologinį išsilavinimą. Turintys ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio, psichologinio darbo praktiką jaunesnieji auklėtojai privalo atestuotis auklėtojo kvalifikacinei kategorijai įgyti.
3.4.3. Auklėtojas. Ši kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama jaunesniajam auklėtojui, turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką. Aukštąjį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį pedagoginį, psichologinį išsilavinimą įgijusiems, bet vaikų globos įstaigose nedirbusiems asmenims auklėtojų kvalifikacinė kategorija suteikiama, jeigu jie turi ne mažesnę kaip 3 metų pedagoginio ar psichologinio darbo praktiką.
3.4.4. Vyresnysis auklėtojas. Ši kategorija gali būti suteikiama auklėtojams, turintiems ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo vaikų globos įstaigose praktiką.
3.4.5. Auklėtojas metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniesiems auklėtojams, turintiems aukštąjį pedagoginį ar psichologinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką vaikų globos įstaigose.
3.4.6. Auklėtojas ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiama auklėtojams metodininkams.
3.5. Papildomo mokymo įstaigų pedagogai (žr. taip pat 4.9).
3.5.1. Yra penkios vaikų ir jaunimo sporto trenerių kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis treneris, treneris, vyresnysis treneris, treneris metodininkas, treneris ekspertas.
3.5.2. Jaunesnysis treneris. Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama aukštąjį kūno kultūros ir sporto pedagogo išsilavinimą turintiems absolventams. Turintys ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką jaunesnieji treneriai privalo atestuotis trenerio kvalifikacinei kategorijai įgyti. Trenerio darbą dirbantiems, bet kūno kultūros ir sporto pedagogo išsilavinimo neturintiems asmenims gali būti suteikiama jaunesniojo trenerio kvalifikacinė kategorija.
3.5.3. Treneris. Ši kvalifikacinė kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama jaunesniajam treneriui, turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų trenerio darbo praktiką. Asmenims, dirbantiems trenerio darbą, bet neturintiems reikiamo pedagoginio išsilavinimo, trenerio kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama tik tada, kada jie įvykdys kūno kultūros ir sporto pedagogo išsilavinimui įgyti būtiną programą ir turės ne mažesnę kaip 2 metų trenerio darbo praktiką.
3.5.4. Vyresnysis treneris. Ši kvalifikacinė kategorija atestacijos metu gali būti suteikiama treneriui, turinčiam ne mažesnę kaip 4 metų trenerio darbo praktiką.
3.5.5. Treneris metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniajam treneriui, turinčiam ne mažesnę kaip 6 metų trenerio darbo praktiką.
3.5.6. Treneris ekspertas. Ši kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama treneriui metodininkui.
3.6. Profesinių mokyklų pedagogai.
3.6.1. Yra penkios profesinės mokyklos pedagogų kvalifikacinės kategorijos: jaunesnysis profesijos mokytojas, profesijos mokytojas, vyresnysis profesijos mokytojas, profesijos mokytojas metodininkas, profesijos mokytojas ekspertas.
3.6.2. Jaunesnysis profesijos mokytojas. Ši kvalifikacinė kategorija suteikiama profesinės mokyklos profilį atitinkančių aukštųjų, aukštesniųjų arba specialiųjų vidurinių mokyklų absolventams, įgijusiems pedagoginį išsilavinimą. Turintys ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką jaunesnieji profesijos mokytojai privalo atestuotis profesijos mokytojo kvalifikacinei kategorijai įgyti.
Specialistams, baigusiems aukštąsias, aukštesniąsias, specialiąsias vidurines mokyklas, tačiau neturintiems pedagoginio išsilavinimo, jaunesniojo profesijos mokytojo kvalifikacinė kategorija suteikiama su sąlyga, kad jie per 2 ar 3 metus įgis reikiamą išsilavinimą.
3.6.3. Profesijos mokytojas. Ši kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama pedagoginį išsilavinimą įgijusiam profesijos mokytojui, turinčiam ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką. Asmenims, neturintiems reikiamo pedagoginio išsilavinimo, profesijos mokytojo kvalifikacinė kategorija suteikiama tik tada, kada jie įvykdys atitinkamos profesijos pedagogo išsilavinimui įgyti būtiną programą ir turės ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.6.4. Vyresnysis profesijos mokytojas. Ši kvalifikacinė kategorija gali būti suteikiama profesijos mokytojams, turintiems ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.6.5. Profesijos mokytojas metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama vyresniems profesijos mokytojams, turintiems ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką.
3.6.6. Profesijos mokytojas ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiama profesijos mokytojams metodininkams.
3.6.7. Moksleivius profesinėje mokykloje, gamykloje (įmonėje) praktiškai rengia meistrai pedagogai. Meistras pedagogas – tai aukštos kvalifikacijos darbininkas, turintis reikiamą pedagoginį išsilavinimą. Reikalaujama, kad profesinėje mokykloje, taip pat gamykloje (įmonėje) praktiškai moksleivius rengiantys aukštos kvalifikacijos darbininkai per 2 metus įgytų reikiamą pedagoginį išsilavinimą.
3.6.8. Profesinėse mokyklose bendrojo lavinimo dalykus dėstantiems pedagogams teikiamos vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacinės kategorijos (žr. 3.2).
4. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMO TVARKA
BENDROJI DALIS
4.1. Įsigaliojus šiems nuostatams, visi pedagogai (išskyrus pensininkus) per 5 metus pageidaujamu laiku privalo atestuotis:
4.1.1. Šis 5 metų periodas pradedamas skaičiuoti suėjus trims mėnesiams po to, kai Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija patvirtina atestacijos turinį, t. y. atitinkamoms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti keliamus reikalavimus.
4.1.2. Suėjus trims mėnesiams po to, kai Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija patvirtina atestacijos turinį, rajonų (miestų) atestacinės komisijos gali siūlyti pedagogus eksperto kvalifikacinei kategorijai. Eksperto kvalifikacinę kategoriją suteikia Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.
4.1.3. Apsisprendęs atestuotis pedagogas, atsižvelgęs į nuostatuose išdėstytus išsilavinimo, pedagoginio darbo praktikos trukmės reikalavimus, pasirenka pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją ir raštu informuoja apie savo ketinimą rajono (miesto) atestacinę komisiją.
4.1.4. Pensinio amžiaus pedagogai turi teisę nebūti atestuojami. Su jais mokyklos direktorius sudaro darbo sutartį vieneriems metams. Po metų sutartis gali būti pratęsiama arba nutraukiama.
4.1.5. Gavusi pedagogo pareiškimą, rajono (miesto) atestacinė komisija per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo datos privalo informuoti pedagogą, kokius dokumentus jis turi pristatyti atestacinei komisijai.
4.1.6. Trečios ir ketvirtos kvalifikacinių kategorijų siekiančių pedagogų teorinį pasirengimą vertina tam tikslui kvalifikacijos tobulinimo įstaigose sudarytos ir Vyriausiosios pedagogų atestacinės komisijos patvirtintos kvalifikacinės komisijos.
4.1.7. Praktinį atestuojamo pedagogo darbą vertina ugdymo įstaigos vadovai, pedagogų taryba bei rajono (miesto) atestacinės komisijos paskirti vertintojai.
4.1.8. Pedagogas turi teisę dalyvauti rajono (miesto) atestacinės komisijos posėdyje. Ugdymo įstaigos administracija privalo tam sudaryti sąlygas. Prireikus komisija kviečia į posėdį ugdymo įstaigos administracijos atstovą, pedagogo praktinio darbo vertintojus. Rajono (miesto) atestacinės komisijos posėdyje kaip stebėtojas gali dalyvauti profesinės pedagogų sąjungos, kurios narys yra atestuojamas pedagogas, įgaliotas atstovas.
4.1.9. Atestacinė komisija apie savo sprendimą raštu informuoja pedagogų ir ugdymo įstaigos administraciją ne vėliau kaip per 10 dienų. Jei sprendimas neigiamas – turi būti išdėstyti jo motyvai.
4.1.10. Kvalifikacinę kategoriją įgiję pedagogai turi teisę tuojau pat raštu informuoti rajono (miesto) atestacinę komisiją apie ketinimą įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, jeigu tik jų išsilavinimas ir pedagoginio darbo praktikos trukmė atitinka šių nuostatų reikalavimus.
4.1.11. Pedagogai, pareiškę norą įgyti trečią, ketvirtą ar penktą kvalifikacinę kategoriją, bet gavę atestacinės komisijos pranešimą apie neigiamą sprendimą, gali tuojau pat raštu informuoti rajono (miesto) atestacinę komisiją apie savo ketinimą įgyti žemesnę kvalifikacinę kategoriją. Šis punktas galioja pirmąjį penkerių metų atestacijos periodą (žr. 4.1.1.).
4.1.12. Pedagogai, kuriems atestacijos metu nebuvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija ar patvirtinta turima, pakartotinai gali atestuotis tik praėjus vieneriems metams po neigiamo atestacinės komisijos sprendimo.
4.2. Pedagogai (išskyrus ekspertus) privalo periodiškai (kas 5 metai) patvirtinti turimą kvalifikaciją.
4.2.1. Pedagogas, kuris per pirmąjį penkerių metų periodą (žr. 4.1.1.) atestavosi ir įgijo pedagogo kvalifikacinę kategoriją, praėjus penkeriems metams nuo jos suteikimo datos privalo šią kategoriją patvirtinti.
4.2.2. Ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki penkerių metų periodo pabaigos pedagogas privalo raštu kreiptis į rajono (miesto) atestacinę komisiją pranešdamas apie pasirengimą patvirtinti turimą kvalifikacinę kategoriją.
4.2.3. Kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo tvarka analogiška kvalifikacinės kategorijos įgijimo tvarkai (žr. 4.1.5. – 1.9).
4.2.4. Pedagogui privalomą atestaciją ir turimos kategorijos patvirtinimą iki vienerių metų gali atidėti rajono (miesto) atestacinė komisija. Atestacijos atidėjimo ilgesniam laikui klausimą sprendžia Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.
4.2.5. Pedagogas, kuris nepajėgia patvirtinti įgytos kvalifikacinės kategorijos, atsiradus konkurencijai pralaimi savo darbo vietą tokią pačią arba aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turinčiam konkurentui.
4.3. Per 5 metus pedagogui skiriamas 2 mėnesių trukmės laikas, kurio metu, gaudamas visą atlyginimą, jis laisvai pasirinktu būdu privalo tobulinti savo kvalifikaciją.
4.4. Dvigubą ar keleriopą pedagogo kvalifikaciją įgijęs asmuo gali laisvai pasirinkti kelias ar kurią vieną iš turimų kvalifikacinių kategorijų tvirtinti (kelti) šiuose nuostatuose išdėstytta tvarka.
SPECIALIOJI DALIS
4.5. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai.
4.5.1. Pedagoginio išsilavinimo neturintys, bet pedagogo darbą dirbantys asmenys, įsigaliojus šiems nuostatams, laikomi kandidatais į auklėtojus.
4.5.2. Kandidatams į auklėtojus priskiriami:
4.5.2.1. Baigę aukštąsias, aukštesniąsias, specialiąsias vidurines mokyklas, bet neturintieji pedagoginio išsilavinimo, kol nustatyta tvarka jį įgis.
4.5.2.2. Turintys nebaigtą aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, jei prieš tai nėra įgiję reikiamo aukštesniojo ar specialaus vidurinio pedagoginio išsilavinimo.
4.5.2.3. Turintys bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Jie, esant būtinybei, gali būti priimami dirbti pedagoginį darbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose tik rajono (miesto) atestacinės komisijos sutikimu.
4.6. Vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai.
4.6.1. Reikiamo pedagoginio išsilavinimo neturintys, bet mokytojaujantys asmenys, įsigaliojus šiems nuostatams, laikomi kandidatais į mokytojus.
4.6.2. Kandidatams į mokytojus priskiriami:
4.6.2.1. Baigę aukštąsias, aukštesniąsias, specialiąsias vidurines mokyklas, bet neturintieji pedagoginio išsilavinimo, kol nustatyta tvarka jį įgis.
4.6.2.2. Turintys nebaigtą aukštąjį reikiamą pedagoginį išsilavinimą, jei prieš tai nėra įgiję reikiamo aukštesniojo ar specialiojo vidurinio pedagoginio išsilavinimo.
4.6.2.3. Asmenys, kurių pedagoginė specialybė neatitinka dėstomojo dalyko. Jie laikomi kandidatais į to dalyko mokytojus tol, kol įvykdys reikiamai kvalifikacijai įgyti būtiną programą.
4.6.2.4. Turintys bendrąjį vidurinį išsilavinimą asmenys. Jie, esant būtinybei, gali būti priimami dirbti pedagoginį darbą vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose tik rajono (miesto) atestacinės komisijos sutikimu.
4.7. Pedagogai defektologai.
4.7.1. Defektologai, kurių specializacija neatitinka tos ugdymo įstaigos ar to pedagoginio darbo, kurį jie dirba, profilio, reikiamą defektologo specializaciją įgyja įvykdę specialią kvalifikacijos tobulinimo programą.
4.7.2. Pedagogai (ikimokyklinio ugdymo specialistai, bendrojo lavinimo dalykų ar profesijos mokytojai), dirbantys su ypatingo ugdymo reikalingais vaikais ir moksleiviais, privalo turėti specialių pedagoginių žinių, mokėjimų ir įgūdžių.
4.7.3. Įsigaliojus šiems nuostatams, visi norintys įsidarbinti ypatingose ugdymo įstaigose, klasėse ar grupėse pedagogai nedefektologai gali būti priimami tik rajono (miesto) atestacinės komisijos sutikimu. Per vienerius metus šie pedagogai privalo įgyti specialių žinių, mokėjimų ir įgūdžių pagrindus. Per kitus 3 metus – būtinai reikalingų žinių, mokėjimų ir įgūdžių.
4.7.4. Ypatingose ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai nedefektologai gali kreiptis į atitinkamas defektologų kvalifikacines komisijas pažymos, patvirtinančios jų specialių pedagoginių žinių, mokėjimų bei įgūdžių lygį. Tokių pažymų rajono (miesto) pedagogų atestacinė komisija gali reikalauti tik praėjus vieneriems metams po to, kai Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija patvirtins atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.
4.8. Vaikų globos įstaigų ir specialaus režimo mokyklų pedagogai.
4.8.1. Visi bendrojo lavinimo dalykų, profesijos mokytojai, būrelių vadovai, dirbantys vaikų globos įstaigose, specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose, privalo turėti specialių pedagoginių žinių, mokėjimų ir įgūdžių.
4.8.2. Įsigaliojus pedagogų atestacijos nuostatams, visi norintys įsidarbinti vaikų globos įstaigose, specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose pedagogai priimami į darbą tik rajono (miesto) atestacinės komisijos sutikimu. Per vienerius metus šie pedagogai privalo įgyti specialių žinių, mokėjimų ir įgūdžių pagrindus. Per kitus 3 metus – būtinai reikalingų žinių, mokėjimų ir įgūdžių.
4.8.3. Vaikų globos įstaigose, specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose dirbantys pedagogai gali kreiptis į atitinkamas kvalifikacines komisijas pažymos, patvirtinančios jų specialių žinių, mokėjimų bei įgūdžių lygį. Tokių pažymų rajono (miesto) pedagogų atestacinė komisija gali reikalauti tik praėjus vieneriems metams po to, kai Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija patvirtins atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.
4.9. Papildomo mokymo įstaigų pedagogai.
4.9.1. Papildomo mokymo įstaigose dirbantys, bet pedagoginio išsilavinimo neturintys asmenys, kurių dalykinė kvalifikacija atitinka įstaigos profilį, įsigaliojus šiems nuostatams, turi įgyti pedagoginių žinių, mokėjimų ir įgūdžių pagrindus ir gauti nustatyto pavyzdžio dokumentą, patvirtinantį teisę į darbą papildomo mokymo srityje.
Pastaba. Kvalifikacinių reikalavimų:
„Išsilavinimui įgyti būtina programa“, „specialių žinių, mokėjimų ir įgūdžių pagrindai“, „būtinai reikalingos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai“ rengimas yra pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų kompetencija. Šiuos reikalavimus tvirtina Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.
5. ATESTACINĖS IR KVALIFIKACINĖS KOMISIJOS
5.1. Sudaromos pedagogų atestacinės komisijos:
5.1.1. Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.
5.1.2. Rajonų (miestų) pedagogų atestacinės komisijos.
5.2. Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija sudaroma Kultūros ir švietimo ministro įsakymu iš pirmininko, pavaduotojo, sekretoriaus ir aštuonių narių. Pirmininkas yra Kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas.
5.3. Rajono (miesto) pedagogų atestacinė komisija sudaroma savivaldybės švietimo skyriaus teikimu iš pirmininko, pavaduotojo, sekretoriaus ir šešių narių. Ją tvirtina Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.
5.4. Atestacinės komisijos atnaujinamos kas 3 metai. Jų sekretoriai bei nariai neturi teisės dirbti komisijoje iš eilės daugiau nei dvi kadencijas.
5.5. Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija:
5.5.1. Sprendžia strateginius pedagogų atestacijos klausimus.
5.5.2. Tvirtina pedagogų atestacijos turinį.
5.5.3. Nagrinėja ginčus, apeliacijas.
5.5.4. Sudaro respublikinę ugdymo įstaigų vadovų atestacinę komisiją ir kontroliuoja jos veiklą.
5.5.5. Komentuoja pedagogų atestacijos nuostatus ir atestacijos turinį.
5.5.6. Teikia siūlymus Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijai dėl pedagogų atestacijos nuostatų pakeitimo ar papildymo.
5.5.7. Informuoja Kultūros ir švietimo ministerijos kolegiją apie pedagogų atestacijos eigą.
5.5.8. Instruktuoja ir konsultuoja rajonų (miestų) atestacines komisijas, tikrina jų veiklą ir prireikus keičia jų personalinę sudėtį bei sprendimus.
5.5.9. Inspektuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigas, jų organizuojamus renginius, tvirtina kvalifikacines komisijas, tikrina jų veiklą ir prireikus keičia jų personalinę sudėtį.
5.5.10. Suteikia eksperto kvalifikacinę kategoriją.
5.6. Rajono (miesto) pedagogų atestacinė komisija:
5.6.1. Suteikia aukštesnę arba tvirtina jo turimą kvalifikacinę kategoriją.
5.6.2. Teikia siūlymus Vyriausiajai pedagogų atestacinei komisijai dėl atestacijos nuostatų pakeitimo ar papildymo.
5.6.3. Nustatyta tvarka informuoja Vyriausiąją pedagogų atestacinę komisiją apie atestacijos eigą.
5.6.4. Organizuoja pedagogų praktinio darbo įvertinimą.
5.6.5. Informuoja ugdymo įstaigą apie jos pedagogui suteiktą ar patvirtintą kvalifikacinę kategoriją.
5.6.6. Siūlo Vyriausiajai pedagogų atestacinei komisijai kandidatus eksperto kvalifikacinei kategorijai gauti.
5.7. Atestacinės komisijos sprendimu gali būti:
5.7.1. Suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija.
5.7.2. Patvirtinta turima kvalifikacinė kategorija.
5.7.3. Ne ilgiau kaip vieneriems metams atidėta privaloma atestacija.
5.7.4. Rekomenduota ugdymo įstaigos administracijai nutraukti darbo sutartį su pedagogu, jeigu šis neatitinka einamų pareigų dėl nepakankamos kvalifikacijos arba perkelti jį į nesusijusias su pedagoginiu darbu pareigas.
5.7.5. Atestacinės komisijos sprendimas laikomas teisėtu, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
5.7.6. Kvalifikacinės komisijos pedagogų teoriniam pasirengimui nustatyti sudaromos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų teikimu, respublikinės įstaigų vadovų atestacinės komisijos siūlymu iš pirmininko, sekretoriaus ir narių. Jas tvirtina Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija.
5.7.7. Kvalifikacinių komisijų skaičių, jų darbo sritį nustato Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija, vadovaudamasi šių nuostatų 4.1.6., 4.7.4., 4.8.3 punktais. Kvalifikacinės komisijos gali būti sudarytos specialioms pedagoginio išsilavinimo, reikiamos kvalifikacijos įgijimo programoms realizuoti.
5.7.8. Vyriausioji pedagogų atestacinė komisija gali savo nuožiūra keisti kvalifikacinių komisijų personalinę sudėtį.
6. APELIACIJŲ TEIKIMO TVARKA
6.1. Pedagogas turi teisę pateikti apeliaciją Vyriausiajai pedagogų atestacinei komisijai dėl rajono (miesto) komisijos sprendimo.
6.2. Apeliacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per mėnesį nuo atestacinės komisijos sprendimo.
6.3. Apeliacija turi būti išnagrinėta ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos įteikimo datos.
6.4. Vyriausiosios pedagogų atestacinės komisijos sprendimas yra galutinis.
7. ATESTACIJOS NUOSTATŲ TVIRTINIMO, KEITIMO AR PAPILDYMO TVARKA
Pedagogų atestacijos nuostatus, jų pakeitimus bei papildymus tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos kolegija.
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.