Dėl pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymo (Nr. 1B-31) ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

2. Pareiškėjas – Kauno miesto apylinkės teismas prašo ištirti, „ar LR BK 192 str. 1 d. numatytas objektyvusis didesnės nei 100 MGL mažmeninės kainos požymis neprieštarauja autoriaus teisėms ginti numatytam Lietuvos Konstitucijos 42 str. 3 d., ar mažmeninės kainos kriterijus atitinka autorinio atlyginimo sampratą, ginant autorių teises galiojančio baudžiamojo įstatymo pagrindu“, ir „ar LR BK 192 str. 1 d. dispozicija, kad dėl to, kad, baudžiamojoje byloje nustačius, jog kūriniai atgaminti neteisėtai, visais atvejais neteisėtai atgamintos kūrinių kopijos sunaikinamos, atitinka Lietuvos Konstitucijos 42 str. 3 d. nuostatas“.

3. Šitaip suformuluotas pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymas, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta BK 192 straipsnio 1 dalyje, traktuotinas kaip prašymas ištirti:

– ar BK 192 straipsnio 1 dalies nuostata „jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą“ dėl to, kad šioje dalyje nustatytas „mažmeninės kainos kriterijus“, kaip mano pareiškėjas, neatitinka autorinio atlyginimo sampratos, neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai;

– ar tai, kad, kaip mano pareiškėjas, pagal BK 192 straipsnio 1 dalį neteisėtai atgamintos kūrinio kopijos visais atvejais yra sunaikinamos, neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai.

4. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime šis pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymas toliau vadinamas ir prašymu ištirti, ar BK 192 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai.

1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 2 punktą prie teismo nutarties, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas, o pagal šio straipsnio 4 dalį teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių.

Prie pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, yra pridėtas ne ginčijamos BK 192 straipsnio 1 dalies, bet Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo, t. y. teisės akto, kurio atitikties pareiškėjas neginčija, nuorašas.

2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 1 punktą prie teismo nutarties, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti pridėta sustabdytoji teismo byla.

Prie pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, sustabdytoji teismo byla nėra pridėta.

3. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar BK 192 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų, 4 dalies reikalavimų.

4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui.

1. Minėta, kad BK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.“

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus, o pagal 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Minėtas iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas reiškia, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d. sprendimai).

4. Vienais argumentais, kuriais savo prašymą grindžia pareiškėjas – Kauno miesto apylinkės teismas, kvestionuojama ne BK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, bet tikras ar tariamas jo nesuderinamumas su žemesnės nei Konstitucija galios teisės aktų (inter alia paties BK) nuostatomis, kaip antai: „galiojanti LR BK 192 str. norma nesuderinta su specialiais teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir neužtikrina literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio autoriaus teisių apsaugos, kai yra pažeistos autoriaus teisės, numatytos ATGTĮ, Berno konvencijoje, Romos konvencijoje, Pasaulinės prekybos sutarties III dalyje, Europos Tarybos direktyvose bei kituose teisės aktuose“; „kelia abejonių, ar pagrįstai Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už tokias veikas, kaip neteisėtai atgamintų kūrinių platinimas, gabenimas, laikymas ir pan.“, nes „Baudžiamajame kodekse tokia atsakomybė numatyta, tačiau tik už nusikaltimus, susijusius su žmogaus sveikata, gyvybe ar pavojumi visuomenei“, o „kūrinio, atgaminto kompaktinėje plokštelėje, kitoje laikmenoje ar knygos pavidalu laikymas, gabenimas, platinimas ar gali būti prilygintas ginklams, radioaktyviosioms medžiagoms, narkotikams, netikriems pinigams ir pan.“; „teisėtai atgaminti bet kokia forma kūriniai laisvai cirkuliuoja be jokių apribojimų, todėl jų laikymo, gabenimo, platinimo pripažinimas nusikalstamomis veikomis yra abejotinas ir neadekvatus kitų nusikaltimų atžvilgiu“; „autorinis atlyginimas už autoriaus sukurtų kūrinių panaudojimą nesiejamas su išleistų į apyvartą kūrinių mažmenine kaina, nes tame autorinis atlyginimas sudaro tik nedidelę dalį“, o „kūrinio egzemplioriaus kainą sudaro autorinis atlyginimas, kūrinio išleidimo, parengimo ir gamybos kaštai, pervežimas, saugojimas, muitai, pridėtinės vertės ir kiti mokesčiai bei gamintojų, pardavėjų, perpardavėjų pelnas“, todėl kyla klausimas, „ar mažmeninės kainos kriterijus atitinka autorinio atlyginimo sampratą ginant autorių teises galiojančio baudžiamojo įstatymo pagrindu“.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, kaip savo aktuose jis ne kartą yra konstatavęs, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų; jeigu Konstitucinio Teismo yra prašoma išspręsti vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimą, toks prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog tai, kad jis pagal Konstituciją nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų, nereiškia, kad tam tikrais atvejais teisės aktų (jų dalių) nesuderinamumas negali suponuoti jų (ar kai kurių iš jų) prieštaravimo Konstitucijai ir kad Konstitucinis Teismas tam tikromis aplinkybėmis negali to konstatuoti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimas). Tokiais atvejais turi būti vertinama pareiškėjo prašymo argumentų visuma.

5. Kitais pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo argumentais kvestionuojamas ne pats BK 192 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, bet tai, kaip yra arba gali būti taikomos šios dalies nuostatos, kaip antai: „galiojančio įstatymo pagrindu subjektai gali būti traukiami atsakomybėn ir už naudojimąsi autorinės teisės nesaugomais kuriniais, nes nuorodų įstatyme, kad jis taikomas tik saugomiems kūriniams, nėra“; „praktikoje beveik visais atvejais baudžiamosios bylos LR BK 192 str. pagrindu keliamos ir tiriamos bei nagrinėjamos už kompaktinių plokštelių platinimą, laikymą, gabenimą komerciniais tikslais, nenustačius ir neįvardijus kompaktinėse plokštelėse įrašytų kūrinių pavadinimų ir jų autorių“; „LR BK 192 str. dispozicija, šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktika neužtikrina autoriaus teisių gynimo, todėl kyla abejonė, ar tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. 3 d.“; „šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktika neužtikrina autoriaus teisių gynimo“; „teisėtai atgamintos ir įvežtos į Lietuvą pardavimui kūrinio kopijos be jokių apribojimų gali būti platinamos be autoriaus ar gamintojo sutikimo, tačiau to negalima suprasti iš galiojančios BK 192 str. normos“.

Be to, kai kurie iš tokių su teisės taikymu susijusių argumentų yra suformuluoti kaip klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti BK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo turinį ir tai, kaip ši dalis turi būti taikoma, kaip antai: „ar ginant autoriaus teises į jo sukurtą kūrinį, nenustačius paties autoriaus, nebus pažeista nuostata, kad autoriaus dvasinius ir materialinius interesus gina įstatymas, ar tam būtina nustatyti autorių ir jo sukurtą kūrinį“.

Tokie argumentai teisiškai nepagrindžia, kodėl, pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo nuomone, jo ginčijama BK 192 straipsnio 1 dalis prieštarauja (atitinkama apimtimi) Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, kaip jis yra konstatavęs, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, taip pat kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas); taigi įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimai).

6. Dar kiti pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo argumentai akivaizdžiai yra dirbtiniai ir fiktyvūs. Antai teigiama, kad „yra abejonių, ar teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ str. 1 d., taip pat ar LR BK 192 str. 1 d. dispozicija, kad dėl to, kad, baudžiamojoje byloje nustačius, jog kūriniai atgaminti neteisėtai, visais atvejais neteisėtai atgamintos kūrinių kopijos sunaikinamos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d.“

Tačiau BK 192 straipsnio 1 dalis, kurios atitiktį (atitinkama apimtimi) Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai (bet ne 31 straipsnio 4 daliai ar konstituciniam teisinės valstybės principui) ginčija pareiškėjas – Kauno miesto apylinkės teismas, apskritai nereguliuoja su neteisėtai atgamintų kūrinių kopijų sunaikinimu susijusių santykių.

7. Konstatuotina, kad nors prašyme vartojama teisinė terminija, nei atskiri (pavieniai) argumentai, nei jų visuma teisiškai nepagrindžia, kodėl, pareiškėjo nuomone, jo ginčijama BK 192 straipsnio 1 dalis prieštarauja (atitinkama apimtimi) Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai, taigi pareiškėjo prašymas ištirti, ar BK 192 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai, yra grindžiamas ne teisiniais, o kitais motyvais.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar BK 192 straipsnio 1 dalis (pareiškėjo nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 42 straipsnio 3 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymą (Nr. 1B-31) ištirti, „ar LR BK 192 str. 1 d. numatytas objektyvusis didesnės nei 100 MGL mažmeninės kainos požymis neprieštarauja autoriaus teisėms ginti numatytam Lietuvos Konstitucijos 42 str. 3 d., ar mažmeninės kainos kriterijus atitinka autorinio atlyginimo sampratą, ginant autorių teises galiojančio baudžiamojo įstatymo pagrindu“, ir „ar LR BK 192 str. 1 d. dispozicija, kad dėl to, kad, baudžiamojoje byloje nustačius, jog kūriniai atgaminti neteisėtai, visais atvejais neteisėtai atgamintos kūrinių kopijos sunaikinamos, atitinka Lietuvos Konstitucijos 42 str. 3 d. nuostatas“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.