1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo

1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL AZOTO OKSIDŲ IŠMETAMŲ KIEKIŲ AR JŲ TARPVALSTYBINIŲ PERNAŠŲ RIBOJIMO

Šalys,

pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją,

susirūpinusios, kad dabartiniai oro teršalų išmetami kiekiai daro žalą Europos ir Šiaurės Amerikos neapsaugotose dalyse esantiems natūraliems ištekliams, kurie yra gyvybiškai svarbūs aplinkai ir ekonomikai,

prisimindamos, kad Konvencijos Vykdomoji institucija savo antrojo posėdžio metu pripažino, kad iki 1995 metų reikia veiksmingai sumažinti azoto oksidų bendrą metinį išmetimą iš stacionarių ir mobilių šaltinių ar jų tarpvalstybines pernašas ir kad kitoms valstybėms, kurios jau padarė pažangą mažindamos šių teršalų išmetimą, reikia laikytis savo azoto oksidų išmetamų kiekių normatyvų ir juos papildyti,

atsižvelgdamos į sukauptus mokslinius ir techninius duomenis apie išmetamų azoto oksidų ir jų antrinių produktų judėjimą atmosferoje ir poveikį aplinkai, taip pat apie ribojimo technologijas,

suvokdamos, kad išmetamų azoto oksidų žalingas poveikis aplinkai įvairiose šalyse skiriasi,

pasiryžusios imtis veiksmingų priemonių siekdamos kontroliuoti ir mažinti azoto oksidų nacionalinius metinius išmetamus kiekius ar jų tarpvalstybines pernašas, ypač laikantis nustatytų nacionalinių išmetamos taršos normatyvų, naujiems mobiliems ir naujiems stambiems stacionariems šaltiniams, ir pertvarkant turimus stambius stacionarius šaltinius,

pripažindamos, kad su šiais dalykais susijusios mokslo bei technikos žinios yra gilinamos ir kad įvertinant šio Protokolo veiksmingumą ir apsisprendžiant dėl tolesnių veiksmų reikės atsižvelgti į šias naujai įgytas žinias,

pažymėdamos, kad rengiant strategiją, paremtą kritinių apkrovų sąvoka, siekiama sukurti į teršalų poveikį orientuotą mokslinę bazę, į kurią reikia atsižvelgti įvertinant šio Protokolo veiksmingumą ir apsisprendžiant dėl tolesnių tarptautiniu lygiu suderintų priemonių, taikytinų azoto oksidų išmetamiems kiekiams ar jų tarpvalstybinėms pernašoms apriboti ir sumažinti,

pripažindamos, kad skubus procedūrų apsvarstymas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis technologijomis padės veiksmingai sumažinti azoto oksidų išmetamus kiekius Komisijos regione,

deramai įvertindamos keleto šalių savitarpio įsipareigojimą nedelsiant ir smarkiai sumažinti azoto oksidų nacionalinius metinius išmetamus kiekius,

patvirtindamos kai kurių šalių jau anksčiau taikytas

1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL AZOTO OKSIDŲ IŠMETAMŲ KIEKIŲ AR JŲ TARPVALSTYBINIŲ PERNAŠŲ RIBOJIMO

Šalys,

pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją,

suvokdamos, kad išmetamų azoto oksidų žalingas poveikis aplinkai įvairiose šalyse skiriasi,

pripažindamos, kad skubus procedūrų apsvarstymas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis technologijomis padės veiksmingai sumažinti azoto oksidų išmetamus kiekius Komisijos regione,

deramai įvertindamos keleto šalių savitarpio įsipareigojimą nedelsiant ir smarkiai sumažinti azoto oksidų nacionalinius metinius išmetamus kiekius,

patvirtindamos kai kurių šalių jau anksčiau taikytas priemones, kurios veiksmingai sumažino azoto oksidų išmetamus kiekius,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šiame Protokole:

1. „Konvencija“ – tai Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, patvirtinta Ženevoje 1979 m. lapkričio 13 d.;

2. „EMEP“ – bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo srityje;

3. „Vykdomoji institucija“ – tai Konvencijos Vykdomoji institucija, sudaryta pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį;

4. „Geografinė EMEP taikymo sritis“ – teritorija, apibrėžta 1979 m. Tolimų tarptautinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) ilgalaikio finansavimo, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje;

5. „Šalys“ – tai šio Protokolo Šalys, jei tai atitinka pagal kontekstą;

6. „Komisija“ – tai Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija;

7. „Kritinė apkrova“ – tai kiekybiškai apskaičiuotas vieno ar daugiau teršalų poveikio stiprumas, žemiau kurio, remiantis dabartinėmis žiniomis, nepasireiškia didelis kenksmingas poveikis konkretiems lengvai pažeidžiamiems aplinkos elementams;

8. „Stambus turimas stacionarus šaltinis“ – tai bet koks turimas stacionarus šaltinis, kurio šiluminis galingumas yra mažiausiai 100 MW;

9. „Stambus naujas stacionarus šaltinis“ – tai bet koks naujas stacionarus šaltinis, kurio šiluminis galingumas yra mažiausiai 50 MW;

10. „Stambių šaltinių kategorija“ – tai bet kuri kategorija šaltinių, kurie išmeta ar gali išmesti oro teršalus azoto oksidų pavidalu, tarp jų – techniniame priede apibūdintas kategorijas ir tas, kurioms kiekvienais metais tenka mažiausiai 10 % azoto oksidų bendrų nacionalinių išmetamų kiekių, nustatytų ar suskaičiuotų per pirmuosius kalendorinius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos, po to – kas ketveri metai;

11. „Naujas stacionarus šaltinis“ – tai bet koks stacionarus šaltinis, kuris pradedamas statyti ar iš esmės modifikuoti praėjus dviem metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos;

12. „Naujas mobilus šaltinis“ – tai motorinė transporto priemonė ar kitoks mobilus šaltinis, kuris yra pagamintas praėjus dviem metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos.

2 straipsnis

Pagrindiniai įsipareigojimai

1. Šalys kiek galima greičiau ir pirmiausia imasi veiksmingų priemonių siekdamos apriboti ir (arba) sumažinti savo azoto oksidų nacionalinius metinius išmetamus kiekius ar jų tarpvalstybines pernašas tam, kad šie vėliausiai iki 1994 m. gruodžio 31 d. neviršytų Šalių azoto oksidų nacionalinių metinių išmetamų kiekių ar tokių išmetamų kiekių tarpvalstybinių pernašų, nustatytų 1987 kalendoriniais metais ar bet kuriais ankstesniais metais, kuriuos reikia nurodyti pasirašius Protokolą ar prie jo prisijungus tuo atveju, jei bet kurios Šalies, nurodančios tokius ankstesnius metus, nacionalinės vidutinės metinės tarpvalstybinės teršalų pernašos ar azoto oksidų nacionaliniai vidutiniai metiniai išmetami kiekiai laikotarpiu nuo 1987 m. sausio 1 d. iki 1996 m. sausio 1 d. neviršija jos tarpvalstybinių teršalų pernašų ar nacionalinių išmetamų kiekių, nustatytų 1987 metams.

2. Be to, Šalys ypač ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos:

a) taiko nacionalinius išmetamos taršos normatyvus stambiems naujiems stacionariems šaltiniams ir (arba) šaltinių kategorijoms bei iš esmės modifikuotiems stacionariems šaltiniams, priskirtiems prie stambių šaltinių kategorijų, pagrįstus pažangiausiomis prieinamomis technologijomis, kurios yra ekonomiškai įgyvendinamos, atsižvelgiant į techninį priedą;

b) taiko nacionalinius išmetamų teršalų normatyvus naujiems mobiliems šaltiniams visose stambių šaltinių kategorijose, pagrįstus pažangiausiomis prieinamomis technologijomis, kurios yra ekonomiškai įgyvendinamos, atsižvelgiant į techninį priedą ir susijusius sprendimus, priimtus Komisijos Vidaus transporto komiteto; ir

c) įdiegia taršos ribojimo priemones stambiems stacionariems šaltiniams, atsižvelgdamos į techninį priedą ir įrenginių charakteristikas, jų naudojimo trukmę, panaudojimo koeficientą bei būtinybę vengti nepagrįsto jų darbo pertraukų.

3. a) Antrajame etape Šalys pradeda derybas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos tam, kad vėlesniais etapais sumažintų azoto oksidų nacionalinius metinius išmetamus kiekius ar tokių išmetamų kiekių tarpvalstybines pernašas, atsižvelgdamos į pažangiausius pasiektus mokslo ir technologijų laimėjimus, tarptautiniu lygiu patvirtintas kritines apkrovas ir kitus elementus, susijusius su darbine programa, įgyvendinama pagal 6 straipsnį;

b) Tuo tikslu Šalys bendradarbiauja tam, kad nustatytų:

i) kritines apkrovas;

ii) kiek reikia sumažinti azoto oksidų nacionalinius metinius išmetamus kiekius ar tokių kiekių tarpvalstybines pernašas siekiant įgyvendinti suderintus tikslus dėl kritinių apkrovų; ir

iii) priemones bei grafiką, pradedant ne vėliau kaip nuo 1996 m. sausio 1 d. tam, kad būtų galima įgyvendinti tokius sumažinimus.

4. Šalys gali imtis griežtesnių priemonių nei reikalauja šis straipsnis.

3 straipsnis

Keitimasis technologijomis

1. Šalys pagal savo nacionalinius įstatymus, reguliuojančius teisės aktus, ir nusistovėjusią tvarką palengvina keitimąsi technologijomis, skirtomis azoto oksidų išmetamiems kiekiams sumažinti, ypač skatindamos:

a) komercinį keitimąsi prieinamomis technologijomis;

b) tiesioginius pramoninius kontaktus ir bendradarbiavimą, tarp jų bendrų įmonių steigimą;

c) apsikeitimą informacija bei patirtimi; ir

d) techninės pagalbos teikimą.

2. Skatindamos veiklą, pirmiau nurodytą a ir d dalyse, Šalys sudaro palankias sąlygas, palengvinančias sutarčių sudarymą ir bendradarbiavimą privačiame ir valstybiniame sektoriuose tarp susijusių organizacijų bei individualių asmenų, kurie turi galimybę aprūpinti technologijomis, teikti projektavimo ir inžinerines paslaugas, aprūpinti įranga ar finansuoti.

3. Šalys ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos pradeda svarstyti procedūras, kad sudarytų palankesnes sąlygas keistis technologijomis siekiant apriboti azoto oksidų išmetamus kiekius.

4 straipsnis

Neetiliuoti degalai

Šalys kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos užtikrina, kad neetiliuotų degalų kiekiai būtų pakankami, ypatingais atvejais, kad pagrindiniai tarptautiniai tranzito maršrutai būtų aprūpinti siekiant palengvinti transporto priemonių, kuriose įrengtos išmetamų dujų neutralizavimo sistemos, eksploataciją.

5 straipsnis

Papildymas

1. Šalys reguliariai papildo šį Protokolą, atsižvelgdamos į pažangiausius pasiektus mokslo ir technologijų laimėjimus.

2. Pirmasis papildymas atliekamas ne vėliau kaip per metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos.

6 straipsnis

Darbas, kurį reikia atlikti

Šalys teikia ypatingą reikšmę tyrimams ir monitoringui, susijusiems su strategijos, paremtos kritinių apkrovų sąvoka, parengimu ir taikymu, kad remiantis mokslu būtų nustatyta, kiek reikia sumažinti azoto oksidų išmetamus kiekius. Šalys, ypač įgyvendindamos nacionalines tyrimų programas, Vykdomosios institucijos darbo planą bei kitas bendradarbiavimo programas pagal Konvencijos nuostatas, siekia:

a) identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti azoto oksidų išmetimų poveikį žmonėms, augalams ir gyvūnams, vandenims, dirvožemiams ir medžiagoms, atsižvelgiant į poveikį, kurį jiems daro azoto oksidai iš kitų nei atmosferinės iškritos, šaltinių;

b) nustatyti ekologiškai lengvai pažeidžiamų rajonų geografinį pasiskirstymą;

c) parengti matavimo sistemas ir apskaičiavimų modelius, tarp jų suderintas išmetamų teršalų kiekių apskaičiavimo metodikas, tam kad būtų nustatyti azoto oksidų ir susijusių teršalų tolimų pernašų kiekiai;

d) tobulinti technologijų, skirtų azoto oksidų išmetamiems kiekiams riboti, veikimo įvertinimo ir išlaidų apskaičiavimus ir registruoti patobulintų bei naujų technologijų parengimą; ir

e) pagal strategiją, paremtą kritinių apkrovų sąvoka, plėtoti metodus, siekiant integruoti mokslinius, techninius ir ekonominius duomenis tinkamoms ribojimo strategijoms nustatyti.

7 straipsnis

Nacionalinės programos, politika ir strategijos

Siekdamos įgyvendinti įsipareigojimus pagal šį Protokolą, Šalys pernelyg nedelsdamos parengia nacionalines programas, politiką ir strategijas, kurios taikomos kaip priemonės azoto oksidų išmetamiems kiekiams ar jų tarpvalstybinėms pernašoms riboti ir sumažinti.

8 straipsnis

Keitimasis informacija ir kasmetiniai pranešimai

1. Šalys keičiasi informacija pranešdamos Vykdomajai institucijai apie nacionalines programas, politiką ir strategijas, kurias jos parengia pagal 7 straipsnį, ir kasmet pateikdamos jai pranešimus apie padarytą pažangą ir bet kokius pakeitimus, susijusius su šiomis programomis, politika ir strategijomis, ypač apie:

a) azoto oksidų nacionalinių metinių išmetimų lygius ir pagrindą, kuriuo remiantis jie buvo apskaičiuoti;

b) pažangą, taikant nacionalinius išmetamos taršos normatyvus, numatytus 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, ir taikomus ar reikalingus taikyti nacionalinius išmetamų teršalų normatyvus bei įvertinamus šaltinius ir (arba) šaltinių grupes;

c) pažangą, nustatant taršos kontroliavimo priemones, numatytas 2 straipsnio 2 dalies c punkte, įvertinamus šaltinius ir nustatytas ar reikalingas nustatyti priemones;

d) pažangą, užtikrinant, kad neetiliuotų degalų kiekiai būtų pakankami;

e) taikytas priemones, siekiant palengvinti apsikeitimą technologijomis; ir

f) pažangą, nustatant kritines apkrovas.

2. Tokia informacija, kiek įmanoma, pateikiama pagal suvienodintą ataskaitų sistemą.

9 straipsnis

Apskaičiavimai

Taikydama atitinkamus modelius iš anksto prieš Vykdomosios institucijos metinius posėdžius, EMEP pateikia Vykdomajai institucijai azoto bei tarpvalstybinių pernašų ir iškritų balanso apskaičiavimus EMEP geografinėje taikymo srityje. Rajonuose, kurie yra už EMEP geografinės taikymo srities ribų, naudojami modeliai, atitinkantys Konvencijos Šalių joje nurodytas konkrečias sąlygas.

10 straipsnis

Techninis priedas

Šio Protokolo techninis priedas yra rekomendacinio pobūdžio. Jis yra neatskiriama Protokolo dalis.

11 straipsnis

Protokolo pakeitimai

1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus.

2. Siūlomi pakeitimai pateikiami raštu Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris perduoda juos visoms Šalims. Vykdomoji institucija aptaria siūlomus pakeitimus kitame metiniame posėdyje, jei vykdomasis sekretorius yra išsiuntęs šiuos pakeitimus Šalims mažiausiai prieš 90 dienų.

3. Protokolo pakeitimai, išskyrus techninio priedo pakeitimus, priimami Vykdomosios institucijos posėdyje dalyvaujančių Šalių visuotinio susitarimo pagrindu ir įsigalioja Šalims, kurios juos priėmė, 90 dieną po datos, kai du trečdaliai Šalių deponavo savo pripažinimo dokumentus. Pakeitimai įsigalioja bet kuriai Šaliai, kuri juos priėmė, dviem trečdaliams šių Šalių deponavus savo pripažinimo dokumentus, 90 dieną po datos, kai ši Šalis deponavo pakeitimų pripažinimo dokumentą.

4. Techninio priedo pakeitimai priimami Vykdomosios institucijos posėdyje dalyvaujančioms Šalims pritariant konsensuso pagrindu ir įsigalioja per 30 dienų nuo datos, kai apie juos buvo pranešta, kaip toliau nurodyta 5 dalyje.

5. Vykdomasis sekretorius praneša visoms Šalims apie daromus pakeitimus pagal pirmiau nurodytas 3 ir 4 dalis kiek galima greičiau po to, kai jos priimtos.

12 straipsnis

Ginčų sprendimas

Jeigu tarp dviejų ar daugiau Šalių kyla ginčas dėl šio Protokolo interpretavimo ar taikymo, jos stengiasi derybomis ar kitu ginčo sureguliavimo būdu rasti ginčo Šalims priimtiną sprendimą.

13 straipsnis

Pasirašymas

1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti Sofijoje nuo 1988 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 4 d. imtinai, vėliau Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke iki 1989 m. gegužės 5 d. Komisijos valstybėms narėms, taip pat valstybėms, turinčioms Komisijoje patariamąjį statusą pagal 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos 36 (IV) nutarimo 8 punktą, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, sudarytoms iš Komisijos nepriklausomų valstybių narių, kurioms suteikta kompetencija vesti derybas, sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus šiame Protokole nagrinėjamais klausimais, jeigu susijusios valstybės ir organizacijos yra Konvencijos Šalys.

2. Jų kompetencijai priklausančiais klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi teisėmis ir atlieka pareigas, kurias jų valstybėms narėms priskiria šis Protokolas. Tokiais atvejais šioms organizacijoms priklausančios valstybės narės neturi teisės tomis teisėmis naudotis individualiai.

14 straipsnis

Ratifikavimas, pripažinimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1. Šį Protokolą turi ratifikuoti, pripažinti ar patvirtinti jį pasirašiusios Šalys.

2. Prie šio Protokolo galima prisijungti nuo 1986 m. gegužės 6 d. valstybėms ir organizacijoms, nurodytoms 13 straipsnio 1 dalyje.

3. Valstybė ar organizacija, prisijungianti prie šio Protokolo po 1993 m. gruodžio 31 d., gali įgyvendinti 2 ir 4 straipsnius ne vėliau kaip iki 1995 m. gruodžio 31 d.

4. Ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris vykdo depozitaro funkcijas.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai Šaliai ir organizacijai, nurodytoms 13 straipsnio 1 dalyje, kurios ratifikuoja, pripažįsta ar patvirtina šį Protokolą ar prie jo prisijungia po to, kai yra deponuotas šešioliktas ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas, Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ši Šalis deponuoja savo ratifikavimo, pripažinimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

16 straipsnis

Denonsavimas

Bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams po to, kai šis Protokolas įsigaliojo Šaliai, ši Šalis gali denonsuoti šį Protokolą, pateikusi depozitarui pranešimą raštu. Denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai šį pranešimą gauna depozitaras, ar tokią vėlesnę datą, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą.

17 straipsnis

Autentiški tekstai

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuntųjų metų spalio trisdešimt pirmą dieną Sofijoje.

______________

TECHNINIS PRIEDAS

I. IŠMETAMŲ NO_x KIEKIŲ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO TECHNOLOGIJOS

II. IŠMETAMŲ NO_x KIEKIŲ IŠ MOBILIŲJŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO TECHNOLOGIJOS

1. Šio priedo tikslas – pateikti pasirašiusioms Konvenciją Šalims gaires pasirenkant išmetamų NO_x kiekių ribojimo būdus bei priemones, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą.

2. Šiame priede pateikiami duomenys yra pagrįsti informacija apie NO_x išmetamų kiekių ribojimo galimybes ir priemones, jų charakteristikas, eksploatacines savybes ir išlaidas, kuri yra pateikta Vykdomojo komiteto bei jo pagalbinių institucijų oficialiuose dokumentuose, EEK Vidaus transporto komisijos ir jos pagalbinių organų dokumentuose. Taip pat šis priedas remiasi papildoma vyriausybės paskirtų ekspertų pateikta informacija. 0–4 dieno

3. Priede numatomas išmetamų NO_x kiekių ribojimas apima azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO₂) suminių kiekių, išreiškiamų kaip NO₂, ribojimą; priede yra pateikiamas sąrašas išmetamų NO_x kiekių ribojimo priemonių ir būdų, pasižyminčių skirtinga kaina ir efektyvumu. Jeigu nėra nurodyta kitaip, šie būdai gali būti vertinami kaip gerai patikrinti, kadangi daugeliu atvejų jais buvo naudojamasi daugiau nei penkis metus ir sukaupta nemaža patirtis. Tačiau pateikiamas čia ribojimo būdų sąrašas nėra galutinis. Jo tikslas yra pateikti Konvencijos Šalims gaires pasirenkant geriausias prieinamas technologijas, kurios būtų ekonomiškai pagrįstos ir galėtų tapti pagrindu nustatant išmetamų NO_x kiekių nacionalines normas ir taršos ribojimo priemones.

4. Kokios priemonės bus pasirenkamos kiekvienu konkrečiu atveju, priklausys nuo keleto veiksnių, tame tarpe nuo atitinkamų teisinių ir norminių dokumentų nuostatų, pirminės energijos šaltinių struktūros, pramonės infrastruktūros, ekonominių aplinkybių, būdingų konkrečiai šaliai bei tuo atveju, kai kalbama apie stacionarius šaltinius, nuo konkrečios įmonės darbo specifikos. Reikėtų turėti omeny, kad NO_x išmetimų šaltiniai dažniausiai teršia aplinką ir kitais junginiais, tokiais kaip sieros oksidai (SO_x), lakieji organiniai junginiai (LOJ) bei kietosios dalelės. Projektuojant taršos ribojimo būdus tokiems šaltiniams, turi būti atsižvelgiama į išmetamų teršalų visumą siekiant kuo didesnio bendro jų apribojimo efekto ir kuo labiau sumažinant šaltinio daromą poveikį aplinkai.

5. Šis priedas atspindi žinias ir patirtį apie NO_x išmetamų kiekių ribojimo priemones, tame tarpe apie įmonių modernizavimą, kurios buvo sukauptos iki 1992 m. – apie stacionarius šaltinius, ir iki 1994 m. – apie mobiliuosius šaltinius. Kadangi šios žinios ir patirtis yra pastoviai papildomos, ypač pradedant naudoti naujas transporto priemones, kurių konstrukcijoje panaudotos technologijos, kurių dėka į atmosferą išskiriamas nedidelis teršalų kiekis, bei plečiant alternatyvias degalų rūšis, o taip pat – transporto modernizavimą ir kitas jam taikomas strategijas, šis priedas turėtų būti reguliariai papildomas ir taisomas.

I. NO_x IŠMETAMŲ KIEKIŲ IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO BŪDAI

6. Pagrindinis antropogeninės kilmės NO_x išmetamų iš stacionarių šaltinių kiekis susidaro deginant iškastinį kurą. Taip pat kai kurie nesusiję su deginimu procesai gali nemažai prisidėti prie išmetamų kiekių padidėjimo. Remiantis EMEP/CORINAIR-90, prie stambių stacionarių NO_x šaltinių priskiriami šie:

a)komunalinės elektrinės, elektros ir šiluminės energijos generavimo įrenginiai ir rajoninės katilinės:

i) katilai;

ii) stacionarios vidaus degimo turbinos bei vidaus degimo varikliai;

b)deginimo įrenginiai komerciniame, įstaigų ir buitiniame sektoriuje:

i) komerciniai katilai;

ii) buitiniai šildytuvai;

c)pramoninės paskirties deginimo įrenginiai bei su deginimu susiję procesai:

i) katilai ir technologiniai šildytuvai (kai kūryklų dujos ir produkcija tiesiogiai nesusiliečia);

ii) procesai (su tiesioginiu sąlyčiu) (pvz., kalkių išdegimo procesai besisukančiose krosnyse, cemento, kalkių, stiklo ir kt. gamyba, metalurginiai procesai, celiuliozės gamyba).

d) procesai, nesusiję su deginimu, pvz., azoto rūgšties gamyba;

e) iškastinio kuro gavyba, apdorojimas ir paskirstymas;

f) atliekų apdorojimas ir šalinimas, pvz., komunalinių-buitinių ir pramoninių atliekų deginimas.

7. EEK regione 85 % išmetamų NO_x kiekių iš stacionarių šaltinių susidaro vykstant deginimo procesams (a, b ir c kategorijos). Nesusiję su deginimu procesai, tame tarpe gamybos procesai, sudaro 12 %, ir dar 3 % bendro metinio išmetamų NO_x kiekių tenka iškastinio kuro gavybai, apdorojimui ir paskirstymui. Nors daugelyje EEK šalių a kategorijos elektrinės yra didžiausi stacionarūs išmetamų NO_xkiekių šaltiniai, vis dėlto pats stambiausias išmetamų NO_xkiekių šaltinis yra kelių transporto priemonės; tačiau išmetimų struktūroje tarp Konvencijos Šalių yra skirtumų. Be to, reikia įvertinti ir pramoninius įrenginius.

PAGRINDINĖS NO_x DEGINANT IŠMETAMŲ KIEKIŲ SUMAŽINIMO KRYPTYS

8. Pagrindinės NO_x sumažinimo kryptys yra šios:

a) efektyvaus energijos panaudojimo būdai:¹

i) energijos taupymas;

ii) skirtingų energijos rūšių išteklių derinimas;

b) techninės galimybės:

i) kuro rūšių pakeitimas/kuro valymas;

ii) kitos deginimo technologijos;

iii) procesų ir deginimo technologijos modifikavimas;

iv) kūryklų dujų apdorojimas.

9. Tam, kad būtų sudaryta pati efektyviausia NO_x išmetamų kiekių mažinimo programa, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į a skyriuje išvardintas priemones, bet ir į galimybę derinti techninius būdus, išvardintus b skyriuje. Be to, derinant deginimo technologijų modifikavimą ir kūryklų dujų apdorojimą, reikėtų viską įvertinti kiekvienam konkrečiam atvejui.

10. Kartais pasirinktos NO_x išmetamų kiekių sumažinimo priemonės gali sumažinti taip pat išmetamų CO₂ ir SO₂ bei kitų teršalų kiekį.

Energijos taupymas

11. Racionaliai panaudojant energiją (pagerinus energijos panaudojimo efektyvumą/patobulinus technologinį procesą, šiluminės ir elektros energijos gamyba tuo pat metu ir/arba jos poreikio reguliavimas) dažniausiai pavyksta sumažinti išmetamų NO_x kiekį.

Kelių energijos rūšių išteklių derinimas

12. Paprastai išmetamų NO_x kiekis gali būti sumažintas padidėjus bendrame energijos balanse energijos daliai, gaunamai iš nesusijusių su deginimu šaltinių (pvz., vandens, vėjo ar branduolinių jėgainių energija). Tačiau reikėtų įvertinti papildomus poveikius aplinkai.

Kuro rūšių pakeitimas/ kuro valymas

13. 1 lentelėje parodomi tikėtini išmetamų NO_x kiekiai, skirtinguose sektoriuose deginant iškastinį kurą netaikant ribojimo priemonių.

14. Kuro rūšių pakeitimas (pvz., kuro, turinčio didelį azoto kiekį pakeičiant kuru, turinčiu mažą azoto kiekį, arba – anglies pakeitimas dujomis) leidžia sumažinti išmetamų NO_x kiekį, tačiau šiuo atveju gali iškilti tam tikrų sunkumų, tokių kaip galimybė naudotis mažą išmetamų teršalų kiekį išskiriančiu kuru (pvz., naudoti gamtines dujas įmonėse) bei galimybė pritaikyti turimas deginimo krosnis kitam kurui. Daugelyje EEK šalių kai kurie anglimi ar nafta kūrenami įrenginiai yra

_____________

¹ a punkto i ir ii punktuose nurodytos kryptys yra integruotos į Šalies energetikos struktūrą/ politiką. Čia nėra atsižvelgiama į įgyvendinimo būklę, efektyvumą ir sektoriui tenkančias išlaidas.

pakeičiami dujomis kūrenamais įrenginiais.

15. Kuro valymas tam, kad iš jo būtų pašalintas azotas, nėra komerciškai tinkamas būdas. Tačiau, platesnis krekingo technologijos panaudojimas perdirbant naftą irgi leidžia sumažinti azoto kiekį galutiniame produkte.

Kitos deginimo technologijos

16. Yra deginimo technologijos, turinčios didesnį terminį efektyvumą ir mažesnį išmetamų NO_x kiekį. Joms priskiriama:

a) vienalaikė šiluminės ir elektros energijos gamyba naudojant dujų turbinas ir vidaus degimo variklius;

b) deginimas pseudoverdančiame sluoksnyje – DPS: pučiant orą ir recirkuliuojant;

c) tarpciklinis dujinimas su integruotu dujų tiekimu – TDIDT;

d) integruotų ciklų dujų turbinos – ICDT.

17. Išmetamų NO_x kiekiai naudojant šias technologijas yra nurodyti 1 lentelėje.

18. Stacionarios vidaus degimo turbinos gali būti integruotos į turimų įprastinių jėgainių deginimo sistemas (šis būdas žinomas kaip „papildomas įrenginys“). Bendras efektyvumas gali būti padidintas 5–6 %, tačiau kiek sumažės išmetamų NO_x kiekių, priklausys nuo konkrečių objekto sąlygų ir kuro kokybės. Dujų turbinos ir dujiniai varikliai yra plačiai naudojami kartu gaminant elektros ir šiluminę energiją. Dažniausiai sutaupoma apie 30 % energijos. Abiejų sistemų taikymo atvejais padaroma didelė pažanga mažinant NO_x išmetamus kiekius dėl taikomų naujų koncepcijų deginimo technologijose ir sistemų panaudojime. Tačiau tam reikia labai pakeisti turimą katilų sistemą.

19. DPS yra antracito ir rudosios anglies deginimo technologija, tačiau taip galima deginti ir kitas kietojo kuro rūšis, tokias kaip naftos koksas, ir tokį žemos kokybės kurą, kaip atliekos, durpės ir mediena. Be to, galima mažinti išmetamų teršalų kiekį integruotu deginimo proceso valdymu sistemoje. Pati naujausia DPS koncepcija yra deginimas pseudoverdančiame sluoksnyje esant aukštam slėgiui, šiuo metu ji yra įdiegiama elektros ir šilumos energijos pramoninėje gamyboje. Bendras įdiegtas DPS technologijų našumas sudaro apie 30 000 MV_th (250–350 įrenginių), įskaitant 8 000 MV_th – su įrenginių našumu > 50 MV_th.

20. TDIDT procesas apima anglies dujinimą ir tarpciklinę energijos gavybą dujų ir garo turbinoje. Dujinta anglis yra deginama dujų turbinos degimo kameroje. Taip pat yra technologija sunkiosioms naftos liekanoms ir bitumo emulsijoms. Šiuo metu ši technologija yra įdiegta 5 įrenginiuose, kurių bendras našumas sudaro apie 1000 MV_th.

21. Šiuo metu yra planuojamos statyti ICDT elektrinės, kuriose bus naudojamos modernesnės dujų turbinos, kurių energetinis efektyvumas sudarys 48–52 %, o išmetamų NO_x kiekis bus mažesnis.

Procesų ir deginimo technologijos modifikavimas

22. Šios priemonės yra taikomos deginimo procesuose, siekiant sumažinti NO_x susidarymą. Tai yra oro kiekio padavimo į kūryklą, liepsnos temperatūros, kuro ir oro proporcijų mišinyje kontrolė ir pan. Naujuose ir turimuose įrenginiuose gali būti naudojamos žemiau išvardintos technologijos, arba atskirai, arba derinant tarpusavyje. Jos yra plačiai naudojamos elektroenergetikoje ir kai kuriose pramonės srityse:

a) deginimas esant mažam oro pertekliui;

b) nedidelis oro pašildymas (NOP) ²;

c) dalies degiklių išjungimas ²;

d) nesimetriškų degiklių naudojimas – NDN ²;

e) degiklių, užtikrinančių mažą NO_x kiekio išsiskyrimą, naudojimas ^2,3;

f) kūryklų dujų recirkuliacija – KDR ³;

g) deginimas, tiekiant antrinį orą ^2,3;

h) papildomas deginimas sumažinant NO_x kiekį kūrykloje ⁴;

i) vandens/garų įpurškimas ir liesų/iš anksto sumaišytų degalų derinimas ⁵;

23. Išmetamos taršos lygiai, susidarantys naudojant šias technologijas, yra nurodyti 1 lentelėje (pagrįsti daugiausia elektrinėse gauta patirtimi).

24. Yra nuolatos tęsiamas deginimo režimų tobulinimas ir optimalių degimo režimų modifikacijų paieška. Papildomas deginimas sumažinant NO_x kiekį kūrykloje buvo testuotas keliuose dideliuose demonstraciniuose įrenginiuose; tuo tarpu pagrindiniai deginimo režimo patobulinimai daugiausia diegiami katilų ir degiklių konstrukcijose. Pvz., dabartinių krosnių konstrukcijose yra deginimo, tiekiant antrinį orą anga, o naudojančių naftą/dujas degikliai yra pritaikyti kūryklų dujų recirkuliacijai. Paskutinės kartos degikliuose, užtikrinančiuose žemą NO_x kiekio susidarymą, derinami pakopinio oro ir kuro padavimo procesai. Pastaraisiais metais buvo pastebėtas žymus plataus masto deginimo technologijų tobulinimo darbų padaugėjimas EEK šalyse narėse. Iki 1992m. iš viso buvo įdiegta apie 150 000 MW galingumo įrangos.

Kūryklų dujų apdorojimo procesai

25. Kūryklų dujų apdorojimo procesų tikslas – pašalinti jau susidariusius NO_x, todėl jie yra vadinami antrinėmis priemonėmis. Kur tik tai yra įmanoma, pradiniame NO_x išmetimų sumažinimo etape visuomet taikomi pirminiai išmetamų NO_x kiekių sumažinimo būdai, prieš naudojant degimo dujų apdorojimo technologijas. Visos šiuo metu taikomos kūryklų dujų apdorojimo technologijos yra pagrįstos NO_x pašalinimu sausais cheminiais procesais.

_____________________

² Tipinės jau veikiančios įrangos modernizavimo priemonės, turinčios ribotą efektyvumą ir pritaikymo galimybes.

³ Šiuolaikinė technologija naujose įmonėse.

⁴ Yra įdiegta pavienėse didelėse gamyklose; eksploatacijos patirtis vis dar ribota.

⁵ Tinka dujų turbinoms.

26. Šie procesai yra:

a) selektyvinė katalitinė redukcija (SKR);

b) selektyvinė nekatalitinė redukcija (SNR);

c) kombinuoti NO_x/SO_x pašalinimo procesai:

i) procesas, panaudojant aktyvuotą anglį;

ii) kombinuotas katalitinis NO_x/SO_x pašalinimas.

27. Išmetamų NO_x kiekiai taikant SKR ir SNR yra nurodyti 1 lentelėje. Skaičiai gauti remiantis praktine patirtimi, iš didelio skaičiaus veikiančių įrenginių, kur šios technologijos buvo įdiegtos. Iki 1991 m. europinėje EEK dalyje buvo pastatyta apie 130 SKR įmonių, gaminančių apie 50 000 MW_el, 12 SNR įmonių (2 000 MW_el), 1 proceso, panaudojant aktyvuotą anglį (250 MW_el) objektas ir paleisti 2 kombinuoto katalitinio pašalinimo (400 MW_el) procesai. Taikant proceso, panaudojant aktyvuotą anglį ir kombinuoto katalitinio pašalinimo procesus, išmetamų NO_x kiekių sumažinimo efektyvumas yra panašus į efektyvumą taikant SKR.

28. 1 lentelėje taip pat yra apibendrinti duomenys apie išlaidas diegiant NO_x išmetamų kiekių ribojimo technologijas.

Išmetamos taršos iš kitų sektorių ribojimo būdai

29. Skirtingai nuo daugumos deginimo procesų, pramonės sektoriuje deginimo režimo ir/ar technologinių procesų modifikavimų įdiegimui yra nemažai būdingų konkrečioms technologijoms kliūčių. Pvz., cemento išdeginimo ir stiklo lydymo krosnyse reikia palaikyti tam tikrą aukštą temperatūrą tam, kad būtų užtikrinta gaminių kokybė. Įprastai yra naudojami šie deginimo režimo patobulinimai: pakopinis deginimas/degiklių, sudarančių mažą išmetamų NO_x kiekį naudojimas, kūryklų dujų recirkuliacija bei technologinio proceso optimizavimas (pvz., išankstinis išdegimas cemento krosnyse).

30. Kai kurie pavyzdžiai yra pateikiami 1 lentelėje.

ŠALUTINIAI PADARINIAI/PRODUKTAI

31. Toliau išvardinami šalutiniai padariniai netrukdo įdiegti bet kurį metodą ar technologiją, tačiau juos reikėtų turėti omeny, kai galimi keli įvairūs išmetamų NO_x kiekių mažinimo būdai. Paprastai, esant tinkamoms konstrukcijoms ir eksploatavimo režimui, šie šalutiniai padariniai gali būti apriboti:

a) modifikuojant deginimo procesus:

– galimas bendras našumo sumažėjimas;

– padidėjęs CO ir angliavandenilių išmetamų kiekių susidarymas;

– korozija, sukelta oro išretėjimo;

– galimas N₂O susidarymas DPS sistemose;

– galimas anglies turinčių lakiųjų suodžių kiekio padidėjimas;

b) SKR:

– NH₃ lakiuosiuose suodžiuose;

– amonio druskų formavimasis vėlesniaisiais technologinio proceso etapais;

– katalizatoriaus deaktyvavimas;

– padidėjęs SO₃ iš SO₂ susidarymas;

c) SNKR:

– NH₃ lakiuosiuose suodžiuose;

– amonio druskų formavimasis vėlesniaisiais technologinio proceso etapais;

– galimas N₂O susidarymas.

32. Kalbant apie šalutinius produktus, vienintelis toks produktas yra deaktyvuoti katalizatoriai, atsirandantys SKR proceso metu. Kadangi jie yra priskiriami atliekų kategorijai, jų negalima tiesiog pašalinti, tačiau galimas jų pakartotinas panaudojimas.

33. Tokių junginių kaip amoniakas ir karbamidas gamyba kūryklų dujų apdorojimo procese reikalauja keleto papildomų etapų, kuriems reikia energijos ir veikliųjų medžiagų. Amoniako saugojimo sistemos turi atitikti saugumo reikalavimus; jos yra kuriamos kaip visiškai uždaros sistemos su minimaliu išmetamo amoniako kiekiu. Tačiau NH₃ naudojimui tai neturi reikšmės, net jei įskaičiuojant netiesioginę taršą, susijusią su NH₃ gaminimu ir transportavimu.

MONITORINGAS IR DUOMENŲ PATEIKIMAS

34. Tam, kad būtų įgyvendintos nacionalinės strategijos ir veiklos kryptys oro užterštumo sumažinimo klausimais, turi būti atitinkami teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, ekonominių paskatinimų ir ribojimų sistema bei technologiniai reikalavimai (geriausi prieinami gamybos būdai).

35. Bendrai, išmetamų teršalų ribojimo normos turėtų būti nustatomos kiekvienam konkrečiam teršalų išmetimo šaltiniui, atsižvelgiant į įrenginio dydį, eksploatacijos režimą, deginimo technologiją, kuro rūšį ir priklausomai nuo to, ar tai naujas, ar jau turimas įrenginys. Taip pat pasitelkiamas alternatyvus požiūris, leidžiantis nustatyti lygius, kurių turėtų būti pasiekta sumažinant kelių šaltinių bendrą išmetamų NO_x kiekį, leidžiant Šaliai nuspręsti, kuriame objekte imtis veiksmų, siekiant tikslo („gaubto“ koncepcija).

36. Monitoringo ir duomenų perdavimo sistema turi pastoviai fiksuoti, ar išmetamų NO_x kiekis atitinka normas, nustatytas nacionaliniuose šakiniuose teisės aktuose, ir pateikti duomenis aukštesniems valdžios organams.

37. Egzistuoja kelios monitoringo sistemos, kuriose yra taikomi pastovaus ir periodiško matavimo būdai. Tačiau Šalių kokybės reikalavimai yra skirtingi. Matavimus turi atlikti kompetentingos įstaigos, taikydamos patvirtintas matavimo/monitoringo sistemas. Tai geriausiai užtikrintų sertifikavimo sistema.

38. Naudojantis šiuolaikinėmis automatizuotomis monitoringo sistemomis ir technologinių procesų kontrolės įranga, duomenų pateikimas nėra problema. Duomenų surinkimas jų vėlesniam panaudojimui yra techniškai įvykdomas. Tačiau duomenys, kurių pateikimo reikalauja kompetentingos valdžios institucijos, kiekvienoje Šalyje yra skirtingi. Tam, kad būtų įmanoma palyginti šiuos duomenis, duomenų grupės ir teisės aktai turėtų būti suvienodinti. Suvienodinimas taip pat reikalingas, užtikrinant matavimo/monitoringo sistemų kokybę. Į tai reikėtų atsižvelgti lyginant duomenis, gaunamus iš skirtingų Šalių.

39. Siekiant išvengti nesutapimų ir nenuoseklumo, turi būti tiksliai apibrėžti pagrindiniai klausimai ir parametrai, įskaitant tokius:

– normos turi būti nurodomos kaip produkto tūrio vienetai: ppm, mg/m³, g/GJ, kg/h ar kg/t. Dauguma šių vienetų turi būti apskaičiuojami ir patikslinami atsižvelgiant į atitinkamus dujų srauto temperatūros, drėgnumo, slėgio, deguonies kiekio bei pradinės temperatūros parametrus;

– laiko atkarpos, per kurias apskaičiuojami normų vidurkiai, turi būti pateiktos valandomis, mėnesiais arba metais;

– gedimų trukmė ir atitinkamos taisyklės atsitikus avarinei situacijai, kai nereikia paisyti monitoringo sistemų arba išjungti įrenginį;

– būdai, kaip papildyti duomenis, kurie nebuvo gauti ar yra prarasti dėl įrenginio gedimų;

– matuojamų parametrų komplekto nustatymas. Priklausomai nuo gamybinio proceso tipo gali reikėti skirtingos informacijos. Tai apima taip pat matavimo taškų sistemoje parinkimą.

40. Turi būti užtikrinta matavimų kokybės kontrolė.

II. NO_x IŠMETAMŲ KIEKIŲ IŠ MOBILIŲJŲ ŠALTINIŲ RIBOJIMO BŪDAI

PAGRINDINIAI MOBILIEJI NO_x IŠMETIMO ŠALTINIAI

41. Pagrindiniams mobiliems antropogeninės kilmės išmetamų NO_x šaltiniams priskiriama:

Kelių transporto priemonės:

– benzininiai ir dyzeliniai keleiviniai automobiliai;

– mažos keliamosios galios komercinės paskirties automobiliai;

– sunkiosios transporto priemonės (STP);

– motociklai ir mopedai;

– traktoriai (žemės ūkio ir miškininkystės).

Ne kelių transporto priemonės:

– žemės ūkio, pramonės ir statybinės mašinos.

Kiti mobilieji šaltiniai:

– geležinkelio transportas;

– laivai ir kitas vandens transportas;

– skraidymo aparatai.

42. Kelių transportas yra pagrindinis mobilus antropogeninės kilmės išmetamų NO_x šaltinis daugelyje EEK šalių, kuriam tenka apie du trečdalius bendro šalių išmetamų teršalų kiekio. Šiuo metu benzininiai automobiliai su neribojamu išmetamo NO_x kiekiu išskiria apie du trečdalius šalių išmetamo NO_x. Tačiau kai kuriais atvejais NO_x išmetimai iš STP gali viršyti vis mažėjantį išmetamą šių teršalų iš keleivinių automobilių kiekį.

43. Daugelyje šalių priimti potvarkiai, ribojantys teršalų išmetimą iš kelių transporto priemonių. Kai kurios EEK šalys yra patvirtinusios oficialias nuostatas dėl išmetamų teršalų, tame tarpe NO_x, normatyvų ir ne kelių transporto priemonėms; EEK tokie normatyvai taip pat ruošiami. Išmetamų iš tokių kitų šaltinių NO_x lygiai gali būti žymūs.

44. Kol nėra kitų duomenų, šis priedas aprėpia tik kelių transporto priemones.

BENDROSIOS IŠ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMŲ NO_x KIEKIŲ RIBOJIMO NUOSTATOS

45. Kelių transporto priemonės, kurios aptariamos šiame priede, yra keleiviniai automobiliai, komercinės paskirties mažos keliamosios galios automobiliai, motociklai, mopedai ir STR.

46. Šiame priede kalbama ir apie naujus, ir apie jau naudojamus automobilius, ypatingą dėmesį skiriant išmetamų NO_xkiekių ribojimo priemonėms naujų tipų automobiliuose.

47. Pateikiami įvairių technologijų kainų lygiai labiau atitinka gamybos savikainą, negu mažmenines kainas.

48. Būtina užtikrinti, kad naujų automobilių naudojimo metu nebūtų pažeidžiami jiems taikomi išmetamos taršos normatyvai. Tai galima padaryti taikant techninių apžiūrų ir priežiūros programas, produkcijai atitinkant nustatytus techninius reikalavimus, užtikrinant eksploatacinį patikimumą per visą naudojimo laikotarpį, suteikiant išmetamųjų teršalų ribojimo įtaisams garantiją bei pašalinant iš apyvartos nepataisomus automobilius.

49. Reikiamų technologijų įdiegimą gali paskatinti mokestinės lengvatos. Senų automobilių pertvarkymas duoda mažai naudos siekiant sumažinti išmetamų NO_x kiekį, be to, vargu ar pavyktų modernizuoti daugiau nei kelis procentus turimo autotransporto priemonių skaičiaus.

50. Naudojant išmetamų dujų neutralizavimo technologiją kibirkštinio uždegimo benzininiuose varikliuose, reikia benzino be švino, kuris turėtų tapti prieinamas visose degalinėse. Dyzeliniuose varikliuose naudojamos vėlesnio išmetamųjų dujų valymo technologijos, tokios kaip oksiduojančios dujų neutralizavimo sistemos arba kietųjų dalelių gaudytuvai, reikalauja mažai sieros turinčių degalų naudojimo (maksimalus sieros kiekis – 0,05 %).

51. Miesto ir tolimųjų atstumų transporto organizavimas, nors ir nėra detaliau nagrinėjamas šiame priede, yra veiksmingas būdas papildomai sumažinti išmetamų teršalų kiekį, tame tarpe NO_x. Galimi būdai sumažinti NO_x ir kitų išmetamų teršalų kiekius yra griežtas greičio ribojimų laikymasis ir tinkamas transporto paskirstymas. Siekiant tinkamai organizuoti transportą, viešasis transportas turi būti atskirtas nuo tolimųjų atstumų transporto priemonių, ypač jautriose vietovėse, pvz., dideliuose miestuose arba Alpių rajone, perkeliant pervežimus nuo kelių į geležinkelius, tam naudojant taktines, struktūrines, finansines ir ribojimo priemones bei optimizuojant pristatymo sistemų logistiką. Be to, tai padėtų sumažinti kitas neigiamas transporto plėtros pasekmes, tokias kaip triukšmas, spūstys keliuose ir pan.

52. Yra nemažas padedančių vienu metu sumažinti keleto teršalų išmetamus kiekius technologinių ir konstrukcinių sprendimų pasirinkimas. Pritaikant kai kuriuos iš jų NO_x sumažinimui, buvo pastebėtas priešingas efektas (pvz., naudojant benzininius ir dyzelinius variklius be išmetamų dujų neutralizavimo sistemos). Tokią situaciją galima pakeisti panaudojant naująsias technologijas, tokias kaip vėlesnis išmetamųjų dujų valymas, naudojant atitinkamą įrangą ir elektroninius prietaisus. Siekiant realizuoti dyzelinių variklių išskiriamų NO_x mažinimo strategiją savo vaidmenį galėtų suvaidinti specialiai perdirbtas dyzelinas bei degalai su priedais, mažinančiais juos deginant susidarančių NO_x kiekį.

IŠ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMŲ NO_x KIEKIŲ RIBOJIMO BŪDAI

Benzininiai ir dyzeliniai keleiviniai bei mažos keliamosios galios komercinės paskirties automobiliai

53. Pagrindinės išmetamų NO_x kiekių ribojimo technologijos yra išvardintos 2 lentelėje.

54. 2 lentelėje pagrindas palyginimui yra variantas „B“, kur yra pateikiami duomenys apie technologiją nenaudojant išmetamų dujų neutralizavimo sistemų, sukurtą pagal JAV 1973/74 m. nurodymą ar EEK taisykles 15–04⁶, laikantis 1958 m. Susitarimo dėl motorinių kelių transporto priemonių įrangos ir dalių vienodų tvirtinimo sąlygų nustatymo ir abipusio tokio tvirtinimo pripažinimo. Taip pat lentelėje yra nurodyti būdingi išmetamų teršalų lygiai atviro ir uždaro ciklo išmetamų dujų neutralizavimo sistemoms bei susijusios išlaidos.

55. „Nesant kontrolės“ – išmetamų teršalų lygis, nurodytas 2 lentelėje „A“ variante, atitinka 1970-ųjų m. situaciją EEK regione; kai kuriuose rajonuose ji vis dar gali būti tokia pati.

56. Išmetamų teršalų lygis, nurodytas 2 lentelėje, yra teršalų lygis, išmatuotas standartinių patikrinimo procedūrų metu. Naudojamų keliuose transporto priemonių teršalų išmetami kiekiai gali skirtis dėl įvairių veiksnių įtakos, inter alia dėl aplinkos oro temperatūros, naudojimo sąlygų (ypač esant dideliam greičiui), degalų savybių, transporto priemonės techninės būklės. Tačiau nurodytas 2 lentelėje išmetamų teršalų sumažinimo potencialas yra reprezentatyvus turimam išmetamų kiekių sumažinimui.

57. Pati efektyviausia iš šiuo metu prieinamų alternatyvių išmetamų NO_x kiekių sumažinimo technologijų yra nurodoma variante „E“. Šios technologijos dėka galima pasiekti didelio NO_x, lakiųjų organinių junginių (LOJ) bei CO išmetamų kiekių sumažinimo.

58. Šiuo metu yra kuriamos pažangios uždaro ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemos („F“ variantas), atitinkančios tolimesnio NO_x išmetamų kiekių ribojimo reguliavimo programas (pvz., mažai teršalų išmetantys automobiliai Kalifornijoje). Tokiose sistemose pagrindinis dėmesys yra skiriamas variklių eksploatacijos valdymo tobulinimui, tiksliam oro ir degalų santykio reguliavimui, didinamas išmetamų dujų neutralizavimo sistemos pajėgumas, įdiegiamos borto diagnostikos sistemos – BDS ir kitos šiuolaikiškos išmetamos taršos kiekių ribojimo priemonės.

_________________

⁶ Pakeistos Taisyklėmis Nr. 83.

Motociklai ir mopedai

59. Nors faktiniai motociklų ir mopedų išmetami NO_x kiekiai yra labai nedideli (pvz., naudojant dviejų taktų variklius), jie irgi turėtų būti įvertinti. Tuo tarpu, kai iš šių transporto priemonių išmetami LOJ kiekiai daugelyje Konvencijos Šalių ribojami, išmetamų NO_x kiekiai jose gali padidėti (pvz., naudojant keturių taktų variklius). Iš esmės yra taikytinos tokios pat alternatyvios technologijos, apie kurias buvo rašyta aptariant benzininius keleivinius automobilius. Austrijoje ir Šveicarijoje jau yra taikomi griežti išmetamų NO_x normatyvai.

Sunkiosios dyzelinės transporto priemonės

60. 3 lentelėje yra pateikiama keturių alternatyvių technologijų suvestinė. Palyginimui pateikiami bazinio dyzelinio variklio su turbopripūtimu duomenys. Šiuolaikinė projektavimo tendencija yra varikliai su turbopripūtimu ir tarpiniu oro aušinimu taikant patobulintą degalų įpurškimo sistemą bei elektroninį valdymą. Tai gali pagerinti bazines degalų sunaudojimo charakteristikas. Degalų sunaudojimo palyginamasis įvertinimas šioje lentelėje nepateikiamas.

EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMOS TARŠOS KIEKIŲ RIBOJIMO BŪDAI

Visas naudingas eksploatacijos laikas, gamybos nutraukimas ir garantijos

61. Siekiant užtikrinti ilgaamžiškų išmetamos taršos ribojimo sistemų įdiegimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas išmetamų teršalų normoms, kurios neturėtų būti viršijamos per transporto priemonės „visą naudingą eksploatacijos laiką“. O tam, kad būtų galima tai užtikrinti, reikalingos priežiūros programos. Vykdant tokias programas, gamintojai yra atsakingi už neatitinkančių reikalingų standartų automobilių gamybos nutraukimą. Be to, gamintojai turėtų duoti garantijas išmetamų medžiagų ribojimo įrangos komponentams, užtikrindami, kad automobilio savininkas neturės problemų dėl gaminio kokybės.

62. Transporto priemonėse neturi būti jokių įtaisų, galinčių sumažinti efektyvumą arba išjungti išmetamos taršos ribojimo sistemas bet kokiomis eksploatacijos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai yra būtina užtikrinti nesutrinkantį darbą (pvz., įjungiant šaltą variklį).

Techninės apžiūros ir priežiūra

63. Techninių apžiūrų ir priežiūros programos atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį. Jos galėtų, tiesiogiai tikrinant nustatytų normų taikymą, ar per visuomenės informacijos priemones, skatinti reguliarias apžiūras ir remontą ir sukliudyti automobilių savininkams pažeisti išmetamas medžiagas ribojančių įtaisų ir dalių darbą ar jas išjungti. Techninės apžiūros metu yra būtina patikrinti, kad išmetamų medžiagų ribojimo įranga yra pradinėje darbinėje būklėje bei kad ji nėra pašalinta.

64. Geresnis išmetamų teršalų ribojimo įrangos darbo kontrolės lygis gali būti pasiektas naudojantis borto diagnostikos sistema (BDS), kuri atlieka išmetamų taršos kiekių ribojimo įtaisų ir mazgų veiklos kontrolę, išsaugo gedimų kodus vėlesniam išsiaiškinimui bei atkreipia vairuotojo dėmesį į esamus gedimus ir remonto būtinumą.

65. Techninių apžiūrų ir priežiūros programos gali būti naudingos taikant bet kokias išmetamų teršalų kiekių ribojimo technologijas, nes užtikrina, kad naujų automobilių išmetamos taršos rodikliai bus palaikomi nustatytose ribose. Automobiliams, kuriuose naudojamos išmetamų dujų neutralizavimo sistemos, yra labai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi techninių specifikacijų ir naujų automobilių reguliavimo režimo, siekiant išvengti visų pagrindinių teršalų išmetamų kiekių, tarp jų ir NO_x, padidėjimo.

1 lentelė

Šaltinių kategorija „i“: komunalinės elektrinės, elektros ir šiluminės energijos generavimo įrenginiai ir rajoninės katilinės

Energijos šaltinis

Išmetami teršalai nesant kontrolės

Procesų ir deginimo modifikavimas

Kūryklų dujų apdorojimas

a) nekatalitinis procesas

b) katalitinis procesas (po pirminių priemonių)

mg/m³ (¹)

g/GJ(¹)

mg/m³(¹)

g/GJ(¹)

EKIU/kW_el(²)

mg/m³ (¹)

g/GJ(¹)

EKIU/kW_el(²)

mg/m³ (¹)

g/GJ(¹)

EKIU/kW_el(²)

Katilinės:

Anglis, šlapias šlako pašalinimas (⁴)

1 500–2 200

530–770

1000–1800

350–630

03–25

nėra duomenų

<200

<70

50–100

(125–200) (¹²)

Anglis, sausas šlako pašalinimas (⁵)

800–1 500

280–530

300–850

100–300

3–25

200–400

70–140

9–11

<200

<70

50–100

(125–200) (¹²)

Rudoji anglis (⁵)

450–750

189–315

190–300

80–126

30–40

<200

<84

<200

<85

80–100

Mazutas (⁶)

700–1 400

140–400

150–500

40–140

iki 20

175–250

50–70

6–8

< 150

<40

50–70

Lengvoji alyva (⁶)

350–1 200

100–332

100–350

30–100

iki 20

nėra duomenų

6–8

< 150

<40

50–70

BE (¹⁴)

800

nėra duomenų

Gamtinės dujos (⁶)

150–600

40–170

50–200

15–60

3–20

nėra duomenų

5–7

< 100

<30

DPS

200–700

180–400

1400–1600 (⁷)

< 130

nėra duomenų

DPS esant aukštam slėgiui

150–200

50–70

1100 (⁷)

< 140

<50

TD1DT (¹³)

<600

<100

nėra duomenų

Dujinės turbinos+ ICDT (¹³), (¹⁸)

Kapitalinės išlaidos

gamtinės dujos

165–310

140 – 270

30–150

26–130

Sausas: 50–100 EKIU/kWel

dyzelinas

235–430

230–370

50–200

45–175

Slapias: 10–50 EKIU/kWel

120–180

Vidaus degimo varikliai (⁴) (gamtinės dujos < 1 Mw_el)

4 800–6 300

1500–2000

320–640

100–200

Šaltinių kategorijos „ ii“: deginimo įrenginiai komerciniame, įstaigų ir buitiniame sektoriuje

Anglis

110–500

40–175

Rudoji anglis

70–400

30–160

Lengvoji alyva

180–440

50–120

130–250

35–70

Dujos

140–290

40–80

60–150

16–40

2–10

Mediena (¹⁵)

85–200

50–120

70–140

40–80

Šaltinių kategorijos „iii“: pramoniniai deginimo įrenginiai ir procesai, susiję su deginimu

Pramoniniai deginimo įrenginiai:

Anglis, miltelių pavidalo kuras (⁸)

600–2 200

200–770

iki 700

iki 245

Anglis, deginimas ant grotelių (³)

150–600

50–200

iki 500

iki 175

Rudoji anglis

200–800

80–340

Mazutas (⁶)

400–1 000

110–280

iki 650

iki 180

Lengvoji alyva (⁶)

150–400

40–110

iki 250

iki 70

Gamtinės dujos (⁶)

100–300

30–80

iki 150

iki 42

2–10

Dujinės turbinos + ICDT: (¹³), (¹⁸)

Kapitalinės išlaidos

gamtinės dujos

165–310

140–270

30–150

26–130

Sausas: 50–100

dyzelinas

235–430

200–370

50–200

45–175

Slapias: 10–50

120–180

DPS (⁸)

100–700

100–600

Vidaus degimo varikliai (gamtinės dujos < 1 MW_el) (⁴)

4800–6300

1500–2000

320–640

100–200

Pramoniniai procesai:

Išdegimas

1000–2000

500–800

Stiklas:

Stiklas lakštais

6 kg/t

500–2000

<500

Stiklinė tara

2,5 kg/t

Stiklo pluoštas

0,5 kg/t

Pramoninis naudojimas

4,2 kg/t

Metalai:

Aglomeravimas

300–500 (¹⁶)

1,5 kg/t

<500

Koksavimo krosnys

1000

1 kg/t

Sukepintas anglinis kuras

<3 000

Elektros lanko krosnys

50–200

Popierius ir celiuoliozė:

Juodasis šarmas

170 (¹⁷)

(50–80 g/GJ)

(20–40 g/GJ)

13–20

*Šaltinių kategorijos „iv“: procesai, nesusiję su deginimu*
Energijos šaltinis	Išmetami teršalai nesant kontrolės		Deginimo ir procesų modifikavimas			Kūryklų dujų apdorojimas
	Išmetami teršalai nesant kontrolės		Deginimo ir procesų modifikavimas			a) nekatalitinis procesas			b) katalitinis (po pirminių priemonių)
	mg/m³ (¹)	kg/t (⁹)	mg/m³(¹)	kg/t (⁹)	EKIU/t (²)	mg/m³ (¹)	kg/t	EKIU/kW_el (²)	mg/m³ (¹)	kg/t (⁹)
Azoto rūgštis
Žemas slėgis (1–2,2 bar)	5 000	16,5
Vidutinis slėgis (2,3 – 8 bar)	Apie 1 000	3,3
Aukštas slėgis (8-15 bar)	<380	< 1,25								0,01-0,8
HOKO (apie 50 bar)	<380	< 1,25
Ėsdinimas:
Žalvaris		25 (¹⁰)
Nerūdyjantis plienas		0,.3
Anglinis plienas		0,1
*Šaltinių kategorijos „v“: Iškastinio kuro kasyba, apdorojimas ir paskirstymas*
Energijos Šaltinis	Išmetami teršalai nesant kontrolės		Procesų ir deginimo modifikavimas			Kūryklų dujų apdorojimas
	Išmetami teršalai nesant kontrolės		Procesų ir deginimo modifikavimas			a) nekatalitini		s procesas	b) katalitinis procesas (po		pirminio deginimo)
	mg/m³ (¹)	g/GJ (¹)	mg/m³ (¹)	g/GJ(¹)	EKIU/kW_el (²)	mg/m³ (¹)	g/GJ (¹)	EKIU/kW_el (²)	mg/m³ (¹)	g/GJ (¹)	EKIU/kW_el (²)
Naftos perdirbimas ()	~1 000		100–700
*Šaltinių* *kategorijos „vi“: atliekų apdorojimas ir šalinimas*
Deginimas (¹¹)	250–500		200–400						< 100

¹ NO₂ išmetami kiekiai, mg/m (esant normalioms sąlygoms, sausos dujos) atitinkamai: g/Gj pateikiamos šiluminės energijos. NO_x konversijos faktoriai (mg/m į g/Gj) deginant anglį (antracitą): 0,35, anglį (lignitą): 0,42, naftą/dujas: 0,277, durpes: 0,5, medieną su žieve: 0,588 [1 g/GJ = 3,6 mg/kWh].

² Bendros investicijos 1EKIU = 2 DM.

³ Tiek dažniausiai pavyksta sumažinti taikant kartu su pirminiais taršos mažinimo būdais. Mažinimo efektyvumas 80–95 %.

⁴ Esant 5 % O₂.

⁵ Esant 6 % O2.

⁶ Esant 3 % O₂.

⁷ Įskaitant išlaidas katilui.

⁸ Esant 7 % O₂.

⁹ Išmetamųjų teršalų kiekiai, susidarantys dėl pramonės procesų, dažniausiai yra išreiškiami kg/t (tonai pagaminto produkto).

¹⁰ g/m² paviršiaus ploto.

¹¹ Esant 11 %O₂.

¹² Liekamųjų dujų konfigūracija, skirtingai nuo atmosferos dulkių.

¹³ Esant 15 % O₂.

¹⁴ Bitumo emulsija.

¹⁵ Tiktai neapdorota mediena.

¹⁶ Šilumos rekuperavimas ir dujų recirkuliacija.

¹⁷ Sausai medžiagai < 75 %.

¹⁸ Papildomai deginant; papildomas NO_x kiekis šilumos vienetui: 0–20 g/GJ.

2 lentelė

Išmetamųjų teršalų kiekių ribojimo būdai benzininiams ir dyzelininiams keleiviniams bei mažos keliamosios galios komercinės paskirties automobiliams

Taikoma technologija		Išmetamų NO_x lygis (%)	Numatomos papildomos gamybinės išlaidos ¹ (JAV dol.)
Benzininiai varikliai
A.	Nesant ribojimo įrangos	100	–
B.	Variklio modifikavimai (variklio konstrukcijos, karbiuracijos ir uždegimo sistemos modifikacijos, oro įpūtimas)	70	²
C.	Atviro ciklo išmetamų dujų neutralizavimo sistemos	50	150-200
D.	Uždarojo ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemos	25	250-450 ³
E.	Modifikuotos uždarojo ciklo trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistemos	10	350-600 ³
F.	Kalifornijoje naudojami mažai išmetamų teršalų išmetantys automobiliai (modifikuota E technologija)	16	> 700 ³
Dyzeliniai varikliai
G.	Standartiniai dyzeliniai varikliai su netiesioginiu degalų purškimu	40
H.	Netiesioginio įpurškimo varikliai su antriniu degalų įpurškimu, elektronikos valdomas aukšto slėgio įpurškimas	30	1 000–1 200 ⁴
I.	Varikliai su tiesioginiu degalų įpurškimu ir turbopripūtimu	50	1 000–1 200 ⁴

Pastaba: C, D, E, F technologijos reikalauja benzino be švino naudojimo; variantai H ir I reikalauja dyzelinių degalų su mažu sieros kiekiu.

¹ Vienai transporto priemonei, lyginant su alternatyvia technologija B. Reikalavimai išmetamų NO_x kiekiui gali įtakoti degalų kainą bei naftos perdirbimo įmonių produkcijos savikainą, tačiau tai nėra įtraukiama į prognozuojamas papildomas gamybines išlaidas.

² Variklio modernizavimo išlaidos pakeičiant variantą A variantu B, turėtų sudaryti 40-100 JAV dolerių.

³ Naudojantis D, E ir F technologijomis, ne tik NO_x, bet ir LOJ ir CO išmetamieji kiekiai yra gerokai sumažinami. B ir C variantuose irgi numatomas CO ir LOJ išmetamų kiekių apribojimas.

⁴ Palyginus su G technologija, žymiai sumažėja degalų sunaudojimas, tačiau kietųjų dalelių, taikant G technologiją, yra išmetama žymiai daugiau.

3 lentelė

Technologijos, skirtos didelės keliamos galios transportui, jų išmetamų teršalų kiekių ribojimo efektyvumas ir išlaidos

Taikoma technologija		NOx išmetamas lygis (%)	Numatomos papildomos gamybinės išlaidos (¹) (JAV dol.)
A.	Dyzelinis variklis su turbopripūtimu (EURO I)	100	0
B.	Dyzelinis variklis su turbopripūtimu ir tarpiniu oro šaldymu (EURO II)	85	1 500–3 000
C.	Dyzelinis variklis su turbopripūtimu ir tarpiniu oro aušinimu, aukšto slėgio degalų įpurškimu, elektronikos valdomu degalų siurbliu, degimo kameros ir angų optimizavimas, išmetamųjų dujų recirkuliacija (IDR)	50–60	3 000–6 000
D.	Perėjimas prie kibirkštinio uždegimo variklių su trijų komponentų išmetamų dujų neutralizavimo sistema, kurie naudoja suskystintas naftos dujas, suslėgtas gamtines dujas arba prisotintus deguonies degalus	10–30	iki 10 000

Pastaba: C variantas reikalauja naudoti mažai sieros turintį dyzeliną.

¹ Vienam automobiliui, priklausomai nuo variklio dydžio, palyginus su bazine A technologija. Reikalavimai išmetamų NO_x kiekiui gali įtakoti degalų kainą bei naftos perdirbimo įmonės produkcijos savikainą, tačiau tai nėra įtraukiama į prognozuojamas papildomas gamybines išlaidas.

______________

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 471669 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite šalį ir kalbą

Mums rūpi privatumas