Dėl pareiškėjo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai"

1. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr. 29/04 pagal pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį, taip pat kad delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų, ir Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metam išleistas obligacijas, normą, taip pat kad finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip 10 punktų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2006 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimas).

2. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu inter alia pripažinta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalis:

– ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį, neprieštaravo Konstitucijai (rezoliucinės dalies 1 punktas);

– ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (rezoliucinės dalies 2 punktas).

3. Pareiškėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio (1998 m. vasario 19 d. redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ šiais aspektais:

– ar pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalį apskaičiuoti delspinigiai turi būti apskritai panaikinti, ar perskaičiuoti taikant kitą dydį; jeigu jie turi būti perskaičiuoti taikant kitą dydį, koks delspinigių dydis turėtų būti taikomas už atitinkamą laikotarpį;

– iki kurios datos – 2004 m. balandžio 30 d. ar 2004 m. birželio 30 d. (įskaitytinai) – turėtų būti perskaičiuojami (arba neskaičiuojami) delspinigiai.

4. Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. spalio 19 d.

1. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalis viena apimtimi buvo pripažinta prieštaraujančia, o kita – neprieštaraujančia Konstitucijai. Būtent, prieštaraujančia Konstitucijai ši dalis buvo pripažinta ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, o neprieštaraujančia Konstitucijai – ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį.

Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pateikusiam pareiškėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai neaišku, ar, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalį apskaičiuoti delspinigiai turi būti apskritai panaikinti, ar perskaičiuoti taikant kitą dydį.

Prašyme taip pat pažymima, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturi įgaliojimų nustatyti delspinigių dydį. Todėl prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pateikusiam pareiškėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai neaišku, koks delspinigių dydis, jeigu jie turi būti perskaičiuoti taikant kitą dydį, turėtų būti taikomas „už šį laikotarpį“.

2. Finansų ministras delspinigių dydį 2004 m. II ketvirčiui nustatė vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalimi, kuri, pasak prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pateikusio pareiškėjo – Valstybinės mokesčių inspekcijos, galiojo iki 2004 m. birželio 30 d. (įskaitytinai). Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalis, pagal kurią finansų ministras savo nuožiūra, neviršydamas nustatytos 10 punktų ribos, sprendė, kiek punktų padidinti palūkanų normą, galiojo iki 2004 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai). Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pateikusio pareiškėjo – Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, vykdant Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, delspinigiai turėtų būti perskaičiuojami (arba neskaičiuojami) iki 2004 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), tačiau ji vis dėlto klausia, iki kurios datos – 2004 m. balandžio 30 d. ar 2004 m. birželio 30 d. (įskaitytinai) – turėtų būti perskaičiuojami (arba neskaičiuojami) delspinigiai.

Konstitucinis Teismas

1.1. Aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus oficialiai aiškinti ir kitus savo baigiamuosius aktus, inter alia išvadas (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimas).

1.2. Konstitucinis Teismas savo nutarimą oficialiai aiškina pagal byloje dalyvavusių asmenų, kitų institucijų ir asmenų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva (Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalis).

1.3. Konstitucinio Teismo nutarimas yra išsiunčiamas Konstitucinio Teismo teisėjams, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui (Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas būtų išsiųstas kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams (Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis).

1.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 14 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas aiškinamas subjektų, nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, prašymu, taip pat Konstitucinio Teismo iniciatyva. Šio punkto antrojoje pastraipoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas taip pat aiškinamas tų subjektų, kuriems Konstitucinio Teismo nutarimas buvo išsiųstas nurodant, kad tai daroma vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, prašymu; nurodymą išsiųsti Konstitucinio Teismo nutarimą vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi Konstitucinio Teismo pirmininkas duoda išleisdamas įsakymą. Kitų subjektų prašymu Konstitucinis Teismas savo nutarimų neaiškina (Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 14 punkto trečioji pastraipa).