Dėl pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymo ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 346 straipsnio 1, 2 dalių, 350 straipsnio 1, 2 dalių (pasak pareiškėjo, 2006 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 1 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 8 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (pasak pareiškėjo, 2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija)

1. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

3. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti ir spręsti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet kuris konstitucinis įstatymas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams neprieštarauja ne bet kuris įstatymas (jo dalis), taip pat Seimo statutas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, Seimo statutui neprieštarauja ne bet kuris Seimo poįstatyminis teisės aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja ne bet kuris Respublikos Prezidento aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje, ar Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams neprieštarauja ne bet kuris Vyriausybės aktas (jo dalis), bet tik tas, kuris turi būti taikomas atitinkamoje teismo nagrinėjamoje byloje. Šios principinės nuostatos yra pakartotos ir Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendime.

Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendime (aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį) yra konstatuota, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad jeigu teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (taigi neturėdamas locus standi), atsižvelgiant į visą tokį prašymą pagrindžiančių argumentų visumą spręstina, ar pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvai yra teisiniai.

Šios Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime ir 2007 m. gegužės 22 d. sprendime išdėstytos doktrininės nuostatos aiškintinos kaip reiškiančios ir tai, kad bylą nagrinėjantis teismas turi įgaliojimus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo (jo dalies) ar kito teisės akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tas teisės aktas nėra tiesiogiai skirtas reguliuoti tiems santykiams, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas atitinkamoje byloje, bet tai, kad yra atsižvelgiama į tą įstatymą ar kitą teisės aktą (jo dalį), teismo nuomone, neleidžia jam įvykdyti teisingumo atitinkamoje byloje.

4. Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji reikalavimai (66 straipsnis), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai (67 straipsnis). Šie reikalavimai yra sukonkretinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnyje.

5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas), o pagal 8 punktą – pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus. Pagal šios dalies 9 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje yra nustatyta, kas turi būti nurodoma prašyme ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, kai su tokiu prašymu į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (5 punktas), taip pat turi būti suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui (6 punktas).

Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucinio Teismo reglamente nustatyti prašymų Konstituciniam Teismui ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai turinio, formos bei priedų bendrieji reikalavimai ir teismų nutarčių, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, specialūs reikalavimai taikytini ir Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalyje numatytų specializuotų teismų nutartims, kuriomis kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 11 d. sprendimai).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – taip pat ir tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama (Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 11 d. sprendimai).

7. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus reiškia, kad teismai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tuo, jog įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, o privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d. sprendimas).

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 1 punktą prie prašymo (Konstituciniam Teismui) pridedama ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas, o pagal šio straipsnio 5 dalį šių nuorašų Konstituciniam Teismui turi būti pateikta 30 egzempliorių. Be to, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 3 dalies 2 punktą prie teismo nutarties (kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą) pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas, o pagal šio straipsnio 4 dalį šių nuorašų Konstituciniam Teismui turi būti pateikta 30 egzempliorių.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“. Pagal Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 15 punktą ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“ (jeigu tas teisės aktas yra paskelbtas „Valstybės žiniose“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimas)).

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnį (2007 m. sausio 16 d. redakcija) tais atvejais, kai Seimo nutarimai, Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti „Valstybės žiniose“ nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami tą pačią dieną: „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www. valstybes-zinios. lt) – teisės aktas su priedais (1 dalies 1 punktas); „Valstybės žiniose“ – teisės aktas be priedų (1 dalies 2 punktas); šiame straipsnyje nurodytus teisės aktus „Valstybės žiniose“ ir „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai (2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas kartu pripažino būtinybę diferencijuoti teisės aktų oficialaus skelbimo tvarką (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas).

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10. Teismo prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 ar 67 straipsnio reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

1. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas inter alia prašo ištirti, ar Schema neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 8 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) bei, pasak pareiškėjo, šio įstatymo 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija).

2. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas ginčija ne tai, kas nustatyta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1269, t. y. ne šio Vyriausybės nutarimo ir juo patvirtintos Schemos turinį, bet tai, kaip šis Vyriausybės nutarimas (jo dalis) buvo paskelbtas.

3. Tuo metu, kai buvo priimtas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269, galiojo Seimo 1993 m. balandžio 6 d. priimtas ir 1993 m. gegužės 10 d. įsigaliojęs įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.

Šis įstatymas buvo skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimu ir įsigaliojimu. Jame buvo inter alia apibrėžta, kas yra oficialus teisės aktų paskelbimas, kuris teisės akto tekstas yra oficialus, nustatyta, kokie teisės aktai turi būti skelbiami „Valstybės žiniose“ ir kokių teisės aktų „Valstybės žiniose“ galima neskelbti, apibrėžtas teisės aktų įsigaliojimo laikas, nustatyta, kokiais atvejais ir kokie teisės aktai gali būti paskelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose leidiniuose.

Įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ buvo numatytas vienintelis oficialaus pagal šį įstatymą skelbtinų Vyriausybės nutarimų (kaip ir kai kurių kitų teisės aktų) skelbimo šaltinis – „Valstybės žinios“.

Pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo priimtas ir „Valstybės žiniose“ paskelbtas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269, įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ buvo išdėstytas savo pirmine – 1993 m. balandžio 6 d. – redakcija, t. y. be pakeitimų ar papildymų.

4. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, o Seimo 2002 m. gruodžio 10 d. priimtu ir 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo išdėstytas nauja redakcija ir, pakeitus jo pavadinimą, jis buvo pavadintas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymu.

Vėliau Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas buvo dar ne kartą keičiamas ir papildomas.

Nagrinėjamo prašymo kontekste paminėtina, kad Seimo 2005 m. liepos 7 d. priimto ir 2005 m. liepos 21 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2, 3, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), 4 straipsniu buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas minėto įstatymo 9 straipsnis (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), o 7 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir nauja redakcija išdėstytas minėto įstatymo 13 straipsnis (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija).

Paminėtina ir tai, kad Seimo 2007 m. sausio 16 d. priimto ir 2007 m. sausio 30 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3,12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi buvo pakeistas Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija).

Pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Schema neprieštarauja įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija), traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Schema neprieštarauja Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo straipsniams (jų dalims), išdėstytiems 2005 m. liepos 7 d. redakcija.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kreiptasi į Konstitucinį Teismą, priėmimo metu (2007 m. vasario 15 d.) pareiškėjo nurodyti Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis ir 9 straipsnio 1 dalis iš tikrųjų buvo išdėstyti 2005 m. liepos 7 d. redakcija, tačiau pareiškėjo nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas buvo išdėstytas 2007 m. sausio 16 d. redakcija (iki tol 3 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 2005 m. liepos 7 d. redakcija, o jos 4 punktas – 2002 m. gruodžio 10 d. redakcija); jis niekuomet nebuvo išdėstytas 2005 m. liepos 7 d. redakcija, kurią nurodo pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo prašyme Konstituciniam Teismui klaidingai nurodė vieno iš įstatymo, kurio atžvilgiu ginčijama Schemos atitiktis, straipsnio (jo dalies), būtent Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, redakciją.

5. Schemos atitiktis Konstitucijai, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 8 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), taip pat Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (kaip nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) straipsniams (jų dalims) buvo ginčijama ir konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 9 straipsnio 1 daliai, taip pat pagal pareiškėjų – Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo prašymus ištirti, ar minėtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai, kurioje Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo oficialiai paskelbtas 2007 m. birželio 30 d. (Žin., 2007, Nr. 72-2865) ir nuo tos dienos galioja.

6. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime inter alia nutarta, kad įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat konstatuota, kad įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatos kaip tik ir atspindėjo šiame įstatyme nustatyto visuminio teisinio reguliavimo ydingumą, konstitucinį nepagrįstumą.

Konstatavęs, kad įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, kurių tiražas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galėtų būti mažesnis negu įprastinis „Valstybės žinių“ tiražas, o formatas galėtų skirtis nuo įprastinio „Valstybės žinių“ formato, prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat konstatavęs, kad šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatos (dėl kurių buvo ginčijama Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ atitiktis) kaip tik ir atspindėjo šiame įstatyme nustatyto visuminio teisinio reguliavimo ydingumą, konstitucinį nepagrįstumą, Konstitucinis Teismas toje konstitucinės justicijos byloje netyrė, ar minėtas Vyriausybės nutarimas neprieštaravo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jeigu Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ atitiktis įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai būtų tiriama (toje konstitucinės justicijos byloje), būtų paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, samprata, Konstitucijos viršenybės principas, būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė.

Dėl tų pačių motyvų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 (juo patvirtintos Schemos) atitiktis įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 8 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) neturi būti tiriama ir pagal nagrinėjamą pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą.

7. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Schema neprieštarauja įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija), traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Schema neprieštarauja Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo straipsniams (jų dalims), išdėstytiems 2005 m. liepos 7 d. redakcija; taip pat konstatuota, kad pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kreiptasi į Konstitucinį Teismą, priėmimo metu pareiškėjo nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas buvo išdėstytas ne 2005 m. liepos 7 d. redakcija, kurią nurodo pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas (tokia redakcija šis punktas niekuomet nebuvo išdėstytas), o 2007 m. sausio 16 d. redakcija (kaip minėta, iki tol 3 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 2005 m. liepos 7 d. redakcija, o jos 4 punktas – 2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), taigi pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo prašyme Konstituciniam Teismui Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją nurodė klaidingai.

8. Sprendžiant, ar Konstituciniame Teisme gali būti priimtas nagrinėti pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Schema neprieštarauja Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (pasak pareiškėjo, 2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija), esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad Schemos atitiktis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (kaip nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) straipsniams (jų dalims) jau buvo ginčijama ankstesnėje konstitucinės justicijos byloje, būtent byloje, kurioje buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas.

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri yra nustatyta būtent tuo metu, kai jie yra išleidžiami.

Todėl nors toje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinio Teismo buvo prašoma ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 (juo patvirtinta Schema) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja ne tik įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) straipsniams (jų dalims), bet ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (kaip nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) straipsniams (jų dalims), išdėstytiems 2005 m. liepos 7 d. redakcija, Konstitucinis Teismas netyrė, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 (juo patvirtinta Schema) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja 2005 m. liepos 7 d. redakcija išdėstytiems Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo straipsniams (jų dalims).

Dėl tų pačių motyvų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 (juo patvirtintos Schemos) atitiktis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (pasak pareiškėjo, 2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija) neturi būti tiriama ir pagal nagrinėjamą pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą.

9. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime inter alia yra nustatyta, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai.

10. Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (ir juo patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)), kurio atitiktimi abejoja pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atitikties Konstitucijai klausimas (kaip ir santykio su pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo nurodytais įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (kaip nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) straipsniais (jų dalimis) klausimas) yra išspręstas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), 8 straipsnio 1 daliai (1993 m. balandžio 6 d. redakcija), Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsniui (2005 m. liepos 7 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui (pasak pareiškėjo, 2005 m. liepos 7 d. redakcija), 9 straipsnio 1 daliai (2005 m. liepos 7 d. redakcija).

1. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas inter alia prašo ištirti, ar CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 1, 2 dalys, 350 straipsnio 1, 2 dalys (pasak pareiškėjo, 2006 m. rugsėjo 11 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Nors, kaip minėta, prie teismo nutarties (kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą) turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (30 egzempliorių), pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas Konstituciniam Teismui nepateikė prašomų ištirti CPK straipsnių (jų dalių) tekstų nuorašų.

3. Nors Seimo 2002 m. vasario 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniu patvirtinto ir 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CPK straipsniai (jų dalys) buvo ne kartą keičiami ir (arba) papildomi, pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašyme nurodyti CPK 4, 346, 350 straipsniai nebuvo keičiami ir (arba) papildomi; jie ir šiuo metu yra išdėstyti 2002 m. vasario 28 d. redakcija. CPK 350 straipsnio 1, 2 dalys niekuomet nebuvo išdėstytos 2006 m. rugsėjo 11 d. redakcija, kurią nurodo pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo prašyme Konstituciniam Teismui klaidingai nurodė vieno iš ginčijamų CPK straipsnio (jo dalių), būtent CPK 350 straipsnio 1, 2 dalių, redakciją.

4. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas inter alia prašo ištirti jo nurodytų CPK straipsnių (jų dalių) atitiktį Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų negalima aiškinti kaip įtvirtintų tik Konstitucijos preambulėje, tapatinti tik su Konstitucijos preambulėje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo ir integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, taip pat ir tas, kurias išreiškia minėtas siekis. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad teisės aktų (jų dalių) atitikties Konstitucijos preambulėje skelbiamiems atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiams tyrimas suponuoja jų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui tyrimą.

5. Iš pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymo matyti, kad jo prašymą ištirti, ar CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 1, 2 dalys, 350 straipsnio 1, 2 dalys neprieštarauja Konstitucijai, nulėmė tai, kad nurodytų CPK straipsnių (jų dalių) atitiktimi Konstitucijai suabejojo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą paprašė vienas iš atsakovų šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje – Neringos savivaldybė. Šį pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą pagrindžiantys argumentai yra nurodyti Neringos savivaldybės – atsakovės šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje prašyme šiam teismui.

6. Neringos savivaldybės abejonės dėl CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio į 2 dalių, 350 straipsnio 1, 2 dalių konstitucingumo grindžiamos šiais argumentais, inter alia oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis (išdėstytomis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime), aiškinančiomis konstitucinį teisinės valstybės principą.

7. Konstatuotina, kad pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo prašymą Konstituciniam Teismui grindžia ne savo, bet Neringos savivaldybės, kuri yra atsakovė šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, prašyme minėtam teismui išdėstytais argumentais. Šių argumentų pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo ir nevertino, jis tik apsiribojo teiginiu, kad „siekiant išsiaiškinti“, ar CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 1, 2 dalys, 350 straipsnio 1, 2 dalys neprieštarauja Konstitucijos 29, 30 straipsniams, Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, „tikslinga kreiptis“ į Konstitucinį Teismą „dėl nutarimo minėtu klausimu priėmimo“.

Kartu konstatuotina ir tai, kad pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas neišdėstė savo pozicijos dėl ginčijamų CPK straipsnių (jų dalių) atitikties Konstitucijai ir nepateikė tą poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų.

Taigi iš pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymo neaišku, ar jam pačiam kilo abejonių dėl CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio 1, 2 dalių, 350 straipsnio 1, 2 dalių atitikties Konstitucijai, ar pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik patenkino atitinkamą Neringos savivaldybės, kuri yra atsakovė šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, prašymą.

8. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip nurodoma pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria kreiptasi į Konstitucinį Teismą, Neringos savivaldybė, kuri yra atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio 1, 2 dalių, 350 straipsnio 1, 2 dalių atitikties ne tik Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, bet ir Konstitucijos 29, 30 straipsniams, tačiau pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje Konstitucijos 29, 30 straipsniai nėra minimi. Nors pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kaip minėta, teigia, kad „siekiant išsiaiškinti“, ar šie CPK straipsniai (jų dalys) neprieštarauja Konstitucijos 29, 30 straipsniams, Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, „tikslinga kreiptis“ į Konstitucinį Teismą „dėl nutarimo minėtu klausimu priėmimo“, Konstitucinio Teismo prašoma ištirti atitinkamų CPK straipsnių (jų dalių) atitiktį tik konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Taigi iš pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymo neaišku, kodėl jis, patenkinęs Neringos savivaldybės, kuri yra atsakovė šio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio 1, 2 dalių, 350 straipsnio į 2 dalių atitikties Konstitucijai vienu aspektu, būtent dėl atitinkamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisinės valstybės, teisingumo principams, kartu nepatenkino jos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodytų CPK straipsnių (jų dalių) atitikties Konstitucijai kitu aspektu, būtent dėl atitinkamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29, 30 straipsniams. Tokios savo pozicijos pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas niekaip neargumentavo.

9. Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip savo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnį bei konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, „kiekviena teismo nagrinėjamos bylos šalis, suabejojusi įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies), kuris gali būti taikomas toje byloje ir kurio atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tyrimas yra priskirtas Konstitucinio Teismo jurisdikcijai <...>, turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtą specializuotą teismą ir prašyti, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai“; „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus; iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims“; „minėti reikalavimai dėl teismų sprendimų argumentavimo taikytini ir bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų sprendimams kreiptis arba (nors to prašo kuri nors teismo nagrinėjamos bylos šalis) nesikreipti į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai“.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatuota, kad „baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus, suprantamas jau tada, kai nagrinėjamu klausimu yra priimamas ir viešai paskelbiamas sprendimas iš esmės, o ne būti toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas“. Šis reikalavimas taikytinas ir teismų nutartims, kuriomis yra patenkinamas teismo nagrinėjamos bylos šalių prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, arba atsisakoma tokį prašymą patenkinti.

10. Ginčydamas CPK 4 straipsnio atitiktį Konstitucijai, pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas (persakydamas Neringos savivaldybės, kuri yra atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, argumentus) teigia, kad pagal šį straipsnį teismai, taikydami teisę, privalo atsižvelgti tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje nustatyta: „Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.“

Taigi CPK 4 straipsnyje nėra žodžio „tik“, t. y. to žodžio, kuris Neringos savivaldybės – atsakovės Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą, argumentuose (persakomuose pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) yra itin svarbus, esminis.

Vadinasi, prašymas ištirti CPK 4 straipsnio atitiktį Konstitucijai yra grindžiamas nuostata, kad ginčijamas teisinis reguliavimas šiame straipsnyje yra įtvirtintas ne eksplicitiškai, bet implicitiškai. Kitaip tariant, minėtas prašymas yra grindžiamas atitinkamu CPK 4 straipsnio aiškinimu, kad pagal šį straipsnį teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus ir neturi pareigos atsižvelgti į tuos teismų sprendimus (nutartis), kurie yra paskelbti ne kasacine tvarka. Tačiau pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašyme nėra pateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų būtent tokį šio straipsnio aiškinimą.

11. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas, prašydamas ištirti CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio 1, 2 dalių, 350 straipsnio 1, 2 dalių atitiktį Konstitucijai, nepaaiškino, kurio teismo (ar teismų) ir kokiu (ar kokiais) sprendimu (ar sprendimais) jis turėtų vadovautis nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jo prašomos ištirti CPK nuostatos to neleidžia padaryti, taip pat kodėl ir kaip konkrečiai jos to padaryti neleidžia.

Taigi iš pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymo neaišku, kokia yra ta teisinė situacija, kurioje šis teismas, kaip žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atitinkamoje civilinėje byloje, dėl CPK 4 straipsnyje, 346 straipsnio 1,2 dalyse, 350 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo negali vadovautis jį saistančiu aukštesnės instancijos teismo (ar teismų) precedentu (ar precedentais) ir šitaip nepažeisti jurisprudencijos tęstinumo imperatyvo, užtikrinti, kad jo sprendimas toje byloje atitiks bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) reikalavimą. Taigi neaišku ir tai, kaip prašomi ištirti CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 1, 2 dalys, 350 straipsnio 1, 2 dalys neleidžia minėtam teismui vadovautis jo nurodytomis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo doktrininėmis nuostatomis.

12. Konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymo nematyti, ar jis (jo nagrinėjamoje byloje) turi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti CPK 4 straipsnio, 346 straipsnio 1, 2 dalių, 350 straipsnio 1, 2 dalių atitiktį Konstitucijai.

13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 1, 2 dalys, 350 straipsnio 1, 2 dalys (pasak pareiškėjo, 2006 m. rugsėjo 11 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktų, 3 dalies 1 punkto, 5 dalies, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 2 punkto, 4 dalies reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį grąžintinas pareiškėjui.

Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, 25 straipsnio 2 dalimi, 66, 67 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 70 straipsniu,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia: