1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo 1988 m. Protokolas

1. Šio Protokolo Šalys įsipareigoja įgyvendinti šio Protokolo ir jo Priedo, kuris yra neatskiriama šio Protokolo dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šį Protokolą kartu yra ir nuoroda į jo Priedą.

2. Šio Protokolo Šalims 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (toliau – Konvencijos) nuostatos, išskyrus jos 29 straipsnį, taikomos atsižvelgiant į šiame Protokole nurodytus šių nuostatų pakeitimus ir papildymus.

3. Laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra nei Konvencijos, nei šio Protokolo Šalis, vėliava, šio Protokolo Šalys taiko Konvencijos ir šio Protokolo reikalavimus tiek, kiek tai yra būtina užtikrinti, kad šiems laivams nebūtų taikomas palankesnis negu šio Protokolo Šalių laivams režimas.

1. Neatsižvelgiant į bet kurias kitas šio Protokolo nuostatas, bet kuris Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas, galiojantis šiam Protokolui įsigaliojant valstybei, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, lieka galioti tol, kol nepasibaigia jo galiojimo laikas.

2. Šio Protokolo Šalis negali išduoti liudijimų pagal 1966 m. balandžio 5 d. priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas.

a) jų skelbiamų įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių ir kitų teisės aktų tais klausimais, kuriuos apima šis Protokolas, tekstus;

b) jų paskirtų apžiūros ekspertų arba jų pripažintų organizacijų, įgaliotų Šalių vardu įgyvendinti su krovinine vaterlinija susijusias priemones, sąrašus, tam, kad jie būtų perduoti kitų Šalių pareigūnams susipažinti kartu su informacija apie tokiems paskirtiems apžiūros ekspertams ir tokioms pripažintoms organizacijoms nustatytą ypatingą atsakomybę ir jiems suteiktų įgaliojimų mastą;

c) pakankamą pagal šio Protokolo nuostatas išduodamų liudijimų pavyzdžių skaičių.

1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1990 m. vasario 28 d.; o vėliau prie jo bus galima prisijungti. Atsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, valstybės gali išreikšti sutikimą būti saistomos šio Protokolo bet kuriuo iš šių būdų:

2. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Organizacijos generaliniam sekretoriui.

3. Šį Protokolą be išlygų pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prie jo prisijungti gali tik valstybės, be išlygų pasirašiusios Konvenciją, ją ratifikavusios, priėmusios, patvirtinusios arba prie jos prisijungusios.

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai įvykdomos abi šios sąlygos:

2. Valstybėms, deponavusioms šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą po to, kai abi sąlygos Protokolui įsigalioti jau įvykdytos, tačiau Protokolas dar neįsigaliojo, toks ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas įsigalioja šio Protokolo įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo atitinkamo dokumento deponavimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dviejų datų yra vėlesnė.

3. Kiekvienas po šio Protokolo įsigaliojimo dienos deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jo dokumentas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jo deponavimo dienos.

4. Bet kuris deponuotas Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie jos dokumentas nuo dienos, laikomos pritarimo šio Protokolo pakeitimui pagal VI straipsnio sąlygas data, yra taikomas iš dalies pakeistam Protokolui.

1. Šį Protokolą ir Konvenciją šio Protokolo Šalims galima keisti pagal bet kurią iš šiuose punktuose nurodytų procedūrų.

2. Pakeitimas, apsvarsčius pačioje Organizacijoje:

3. Pakeitimas konferencijoje

4. a) Įsigaliojusiam 2 punkto f papunkčio ii dalyje nurodytam pakeitimui pritarusi šio Protokolo Šalis neprivalo taikyti šio Protokolo teikiamų privilegijų liudijimams, išduotiems laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, šiam daliniam pakeitimui prieštaravusios ir savo prieštaravimo neatšaukusios Šalies, vėliava tiek, kiek šie liudijimai susiję su minimo dalinio pakeitimo aprėpties dalykais.

5. Jei specialiai nenurodyta kitaip, bet kuris su laivo konstrukcija susijęs pagal šio straipsnio nuostatas padarytas dalinis pakeitimas taikomas tik laivams, kurių kilis buvo padėtas arba kurių panašus statybos etapas buvo šio dalinio pakeitimo įsigaliojimo dieną.

6. Bet koks pareiškimas apie pritarimą daliniam pakeitimui arba prieštaravimą jam arba pagal 2 punkto g papunkčio ii dalies nuostatų sąlygas perduodamas pranešimas raštu įteikiami Organizacijos generaliniam sekretoriui, kuris praneša visoms šio Protokolo Šalims apie bet kurį taip įteiktą dokumentą ir jo gavimo datą.

7. Organizacijos generalinis sekretorius praneša visoms šio Protokolo šalims apie bet kuriuos pagal šio straipsnio nuostatas įsigaliojančius dalinius pakeitimus, kartu pranešdamas kiekvieno iš šių dalinių pakeitimų įsigaliojimo datą.

1. Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį Protokolą bet kada praėjus penkeriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai.

2. Denonsavimas atliekamas deponuojant denonsavimo dokumentą Organizacijos generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams arba ilgesniam denonsavimo dokumente nurodytam laikotarpiui, po to, kai jį gauna Organizacijos generalinis sekretorius.

4. Jei Šalis denonsuoja Konvenciją, laikoma, kad ji denonsuoja ir šį Protokolą. Toks Protokolo denonsavimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pagal Konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nurodytas sąlygas įsigalioja Konvencijos denonsavimas.

1. Šis Protokolas deponuojamas Organizacijos generaliniam sekretoriui (toliau – depozitaras).

2. Depozitaras:

3. Tuoj pat po šio Protokolo įsigaliojimo depozitaras perduoda patvirtintą jo kopiją Jungtinių Tautų Sekretoriatui įregistruoti ir paskelbti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

2 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

Liudijimų galiojimo trukmė

Esama antraštė keičiama šia:

„Liudijimo galiojimo trukmė ir teisėtumas“

Esamas tekstas keičiamas šiuo:

„1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas išduodamas Administracijos nustatytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai.

2. a) Nepaisant 1 punkto reikalavimų, jei apžiūra dėl liudijimo atnaujinimo užbaigiama per 3 mėnesių laikotarpį iki laivo turimo liudijimo galiojimo termino datos, naujasis liudijimas įsigalioja apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dieną ir galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turimo liudijimo galiojimo termino datos.

3. Jei liudijimas yra išduotas trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą po jo galiojimo termino datos ne ilgesniam kaip 1 punkte nurodytam ilgiausiam laikotarpiui, su sąlyga, kad atliekamos atitinkamos 14 straipsnyje nurodytos kasmetinės apžiūros, taikomos laivui, kai liudijimas jam išduodamas 5 metams.

4. Jei atlikus 14 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytą apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo neįmanoma laivui išduoti naują liudijimą prieš jo turimo liudijimo galiojimo termino datą, apžiūrą atliekantis asmuo arba organizacija gali ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui pratęsti turimo liudijimo galiojimą. Šis pratęsimas patvirtinamas įrašu liudijime ir leidžiamas tik tada, jei nebuvo padarytų laivo konstrukcijos, įrangos, išdėstymo, pagaminimo medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų pakeitimų, turinčių įtakos laivo antvandeninio borto aukščiui.

5. Jei pasibaigiant liudijimo galiojimui laivas nestovi uoste, kuriame jis turi būti apžiūrėtas, Administracija gali pratęsti šio liudijimo galiojimo laiką, tačiau toks pratęsimas leidžiamas tik tam, kad laivas galėtų užbaigti savo reisą iki uosto, kuriame jis turi būti apžiūrėtas, ir tik tais atvejais, kai akivaizdu, jog toks pratęsimas tikrai reikalingas ir pagrįstas. Jokio liudijimo galiojimas negali būti pratęstas ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, o laivas, kuriam buvo leista pratęsti liudijimo galiojimo laiką, atplaukęs į uostą, kuriame jis turi būti apžiūrėtas, neturi teisės remdamasis šiuo pratęsimu iš jo išplaukti negavęs naujo liudijimo. Atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, naujasis liudijimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino datos, jame nurodytos prieš leidžiant pratęsti jo galiojimą.

6. Liudijimas, išduotas trumpais reisais plaukiojančiam laivui ir nepratęstas pagal pirmiau nurodytas šio straipsnio nuostatas, gali būti Administracijos pratęstas lengvatinėmis sąlygomis ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo jame nurodytos jo galiojimo termino datos. Atlikus apžiūrą dėl liudijimo atnaujinimo, naujasis liudijimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo turėto liudijimo galiojimo termino datos, jame nurodytos prieš leidžiant pratęsti jo galiojimą.

7. Ypatingomis Administracijos nustatytomis aplinkybėmis naujojo liudijimo galiojimo laikas neprivalo būti skaičiuojamas nuo turėto liudijimo galiojimo termino datos, kaip nurodyta 2, 5 ir 6 punktų nuostatose. Šiomis ypatingomis aplinkybėmis naujasis liudijimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo apžiūros dėl liudijimo atnaujinimo užbaigimo dienos.

8. Jei kasmetinė apžiūra užbaigiama anksčiau negu 14 straipsnyje nurodytas laikas, tai:

9. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas netenka galios esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

10. a) Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, Administracijos išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 2 punkto sąlygas, galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Šis liudijimas atnaujinamas, patvirtinamas, jo galiojimas pratęsiamas ir nutraukiamas pagal procedūras, atitinkančias šio straipsnio nuostatose nurodytas procedūras dėl Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo.

11. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios, kai laivui suteikiama teisė plaukioti su kitos valstybės vėliava.“

Kontrolė

1 punkto c papunktyje nuoroda į „3 punktą“ keičiama nuoroda į „9 punktą“.

______________

II PRIEDAS

ZONOS, RAJONAI IR SEZONINIAI PERIODAI

46 taisyklė

Šiaurės pusrutulio žiemos sezoninės zonos ir sezoninis rajonas

Paskutinis 1 punkto b papunkčio sakinys keičiamas šiuo tekstu:

„Į šią zoną neįeina I Šiaurės Atlanto žiemos sezoninė zona, Šiaurės Atlanto žiemos sezoninis rajonas ir Baltijos jūra, apribota Skagerako sąsiauryje Skageno iškyšulio platumos lygiagrete. Šetlandų salos laikomos esančiomis ant I ir II Šiaurės Atlanto žiemos sezoninių zonų ribos.

Sezoniniai periodai:

ŽIEMA: nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.

VASARA: nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.“

47 taisyklė

Pietų pusrutulio žiemos sezoninė zona

Žodžiai taisyklės pabaigoje „iki Amerikos žemyno vakarinio kranto“ keičiami tokiu tekstu:

„iki taško su koordinatėmis 33° pietų platumos ir 79° vakarų ilgumos, nuo jo loksodroma iki taško su koordinatėmis 41° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos, nuo jo loksodroma iki Punta Corona švyturio Chiloe saloje (41° 47' pietų platumos, 73° 53' vakarų ilgumos), nuo ten Chiloe salos šiauriniu, rytiniu ir pietiniu krantu iki taško su koordinatėmis 43° 20' pietų platumos ir 74° 20' vakarų ilgumos, toliau 74° 20' vakarų ilgumos meridianu iki 45° 45' pietų platumos lygiagretės, apimant ir Chiloe kanalų vidinę zoną į rytus nuo 74° 20' vakarų ilgumos meridiano“.

48 taisyklė

Atogrąžų zona

2 punkto pirmojo papunkčio pabaigoje žodžiai „ir nuo ten loksodroma iki Amerikos žemyno vakarinio kranto 30° pietų platumoje“ keičiami žodžiais „nuo ten loksodroma iki taško su koordinatėmis 32° 47' pietų platumos ir 72° vakarų ilgumos, toliau 32° 47' pietų platumos lygiagrete iki Pietų Amerikos vakarinio kranto“.

2 punkto antrajame papunktyje žodis „Coquimbo“ keičiamas žodžiu „Valparaiso“.

49 taisyklė

Sezoniniai atogrąžų rajonai

4 punkto b papunktyje žodžiai „iki 120° rytų ilgumos ir toliau 120° rytų ilgumos meridianu iki Australijos kranto“ keičiami žodžiais „iki 114° rytų ilgumos ir toliau 114° rytų ilgumos meridianu iki Australijos kranto“.

Zonų ir sezoninių rajonų schema

Žodžiai „SEZONINĖ ŽIEMOS ZONA“, kuriais pažymėtas rajonas išilgai Jungtinių Amerikos Valstijų rytinės pakrantės, keičiami žodžiais „ŽIEMOS SEZONINIS RAJONAS“.

Žodžiai „SEZONINĖ ŽIEMOS ZONA“ visur schemoje (išskyrus pirmiau nurodytą atvejį) keičiami žodžiais „ŽIEMOS SEZONINĖ ZONA“, o žodžiai „SEZONINIS ATOGRĄŽŲ“ keičiami žodžiais „SEZONINIS ATOGRĄŽŲ RAJONAS“.

Pastaboje žodis „vakarinio“ keičiamas žodžiu „rytinio“.

Sezoninio atogrąžų rajono prie Australijos krantų sienos linija perkeliama iš 120° rytų ilgumos į 114° rytų ilgumą.

Panaikinama pietų pusrutulio vasaros zonos, pažymėtos į rytus nuo linijos, jungiančios tašką su koordinatėmis 33° pietų platumos ir 79° vakarų ilgumos su Amerikos žemynu, pietinė sienos linija. Naujai nubrėžiama loksodromos linija nuo taško su koordinatėmis 33° pietų platumos ir 79° vakarų ilgumos iki taško su koordinatėmis 41° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos. Nuo čia naujai nubrėžiama loksodromos linija iki Punta Corona švyturio Chiloe saloje (41° 47' pietų platumos, 73° 53' vakarų ilgumos). Kaip zonos siena paženklinami 74° 20' vakarų ilgumos meridianas iki 45° 45' pietų platumos lygiagretės, taip pat ši lygiagretė iki Pietų Amerikos vakarinio kranto.

Atogrąžų zonos pietinėje sienos linijoje panaikinama jos atkarpa loksodromos linija nuo taško su koordinatėmis 26° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos iki jos kirtimosi su Pietų Amerikos vakariniu krantu 30° pietų platumoje. Naujai nubrėžiama loksodroma nuo taško su koordinatėmis 26° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos iki taško su koordinatėmis 32° 47' pietų platumos ir 72° vakarų ilgumos ir linija 32° 47' pietų platumos lygiagrete iki Pietų Amerikos vakarinio kranto.

______________

III PRIEDAS

LIUDIJIMAI

Galiojančios 1966 m. Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo ir Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo formos keičiamos šiomis formomis:

„Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo forma“

TARPTAUTINIS KROVININĖS VATERLINIJOS LIUDIJIMAS

(Oficialus antspaudas) (Valstybė)

Išduotas pagal 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovininės vaterlinijos nustatymo, pakeistos jos 1988 m. Protokolu, nuostatas,

Įgaliojus.................................................................................................................. Vyriausybei,

(valstybės pavadinimas)

..................................................................................

(įgaliotas asmuo arba organizacija)

Informacija apie laivą¹

Laivo pavadinimas.......................................................................................................

Skiriamasis numeris arba raidės....................................................................................

Registracijos uostas......................................................................................................

Ilgis (L) pagal 2 straipsnio 8 punkto apibrėžtį (metrais)...............................................

TJO numeris²................................................................................................................

Gėlame vandenyje bet kurį antvandeninio borto aukštį, išskyrus nustatytą medienos kroviniams, leidžiama sumažinti.............. mm; medienos kroviniams............ mm.

Viršutinis denio linijos kraštas, nuo kurio matuojamas bet kuris pirmiau nurodytas antvandeninio borto aukštis, yra...................... mm..................... denio prie borto.

ŠIUO LIUDIJIMU PAŽYMIMA, KAD:

1. PRIIMA, remdamasis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto d papunkčio nuostatomis, 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo „B“ priedo dalinius pakeitimus, kurių tekstas išdėstytas šios rezoliucijos priede;

2. NUSTATO, remdamasis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto f papunkčio ii dalies bb skyriaus nuostatomis, kad bus laikoma, jog šiems daliniams pakeitimams pritarta 2004 m. liepos 1 d., jei iki tos dienos daugiau kaip trečdalis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo Šalių arba Šalys, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepareiškė savo nepritarimo šiems daliniams pakeitimams;

3. ATKREIPIA Šalių dėmesį į tai, kad pagal 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto g papunkčio ii dalies nuostatas šie daliniai pakeitimai, jei jiems bus pritarta taip, kaip pirmiau nurodyta 2 punkte, įsigalios 2005 m. sausio 1 d.;

4. PRAŠO, remdamasis 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio 2 punkto e papunkčio nuostatomis, generalinį sekretorių perduoti patvirtintas autentiškas šios rezoliucijos kopijas ir jos priede išdėstytų dalinių pakeitimų tekstą visoms 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo Šalims;

5. TAIP PAT PRAŠO generalinį sekretorių perduoti šios rezoliucijos ir jos priedo kopijas visoms valstybėms – Organizacijos narėms, kurios nėra 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo Šalys.

______________

PRIEDAS

1. Esamas B priedo I priedo tekstas keičiamas šiuo:

1. Administracija privalo įsitikinti, jog bendras laivo konstrukcinis atsparumas yra pakankamas atsižvelgiant į grimzlę, atitinkančią jam nustatytą antvandeninio borto aukštį.

2. Laivas, sukonstruotas, pastatytas ir prižiūrimas pagal atitinkamus Administracijos pripažintos organizacijos, įskaitant klasifikacinę bendrovę, reikalavimus arba pagal jam pritaikomus Administracijos nacionalinius normatyvus laikantis 2-1 taisyklės nuostatų, gali būti laikomas priimtinai atspariu. Šios pirmiau nurodytos nuostatos taikomos visoms konstrukcijoms, įrangai ir detalėms, kurias šis priedas apima ir dėl kurių specialiai nustatyti atsparumo ir gamybos normatyvai.

3. Laivai turi atitikti Administracijai priimtiną neapgadinto laivo stovumo normatyvą.

2 taisyklė

Taikymas

1. Laivams su mechaninėmis varymo priemonėmis arba lichteriams, baržoms ar kitiems laivams be savarankiškų varymo priemonių antvandeninio borto aukštis visiems atvejams nustatomas taip, kaip nurodyta 1-40 taisyklių nuostatose.

2. Laivams, denyje vežantiems medienos krovinius, leidžiama, papildant 1 punkto sąlygas, visiems atvejams nustatyti medienos krovinių antvandeninio borto aukštį taip, kaip nurodyta 41–45 taisyklių nuostatose.

3. Laivams, sukonstruotiems plaukti su burėmis, nesvarbu, ar jos būtų vienintelė jų varymo priemonė, ar tik pagalbinė, antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta 1–40 taisyklių nuostatose. Gali būti pareikalauta, kad jie turėtų ir aukštesnį, Administracijos nustatytą antvandeninį bortą.

4. Mediniams ar medžio ir plieno konstrukcijos arba pastatytiems iš kitokių Administracijos leidžiamų naudoti medžiagų laivams, arba laivams, kuriems dėl jų konstrukcinių savybių taikyti šio priedo nuostatas būtų nepagrįsta arba praktiškai neįgyvendinama, antvandeninio borto aukštį nustato Administracija.

5. 10-26 taisyklės taikomos kiekvienam iš laivų, kuriems nustatytas minimalus antvandeninio borto aukštis. Šiuos reikalavimus gali būti leidžiama sumažinti laivui, kuriam nustatytas aukštesnis už minimalų antvandeninis bortas, jei Administraciją patenkina laive užtikrinamos saugumo sąlygos.

6. Jei laivui nustatytas vasaros antvandeninio borto aukštis padidinamas tiek, kad grimzlė dėl to lieka ne didesnė negu grimzlė, atitinkanti to paties laivo minimalų vasaros antvandeninio borto aukštį, tačiau priimtasis antvandeninio borto denis yra žemiau faktinio antvandeninio borto denio bent per dydį, lygų standartiniam antstato aukščiui, faktiniam antvandeninio borto deniui dėl faktinio antvandeninio borto aukščio nustatymo pagal 12, 14-1–20, 23, 24 ir 25 taisyklių nuostatas taikomos (kur jos pritaikomos) sąlygos gali būti tos pačios, kaip ir sąlygos, taikomos antstato deniui.

7. Jei specialiai nenurodyta kitaip, šio priedo taisyklės taikomos laivams, kurių kiliai padėti arba kurių statybos etapas yra panašus 2005 m. sausio 1 d. arba vėliau.

8. Administracija turi užtikrinti, kad laivai, kurių kiliai padėti arba kurių statybos etapas iki 2005 m. sausio 1 d. yra panašus, atitiktų 1988 m. Konferencijos dėl suderintos apžiūrų ir liudijimų išdavimo sistemos priimtus reikalavimus, pritaikomus 1966 m. Tarptautinei konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, pakeistai jos 1988 m. protokolu.

9. Greitaeigiai laivai, atitinkantys Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.97(77) priimto 2000 m. greitaeigių laivų saugumo kodekso (2000 m. GL kodekso) nuostatas ir apžiūrėti bei gavę liudijimus pagal šio kodekso sąlygas, laikomi atitinkančiais ir šio priedo nuostatas. Pagal 2000 m. GL kodekso sąlygas išduoti liudijimai ir leidimai galioja taip pat ir turi būti vienodai pripažįstami, kaip ir pagal šio priedo sąlygas išduoti liudijimai.

2-1 taisyklė

Pripažintų organizacijų įgaliojimai

Konvencijos 13 straipsnyje ir 1 taisyklės 2 punkte nurodytos organizacijos, įskaitant klasifikacines bendroves, turi atitikti Organizacijos rezoliucija A.739(18) priimtas rekomendacijas bei Organizacijos rezoliucija A.789(19) priimtas technines sąlygas, atsižvelgiant ir į dalinius pakeitimus, kuriuos Organizacija šiose rekomendacijose ir techninėse sąlygose galėtų padaryti, jei šie daliniai pakeitimai būtų priimti ir įsigalioję taip, kaip nurodyta 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolo VI straipsnio nuostatose.

3 taisyklė

Prieduose vartojamų sąvokų apibrėžtys

1. Ilgis

2. Statmenys. Laikoma, kad laivapriekio ir laivagalio statmenys yra ilgio (L) laivapriekio ir laivagalio galuose. Laivapriekio statmuo sutampa su forštevenio priekiu toje vaterlinijoje, kurioje šis ilgis matuojamas.

3. Midelyje. Midelis yra per ilgio (L) vidurį.

4. Plotis. Jei specialiai nenurodyta kitaip, plotis (B) yra didžiausias midelyje išmatuotas laivo plotis tarp teorinio španto linijų, jei laivas turi metalo apkalą, ir tarp laivo korpuso išorės paviršių, jei šis korpusas pagamintas iš bet kokios kitokios medžiagos.

5. Teorinis borto aukštis

6. Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti (D)

7. Vandentalpos koeficientas

8. Antvandeninio borto aukštis. Laivui nustatytas antvandeninio borto aukštis yra midelyje vertikaliai išmatuotas atstumas nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto iki atitinkamos krovininės vaterlinijos ženklo viršutinio krašto.

9. Antvandeninio borto denis.

10. Antstatas

11. Antstato denis – denis, ribojantis antstatais viršaus.

12. Lygiadenis laivas – laivas, kurio antvandeninio borto denyje nėra jokių antstatų.

13. Atsparus blogam orui -laivas, į kurį, esant bet kokioms jūros sąlygoms, vanduo neprasiskverbia į vidų.

14. Nepralaidus vandeniui – laivas, kuris sukonstruotas taip, kad nepraleistų vandens bet kuria kryptimi, su reikiama atsparumo atsarga atlaikantis patį didžiausią hidrostatinį slėgį, kokį ši konstrukcija galėtų patirti.

15. Šulinys – bet koks orų poveikiui atviras denio plotas, kuriame gali susitelkti vanduo. Šuliniais laikomi denio plotai, iš dviejų ar daugiau pusių apriboti denio konstrukcijų.

4 taisyklė

Denio linijos ženklas

Denio linijos ženklas – tai 300 mm ilgio ir 25 mm pločio horizontali juosta. Ji turi būti pažymėta laivo midelyje abiejuose jo bortuose, o jos viršutinis kraštas paprastai eina per tašką, kuriame antvandeninio borto denio viršutinio paviršiaus pratęsimas į laivo išorę kertasi su korpuso apkalos išorės paviršiumi (kaip parodyta 4.1 pav.), atsižvelgiant ir į tai, kad denio linija gali būti paženklinama ir jos vietą susiejant su kitu fiksuotu laivo tašku, su sąlyga, kad atitinkamai būtų koreguojamas ir antvandeninio borto aukštis. Visais atvejais taškas, su kuriuo susietas denio linijos ženklas, ir antvandeninio borto identifikavimas nurodomi Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime.

4.1 pav. Denio linijos ženklas

5 taisyklė

Krovininės vaterlinijos ženklas

Krovininės vaterlinijos ženklas – tai 300 mm išorinio skersmens ir 25 mm pločio žiedas, perkirstas horizontalia 450 mm ilgio ir 25 mm pločio juosta, kurios viršutinis kraštas eina per žiedo centrą. Šis centras turi būti pažymėtas midelyje per atstumą, lygų laivui nustatytam vasaros antvandeninio borto aukščiui, vertikaliai išmatuotą nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto (kaip parodyta 6.1 pav.).

6 taisyklė

Linijų ženklai, susiję su krovininės linijos ženklu

1. Pagal šias taisykles nustatytas krovinines vaterlinijas žymintys ženklai horizontalios 230 mm ilgio ir 25 mm pločio juostos, stačiu kampu iš laivapriekio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm pločio juosta, pažymėta per 540 mm atstumą laivapriekio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 6.1 pav.).

2. Taikomos šios krovininės vaterlinijos:

3. Jei pagal šias taisykles laivui nustatomas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, paprastąsias krovinines vaterlinijas žymintys ženklai papildomi medienos krovinių krovininių vaterlinijų ženklais. Šie ženklai yra horizontalios 230 mm ilgio ir 25 mm pločio juostos, stačiu kampu iš laivagalio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm pločio juosta, pažymėta per 540 mm atstumą laivagalio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 6.2 pav.).

4. Taikomos šios medienos krovinių krovininės vaterlinijos:

5. Jei dėl laivo savybių arba jo eksploatacijos pobūdžio ar plaukiojimo apribojimų negalima taikyti bet kurios iš sezoninių vaterlinijų, jų ženklų galima nežymėti.

6. Jei laivui nustatomas aukštesnis už minimalų antvandeninio laivo bortas ir dėl to krovininė vaterlinija pažymima ten, kur žymima pati žemiausia pagal 1988 m. krovininės vaterlinijos protokolą mažiausiam antvandeninio borto aukščiui nustatyta sezoninė vaterlinija arba dar žemiau, privaloma pažymėti tik gėlo vandens krovininę vaterliniją.

7. Jei žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklas prie tos pačios vertikalios juostos sutampa su žiemos krovininės vaterlinijos ženklu, ši vaterlinija paženklinama Ž raide.

8. Kitos ar papildomos krovininės vaterlinijos, nustatytos pagal kitas galiojančias tarptautines konvencijas, gali būti pažymėtos prie 1 punkte nurodytos vertikalios juostos, statmenai jai ir nukreiptos laivagalio link.

6.1 pav. Krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai

6.2 pav. Medienos krovinių krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai

7 taisyklė

Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas

Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas gali būti pažymėtas kartu su krovininės vaterlinijos žiedu virš juostos, kertančios šį žiedą per vidurį, arba aukščiau šio žiedo ar po juo. Šį ženklą turi sudaryti ne daugiau kaip keturios įstaigos pavadinimą identifikuojančios pradinės raidės, kiekviena apytiksliai 115 mm aukščio ir 75 mm pločio.

8 taisyklė

Žymėjimo detalės

Žiedas, vaterlinijų ženklai ir raidės tamsiame fone nudažomos baltai arba geltonai, arba, šviesiame fone, juodai. Jie taip pat turi būti pažymėti laivo bortuose patvariu, Administracijos reikalavimus atitinkančiu būdu. Šie ženklai turi aiškiai matytis, ir prireikus reikia imtis specialių priemonių tam užtikrinti.

9 taisyklė

Ženklų patvirtinimas

Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas negali būti laivui išduotas tol, kol pareigūnas arba apžiūros ekspertas, veikiantys pagal Konvencijos 13 straipsnio nuostatas, nepatvirtins, kad ženklai laivo bortuose pažymėti taisyklingai ir patvariu būdu.

1. Kiekvieno naujo laivo kapitonui pateikiama informacija, leidžianti jam tvarkyti laivo krovimo ir balasto operacijas taip, kad nebūtų leista susidaryti bet kokioms nepriimtinoms laivo konstrukcijos perkrovoms; tačiau neprivaloma šį reikalavimą taikyti bet kokiam konkrečiam laivo ilgiui, konstrukcijai arba tipui, jei Administracija nemano, kad tai būtina.

2. Informacija kapitonui pateikiama Administracijos arba pripažintos organizacijos patvirtinta forma. Stovumo informacija ir pakrovimo informacija, taip pat susijusi su laivo tvirtumu, kai ji reikalinga pagal 1 punkto nuostatas, turi visada būti laive kartu su įrodymais, jog ši informacija yra patvirtinta Administracijos.

3. Jei laivas pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas pabaigus jį statyti neprivalo būti išbandytas krenavimu:

4. Jei padaroma laivo pakeitimų, kurie iš esmės paveikia laivo pakrovimo arba stovumo informaciją, kurią turi kapitonas, jis turi gauti atitinkamą informaciją apie pakeitimus. Prireikus atliekamas pakartotinis laivo krenavimas.

11 taisyklė

Galinės antstato pertvaros

Pertvaros neapsaugotuose atidalytų antstatų galuose turi būti priimtino atsparumo.

12 taisyklė

Durys

1. Visos atidalytų antstatų galinėse pertvarose įtaisytos įeinamosios angos privalo turėti duris iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, tvirtai ir patvariai pritvirtintas prie pertvaros, įrėmintas staktose, sustandintas ir įrengtas taip, kad visa ši konstrukcija atsparumu prilygtų pertvarai be angų ir uždarius būtų nepralaidi vandeniui. Priemonės šioms durims užsandarinti, kad nepraleistų vandens, turi susidėti iš tarpiklių ir užveržimo įtaisų arba kitokių lygiaverčio poveikio priemonių; jos turi būti patvariai pritvirtintos prie pertvarų arba prie pačių durų, o durys turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima atidaryti iš abiejų pertvaros pusių.

2. Jei Administracijos neleista įrengti kitaip, durys privalo atsiverti į išorę, kad taip būtų užtikrinta papildoma apsauga nuo bangų smūgių.

3. Jei šiose taisyklėse nenurodyta kitaip, atidalytų antstatų galinėse pertvarose įrengtų įeinamųjų angų slenksčių aukštis turi būti bent 380 mm virš denio.

4. Kilnojamųjų slenksčių reikia vengti. Tačiau tam, kad būtų lengviau įnešti/išnešti sunkias atsargines dalis ar panašius dalykus, leidžiama įrengti kilnojamuosius slenksčius laikantis šių sąlygų:

1. 1 ir 2 padėtyse įrengtų krovinių ir kitų liukų konstrukcija ir nepralaidumą vandeniui užtikrinančios priemonės turi atitikti bent 16 taisyklės nuostatas, nebent Administracija leistų šiems liukams taikyti 15 taisyklės nuostatas.

2. Aukščiau antstatų denio esančiuose deniuose įrengtų neapsaugotų liukų komingsai ir dangčiai turi atitikti Administracijos reikalavimus.

14-1 taisyklė

Liukų komingsai

1. Liukų komingsai turi būti tvirtos, jų įrengimo padėtį atitinkančios konstrukcijos, o jų aukštis virš denio turi būti bent:

2. Komingsams, atitinkantiems 16 taisyklės 2–5 punktų nuostatas, nurodytas aukštis gali būti sumažintas arba galima jų visai neįrengti, jei Administracija mano, kad dėl to laivo saugumas bet kokiomis bangavimo sąlygomis nesumažės.

15 taisyklė

Liukai, uždaromi kilnojamaisiais dangčiais ir užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti

Liukų dangčiai

1. Bet kuris paviršius, ant kurio laikosi liuko dangčiai, turi būti bent 65 mm pločio.

2. Jei dangčiai pagaminti iš medžio, jų storis tarp apdirbtų paviršių turi būti bent 60 mm, o jais uždaromas plotis neturi būti didesnis kaip 1,5 m.

3. Jei dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2-5 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,25 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0056 dangčiais uždaromo pločio.

Kilnojamieji bimsai

4. Jei liukų dangčius laikantys kilnojamieji bimsai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 3,5 t/kv. m apkrovai 1 padėtyje įrengtiems liukams ir ne mažesnei kaip 2,6 t/kv. m apkrovai 2 padėtyje įrengtiems liukams, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0044 bimsais uždaromo pločio.

5. 24 m ilgio laivų 1 padėtyje įrengtiems liukams apskaičiuoti priimtą apkrovos dydį galima sumažinti iki 2 t/kv. m, o 100 m ilgio laivams jis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 t/kv. m. 2 padėtyje įrengtiems liukams ši apkrova gali būti sumažinta atitinkamai iki 1,5 t/kv. m ir 2,6 t/kv. m. Tarpinių ilgių laivams apkrova nustatoma linijine interpoliacija.

Pontonų tipo dangčiai

6. Jei vietoj kilnojamųjų bimsų su dangčiais naudojamasi iš mažaanglio plieno pagamintais pontonų tipo dangčiais, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2-4 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Šie dangčiai turi būti tokios konstrukcijos, kad jų įlinkis būtų ne didesnis kaip 0,0044 jais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm, jei šis dydis didesnis.

7. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus.

Atramos ir lizdai

8. Kilnojamiesiems bimsams įrengtos atramos ir lizdai turi būti tvirtos konstrukcijos ir leisti bimsus patikimai įdėti ir pritvirtinti. Jei naudojamasi ridinamojo tipo bimsais, turi būti įrengtos priemonės, užtikrinančios, kad uždarius liuką bimsai liktų savo vietose.

Laikikliai ir pakalos

9. Brezentą tvirtinančių juostų laikikliai turi atitikti pakalų smailėjimo kampą. Jie turi būti bent 65 mm pločio ir išdėstomi ne didesniu kaip 600 mm atstumu tarp jų centrų; prie kiekvieno liuko šono arba galo šie laikikliai įtaisomi ne toliau kaip per 150 mm nuo liuko kampų.

Juostos ir pakalos

10. Brezentą tvirtinančios juostos ir pakalos turi būti patikimos ir geros būklės. Pakalos turi būti iš tvirto medžio arba kitokios lygiavertės medžiagos. Jos turi smailėti ne didesniu kaip 1:6 santykiu ir smaigaliuose būti ne plonesnės kaip 13 mm.

Brezento apdangalai

11. Kiekvienam 1 arba 2 padėtyse įrengtam liukui turi būti skirtas bent dviejų sluoksnių geros būklės brezento apdangalas. Šie apdangalai turi būti neperšlampami ir pakankamai tvirti. Medžiaga, iš kurios jie pagaminti, turi būti bent patvirtinto standartinio svorio bei kokybės.

Liukų dangčių sutvirtinimas

12. Visi 1 arba 2 padėtyse įrengti liukai aprūpinami iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintomis juostomis, skirtomis patikimai ir savarankiškai iš viršaus priveržti kiekvieną liuko dangčio sekciją, kai brezento apdangalai sutvirtinti. Ilgesni kaip 1,5 m liukų dangčiai sutvirtinami bent dviem tokiais priveržimo įtaisais.

16 taisyklė

Liukai, uždaromi vandeniui nepralaidžiais dangčiais, pagamintais iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų

1. Visiems 1 ir 2 padėtyse įrengtiems liukams įtaisomi iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagaminti liukų dangčiai. Išskyrus 14 taisyklės 2 punkte nurodytus atvejus, šie dangčiai turi būti nepralaidūs vandeniui ir turėti intarpus bei užveržimo įtaisus. Priemonės dangčiams užsandarinti ir užtikrinti jų nepralaidumą vandeniui turi atitikti Administracijos reikalavimus. Turi būti užtikrinta, kad nepralaidumą įmanoma palaikyti bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis; tam per pirminę apžiūrą privaloma dangčius išbandyti dėl nepralaidumo, taip pat galima pareikalauti atlikti šiuos bandymus ir per apžiūras dėl liudijimų atnaujinimo bei kasmetines apžiūras.

Minimali projektinė liuko dangčio apkrova

2. 100 m ilgio ir ilgesniuose laivuose:

3. 24 m ilgio laivuose:

4. Nuo 24 m iki 100 m ilgio laivams bei jų padėtims tarp laivapriekio statmens ir 0,25 L bangų smūgių apkrovos apskaičiuojamos linijine interpoliacija tarp 16.2 lentelėje nurodytų dydžių.

16.2 lentelė

5. Visi liukų dangčiai projektuojami taip, kad:

6. Jei dangčiams sutvirtinti ir vandens nepralaidumui užtikrinti naudojamasi ne tarpikliais ir užveržimo įtaisais, kitos tokios priemonės turi atitikti Administracijos reikalavimus.

7. Į komingsus atsiremiantys liukų dangčiai juos uždarius turi būti fiksuojami priemonėmis, gebančiomis bet kokiomis bangavimo sąlygomis atlaikyti horizontalia kryptimi veikiančias apkrovas.

17 taisyklė

Mechanizmų patalpų angos

1. 1 arba 2 padėtyje įrengtos mechanizmų patalpų angos tinkamai įrėminamos ir patikimai įtaisomos plieninėse pakankamo tvirtumo staktose, o jei šios staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, jų tvirtumui užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiose staktose įrengtoms įeinamosioms angoms įtaisomos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys, kurių slenksčiai 1 padėtyje turi būti bent 600 mm aukščio nuo denio, o 2 padėtyje bent 380 mm aukščio nuo denio. Kitokioms šiose staktose įrengiamoms angoms įtaisomi lygiaverčiai ir patvarūs dangčiai, pritvirtinti jiems tinkamose vietose.

2. Jei mechanizmų patalpų angų staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, laivuose, kuriems nustatytas mažesnis negu pagrįstas 28 taisyklės 28.2 lentele antvandeninio borto aukštis, privaloma įrengti dvigubas duris (t. y. vidines ir išorines duris, atitinkančias 12 taisyklės 1 punkto nuostatas). Joms įtaisomi vidinis 230 mm aukščio slenkstis kartu su išoriniu 600 mm aukščio slenksčiu.

3. Bet kurių atviroje antvandeninio borto denio arba antstatų denio vietoje įrengtų liukų su vėdinimo grotelėmis kamino gaubto ar mechanizmų patalpų vėdintuvų komingsai turi būti išdėstyti kuo aukščiau virš denio, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama. Apskritai, vėdintuvų, skirtų nuolat tiekti orą mechanizmų patalpoms, komingsai privalo būti tokio pakankamo aukščio, kad 19 taisyklės 3 punkto sąlygas būtų galima įvykdyti neįrengiant priemonių jiems uždaryti taip, kad jie būtų nepralaidūs vandeniui. Vėdintuvų, skirtų nuolat tiekti orą avarinio generatoriaus patalpai komingsai, jei pagal stovumo skaičiavimus laikoma, kad ši patalpa išlieka virš vandens arba jei reikia apsaugoti iš jos į žemesnes patalpas vedančią angą, privalo būti pakankamo aukščio, kad 19 taisyklės 3 punkto sąlygas būtų galima įvykdyti neįrengiant priemonių jiems uždaryti taip, kad nepraleistų vandens.

4. Jei dėl laivo dydžio ir jo įrangos išdėstymo šių reikalavimų praktiškai įvykdyti neįmanoma, Administracija gali leisti įrengti žemesnius mechanizmų patalpų ir avarinio generatoriaus patalpos vėdintuvų komingsus su priemonėmis jiems uždaryti taip, kad nepraleistų vandens, kartu imantis kitų atitinkamų priemonių nenutrūkstamam ir pakankamam šių patalpų vėdinimui užtikrinti.

5. Liukai su vėdinimo grotelėmis turi turėti tvirtus ir patvarius dangčius, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, pritvirtintus jiems tinkamose vietose ir galinčius uždaryti šiuos liukus, kad jie nepraleistų vandens.

18 taisyklė

Įvairios paskirties angos, įrengtos antvandeninio borto denyje ir antstatų deniuose

1. Landos ir denio iliuminatoriai, išdėstyti 1 arba 2 padėtyje arba neatidalytų antstatų viduje, turi būti uždaromi tvirtais dangčiais, kuriuos būtų galima užsandarinti taip, kad jie nepraleistų vandens. Jei šie dangčiai nėra sutvirtinami arti išdėstytais varžtais, jie turi būti pritvirtinti prie angų.

2. Antvandeninio borto deniuose įrengtos angos, išskyrus liukus, mechanizmų patalpų angas, landas ir lygiai sulig deniu įtaisytas angas, turi būti apsaugotos atidalytu antstatu arba tolygiai tvirtais ir vandeniui nepralaidžiais denio kabina ar įėjimo liuko tambūru. Taip pat patikimais denio kabina arba įėjimo liuko tambūru apsaugoma bet kuri tokia anga, įtaisyta neapsaugotame antstatų denyje, antvandeninio borto denyje įrengtos denio kabinos viršuje, per kurias galima patekti į žemiau antvandeninio borto denio išdėstytą patalpą arba į atidalytame antstate įrengtą patalpą. Tokių įėjimo liukų tambūrų arba denio kabinų įėjimams, kurie veda arba leidžia įeiti į laiptines, vedančias į žemesnes patalpas, įrengiamos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys. Arba kitaip, jei laiptinės denio kabinos viduje yra atidalytos tinkamai pagamintais tambūrais su 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančiomis durimis, išorinės durys nebūtinai turi būti nepralaidžios vandeniui.

3. Paaukštintame laivagalyje arba ant mažesnio už standartinį aukščio antstato, kurio aukštis lygus standartiniam paaukštinto laivagalio aukščiui arba už jį didesnis, įrengtos denio kabinos viršuje įtaisytos angos turi būti su priimtinomis uždarymo priemonėmis, tačiau neprivaloma šias angas apsaugoti šioje taisyklėje nurodytais patikima kita denio kabina arba įėjimo liuko tambūru, jei ši denio kabina yra bent standartinio antstato aukščio. Tai taikoma ir angoms, įtaisytoms denio kabinos, įrengtos ant žemesnės už standartinį antstato aukštį denio kabinos, viršuje.

4. 1 padėtyje įrengtų įėjimo liukų tambūrų tarpdurių slenksčiai turi būti bent 600 mm aukščio nuo denio, 2 padėtyje jie turi būti bent 380 mm aukščio.

5. Jei įėjimas į tiltelį arba į jutą įrengiamas, kaip leidžia 3 taisyklės 10 punkto b papunkčio nuostatos, ne iš antvandeninio borto denio, o iš aukščiau esančio denio, įėjimo į tiltelį arba jutą slenkstis turi būti 380 mm aukščio. Tai taikoma ir antvandeninio borto denyje įrengtoms denio kabinoms.

6. Tais atvejais, kai į antvandeninio borto denio kabinas patenkama ne iš viršaus, įėjimų į jas iš antvandeninio borto denio tarpdurių slenksčiai turi būti 600 mm aukščio.

7. Jei įėjimų į antstatus ir denio kabinas uždarymo įtaisai neatitinka 12 taisyklės 1 punkto nuostatų, angos, įrengtos vidaus denyje, laikomos neapsaugotomis (t. y. įrengtomis atvirame denyje).

19 taisyklė

Vėdintuvai

1. 1 arba 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, skirti po antvandeninio borto deniu arba po atidalytų antstatų deniais išdėstytoms patalpoms vėdinti, privalo turėti iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintus tvirtos konstrukcijos ir patikimai su deniu sujungtus komingsus. 1 padėtyje vėdintuvai privalo turėti bent 900 mm aukščio nuo denio komingsus; 2 padėtyje šie komingsai turi būti bent 780 mm aukščio nuo denio. Jei bet kurio vėdintuvo komingsas yra aukštesnis kaip 900 mm, jis privalo turėti specialias atramas.

2. Vėdintuvai, išvesti per antstatus, išskyrus atidalytus antstatus, antvandeninio borto denyje privalo turėti tvirtos konstrukcijos komingsus, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos.

3. 1 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 4,5 m nuo denio, ir 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 2,3 m nuo denio, neprivalo turėti priemonių jiems uždaryti, nebent to specialiai pareikalautų Administracija.

4. Išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus, vėdintuvų angos turi būti uždaromos vandeniui nepralaidžiomis priemonėmis, pagamintomis iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos. Mažesnio kaip 100 m ilgio laivuose šios uždarymo priemonės pritvirtinamos patvariu būdu; jei kituose laivuose jos tokiu būdu nepritvirtintos, jas privaloma sudėti patogioje vietoje šalia vėdintuvų, kuriems uždaryti jos skirtos.

5. Neapsaugotose vietose komingsų aukštis gali būti padidintas tiek, kiek pareikalautų Administracija.

20 taisyklė

Ortakiai

1. Jei vandens balasto ir kitų tankų ortakiai yra iškilę virš antvandeninio borto ar antstatų denių, šių vamzdžių neapsaugotos dalys turi būti tvirtos konstrukcijos; antvandeninio borto denyje jų aukštis nuo denio iki lygio, kuriame pro juos vanduo galėtų patekti po deniu, turi būti bent 760 mm, o antstatų denyje – 450 mm.

2. Jei tokio aukščio ortakiai trukdytų laivui funkcionuoti, galima leisti įrengti ir žemesnius ortakius, su sąlyga, kad Administracija sutiktų, jog žemesnį vamzdžių aukštį pateisina jų uždarymo priemonės ir kitos aplinkybės.

3. Ortakiai privalo turėti automatinius uždarymo įtaisus.

4. Tanklaiviuose leidžiama įrengti slėgio-vakuumo vožtuvus (SV vožtuvus).

21 taisyklė

Krovinių lacportai ir kitos panašios angos

1. Krovinių lacportams ir kitoms laivų bortuose žemiau antvandeninio borto denio įrengtoms panašioms angoms įrengiamos durys, kurių konstrukcija turi užtikrinti tokį pat nepralaidumą vandeniui bei konstrukcinį vientisumą, kokį turi angą supanti laivo korpuso apkala. Jei Administracijos nėra leista įrengti jas kitaip, šios durys turi atsiverti į išorę. Tokių angų skaičius, derinant jį su laivo konstrukcija ir tinkamu jo funkcionavimu, turi būti minimalus.

2. Jei Administracijos nėra leista kitaip, 1 punkte nurodytų angų apatinis kraštas negali būti žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kuri žemiausioje savo vietoje yra bent 230 mm aukščiau aukščiausio krovininių vaterlinijų ženklo viršutinio krašto.

3. Jei krovinių lacportus ir kitas panašias angas leidžiama įtaisyti taip, kad jų apatinis kraštas būtų žemiau 2 punkte nurodytos linijos, privaloma įrengti papildomas priemones jų nepralaidumui vandeniui užtikrinti.

4. Viena iš priimtinų priemonių – įrengti antras tokias pat tvirtas ir nepralaidžias vandeniui duris. Ertmėje tarp abiejų durų įtaisomas prietaisas prasisunkusiam vandeniui aptikti. Jam iš šios ertmės nuleisti į nuotekų šulinėlius įrengiamos lengvai prieinamos, užsukama sklende valdomos nusausinimo priemonės. Išorinės durys turi atsiverti į išorę.

5. Laivapriekio angos durys su jų vidaus durimis, bortų durys bei laivagalio durys ir priemonės joms sutvirtinti įrengiamos taip, kad atitiktų pripažintos organizacijos reikalavimus arba šiam atvejui pritaikomus tokį pat saugumo lygį užtikrinančius Administracijos normatyvus.

22 taisyklė

Špigatai, įleidžiamieji ir išleidžiamieji vamzdžiai

1. a) Išleidžiamiesiems vamzdžiams, išvestiems per laivo korpuso apkalą arba iš žemiau antvandeninio borto denio išdėstytų patalpų ar iš antvandeninio borto denyje išdėstytų antstatų ir denio kabinų su 12 taisyklės nuostatas atitinkančiomis durimis, privaloma įrengti, išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, veiksmingas ir prieinamas valdyti priemones, neleidžiančias vandeniui patekti į laivo vidų. Paprastai kiekvienas iš išleidžiamųjų vamzdžių privalo turėti po automatinį atbulinį vožtuvą, tiesioginio valdymo priemonėmis uždaromą iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos. Jei išleidžiamojo vamzdžio galas laivo viduje yra bent per 0,01 L aukščiau vasaros krovininės vaterlinijos, jis gali turėti du automatinius atbulinius vožtuvus be tiesioginio valdymo priemonių jiems uždaryti. Jei šis vertikalus atstumas yra didesnis kaip 0,02 L, galima sutikti, kad jis turėtų tiktai vieną automatinį atbulinį vožtuvą be tiesioginio valdymo priemonių jam uždaryti. Priemonės tiesiogiai valdyti vožtuvą įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisą, rodantį, ar šis vožtuvas uždarytas, ar atidarytas.

2. Išvesti per borto apkalą špigatus iš atidalytų antstatų, kuriuose vežami kroviniai, leidžiama tiktai jei antvandeninio borto denio kraštas nepanyra po vandeniu laivui pasvirus į bet kurį šoną 5 laipsniais. Kitais atvejais nusausinamas vanduo nuleidžiamas į laivo vidų taip, kaip nurodyta galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatose.

3. Prižiūrimų mechanizmų patalpose pagrindiniams ir pagalbiniams mechanizmams eksploatuoti reikalinga įranga, per kurią įleidžiamas ir išleidžiamas išorės vanduo, gali būti valdoma vietoje. Valdymo priemonės įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisus, rodančius, ar vožtuvai atidaryti, ar uždaryti.

4. Špigatai ir išleidžiamieji vamzdžiai, prasidedantys bet kuriame lygyje ir išvesti per borto apkalą arba žemiau kaip per 450 mm nuo antvandeninio borto denio ar ne aukščiau kaip per 600 mm virš vasaros krovininės vaterlinijos, privalo prie borto apkalos turėti atbulinį vožtuvą. Šio vožtuvo galima neįrengti, jei vamzdis yra pakankamo storio (žr. 7 punktą), nebent jis būtų privalomas pagal 2 punkto nuostatas.

22.1 lentelė

5. Iš antstatų arba denio kabinų, kurių durys neatitinka 12 taisyklės nuostatų, špigatai išvedami už laivo borto.

6. Visa įranga borto apkaloje ir šioje taisyklėje nurodytos sklendės (vožtuvai) turi būti iš plieno, bronzos arba kitokios patvirtintos kalios medžiagos. Sklendės (vožtuvai), pagamintos iš paprastojo ketaus ar panašios medžiagos, tam netinka. Visi šioje taisyklėje įvardyti vamzdžiai turi būti iš plieno arba kitokios Administracijos reikalavimus atitinkančios medžiagos.

7. Reikalavimai, taikomi špigatams ir išleidžiamiesiems vamzdžiams:

1. Vietoj atbulinio vožtuvo su tiesioginio valdymo priemonėmis jam uždaryti iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos leidžiama įrengti dvi sklendes, valdomas iš to denio, kuriam skirtas šiukšliavamzdis; šiuo atveju:

2. Visas šiukšliavamzdis, įskaitant jo dangtį, turi būti pagamintas iš padidinto storio medžiagos.

3. Sklendžių ir (arba) atverčiamųjų dangčių valdymo įtaisai aiškiai paženklinami užrašu „Kai nesinaudojama, laikyti uždarytą“.

4. Jei vidinis šiukšliavamzdžio galas yra žemiau keleivinio laivo antvandeninio borto denio arba žemiau krovininio laivo pusiausvyros būsenos vaterlinijų, susietų su reikalavimais dėl apgadinto laivo stovumo:

1. Inkaro grandinių kanalai ir grandinių dėžės turi būti nepralaidžios vandeniui iki pat neapsaugoto nuo orų poveikio denio.

2. Jei įrengtos angos patekti į šias ertmes, jos turi būti uždaromos tvirtais dangčiais, sutvirtinamais arti išdėstytais varžtais.

3. Kanalai, per kuriuos eina inkaro grandinės, privalo turėti patvarius pritvirtintus uždarymo įtaisus, skirtus kiek įmanoma sumažinti vandens skverbimąsi į kanalų vidų.

23 taisyklė

Borto iliuminatoriai, langai ir šviesos liukai

1. Borto iliuminatoriai, langai ir jų stiklai, vidiniai dangčiai ir štormo dangčiai^*, jei jie įtaisomi, turi būti patvirtintos konstrukcijos ir patikimai pagaminti. Nemetaliniai rėmai negali būti laikomi tinkamais.

2. Borto iliuminatoriais vadinamos apskritos arba ovalios angos, kurių plotas ne didesnis kaip 0,16 kv. m. Didesnio kaip 0,16 kv. m ploto apskritos arba ovalios angos prilyginamos langams.

3. Langais paprastai vadinamos stačiakampės angos, kurių kiekvienas kampas suapvalintas lango dydį atitinkančiu spinduliu, taip pat didesnio kaip 0,16 kv. m ploto apskritos arba ovalios angos.

4. Ant vyrių atverčiamus vidinius dangčius privalo turėti šių patalpų borto iliuminatoriai:

5. Borto iliuminatorių neleidžiama įrengti taip, kad jų apatinis kraštas būtų žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kurios žemiausias taškas yra per 2,5 proc. laivo ploto B, arba per 500 mm, pagal tai, kuris iš šių dviejų atstumų didesnis, aukščiau vasaros krovininės vaterlinijos (arba medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos, jei ji laivui nustatyta).

6. Jei nustatyti apgadinto laivo stovumo skaičiavimai rodo, kad borto iliuminatoriai pasinertų po vandeniu bet kuriame tarpiniame laivo užtvindymo etape arba jam nugrimzdus iki galutinės pusiausvyros būsenos vaterlinijos, jie turi būti nedarinėjamo tipo (aklinieji).

7. Langų neleidžiama įrengti šiose vietose:

8. Jei antstatas apsaugo į žemesnes patalpas atsiveriančias angas, arba jei apskaičiuojant laivo stovumą jis laikomas plūdriu, jo antrojo aukšto borto apkaloje įrengti borto iliuminatoriai ir langai privalo turėti ant vyrių atverčiamus vidinius dangčius, kuriuos būtų įmanoma uždaryti, kad nepraleistų vandens, ir sutvirtinti.

9. Borto iliuminatoriai ir langai, įtaisyti tiesioginius įėjimus į 4 punkte nurodytas žemesnes patalpas apsaugančio antrojo aukšto į laivo vidų nuo borto apkalos atitrauktose šoninėse pertvarose, privalo turėti arba ant vyrių atsiveriančius vidinius dangčius, arba, jei šie iliuminatoriai ir langai įrengti prieinamose vietose, patvaraus tvirtinimo reikalavimus atitinkančius išorinius štorminius dangčius, kuriuos būtų įmanoma uždaryti, kad jie nepraleistų vandens, ir sutvirtinti.

10. Jei antrojo ir aukštesnių aukštų kabinų pertvaros ir durys atskiria borto iliuminatorius ir langus nuo tiesioginių įėjimų į žemiau įrengtas patalpas, arba jei šis antrasis aukštas apskaičiuojant laivo stovumą laikomas plūdriu, galima laikyti, kad tokia konstrukcija leidžia apsieiti be borto iliuminatorių ir langų vidinių bei štorminių dangčių.

11. Denio kabinos, įrengtos paaukštintame laivagalyje arba ant žemesnio už standartinį aukščio antstato viršaus denio, pagal reikalavimus dėl vidinių dangčių gali būti laikomos esančiomis antrajame aukšte – jei paaukštinto laivagalio ar antstato aukštis lygus standartiniam paaukštinto laivagalio aukščiui arba už jį didesnis.

12. Aklinųjų arba atidaromų šviesos liukų iliuminatorių stiklų storis pagal jų dydį ir išdėstymą privalo atitikti reikalavimus dėl borto iliuminatorių ir langų. Bet kurioje išdėstymo padėtyje šviesos liukų iliuminatorių stiklai turi būti apsaugoti nuo mechaninio apgadinimo, o jei jie įrengti 1 arba 2 padėtyje, privalo turėti patvarius vidinius arba štorminius dangčius.

24 taisyklė

Nutekinamosios angos

1. a) Tose vietose, kur falšbortai antvandeninio borto denio arba antstato denio orų poveikiui atidengtoje dalyje sudaro šulinius, privaloma imtis pakankamai veiksmingų priemonių vandeniui nuo denių sparčiai pašalinti ir jiems nusausinti.

2. Jei laivas su denio talpykla neatitinka 36 taisyklės 1 punkto e papunkčio nuostatų, arba jei tarp pavienių antstatų įtaisyti ištisiniai arba beveik ištisiniai šoniniai liuko komingsai, minimalus nutekinamųjų angų plotas apskaičiuojamas pagal šią lentelę:

Nutekinamųjų angų plotas tarpiniams laivo pločio dydžiams nustatomas linijine interpoliacija.

3. 1 punkte nurodyto falšbortuose įrengtų nutekinamųjų angų ploto efektyvumas priklauso nuo laisvo vandens tekėjimo skersai laivo denio ploto.

Laisvo vandens tekėjimo plotas lygus bendram tarpų tarp liukų ir tarp liukų ir antstatų bei denio kabinų plotui, išmatuotam iki faktinio falšborto aukšto viršaus.

Falšbortų nutekinamųjų angų plotas apskaičiuojamas remiantis bendru laisvo vandens tekėjimo plotu pagal šias nuostatas:

4. Laivuose su antvandeninio borto denyje arba antstatų deniuose įrengtais antstatais, kurie iš abiejų galų atsiveria į atviruose deniuose falšbortais apribotus šulinius, privaloma imtis pakankamai veiksmingų priemonių vandeniui nutekinti iš atvirų šių antstatų ertmių.

Mažiausias kiekviename iš laivo bortų įrengtų nutekinamųjų angų plotas, apskaičiuotas atviram antstatui (A_s) ir atviram šuliniui (A_w), apskaičiuojamas pagal ši metodą:

5. Apatiniai nutekinamųjų angų kraštai turi būti kaip galima arčiau denio. Du trečdaliai būtino nutekinamųjų angų ploto turi būti išdėstyti tame šulinio ilgio antradalyje, kuris yra arčiau žemiausio išilginio denio įlinkio kreivės taško; vienas trečdalis nutekinamųjų angų ploto tolygiai išdėstomas likusioje šulinio ilgio atkarpoje. Jei neapsaugotas antvandeninio borto denis arba neapsaugotas antstatų denis išlinkio neturi, arba jei jų išlinkis nedidelis, nutekinamųjų angų plotas išdėstomas tolygiai per visą šulinio ilgį.

6. Visose falšbortuose įrengtose nutekinamosiose angose maždaug kas 230 mm įtaisomi apsaugos skersiniai arba strypai. Jei nutekinamosios angos turi užsiveriančius dangčius, aplink juos paliekami pakankamai platūs tarpai tam, kad uždaryti jie neužsikirstų. Jų vyrių ašys arba guoliai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos. Šie dangčiai negali turėti įtaisų jiems sutvirtinti uždarius.

25 taisyklė

Įgulos apsauga

1. Įgulai gyventi skirtos denio kabinos privalo būti reikiamo tvirtumo konstrukcijos.

2. Aplink visus neapsaugotus denius įrengiami apsauginiai turėklai arba falšbortai. Šių falšbortų arba turėklų aukštis virš denio turi būti ne mažesnis kaip 1 m; tačiau tose vietose, kuriose toks jų aukštis trukdytų įprastam laivo darbui, galima sutikti, kad jie būtų žemesni -jei Administracija manytų, kad taip irgi bus užtikrinamas toks pat saugumas.

3. Antstatų ir antvandeninio borto deniuose įrengti apsauginiai turėklai turi būti bent trijų skersinių eilių. Tarpas po žemiausiu apsauginių turėklų skersiniu turi būti ne platesnis kaip 230 mm. Kitos skersinių eilės išdėstomos ne platesniais kaip 380 mm tarpais. Laivuose su žemyn suapvalintais denio kraštais apsauginių turėklų stovai įtaisomi plokščiojoje denio dalyje. Kitose vietose įrengiami bent dviejų skersinių eilių apsauginiai turėklai. Apsauginiai turėklai privalo atitikti šias nuostatas:

4. Įgulos apsaugai įeiti į jai skirtas patalpas, mechanizmų patalpą ir bet kurias kitas laivo eksploatacijai svarbias patalpas bei judėti išėjus iš jų įrengiamos tam tinkamos priemonės (apsauginiai turėklai, apsauginiai lynai, pereinamieji tilteliai arba praeigos po deniu), nurodytos 25-1 taisyklėje.

5. Bet kuriuo laivu vežami denio kroviniai sukraunami jame taip, kad juos būtų įmanoma uždaryti ir užsandarinti, kad nepraleistų vandens į bet kurias šių krovinių sukrovimo plote išdėstytas angas, skirtas patekti į įgulos patalpas, mechanizmų patalpą ir kitas laivo eksploatacijai svarbias jo dalis ir iš jų išeiti. Jei nesama tinkamos praeigos laivo deniu arba po juo, ant denio krovinių viršaus įgulos apsaugai įtaisomos priemonės iš apsauginių turėklų arba apsauginių lynų.

25-1 taisyklė

Priemonės, skirtos saugiam įgulos judėjimui

1. Saugus įgulos judėjimas užtikrinamas bent viena iš šių 25-1.1 lentelėje nurodytų priemonių:

* Naftos tanklaiviai, chemikalų tanklaiviai ir dujovežiai, kaip apibrėžta 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos juroje atitinkamai II – 1 skyriaus 2 taisyklės 12 punkte, VII skyriaus 8 taisyklės 2 punkte ir VII skyriaus 11 taisyklės 2 punkte.

** A_f: „A“ tipo laivui apskaičiuotas mažiausias vasaros antvandeninio borto aukštis, nesvarbu, kokio tipo antvandeninio borto aukštis nustatytas faktiškai.

H_s: standartinis antstato aukštis pagal jo apibrėžtį 33 taisyklėje.

*** a – f priemonės nurodytos 2 papunktyje. Išdėstymo vietos i – v nurodytos 3 punkte.

2. 25-1.1 lentelėje nurodytos priimtinos priemonės apibrėžiamos taip:

3. 2 punkto c, d ir f papunkčiuose nurodytos priemonės gali būti (kur reikia) įrengtos šiose skersinėse padėtyse:

4. a) Jei įtaisomi vieliniai lynai, jie privalo turėti įtempimą užtikrinančius tempiklius.

5. Mažesnio kaip 100 m ilgio tanklaiviuose pagal 2 punkto e arba f papunkčio nuostatas įrengto pereinamojo tiltelio platformą arba, atitinkamai, denio lygio praeigos taką leidžiama susiaurinti iki 0,6 m.

26 taisyklė

Specialios taikymo taisyklės „A“ tipo laivams

Mechanizmų patalpų šachtos

1. „A“ tipo laivuose, pagal jų apibrėžtį 27 taisyklėje, mechanizmų patalpų šachtos apsaugomos jas įrengiant:

2. Tačiau jei mechanizmų patalpų šachtose nėra angų, per kurias būtų galima iš antvandeninio borto denio patekti tiesiog į mechanizmų patalpas, šias šachtas leidžiama įrengti ir be priedangos. Mechanizmų patalpų šachtoje leidžiama įtaisyti 12 taisyklės nuostatas atitinkančias duris, su sąlyga, kad per jas patenkama į tokios pat tvirtos konstrukcijos, kaip ir šachta, patalpą arba koridorių, atskirtą dar vienomis plieninėmis arba iš lygiavertės medžiagos pagamintomis vandeniui nepralaidžiomis durimis nuo mechanizmų patalpų laiptinės.

Pereinamasis tiltelis ir galimumas prieiti

3. „A“ tipo laivuose, antstatų denio lygyje, tarp juto ir laivo vidurio tiltelio arba denio kabinos (jei ji yra) įrengiamas nuolatinis išilginis pereinamasis tiltelis, kurio konstrukcija turi atitikti 25-1 taisyklės 2 punkto e papunkčio nuostatas. 25-1 taisyklės 2 punkto a papunktyje nurodytos priemonės dėl galimumo prieiti laikomos tiek pat atitinkančiomis šio pereinamojo tiltelio paskirtį.

4. Turi būti įmanoma iš pereinamojo tiltelio lygio saugiai pasiekti praeigas tarp atskirų įgulos patalpų bei tarp įgulos patalpų ir mechanizmų patalpų.

Liukai

5. Liukai, įrengti „A“ tipo laivų neapsaugotuose antvandeninio borto ir bako deniuose arba neapsaugotame talpyklų papildomam krovinių kiekiui viršuje, privalo turėti patikimus dangčius iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos.

Priemonės vandeniui nuo denio nutekinti

6. „A“ tipo laivai su falšbortais privalo bent pusėje orų poveikiui atviro denio ilgio turėti atvirus turėklus arba kitokias lygiavertes priemones vandeniui nuo denio nutekinti. Žemutinėje falšbortų dalyje įtaisytos nutekinamosios angos, kurių plotas lygus 33 proc. bendro falšbortų ploto, gali būti laikomos lygiaverte nutekinimo priemone. Aukščiausios borto apkalos juostos viršutinis kraštas (širstreko viršus) turi būti kaip galima žemiau.

7. Jei antstatai sujungti denio talpyklomis, per visą atvirų antvandeninio borto dalių ilgį įtaisomi atviri turėklai.

1. Antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti laivai skirstomi į „A“ tipo ir „B“ tipo laivus.

„A“ tipo laivai

2. „A“ tipo laivas – laivas, kuris:

3. Jei „A“ tipo laivas yra ilgesnis kaip 150 m ir jam nustatytas žemesnis negu „B“ tipo antvandeninis bortas, būdamas pakrautas taip, kaip nurodyta 11 punkto nuostatose, jis turi atlaikyti bet kurio skyriaus ar skyrių (laikant, kad jų skvarba yra 0,95) užtvindymą pagal 12 punkte nurodytas apgadinimo prielaidas ir išlikti vandens paviršiuje patenkinamos, kaip nurodyta 13 punkte, pusiausvyros būklės. Tokio laivo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi, kai skvarba yra 0,85.

4. „A“ tipo laivui neturi būti nustatytas mažesnis, negu pagal 28.1 lentelę nustatytas, antvandeninio borto aukštis.

„B“ tipo laivai

5. Visi laivai, kurių neapima 2 ir 3 punktų nuostatos dėl „A“ tipo laivų, laikomi „B“ tipo laivais.

6. „B“ tipo laivams, 1 padėtyje turintiems liukų dangčius, kurie Administracijai leidus, gali atitikti 15 taisyklės (išskyrus jos 6 punktą) nuostatas, arba turintiems 16 taisyklės 6 punkto nuostatas atitinkančias dangčių sutvirtinimo priemones, antvandeninio borto aukštis nustatomas remiantis 28.2 lentelėje nurodytais dydžiais, juos padidinant 27.1 lentelėje nurodytais dydžiais:

Antvandeninio borto aukščio didinimas „B“ tipo laivams, kurių liukų dangčiai atitinka 15 taisyklės (išskyrus jos 6 punktą) nuostatas:

Tarpiniams laivo ilgiams antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu.

Klausimus dėl ilgesnių kaip 200 m laivų sprendžia Administracija.

27.1 lentelė

7. „B“ tipo laivams, 1 padėtyje turintiems 16 taisyklės 2–5 punktų nuostatas atitinkančius liukų dangčius, antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal 28.2 lentelę – išskyrus šios taisyklės 8–13 punktuose nurodytus atvejus.

8. Bet kuriam ilgesniam kaip 100 m „B“ tipo laivui leidžiama nustatyti mažesnį antvandeninio borto aukštį, negu pagal 7 punkto nuostatas nustatomas antvandeninio borto aukštis, jei atsižvelgiant į leidžiamo sumažinimo dydį, Administracija sutinka, jog:

9. Apskaičiuojant antvandeninio borto aukštį „B“ tipo laivams, atitinkantiems 8, 11, 12 ir 13 punktų nuostatas, iš 28.1 lentelės paimti dydžiai neturi būti sumažinami daugiau kaip 60 proc. skirtumo tarp 28.1 ir 28.2 lentelėse atitinkamiems laivų ilgiams nurodytų dydžių.

10. a) Pagal 9 punktą leidžiamą lentelės antvandeninio borto sumažinimą leidžiama padidinti iki viso skirtumo tarp 28.1 ir 28.2 lentelėse nurodytų dydžių, jei laivas atitinka:

11. Nustatomos šios pradinės laivo pakrovimo prieš tariamą jo užtvindymą sąlygos:

12. Dėl tariamų apgadinimų pobūdžio laikomasi šių principų:

13. Pusiausvyros sąlygos po užtvindymo laikomos patenkinamomis, jei:

14. Lichteriui, baržai arba kitokiam savarankiškų priemonių jam varyti neturinčiam laivui antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal šių taisyklių nuostatas. 2 ir 3 punkto nuostatas atitinkančioms baržoms leidžiama nustatyti „A“ tipo antvandeninio borto aukštį.