I
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas inter alia prašo ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nustatyta: „Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.“
3. Konstitucinis Teismas viešame Teismo posėdyje 2007 m. gegužės 8 d. išnagrinėjo bylą Nr. 7/04-8/04 pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, ar šio įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalys neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsniui, Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalims, 53 straipsnio 1 daliai, ir 2007 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija) 1, 2 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) (Žin., 2000, Nr. 85-2566) buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo oficialiai paskelbtas 2007 m. gegužės 17 d. (2007, Nr. 54-2097) ir nuo tos dienos galioja.
4. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), kurios atitiktimi Konstitucijai abejoja pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, atitikties Konstitucijai klausimas yra išspręstas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime.
5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
II
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat prašo ištirti, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) neprieštarauja inter alia Konstitucijos 29 straipsniui, Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.
2. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 15 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta:, Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurių medžiagoje yra įslaptintos informacijos, įtariamasis (kaltinamasis) ir įtariamojo (kaltinamojo) gynėjai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija, išskyrus nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę padedančius nustatyti duomenis.“
Akivaizdu, kad šioje dalyje (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) yra reguliuojami santykiai, atsirandantys atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, t. y. baudžiamojo proceso santykiai, o ne santykiai, atsirandantys nagrinėjant administracinę bylą, t. y. ne administracinio proceso santykiai.
3. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija), grindžiamas tuo, kad, jo teigimu, pagal šią dalį įtariamasis (kaltinamasis) ir jo gynėjai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija tada, kai atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjama baudžiamoji byla, kurios medžiagoje yra įslaptintos informacijos, tačiau toks teisinis reguliavimas nesuteikia teisės su bylos medžiagoje esančia įslaptinta informacija susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams; pareiškėjo teigimu, ginčijamas teisinis reguliavimas be išimčių neleidžia administracinės bylos proceso dalyviams susipažinti su įslaptinta informacija net tada, kai administraciniame teisme yra nagrinėjama asmens administracinė byla ir joje įrodymais pripažįstama bei vertinama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija. Pareiškėjo nuomone, dėl to toks asmuo atsiduria nelygiateisėje padėtyje, palyginti su kita ginčo šalimi, kuriai valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija yra žinoma ir prieinama; pareiškėjo manymu, toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.
Taigi pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčija ne tai, kas yra eksplicitiškai nustatyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija), bet tai, kas joje, jo teigimu, nėra nustatyta, tačiau, jo nuomone, turėtų būti nustatyta.
4. Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, argumentuodamas savo prašymą ištirti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalies (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, teigia ne tik tai, kad, jo aiškinimu, šioje dalyje nustatytas teisinis reguliavimas be išimčių neleidžia administracinės bylos proceso dalyviams susipažinti su įslaptinta informacija net tada, kai administraciniame teisme yra nagrinėjama asmens administracinė byla ir joje įrodymais pripažįstama bei vertinama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija, bet ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalys (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) administracinio proceso dalyviams „iš esmės suteikia teisę susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais, sudarančiais valstybės ir tarnybos paslaptis“.
Be to, suabejojęs, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai dėl to, kad, pareiškėjo aiškinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas be išimčių neleidžia administracinės bylos proceso dalyviams susipažinti su įslaptinta informacija net tada, kai administraciniame teisme yra nagrinėjama asmens administracinė byla ir joje įrodymais pripažįstama bei vertinama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija, pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo ištirti ir tai, ar Konstitucijai neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, taigi nėra nustatyta absoliutaus draudimo kaip įrodymus administracinėje byloje naudoti ir tokius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius faktinius duomenis, kurie nėra išslaptinti (šiame kontekste paminėtina, kad, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos, o bylą nagrinėjančiam teismui visada kyla ypatinga atsakomybė, kai jis sprendžia, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymu toje byloje).
Taigi pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ištirti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalies (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai argumentai yra nenuoseklūs, prieštaringi: viena vertus, vadovaujamasi nuostata, kad viename (Valstybės ir tarnybos paslapčių) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia asmeniui įgyvendinti savo teisių, kita vertus, sutinkama, kad tos teisės gali būti įgyvendintos pagal kitą (Administracinių bylų teisenos) įstatymą.
5. Sprendžiant, ar pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas nurodyta apimtimi gali būti priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, buvo priimta nagrinėjant ne baudžiamąją, bet administracinę bylą.
6. Taigi pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tokios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalies (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) nuostatos, kurios jo nagrinėjamoje byloje neturi būti taikomos.
7. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.
Vadinasi, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
Taigi pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
9. Be to, jeigu teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (taigi neturėdamas locus standi), atsižvelgiant į visą tokį prašymą pagrindžiančių argumentų visumą spręstina, ar pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvai yra teisiniai.
10. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ištirti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalies (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai argumentai yra nenuoseklūs, prieštaringi: viena vertus, remiamasi nuostata, kad viename (Valstybės ir tarnybos paslapčių) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia asmeniui įgyvendinti savo teisių, kita vertus, sutinkama, kad tos teisės gali būti įgyvendintos pagal kitą (Administracinių bylų teisenos) įstatymą.
Tokie kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvai, nepaisant teisinės terminijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad į Konstitucinį Teismą pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo kreiptasi akivaizdžiai neturint locus standi, negali būti pripažįstami teisiniais.
11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.
III
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti ir tai, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) neprieštarauja inter alia Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalims (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 53 straipsnio 1 daliai (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija).
2. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui ir kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pagal kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui) tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti atitinkamą pareiškėjo prašymą.
Tai, beje, konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 3 d. sprendimuose „Dėl prašymo (Nr. 1B-05) ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, ar šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 bei 2 dalims ir 53 straipsnio 1 daliai“ ir „Dėl prašymo (Nr. 1B-06) ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, ar šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 bei 2 dalims ir 53 straipsnio 1 daliai“, kuriais buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 1B-05/2004 ir 1B-06/2004 ta apimtimi, kuria Konstitucinio Teismo buvo prašoma ištirti, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalys neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalims, 53 straipsnio 1 daliai.
3. Paminėtina, kad tuose (Nr. 1B-05/2004, 1B-06/2004) prašymuose Konstitucinio Teismo buvo prašoma ištirti to paties, tik ankstesnės redakcijos įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) straipsnio dalių atitiktį toms pačioms kito įstatymo (būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo) straipsnių dalims, kurias pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo šiame (Nr. 1B-24/2007) prašyme (dėl kurio priėmimo nagrinėti Konstituciniame Teisme dabar yra sprendžiama).
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ta apimtimi, kuria prašoma ištirti, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalims (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 53 straipsnio 1 daliai (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, ar Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalims (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 53 straipsnio 1 daliai (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija).
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Urbaitis
