Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. ĮV-350
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Lietuvos bibliotekų sistemoje veikia 2975 bibliotekos, tarp jų Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 5 valstybinės reikšmės bibliotekos (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos aklųjų, Lietuvos technikos, Lietuvos medicinos), 5 apskričių viešosios bibliotekos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, taip pat 1372 viešosios bibliotekos savivaldybėse, 15 bibliotekų – muziejuose, 1 biblioteka – kultūros ir mokslo įstaigoje, aukštosiose mokyklose, kolegijose, bendrojo lavinimo bei kitose švietimo įstaigose veikia 1510 bibliotekų, sveikatos priežiūros įstaigose – 25, žemės ūkio įstaigose ir mokslo institutuose – 8, taip pat 23 techninės bibliotekos, 8 valstybinių mokslinių institutų bibliotekos.
6. Lietuvos bibliotekų sistemoje dirba 6469 darbuotojai, iš kurių 83 proc. yra bibliotekininkai. Tik 55,2 proc. visų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų yra baigę bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijas ir turi formalųjį šios srities išsilavinimą: 29,6 proc. visų bibliotekininkų – aukštąjį, 25,6 proc. – aukštesnįjį šios srities išsilavinimą. 24,3 proc. visų bibliotekininkų turi formalųjį aukštąjį kitų sričių išsilavinimą, 11,3 proc. – aukštesnįjį kitų sričių išsilavinimą. 9,2 proc. visų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų turi bendrąjį vidurinį ar žemesnių pakopų išsilavinimą.
7. Keičiantis bibliotekų vaidmeniui informacinės ir žinių visuomenės plėtros kontekste joms keliami nauji reikalavimai, susiję su informacinių ir ryšių technologijų taikymu, skaitmeninės informacijos kiekio augimu, visuomenės narių gyvenimo lygio ir užimtumo struktūros pokyčiais, kultūrinių ir mokymosi visą gyvenimą poreikių įvairove. Šiems iššūkiams išspręsti reikia sistemingai ir nuosekliai atnaujinti bibliotekų darbuotojų žinias ir kompetencijas – vadybinius, profesinius, informacinio raštingumo ir bendruosius socialinius gebėjimus.
8. Bibliotekos skiria nemažai dėmesio bibliotekų darbuotojų kvalifikacijai: 96 proc. miesto ir 85 proc. kaimo bibliotekų darbuotojų per pastaruosius 5 metus turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, atitinkamai 36 proc. ir 27 proc. jų tobulinosi mažiau nei prieš metus. Tačiau visiškai neturėjo galimybės mokytis tik 4 proc. bibliotekų darbuotojų mieste ir 15 proc. bibliotekų darbuotojų kaime. Pagrindinės problemos jų svarbos mažėjimo tvarka išsidėsto taip – lėšų trūkumas kvalifikacijos kėlimui, mokymo programų turinio neatitikimas poreikiams, mokymo programos nėra sistemingos, nepakankama bendro pobūdžio mokymo pasiūla, nepakankama bibliotekininkystės (specializuoto) mokymo pasiūla, ribotos galimybės palikti darbo vietą (ypač kai bibliotekose – vienas darbuotojas), darbuotojų suinteresuotumo bei motyvacijos stoka, trūksta informacijos apie mokymo galimybes, bibliotekose trūksta kompetencijos įvertinti mokymo poreikius. Informacinę (technologinę) kompetenciją 37 proc. darbuotojų įgijo vienkartiniuose kompiuterinio raštingumo kursuose, 22 proc. – tęstiniuose, o 44 proc. darbuotojų visai neturėjo tokios galimybės.
9. Siekiant įvertinti visos bibliotekų sistemos bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius ir galimybes, 2007 m. Kultūros ministerija atliko apklausą „Bibliotekų specialistų kvalifikacijos plėtra“, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, apskričių ir savivaldybių viešosios, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų bibliotekos. Rezultatai rodo palyginti nedidelę personalo kaitą bibliotekose ir žemą jaunų specialistų įsidarbinimo bibliotekose lygį. Todėl ribotos personalo kvalifikacijos kėlimo galimybės tampa stabdžiu bibliotekos paslaugų plėtrai ir modernizavimui.
10. Bibliotekininkai šiuo metu rengiami Vilniaus universitete (bakalauro, magistro ir doktorantūros studijos), Klaipėdos universitete (bakalauro studijos) bei nuo 2008 m. rudens bus rengiami Šiaulių kolegijoje (bakalauro studijos). 1992 m. uždarius kultūros mokyklas ar jas reorganizavus į kolegijas, pastarosios ir profesinio mokymo institucijos bibliotekinių programų neteikia. Atsižvelgiant į sparčiai kintančius visuomenės poreikius ir regionų bibliotekų darbuotojų išsilavinimo bei amžiaus struktūrą, akivaizdus neuniversitetinio bibliotekininkystės aukštojo mokslo programų, orientuotų į praktinę, naujomis žiniomis ir technologijomis grįstą profesinę veiklą, poreikis. Tai aktualu kultūros mokyklas baigusiems bibliotekų darbuotojams, taip pat praktinės veiklos patirtį bibliotekose turintiems darbuotojams.
11. Specialias bibliotekininkų tęstinio mokymo programas rengia ir teikia valstybės finansuojami Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras (toliau – LKDTC) ir Pedagogų profesinės raidos centras (toliau – PPRC). Daugiausia programų plėtoti bibliotekų specialistų kvalifikaciją siūlo LKDTC. 2006 m. buvo organizuoti 32 seminarai, kuriuose dalyvavo 1152 bibliotekų darbuotojai, dauguma jų – iš viešųjų bibliotekų. Bibliotekų vadovų apklausa rodo, kad nemažai bibliotekų vadovų renkasi šios įstaigos programas, todėl, kad neturi kitos alternatyvos. Kartu pabrėžiama, kad kursų turinys ne visada atitinka realius bibliotekų poreikius. Mokyklų bibliotekininkai kvalifikaciją tobulina PPRC ir pedagogų švietimo centruose bei APPLE (American Professional Partnership for Lithuanian Education – Amerikos pedagogų talka Lietuvos švietimui) – profesinės bendrijos įsteigtuose kursuose. Nors PPRC parengė specialią Bibliotekininkystės pagrindų programą (60 val.), tačiau mokyklų bibliotekose išlieka didelis bibliotekininkystės pradmenų mokymo poreikis. Šių ir kitų bibliotekų naujiems darbuotojams aktualūs įvadiniai kursai apie bibliotekų veiklos tikslus, funkcijas ir kontekstą.
12. Kvalifikacijos kėlimo sistemoje svarbų vaidmenį atlieka bibliotekų metodinės veiklos centrai – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, valstybinės reikšmės bibliotekos, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, Kauno technologijos universitete įsteigtas Bibliotekinės programinės įrangos aptarnavimo centras (BPIAC) ir kitos įstaigos.
13. Populiariausi bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo būdai yra tęstinio mokymo įstaigų siūlomi kursai (pavyzdžiui, LKDTC ir PPRC), įvairių bibliotekų organizuojami vienkartiniai ar tęstiniai kursai, projektinės veiklos mokymai, bibliotekos viduje organizuojami kursai, savarankiškas mokymasis, tarptautinės konferencijos ir simpoziumai bei stažuotės užsienio šalių bibliotekose. Pastarųjų panaudojimą pirmiausia riboja finansinės galimybės. Kultūros ministerija per metus suteikia tik 2–3 edukacines stipendijas bibliotekų darbuotojams stažuotis užsienyje.
14. Bibliotekų darbuotojų galimybės kelti kvalifikaciją nėra vienodos. Didesnes galimybes papildomai mokytis turi finansiškai stipresnių, taip pat dideliuose miestuose ar netoli jų veikiančių bibliotekų darbuotojai, daug mažesnes – nedidelių bibliotekų, pavyzdžiui, mokyklų, viešųjų bibliotekų filialų kaime darbuotojai dėl nepakankamo finansavimo ir darbo krūvio. Todėl svarbu sudaryti sąlygas bibliotekų darbuotojams kelti kvalifikaciją regioniniu principu, koordinuoti kvalifikacijos kėlimą per apskričių viešąsias bibliotekas. Taip pat svarbu leisti metodinę, mokymo literatūrą, aktualią bibliotekų darbuotojams.
15. Pagal kvalifikacijos kėlimo kursų tematiką didžiausias dėmesys ir prioritetai turi būti skiriami bibliotekinėms žinioms atnaujinti. Apklausos duomenimis, atnaujinti šios srities žinias reikėtų daugiau nei pusei bibliotekų darbuotojų, tačiau būtina, kad bent trečdalis tokias galimybes turėtų artimiausioje perspektyvoje. Aktualiausios temos: įvadas į bibliotekininkystės teoriją ir praktiką (neturintiems bibliotekininkystės išsilavinimo), bibliotekų veiklos naujovės, užsienio bibliotekų darbo patirtis, naujos paslaugos, bendravimo su vartotojais įgūdžiai, specialiųjų poreikių vartotojų aptarnavimas, bibliotekos darbo organizavimas, bibliotekų statistika, veiklos rodiklių apskaita, ilgalaikis dokumentų išsaugojimas (technologijos ir standartai).
16. Antroji aktuali žinių sritis – kompiuterinio raštingumo bendrųjų gebėjimų ir specialiųjų informacinės veiklos žinių mokymas – ECDL kursai (pradedantiesiems ir pažengusiems), tinklalapių kūrimas, paieška internete, darbas su duomenų bazėmis. Šioje srityje tobulintis turi poreikį 46 proc. bibliotekų darbuotojų, atsižvelgiant į spartų bibliotekų kompiuterizavimo ir automatizavimo procesą, siektinas lygis artimiausiais metais – bent 25 proc.
17. Atsižvelgiant į didėjančią duomenų bazių ir užsienio literatūros prieigą bibliotekų darbuotojams iškilo poreikis mokytis užsienio kalbų (ypač – anglų k.), artimiausiais metais reikėtų apmokyti bent 15 proc. vartotojus konsultuojančių bibliotekų darbuotojų. Bibliotekų darbuotojams aktualūs renginių organizavimo, projektų rašymo, psichologijos, etikos, literatūros kursai. Informacinės ir žinių visuomenės plėtros kontekste bibliotekų darbuotojai vis daugiau laiko skiria ir skirs vartotojų konsultavimui ir mokymui, pavyzdžiui, kaip pasinaudoti kompiuteriu, elektroninėmis paslaugomis, kaip susirasti informaciją, kaip surastą informaciją tvarkyti ir pan., todėl didėja andragogikos bei pedagogikos kursų poreikis.
18. Vadybos žinias tobulinti turi vadovaujančias pareigas bibliotekose užimantys darbuotojai – direktoriai, jų pavaduotojai ir vedėjai bei metodininkai. Aktualiausios šios srities temos: bibliotekų vadybos įvadas (pradėjusiems vadovauti), organizacijos kultūra, strateginis valdymas, personalo valdymas ir ugdymas, finansų valdymas, konfliktų valdymas, komandinio darbo organizavimas, ryšiai su visuomene, vartotojų tyrimai, paslaugų kokybės ir aplinkos analizės metodai.
19. Akivaizdu, kad būtina kurti mokymo struktūrą, veikiančią projektinės veiklos pagrindu, bei kurti mokymo programas, kurios būtų skirtos visų tipų bibliotekų darbuotojams ir atitiktų dabartinius bibliotekų poreikius.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR FINANSAVIMAS
25. Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti nurodyti Programos įgyvendinimo priemonėse (priedas).
26. Programos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija, derindama veiksmus su Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybėmis, apskričių viršininkų administracijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.
27. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, apskričių viešosioms bibliotekoms, švietimo ir mokslo įstaigoms, kitoms institucijoms, organizuojančioms bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.
28. Programa įgyvendinama regioniniu principu panaudojant esamą bibliotekų infrastruktūrą bei koordinuojant kvalifikacijos kėlimą per apskričių viešąsias bibliotekas.
29. Bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo mokymo programų kokybei vertinti kas dveji metai rengiamos bibliotekų darbuotojų apklausos. Apklausų rezultatai turi būti parengti iki kovo 1 d.
30. Programos įgyvendinimas kasmet aptariamas Lietuvos bibliotekų taryboje, kuri veikia pagal Lietuvos bibliotekų tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-367 (Žin., 2005, Nr. 105-3890).
31. Bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo mokymo programos finansuojamos konkurso būdu.
32. Programos įgyvendinimui būtinos prielaidos yra palanki politinė ir teisinė aplinka, tinkama infrastruktūra ir tikslingas valstybės finansavimas. Programos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti bus naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, esant galimybei ES struktūrinių fondų, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
