Dėl pareiškėjo – Šiaulių apygardos teismo prašymo išaiškinti Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimų nuostatas priėmimo

1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas gali oficialiai aiškinti savo nutarimą pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo nutarimas yra išsiunčiamas Konstitucinio Teismo teisėjams, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas būtų išsiųstas kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

Konstitucinio Teismo reglamento 93 punkte inter alia nustatyta, kad nurodymą išsiųsti Konstitucinio Teismo nutarimą vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkas duoda išleisdamas įsakymą.

Pagal Konstitucinio Teismo pirmininko 2004 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 4B-10 „Dėl Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų išsiuntimo“ Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, be Konstitucinio Teismo reglamente išvardytų institucijų, siunčiami Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.

Šiaulių apygardos teismas konstitucinės justicijos bylose, kuriose priimti prašomi išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimas, nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, šis teismas nėra toks subjektas, kuriam pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį turi būti išsiunčiamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

2. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, o šio straipsnio 2 dalyje – jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas arba kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Jeigu kilus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatuota:

– pareiškėjui – nagrinėjančiam bylą teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, o Konstituciniam Teismui neišsprendus to klausimo iš esmės, nebūtų pašalintos nagrinėjančiam bylą teismui kilusios abejonės, ar atitinkamas įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir, pritaikius tą įstatymą ar kitą teisės aktą (jo dalį), galėtų būti pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, inter alia asmens konstitucinės teisės;

– teismų (ir bendrosios kompetencijos, ir specializuotų) kreipimųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir kitų Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytų subjektų kreipimųsi palyginimas rodo, kad teismų kreipimaisi yra ypatingi, be kita ko, todėl, kad teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą;

– bylą nagrinėjantis teismas, pagal Konstituciją ne tik turintis įgaliojimus, bet (jeigu jam kilo abejonių) ir privalantis kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, turi ir konstituciškai pagrįstą interesą gauti atitinkamą Konstitucinio Teismo atsakymą, kad toks atsakymas bus gautas; kitoks atitinkamų Konstitucijos nuostatų aiškinimas galėtų sudaryti prielaidas atitinkamą bylą nagrinėjančiam teismui taikyti įstatymą ar kitą teisės aktą (jo dalį), kurio atitiktimi Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tas teismas abejoja.

3. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis – plačiau, išsamiau atskleisti atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi.

Taigi nagrinėjančiam bylą teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas ir Konstituciniam Teismui neišaiškinus Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų, plačiau, išsamiau neatskleidus jų turinio, prasmės, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi, galėtų būti pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, inter alia asmens konstitucinės teisės, o tai reikštų, kad teisingumas liktų neįvykdytas.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis), kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu (4 dalis), yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

4. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Konstitucinio Teismo teisė oficialiai aiškinti nutarimą inter alia savo iniciatyva reiškia, kad Konstitucinis Teismas aiškina savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus, t. y. plačiau, išsamiau atskleidžia šių aktų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo ar kito baigiamojo akto vykdymas, taip pat kad Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų ne formaliai, o deramai vadovaujamasi ir vykdomas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinio Teismo įgaliojimai ex officio aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus reiškia ir tai, kad Konstitucinis Teismas gali aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus, jeigu to reikia tam, kad Konstitucinio Teismo priimtais aktais būtų deramai vadovaujamasi vykdant teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar yra Konstitucinio Teismo įstatyme nurodytų subjektų prašymas.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad nustačius pareiškėjo – bylą nagrinėjančio teismo konstituciškai pagrįstą interesą pašalinti abejones dėl Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų (jų nuostatų) deramo vykdymo tam, kad teismo nagrinėjamoje byloje būtų tinkamai vykdomas teisingumas, Konstitucinis Teismas gali priimti prašymus išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo ar kito baigiamojo akto nuostatas, įstatymo nustatyta tvarka šiuos prašymus ištirti ir paskelbti atitinkamą sprendimą.

1. Minėta, kad pareiškėjas – Šiaulių apygardos teismas prašo inter alia išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 15.3.1.1 punkto nuostata „teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus ir kad kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti yra visavertis teisėjas“, kuri, pasak pareiškėjo, pakartota Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo 12.2 punkte, Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarimo II skirsnio 8 punkte, reiškia, kad tokio teisėjo įgaliojimai yra ribojami bylomis, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete pratęsti tokio teisėjo įgaliojimus.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime nėra nuostatos, suformuluotos taip, kaip nurodo pareiškėjas. Šio nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto antrojoje pastraipoje inter alia konstatuota: „<...> Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus.“

Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo prašyme nurodyta nuostata „kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti yra visavertis teisėjas“ yra išdėstyta ne Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime, kaip teigia pareiškėjas, o Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarime. Be to, ši pareiškėjo prašoma išaiškinti nuostata yra Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrojoje pastraipoje išdėstytų nuostatų fragmentas. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrojoje pastraipoje inter alia konstatuota: „Tuo metu, kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai.“

Kartu paminėtina, kad pareiškėjo – Šiaulių apygardos teismo prašomos aiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimų nuostatos Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendime yra tik pakartotos.

Taigi Šiaulių apygardos teismo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 15.3.1.1 punkto nuostata „teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus ir kad kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti yra visavertis teisėjas“, kuri, pasak pareiškėjo, pakartota Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo 12.2 punkte, Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarimo II skirsnio 8 punkte, reiškia, kad tokio teisėjo įgaliojimai yra ribojami bylomis, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete pratęsti tokio teisėjo įgaliojimus, traktuotinas kaip prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto antrosios pastraipos nuostata „<...> teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus“, Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrosios pastraipos nuostata „Tuo metu, kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai“ reiškia, kad tokio teisėjo įgaliojimai yra ribojami bylomis, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl tokio teisėjo įgaliojimų pratęsimo.

2. Minėta, kad pareiškėjas – Šiaulių apygardos teismas prašo inter alia išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluota nuostata „visavertis teisėjas“ reiškia, kad toks teisėjas visaverčius įgaliojimus turi tik konkrečiose, Respublikos Prezidento dekrete nurodytose bylose.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo prašoma išaiškinti nuostata „visavertis teisėjas“ yra išdėstyta Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrojoje pastraipoje. Ši pareiškėjo – Šiaulių apygardos teismo prašoma aiškinti Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo nuostata Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendime yra tik pakartota.

Taigi Šiaulių apygardos teismo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluota nuostata „visavertis teisėjas“ reiškia, kad toks teisėjas visaverčius įgaliojimus turi tik konkrečiose, Respublikos Prezidento dekrete nurodytose bylose, traktuotinas kaip prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrosios pastraipos nuostata „visavertis teisėjas“ reiškia, kad toks teisėjas visaverčius įgaliojimus turi tik konkrečiose, Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nurodytose, bylose.

3. Minėta, kad pareiškėjas – Šiaulių apygardos teismas prašo inter alia išaiškinti, ar nuostata, kad teisėjo įgaliojimų pratęsimo laiku teisėjas turi gauti tokį patį darbo krūvį, kaip ir kiti to teismo teisėjai, reiškia, kad toks teisėjas gali nagrinėti (būti pranešėju, teisėju, kolegijos nariu) jo įgaliojimų pratęsimo laiku, kol neužbaigtos Respublikos Prezidento dekrete nurodytos bylos ir kitas bylas, nenurodytas Respublikos Prezidento dekrete.  

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose nėra nuostatos, suformuluotos taip, kaip nurodo pareiškėjas. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrojoje pastraipoje inter alia konstatuota, kad teisėjas, kurio įgaliojimai yra pratęsti, „turi gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, ir jam turi būti mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir kitiems atitinkamo teismo teisėjams, jis taip pat turi tas pačias socialines (materialines) garantijas, kurias turi atitinkamo teismo teisėjai.“

Taigi Šiaulių apygardos teismo prašymas išaiškinti, ar nuostata, kad teisėjo įgaliojimų pratęsimo laiku teisėjas turi gauti tokį patį darbo krūvį, kaip ir kiti to teismo teisėjai, reiškia, kad toks teisėjas gali nagrinėti (būti pranešėju, teisėju, kolegijos nariu) jo įgaliojimų pratęsimo laiku, kol neužbaigtos Respublikos Prezidento dekrete nurodytos bylos ir kitas bylas, nenurodytas Respublikos Prezidento dekrete, traktuotinas kaip prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrosios pastraipos nuostata, kad teisėjas, kurio įgaliojimai yra pratęsti, „turi gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, ir jam turi būti mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir kitiems atitinkamo teismo teisėjams, jis taip pat turi tas pačias socialines (materialines) garantijas, kurias turi atitinkamo teismo teisėjai“ reiškia, kad toks teisėjas gali nagrinėti (būti pranešėju, teisėju, kolegijos nariu) jo įgaliojimo pratęsimo laiku, kol neužbaigtos Respublikos Prezidento dekrete nurodytos bylos ir kitas, Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nenurodytas, bylas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25, 28 straipsniais, 61 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

n u s p r e n d ž i a:

Priimti pareiškėjo – Šiaulių apygardos teismo prašymą išaiškinti, ar:

– Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto antrosios pastraipos nuostata „<...> teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus“, Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrosios pastraipos nuostata „Tuo metu, kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai“ reiškia, kad tokio teisėjo įgaliojimai yra ribojami bylomis, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl tokio teisėjo įgaliojimų pratęsimo;

– Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrosios pastraipos nuostata „visavertis teisėjas“ reiškia, kad teisėjas visaverčius įgaliojimus turi tik konkrečiose, Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nurodytose, bylose;

– Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto antrosios pastraipos nuostata, kad teisėjas, kurio įgaliojimai yra pratęsti, „turi gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, ir jam turi būti mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir kitiems atitinkamo teismo teisėjams, jis taip pat turi tas pačias socialines (materialines) garantijas, kurias turi atitinkamo teismo teisėjai“ reiškia, kad toks teisėjas gali nagrinėti (būti pranešėju, teisėju, kolegijos nariu) jo įgaliojimų pratęsimo laiku, kol neužbaigtos Respublikos Prezidento dekrete nurodytos bylos ir kitas, Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nenurodytas, bylas.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.