k o n s t a t u o j a:
1. Pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 291 straipsnis (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) ta apimtimi, kuria organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai.
2. ATPK 291 straipsnyje (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) nustatyta: „Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis.“
Taigi ATPK 291 straipsnyje (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) yra reguliuojami santykiai, atsirandantys išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir joje priėmus nutarimą, būtent santykiai, susiję su teismo ar kitų institucijų (pareigūnų), įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo apskundimu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų, kuriuos pagal ATPK 224 straipsnį (2009 m. liepos 15 d. redakcija) turi nagrinėti rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 292 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Vadinasi, pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas, kai bus išnagrinėta minėta administracinio teisės pažeidimo byla (dėl ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų), gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Taigi pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas nėra subjektas, nagrinėjantis skundus dėl priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose. Kartu pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla (dėl ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų) pareiškėjo šiuo metu nėra išnagrinėta ir joje nėra priimta nutarimo, todėl šioje proceso stadijoje teisė skųsti nutarimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negali būti įgyvendinama.
3. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ATPK 291 straipsnio (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) (ta apimtimi, kuria organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje), kurio taikyti spręsdamas minėtą bylą jis neturi, atitikties Konstitucijai.
4. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.
5. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti ir spręsti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet kuris konstitucinis įstatymas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams neprieštarauja ne bet kuris įstatymas (jo dalis), taip pat Seimo statutas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, Seimo statutui neprieštarauja ne bet kuris Seimo poįstatyminis teisės aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja ne bet kuris Respublikos Prezidento aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja ne bet kuris Vyriausybės aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. sprendimas).
Vadinasi, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
Taigi pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
6. Minėta, kad pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ATPK 291 straipsnio (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) (ta apimtimi, kuria organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje), kurio taikyti spręsdamas minėtą bylą jis neturi, atitikties Konstitucijai.
Taigi pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ATPK 291 straipsnis (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija).
7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar ATPK 291 straipsnis (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) ta apimtimi, kuria organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, atsisakytina nagrinėti.
8. Kartu paminėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr. 14/03), 2006 m. kovo 29 d. sprendimai, 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d., 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimai, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas).
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas savo abejones dėl ATPK 291 straipsnio (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) atitikties Konstitucijai grindžia įvairiomis prielaidomis, susiklosčiusia ATPK normų taikymo praktika, teisės normų įgyvendinimo pasekmėmis, tikslingumu ir kt.
9.1. Pareiškėjas, remdamasis 1997 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1635, 1721, 1731, 2461, 2475, 2591, 291 straipsnių pakeitimo ir papildymo 16312 ir 17312 straipsniais įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginiais – „siekiant, kad administracinių teisės pažeidimų bylose būtų priimami tik objektyvūs, pagrįsti ir teisėti sprendimai, siūloma pakeisti minėto kodekso 291 straipsnį (Teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje)“, „šiuo pakeitimu apskųsti apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apeliacine tvarka apygardos teismui būtų suteikta ir organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą“, – daro prielaidą, kad ATPK 291 straipsnio pakeitimu „suteikiant organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisę ginčyti priimtą nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose netiesiogiai buvo siekiama kartu suteikti teisę ir galimybę kontroliuoti teisėjų priimtų aktų teisėtumą, t. y. dalyvauti vykdant teisingumą“. Pareiškėjas nepagrindžia, kodėl, jo nuomone, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta teisė skųsti priimtą teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje prieštarauja Konstitucijai ir kodėl ši teisė, pasak pareiškėjo, reiškia dalyvavimą vykdant teisingumą. Pareiškėjas tik nurodo, remdamasis inter alia ATPK dvidešimtuoju skirsniu, 283, 284 straipsniais, kad „administracinės bylos nagrinėjime betarpiškai nedalyvaujantiems asmenims suteikus teisę administracinėje byloje priimtą nutarimą skųsti, tuo pačiu netiesiogiai suteikta jiems nebūdinga ir antikonstitucinė teisingumo vykdymo kontrolės ir priežiūros funkcija“.
9.2. Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika „rodo, kad didžiąja dalimi tokie apylinkių teismų nutarimai yra naikinami, todėl teisėjai, nagrinėdami minimas adm. teisės pažeidimų bylas, be abejonės, yra saistomi žinojimu, kad kiekvienas ATPK 301 str. šiose bylose bus skundžiamas ir tai neišvengiamai daro įtaką priimant atitinkamą sprendimą byloje, riboja teisėjo savarankiškumą“. Pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl „žinojimas“, kad priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bus skundžiamas, riboja teisėjo savarankiškumą.
9.3. Pareiškėjas nurodo, kad „policijos pareigūnai, surašę administracinių teisės pažeidimų protokolus, praktiškai visus administracinėse bylose priimtus nutarimus <...> skundžia“ ir kad teisė apskųsti priimtą teismo nutarimą „trukdo individualizuoti numatytas administracines nuobaudas, kartu pažeidžia ir piliečių teises bei interesus“, tačiau nepaaiškina, kodėl ir kaip minėta teisė apskųsti priimtą teismo nutarimą trukdo individualizuoti administracines nuobaudas ir pažeidžia piliečių teises bei interesus.
9.4. Pareiškėjas teigia, kad „pernelyg griežtų administracinių nuobaudų taikymas <...> dar labiau sunkina mūsų valstybės ir visuomenės padėtį“, kad „ATPK numatytos griežtos piniginės nuobaudos yra pakankama prevencinė priemonė, užkertanti kelią naujiems administracinės teisės pažeidimams. Nors nebuvo atlikta specialių tyrimų, tačiau yra“.
Šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip tikslingumo argumentai, t. y. keliamas ne konstitucingumo klausimas, bet kvestionuojama, ar yra tikslinga taikyti griežtas administracines nuobaudas, be kita ko, remiantis prielaida, kad piniginės nuobaudos yra pakankama prevencinė priemonė (beje, pats pareiškėjas nurodo, kad šią prielaidą grindžia neatliktais specialiais tyrimais). Taigi toks pareiškėjo teiginys ne tik nepagrindžia, kodėl griežtos piniginės nuobaudos yra pakankama prevencinė priemonė, bet ir yra prieštaringas.
9.5. Pareiškėjas cituoja Konstitucinio Teismo doktrinos fragmentą, suformuluotą tiriant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų atitiktį Konstitucijai, kaip antai: „Svarbus teisėjo ir teismo nepriklausomumo baudžiamajame procese aspektas – teismo savarankiškumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus <...>“, tačiau nepaaiškina, kaip tai pagrindžia ATPK 291 straipsnio prieštaravimą Konstitucijai pareiškėjo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje.
9.6. Pažymėtina, kad ir iš pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymo argumentų visumos matyti, jog ginčijamos ATPK nuostatos prieštaravimas Konstitucijai yra grindžiamas ATPK normų taikymo praktika, argumentai yra nenuoseklūs, prieštaringi: viena vertus, teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina daugumą apylinkių teismų nutarimų (tam tikrose administracinių teisės pažeidimų bylose, inter alia tokiose, kokios nagrinėjimą pareiškėjas sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą), t. y. pripažįstama, jog ATPK numatyta teisė (inter alia organams, kurių pareigūnai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus) skųsti teismų nutarimus, priimtus administracinių teisės pažeidimų bylose, sudaro prielaidas ištaisyti galimas teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą; kita vertus, nurodoma, kad tokia praktika, kai ATPK 291 straipsnyje (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) nurodytas organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, visais atvejais naudojasi jam suteikta teise skųsti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, varžo teisėjus ir iškreipia teisingumo įgyvendinimo procesą.
9.7. Taigi iš pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą pagrindžiančių argumentų visumos matyti, kad šie pareiškėjo prašyme nurodyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvai, nepaisant vartojamos teisinės terminijos, negali būti pripažįstami teisiniais.
10. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ATPK 291 straipsnis (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija), konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar ATPK 291 straipsnis (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) ta apimtimi, kuria organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnis (1997 m. gruodžio 2 d. redakcija) ta apimtimi, kuria organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, suteikiama teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Armanas Abramavičius Toma Birmontienė Pranas Kuconis Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Ramutė Ruškytė Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis |
