Dėl teisenos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 "Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga" 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), nutraukimo

1.1. Pareiškėjas neginčija, kad J. Borisovas prieš Respublikos Prezidentui jį apdovanojant Dariaus ir Girėno medaliu Lietuvos aviacijai yra skyręs lėšų ar kitaip rėmęs Lietuvos aviacijos sportą.

1.2. Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas buvo neaiškus, todėl neatitiko Konstitucijos, nes Įstatyme nebuvo nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokie nuopelnai Lietuvos aviacijai laikytini ypač dideliais, kad už juos būtų galima asmenį apdovanoti Dariaus ir Girėno medaliu. Šiuo atžvilgiu Įstatymas buvo ydingas. Apskritai apdovanojant asmenis valstybės apdovanojimais „yra chaosas“, jais apdovanojami „kas tik nori“; Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia valstybės apdovanojimų skyrimo praktika, kad yra apdovanojami ne „nusipelnę žmonės“, bet daugiausia „reikalingi žmonės“. Tačiau kad asmuo būtų apdovanotas valstybės apdovanojimu, nepakanka vien to, kad jis būtų kam nors suteikęs (tegul ir didelę) finansinę ar materialinę paramą.

1.3. Formaliai, remiantis vien teisiniais kriterijais, J. Borisovo apdovanojimas Dariaus ir Girėno medaliu galbūt ir buvo „teisingas“, bet, vertinant platesniame kontekste, jis buvo abejotinas moraliniu bei politiniu atžvilgiais. Šitoks minėto apdovanojimo vertinimas yra grindžiamas inter alia tuo, kad Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada), kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmais suteikus J. Borisovui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę (2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“) buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija. Pasak pareiškėjo atstovų, jeigu tokia išvada nebūtų buvusi pateikta, Seimo nariams (taip pat ir pareiškėjo atstovams) galbūt nebūtų kilę abejonių dėl J. Borisovo lojalumo Lietuvos valstybei, taip pat dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir Įstatymo 128 straipsniui.

1.4. J. Borisovas visuomenėje yra vertinamas „kaip ypatingai dideles grėsmes keliantis mūsų valstybei“ ir „neturi reputacijos“, manoma, kad jis „yra susikompromitavęs“, nes (gindamas ne Lietuvos, o Rusijos interesus) „darė didžiulį spaudimą <...> Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“. J. Borisovas nebuvo ir nėra lojalus Lietuvos Respublikai. Tai rodo ir jo vadovaujamai UAB aviacijos kompanijai „Avia Baltika“ buvusios iškeltos baudžiamosios bylos, į kurias Respublikos Prezidentas V. Adamkus, apdovanodamas šį asmenį Dariaus ir Girėno medaliu, neatsižvelgė. Taip pat Respublikos Prezidentas neatsižvelgė į „kitus faktus“. Pareiškėjo atstovai negalėjo patikslinti, kokie yra tie „kiti faktai“, į kuriuos, jų manymu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus, spręsdamas dėl minėto valstybės apdovanojimo skyrimo J. Borisovui, turėjo atsižvelgti, bet neatsižvelgė.

1.5. J. Borisovo apdovanojimas Dariaus ir Girėno medaliu, pasak pareiškėjo atstovų, „iš tiesų buvo politinis klausimas“, ir jie tai galėtų įrodyti. Apdovanojant J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija. Šitoks vertinimas grindžiamas inter alia tuo, kad, pasak pareiškėjo atstovų, „yra kalbų“, esą J. Borisovo vadovaujama įmonė yra pervedusi nemažai pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą ir esą minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas ne už paramą Lietuvos aviacijai, bet už paramą Y Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose. Tad Respublikos Prezidentas V. Adamkus, apdovanojęs J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu, turėtų būti pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją.

3.1. Įstatyme (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 128 straipsnio nebuvo; Dariaus ir Girėno medalis šiame įstatyme nebuvo numatytas, jis nebuvo numatytas ir kituose tuo metu galiojusiuose įstatymuose.

3.2. Įstatymas buvo keičiamas ir papildomas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“. Pagal šio įstatymo II straipsnio 6 punktą Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 123 straipsnis (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) tapo 128 straipsniu (1991 m. gruodžio 18 d. redakcija). Įstatymu „Dėl Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“ Dariaus ir Girėno medalis nebuvo įsteigtas.

3.3. Seimas 1993 m. liepos 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Dariaus ir Girėno medalio įsteigimo bei Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“, kurio I straipsniu buvo įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis, o II straipsnio 6 punktu Įstatymas (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. priimtu įstatymu „Dėl Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“) buvo papildytas XX skyriumi „Dariaus ir Girėno medalio statutas“. Šio skyriaus 128 straipsnis buvo išdėstytas taip: „Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos aviacijai.“

3.4. Įstatymas (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo keičiamas ir (arba) papildomas Seimo 1997 m. liepos 3 d. priimtu Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymu, Seimo 1998 m. lapkričio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymu, Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymu, tačiau jo 128 straipsnis (1993 m. liepos 1 d. redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo.

3.5. Seimas 2002 m. birželio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą. Jo 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja Respublikos Prezidentui patvirtinus valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų etalonus (1 punktas), valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimo tvarką (2 punktas), Valstybės apdovanojimų tarybos nuostatus (3 punktas), Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatus (4 punktas).

Respublikos Prezidentas 2003 m. sausio 16 d. dekreto Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“ 1 straipsniu patvirtino Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektus, brėžinius ir etalonus (1 punktas), Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisykles (2 punktas), Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatus (3 punktas), Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatus (4 punktas). Minėto Respublikos Prezidento dekreto 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Šiame kontekste paminėtina, kad Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekretas Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“ „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2003 m. sausio 24 d.

Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi konstitucinis principas, kad teisė negali būti nevieša. Taigi, atsižvelgus į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas), taigi ir Respublikos Prezidento dekretus. Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų.

Atsižvelgiant į Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad galioja tik paskelbti įstatymai, į tai, kad, vadovaujantis bendruoju teisės principu (įtvirtintu ir Konstitucijoje) lex retro non agit, teisės aktų galia turi būti nukreipta tik į ateitį (išskyrus atvejus, kuriuos leidžia bendrasis teisės principas lex lex beningnior retro agit), konstatuotina, kad Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekreto Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“ (ir juo patvirtintų teisės aktų – šio dekreto sudedamųjų dalių) nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik nuo 2003 m. sausio 24 d., kai šis Respublikos Prezidento dekretas buvo oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“.

Taigi ir Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik 2003 m. sausio 24 d. ir jos negalėjo būti taikomos jokiems santykiams, atsiradusiems iki tos datos.

Paminėtina ir tai, kad, kaip savo 2003 m. spalio 29 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Vyriausybė savo nutarimais negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo arba jo galios netekimo laikas priklausytų nuo kito subjekto išleisto žemesnės galios teisės akto įsigaliojimo. Ši Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarime suformuluota doktrininė nuostata aiškintina kaip išreiškianti bendrą konstitucinį imperatyvą, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo ir pan. Tad ir įstatymo įsigaliojimo laikas neturi ir negali būti padarytas priklausomas nuo Respublikos Prezidento dekreto – žemesnės galios teisės akto išleidimo ir įsigaliojimo.

Kartu pažymėtina, kad nei Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekreto Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“, nei Valstybės apdovanojimų įstatymo priėmimo, oficialaus paskelbimo bei įsigaliojimo laikas, nei šių teisės aktų taikymo pradžios data, nei kitos su tuo susijusios aplinkybės nėra ginčo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

3.6. Įsigaliojus Valstybės apdovanojimų įstatymui Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) neteko galios (Valstybės apdovanojimų įstatymo 44 straipsnis).

3.7. Pagal Valstybės apdovanojimų įstatymo 4 straipsnį valstybės apdovanojimai yra Respublikos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai (išvardyti būtent šiame straipsnyje). Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja ne Respublikos Prezidentas – šiuo medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras (Valstybės apdovanojimų įstatymo 43 straipsnis). Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Dariaus ir Girėno medalis nėra valstybės apdovanojimas. Ši nuostata negali būti taikoma apdovanojimams Dariaus ir Girėno medaliu, paskirtiems pagal iki Valstybės apdovanojimų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

3.1. Antai pareiškėjas (jo atstovai) teigia, kad Respublikos Prezidentas neatsižvelgė, nors esą privalėjo atsižvelgti, į šiuos faktus, įvykusius po to, kai 2001 m. birželio 14 d. buvo išleistas Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo inter alia J. Borisovas buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (ir atitinkamus teisės aktus, išleistus vėliau nei ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas):

– baudžiamąsias bylas, pasak pareiškėjo (ir jo atstovų), dėl J. Borisovo vadovaujamos UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklos, iškeltas „2002 m. kovo 22 d. ir 2002 m. lapkričio 4 d.“;

– Respublikos Prezidento R. Pakso 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo J. Borisovui buvo išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, ir Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvadą („Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), kad Respublikos Prezidento R. Pakso veiksmais suteikus J. Borisovui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus, jeigu ši Konstitucinio Teismo išvada nebūtų buvusi pateikta, Seimo nariams (taip pat ir pareiškėjo atstovams) galbūt nebūtų kilę abejonių dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir Įstatymo 128 straipsniui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2003 m. lapkričio 27 d., taigi dar iki minėtos Konstitucinio Teismo išvados pateikimo.

3.2. Pareiškėjo teigimu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus, spręsdamas dėl J. Borisovo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu, turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad, pasak pareiškėjo, dėl J. Borisovo vadovaujamos UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklos 2002 m. kovo 22 d. ir 2002 m. lapkričio 4 d. (t. y. jau po to, kai J. Borisovas ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu) buvo iškeltos baudžiamosios bylos, bet ir į „kitus faktus“, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas (jo atstovai), Konstituciniam Teismui pasiūlius, nepaaiškino, kokie yra tie „kiti faktai“, taip pat nepateikė įrodymų, kad Respublikos Prezidentas žinojo apie J. Borisovo ar jo vadovaujamos įmonės buvimą „teisėsaugos pareigūnų akiratyje“.

3.3. Pareiškėjo (jo atstovų) nuomone, jeigu į šias aplinkybes, inter alia minėtus „kitus faktus“, Respublikos Prezidentas būtų atsižvelgęs, valstybės apdovanojimas J. Borisovui, kaip Lietuvos Respublikai nelojaliam asmeniui, nebūtų buvęs skirtas. Tačiau, kadangi J. Borisovas ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu vis dėlto buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, pareiškėjas (jo atstovai) daro prielaidą, kad minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas už paramą V. Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose. Tokia prielaida yra grindžiama tuo, kad, pasak pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus, „yra kalbų“, esą J. Borisovo vadovaujama UAB aviacijos kompanija „Avia Baltika“ yra pervedusi nemažai pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą.

Todėl, pareiškėjo (jo atstovų) teigimu, Respublikos Prezidentas V Adamkus, apdovanojęs J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu, turėtų būti pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas (jo atstovai) nepateikė jokių įrodymų, kad J. Borisovo vadovaujama įmonė yra pervedusi kiek nors pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą ar kad minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas už paramą V. Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose, ar kad apskritai J. Borisovas rėmė Y Adamkų.

3.4. Visi čia suminėti pareiškėjo (jo atstovų) argumentai (prielaidos), ypač atsižvelgiant į tai, kad nepateikiami įrodymai, vertintini kritiškai.

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 34 straipsnį kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi pateikti įrodymus, įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi keldamas savo reikalavimus.