Dėl pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar įstatymai, kuriais patvirtinti 2012 metų valstybės ir savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai, taip pat su jais susiję įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1.1. Kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė abejoja inter alia, ar Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1182, Vyriausybės 2011 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1190 ir Vyriausybės 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1410 pagal normų turinį tiek, kiek atitinkamų biudžetų pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, atitinka Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalis, 94 straipsnio 2 punktą, konstitucinį teisinės valstybės principą.

1.2. Minėta, kad pareiškėjas – Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar Valstybės biudžeto įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir normų turinį.

2.1. Pareiškėjas šių įstatymų atitiktimi Konstitucijai abejoja remdamasis tuo pačiu argumentu, kad, laikantis Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo ir nustatytos įstatymų leidybos procedūros, atskirų mokestinių įstatymų, darančių įtaką atitinkamo biudžeto pajamoms ir asignavimams, nustatančių naujus mokesčius ar naujus tarifus, iš esmės keičiančių apmokestinimo tvarką ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, projektai Seime turėjo būti svarstomi ir šie įstatymai Seime turėjo būti priimti pirmiau, ir tik po to galėjo būti svarstomi ir priimami įstatymai, kuriais patvirtinti 2012 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai.

2.2. Tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodo, kada buvo priimti ir įsigaliojo šie įstatymai, nepaaiškina, kodėl šie įstatymai, pasak pareiškėjo, įsigalioję vėliau nei įstatymai, kuriais patvirtinti valstybės bei savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetai, apskritai negalėtų būti priimti ir įsigalioti vėliau nei įstatymai, kuriais patvirtinti 2012 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, kodėl šių iš esmės savarankiškų ir atskirų įstatymų pakeitimui turėtų būti taikoma pareiškėjo nurodyta įstatymų priėmimo tvarka, t. y. kodėl įstatymai dėl šių įstatymų pakeitimo turėtų būti priimti ir įsigalioti iki įstatymų, kuriais patvirtinami 2012 metų valstybės bei savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo biudžetai, priėmimo.

2.3. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti tiesiogiai su valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais susijusių įstatymų atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas grąžintinas pareiškėjui.

1.1. Seimas 2011 m. lapkričio 22 d. priėmė Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 8 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo papildytas Valstybės iždo įstatymo (2005 m. liepos 5 d. redakcija) 3 straipsnis, o 2 straipsniu, kurio atitiktimi Konstitucijai abejoja pareiškėjas, nustatytas papildyto Valstybės iždo įstatymo (2005 m. liepos 5 d. redakcija) 3 straipsnio (2011 m. lapkričio 22 d. redakcija) nuostatų taikymas.

Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnyje, kurį ginčija pareiškėjas, nustatyta: „Šio įstatymo nuostatos, be kita ko, taikomos ir arbitražo ar teismo sprendimų vykdymo procesui, kai antstoliai jau yra nukreipę išieškojimą į valstybės iždo bendrąją sąskaitą, bet dar nėra paskirstę ar išmokėję lėšų išieškotojams.“

Taigi pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta, kad papildyto Valstybės iždo įstatymo (2005 m. liepos 5 d. redakcija) 3 straipsnio (2011 m. lapkričio 22 d. redakcija) nuostatos taikomos ir jau prasidėjusiems arbitražo ar teismo sprendimų vykdymo procesams, t. y. tiems procesams, kai antstoliai jau yra nukreipę išieškojimą į valstybės iždo bendrąją sąskaitą, bet dar nėra paskirstę ar išmokėję lėšų išieškotojams.

1.2. Pareiškėjo manymu, Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsniu pažeidžiamas įstatymo negaliojimo atgal principas, kuris yra sudedamoji konstitucinio teisinės valstybės principo dalis.

1.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas, abejodamas Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio nuostatų atitiktimi Konstitucijai, savo prašyme nepateikia jokių argumentų, kuriais pagrįstų šią savo poziciją. Pareiškėjas tik pamini principą, kad įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), tačiau neatsižvelgia į nagrinėjamo prašymo kontekste ypač svarbias šio principo nuostatas, suformuluotas inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime, kaip antai į tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit) ir kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Pareiškėjas savo prašyme nepaaiškina, kodėl jo ginčijamam teisiniam reguliavimui neturėtų būti taikoma principo, kad įstatymas atgal negalioja, išimtis, nenurodo, ar ginčijami santykiai, į kurių reguliavimo sritį yra įsiterpiama Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, yra galiojantys, ar pasibaigę, neaptaria ir nevertina, koks yra ginčijamo teisinio reguliavimo santykis su minėtomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme pateikti argumentai nepagrindžia jo pozicijos dėl Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.4. Vadinasi, prašymas ištirti Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo 2 straipsnio atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas grąžintinas pareiškėjui.

2.1. Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 5 straipsniu, kurio atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo pakeistas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 13 straipsnis, o 7 straipsniu, kurio atitiktimi pareiškėjas taip pat abejoja, – Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnis.

2.2. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta: „Įmonei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Sprendimą iš įmonės lėšų arba iš įmonei skirtų lėšų sukurto turto verte registruoti įmonės savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dalies padidėjimą priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka“.

2.3. Minėta, kad pareiškėjas taip pat abejoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio, kuriuo, kaip minėta, pakeistas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnis, atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnyje (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija), kuriuo reguliuojamas valstybės ir savivaldybės įmonių pelno (nuostolių) paskirstymas, inter alia nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių pelno dalis gali būti skiriama šių įmonių savininkėms – valstybei arba savivaldybei, įmonėms sumokant į valstybės arba savivaldybės biudžetą pelno įmoką.

2.4. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat abejoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktimi Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.

3.1. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti, ar „Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo (Numeris: XI-1756; Valstybės žinios, 2011-12-20, Nr. 155-7350) 4 ir 6 straipsniai savo turiniu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims“, toks teisės aktas nėra ir niekada nebuvo priimtas, o iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad iš tiesų jis abejoja Išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai.

3.2. Kaip minėta, pareiškėjas abejoja inter alia, ar Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis savo turiniu neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

4.1. Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 1, 3 straipsniais, kurių nuostatų atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo atitinkamai pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 21 straipsniai, o 4 straipsnyje, kurio 2 dalies atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas taip pat abejoja, nustatytas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) 2 dalyje, kuri, kaip minėta, pakeista pareiškėjo ginčijamu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu, inter alia nustatyta, jog piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba už išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame įstatyme nurodytais būdais, išskyrus atlyginimą pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) 2 dalyje, kuri, kaip minėta, pakeista pareiškėjo ginčijamu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsniu, inter alia nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, kurią taip pat ginčija pareiškėjas, nustatyta, kad Vyriausybė iki 2012 m. vasario 1 d. turi parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4.2. Pareiškėjo teigimu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta galimybė piliečiams, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę miestų teritorijose, pasirinkti atlyginimą už šią žemę pinigais, o ne kitais būdais, galėtų „pažeisti piliečių, kurie negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo kaip atlyginimas pinigais, interesus, jų teisėtus lūkesčius bei galėtų sukelti priešpriešą tarp šių piliečių bei piliečių, kurie, priėmus įstatymą, jau galėtų pasirinkti minėtą atlyginimo būdą“.

Pareiškėjas pateikia Konstitucinio Teismo suformuluotas oficialiosios konstitucinės teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos doktrinos nuostatas, tačiau nenurodo aiškių teisinių motyvų, kurie pagrįstų jo abejonę dėl ginčijamo reguliavimo atitikties nurodytiems principams. Pareiškėjas nepaaiškina, kaip asmenys, kuriems jau atkurtos nuosavybės teisės į žemę miestų teritorijose, galėjo įgyti teisėtus lūkesčius pasinaudoti teise pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atlyginimą pinigais.

4.3. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytas piliečių pareiškimo dėl valios pakeitimo terminas (2012 m. birželio 1 d.) nėra protingas. Tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kodėl, jo manymu, ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas terminas nėra protingas ir kaip būtent įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį terminą, pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principus.

4.4. Pažymėtina, kad dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2012 m. vasario 1 d. turi parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitikties Konstitucijai pareiškėjas savo prašyme nepateikė iš viso jokių jo abejonę pagrindžiančių argumentų.

4.5. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją dėl minėtų ginčijamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas grąžintinas pareiškėjui.

5.1. Seimas 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d. (su atitinkama išimtimi). Šio įstatymo 1 straipsniu, kurio nuostatų atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, buvo pakeista Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) inter alia nustatyti atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą terminai:

„Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo (išskyrus piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d.). Tuo atveju, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka mokama iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto termino, piniginė kompensacija už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus piliečiams išmokama kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo. Kai sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą dėl asmenų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, priimtas po 2009 m. sausio 1 d. ir iki 2010 m. gruodžio 31 d., jiems piniginė kompensacija išmokama 2011 metais, kai po 2011 m. sausio 1 d. – kitais kalendoriniais metais po tokio sprendimo priėmimo.“

5.2. Pareiškėjo teigimu, iš Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalies (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija), kuri, kaip minėta, buvo pakeista pareiškėjo ginčijamu Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu, nuostatų nėra aišku, kada būtų išmokamos piniginės kompensacijos piliečiams už valstybės išperkamą miestų žemę, miestų teritorijoms priskirtą iki 1995 m. birželio 1 d., jeigu sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų priimti po 2012 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nuostatomis, pagal kurias „teisinis reguliavimas nustatant paskirtų piniginių kompensacijų už įstatyme nurodytus atskirus nekilnojamojo turto objektus (jų rūšis) dalių, kurios turi būti mokamos periodiškai, dydžius ir mokėjimo terminus (periodiškumą) – nesvarbu, ar tai nustatyta įstatymu, ar pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus Vyriausybės nutarimu – turi būti toks, kad būtų aišku, kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas“.

5.3. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui yra grindžiamas teisiniais motyvais, todėl šis prašymas priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

1. Priimti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo (2003 m. spalio 14 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 102-4582) 7 straipsnio 4 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 143-6707) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą (Nr. 1B-3/2012) ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 163-7741) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus apskaičiuotos 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama) ir asignavimai (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams), pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 161-7620) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juo patvirtintos numatytos 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos, apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ (Žin., 2011, Nr. 158-7468) pagal priėmimo tvarką ir normų turinį tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1182 „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2011, Nr. 125-5951) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1140 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2011, Nr. 150-7066) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką – konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 177 straipsnio 1 daliai;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1190 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2011, Nr. 125-5959) tiek, kiek biudžeto pajamos ir išlaidos apskaičiuotos ne pagal galiojančius ir priimtus teisės aktus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 150-7031) 2 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 150-7051; atitaisymas – Žin., 2011, Nr. 20) 5, 7 straipsniai pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 18 straipsnių, trečiojo, šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2011, Nr. 155-7350) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o šio įstatymo 4, 6 straipsniai pagal normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7570) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 155-7351) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, o šio įstatymo 1 straipsnis pagal normų turinį – konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7569) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5¹, 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 71¹, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 63¹, 78¹, 89¹ straipsniais įstatymas (Žin., 2011, Nr. 161-7616) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7574) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7573) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams;

– Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 143-6706) 1, 3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

3. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 150-7051; atitaisymas – Žin., 2011, Nr. 20) pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.