Jau pusę metų sausio 13-osios nekaltų aukų gedi jų artimieji. Pusę metų kamuojasi tą tragišką dieną sužaloti žmonės.
Nuo sausio 13-osios savo darbo vietų neteko Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai, kurie protestuodami badauja pakaitomis iki šiol.
Tuo tarpu žudynių dalyviai, saugomi šarvuočių ir automatininkų, tebeniokoja radijo ir televizijos pastatus.
Žudynių organizatoriai ir vykdytojai jaučiasi saugūs, o TSRS prokuroras, užuot patraukęs atsakomybės, juos teisina.
Jau pusę metų TSRS valstybinį terorizmą vykdantys būriai reguliariai siautėja po Vilnių ir visą Lietuvą. Jie siunčiami šaudyti centrinėse Vilniaus gatvėse, deginti muitinių postų ir apsupti parlamento. Jie užgrobia centrinę telefonų stotį, nutraukdami visus, taip pat ir atominės elektrinės bei aviacijos skraidymų saugumą užtikrinančius ryšius. Niekas nežino, kokią grėsmę jie sukels rytoj. TSRS Vyriausybė visa tai leidžia ir skatina, nes apmoka ir aprūpina ginklais. Sovietinio režimo generolai ir prokurorai visada apkaltina ne užpuolikus ir teroristus, bet jų aukas.
Mes pusę metų apeliavome į TSRS vadovų gerą valią, bet jos nesulaukėme. Šiandien mes reiškiame pasipiktinimą dėl pusę metų besitęsiančio smurto, nesuderinamo su pasirengimu Žmoniškumo matmenų konferencijos Maskvos susitikimui.
Mes kreipiamės į visas Paryžiaus Chartijos dėl naujosios Europos valstybes-signatares, jų vyriausybes ir parlamentus, prašydami neatidėliotinos politinės paramos, kad būtų nutrauktas ginkluotos prievartos naudojimas, sustabdytas tolesnis įtampos ir nestabilumo didinimas, išvengta Lietuvoje provokuojamo konflikto.
Mes įsitikinę, kad tam reikia panaudoti Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo sukurtą konfliktų sureguliavimo mechanizmą ir tarptautiniu mastu užtikrinti žmonių saugumą Lietuvoje.
Mes taip pat norime dalyvauti Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Žmoniškumo matmenų konferencijos Maskvos susitikime, į kurio darbotvarkę turėtų būti įtrauktas ir klausimas dėl TSRS ginkluotos prievartos veiksmų Lietuvoje.
