Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 "Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" patvirtintų Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui

I

Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, neprieštarauja Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

II

Pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas tuo, kad, jo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu yra nepagrįstai apribota darbuotojų, perkeltų iš vienos darbovietės į kitą, teisė į kasmetines papildomas atostogas, nes pagal Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punktą į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Darbo kodekse: pagal šio kodekso 168 straipsnio 1 dalies 2 punktą kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; pareiškėjo aiškinimu, čia pavartota sąvoka „ilgalaikis nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ reiškia iš esmės tą patį, ką ir sąvoka „nepertraukiamasis darbo stažas“, apibrėžta šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį nepertraukiamasis darbo stažas apima laiką, inter alia dirbtą „keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų“.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto R. Lukaševičiaus ir R. Juršaitės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

Suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovų teigimu, ginčijamas teisinis reguliavimas grindžiamas Darbo kodekso 168 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką. Darbo stažas kasmetinėms papildomoms atostogoms gauti nėra tapatus vienai kuriai nors iš Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbo stažo rūšių, inter alia nepertraukiamajam darbo stažui, kurio samprata pateikiama šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalį kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, taigi darbo stažas kasmetinėms papildomoms atostogoms gauti turi būti ne tik nepertraukiamasis, bet ir darbo toje darbovietėje (įmonėje, įstaigoje, organizacijoje) stažas, apibrėžtas šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

IV

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. Koverovo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus M. Plukto, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko A. Černiausko rašytiniai paaiškinimai.

V

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovė R. Juršaitė iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konstitucinis Teismas

1. Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 497 „Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“, įsigaliojusį 2003 m. balandžio 26 d., kuriuo patvirtino Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką. Šiame Vyriausybės nutarime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Darbo kodekso 168 straipsnio 2 dalimi; paminėtina, kad šioje dalyje nustatyta, jog kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, o darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos.

2. Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1 punkte inter alia nustatyta:

3. Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, neprieštarauja Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

4. Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nepertraukiamasis darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.

5. Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas savo abejones dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto atitikties (nurodyta apimtimi) Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui grindžia tuo, kad, jo nuomone, Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto sąvoka „ilgalaikis nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ reiškia iš esmės tą patį, ką ir Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta sąvoka „nepertraukiamasis darbo stažas“, tačiau pagal ginčijamą Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punktą į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais.

6. Pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalį darbo stažas gali būti inter alia darbo stažas tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (3 punktas), taip pat nepertraukiamasis darbo stažas (4 punktas). Minėta, kad pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą nepertraukiamasis darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą į darbo stažą tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įskaičiuojamas laikas, dirbtas toje darbovietėje, ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies darbo stažą; įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, jų sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbo stažui tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įtakos neturi. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 138 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija), įtvirtinusiame apribojimus nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę, buvo nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, o pagal Darbo kodekso 138 straipsnį (2005 m. gegužės 12 d. redakcija) tokia priežastis negali būti ir verslo ar jo dalies perdavimas.

7. Pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 2 punktą „už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje“ galėjo būti suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Pagal Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalį kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos, o kaip minėta, pagal šio kodekso 168 straipsnio 2 dalį (kuri ir šiuo metu yra išdėstyta pirmine – 2002 m. birželio 4 d. – redakcija) kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti Vyriausybė, bet darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse galėjo būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių negu šiame straipsnyje kasmetinės papildomos atostogos. Pakeitus Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalį (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir ją išdėsčius nauja – 2005 m. gegužės 12 d. – redakcija, buvo įtvirtinta, kad „už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje“ kasmetinės papildomos atostogos ne „gali būti“, bet yra suteikiamos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 170 straipsnio (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. birželio 30 d., 2006 m. birželio 8 d. redakcijos) 2 dalį darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos.

8. Dirbančiojo teisė į kasmetines mokamas atostogas – jo konstitucinė teisė (Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalis). Taigi šios teisės įgyvendinimo esminės sąlygos turi būti nustatomos įstatymu.

Todėl Darbo kodekso 168 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti Vyriausybė, aiškintina kaip leidžianti Vyriausybei nustatyti tik tokį kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką įtvirtinantį teisinį reguliavimą, kuris nekonkuruoja su nustatytuoju įstatymuose, inter alia Darbo kodekse. Tik šitaip aiškinant minėtą nuostatą ji yra suderinama su Konstitucija.

9. Konstatuotina, kad pagal Darbo kodeksą, inter alia jo 168 straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos) 2 punktą (2002 m. birželio 4 d. redakcija), darbo nepertraukiamumas ir tai, kad turi būti ilgą laiką dirbta toje pačioje įmonėje (neišskiriant nė atvejų, kai pasikeičia įmonės, įstaigos, organizacijos savininkas, pavaldumas, steigėjas ar pavadinimas, įmonės, įstaigos, organizacijos sujungiamos, padalijamos, išdalijamos ar prijungiamos prie kitų įmonių, taip pat kai perduodamas verslas ar jo dalis), yra būtinos sąlygos kasmetinėms papildomoms atostogoms (atitinkamoje įmonėje) suteikti.

10. Nors, kaip minėta, pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo pozicija grindžiama tuo, kad, jo nuomone, Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto sąvoka „ilgalaikis nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ reiškia iš esmės tą patį, ką ir Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta sąvoka „nepertraukiamasis darbo stažas“, jo pateikiami argumentai niekaip nėra susiję su Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkte numatytu „nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje“ ilgalaikiškumu.

Konstitucinis Teismas pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo ginčijamo poįstatyminio teisinio reguliavimo atitiktį nustatytajam įstatyme tirs tik tuo aspektu, dėl kurio argumentus dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto atitikties (nurodyta apimtimi) Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui pateikia pareiškėjas.

11. Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos) 2 punkto (2002 m. birželio 4 d. redakcija) sąvoka „nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ aiškintina neignoruojant šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto, pagal kurį, kaip minėta, į darbo stažą tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įskaičiuojamas laikas, dirbtas toje darbovietėje, ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies darbo stažą, o ne pagal tai, kaip „nepertraukiamasis darbo stažas“ yra apibrėžtas šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Taigi Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos) 2 punkto (2002 m. birželio 4 d. redakcija) sąvoka „nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ nėra tapati šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąvokai „nepertraukiamasis darbo stažas“.

12. Vadinasi, Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto sąvoka „nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ negretintina su Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąvoka „nepertraukiamasis darbo stažas“, taigi ir pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo pozicija, kad Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punkto sąvoka „ilgalaikis nepertraukiamasis darbas toje darbovietėje“ reiškia iš esmės tą patį, ką ir Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta sąvoka „nepertraukiamasis darbo stažas“, nėra teisiškai pagrįsta.

13. Kartu konstatuotina, kad Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo ginčijama apimtimi atitinka Darbo kodekse, inter alia jo 168 straipsnio 1 dalies (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos) 2 punkte (2002 m. birželio 4 d. redakcija), įtvirtintas sąlygas kasmetinėms papildomoms atostogoms (atitinkamoje įmonėje).

14. Beje, pagal Darbo kodekso 177 straipsnį (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos), jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Pagal šio straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines papildomas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, o kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių; jei darbuotojui kasmetinės papildomos atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (iki šią dalį išdėstant 2005 m. gegužės 12 d. redakcija buvo nustatyta, kad ne daugiau kaip už trejus metus).

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos 1.2 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, neįeina laikas, dirbtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, iš kurios į kitą darbovietę darbuotojas perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, neprieštarauja Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas