primindama savo 1991 m. kovo 21 d. Kreipimąsi į Europos demokratines valstybes, JAV, Kanadą, Australiją ir Japoniją, taip pat savo 1991 m. liepos 4 d. Kreipimąsi į valstybes Paryžiaus Chartijos signatares, kuriuose prašė neatidėliotinos politinės paramos, kad būtų nutrauktas TSRS ginkluotos prievartos naudojimas Lietuvoje, išvengta aukų ir destabilizacijos,
griežtai smerkdama TSRS represinių struktūrų vykdomus pasienio apsaugos, muitinės ir policijos pareigūnų, kitų asmenų ginkluotus užpuolimus, vertindama šiuos veiksmus kaip siekimą nutraukti taikų Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą ir išprovokuoti konfliktą Lietuvoje,
suprasdama 1991 m. liepos 31 d. muitininkų ir policininkų žudynes Lietuvos pasienio Medininkų poste kaip šių veiksmų eskalavimą,
ragindama demokratines pasaulio valstybes suvokti, kad nuolat besikartojančių žudynių ir smurto akivaizdoje mūsų pastangos priešintis taikiu būdu negali būti begalinės,
būdama įsitikinusi, kad visos demokratinės valstybės turi jaustis atsakingos už. nepanaudotas galimybes sustabdyti nekaltų žmonių kraujo liejimą Lietuvoje,
vėl kreipiasi į visas pasaulio demokratines valstybes, prašydama imtis neatidėliotinų veiksmų, kad KGB ir visos kitos TSRS represinės struktūros būtų nedelsiant išvestos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir tuo pašalinta grėsmė taikai bei žmonių saugumui.
Aukščiausioji Taryba yra įsitikinusi, kad šio teisėto reikalavimo įvykdymas turėtų būti siejamas su TSRS ketinimais rengti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Žmoniškumo matmenų susitikimą Maskvoje.
