Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių patvirtinimo

1.1. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą;

1.2. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemones.

1. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa (toliau – Visuomenės švietimo programa) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 112-4273). Numatytos Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonės.

2. Rengiant Visuomenės švietimo programą ir jos įgyvendinimo priemones, atsižvelgta į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos patariamojo komiteto intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimais išvadas apie visuomenės švietimo svarbą stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemą, priimtas 2006 m. gegužės 15 d. Ženevoje, taip pat į Europos Bendrijų Komisijos 2006 m. pažangos ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas valstybėms narėms apie intelektinės nuosavybės apsaugos reikšmę įgyvendinant Lisabonos strategiją.

3. 2006 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 116-4400). Priėmus šį įstatymą, į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos naujausių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: 2001 m. rugsėjo 27 d. direktyvos 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai ir 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Todėl šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125; 2006, Nr. 116-4400) yra visiškai suderintas su Europos Sąjungos teise. Tai turėtų sudaryti geresnes sąlygas Lietuvai įsijungti į Europos Bendrijos vidaus rinką.

4. Suderinus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą su Direktyva dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai, autoriai ir jų teisių paveldėtojai turi neatšaukiamą teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą, kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus. Šių teisės normų sėkmingas įgyvendinimas turėtų užtikrinti autorių ir meno rinkos dalyvių interesų pusiausvyrą.

5. Įgyvendinus Lietuvos nacionalinėje teisėje Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos nuostatas (Autorių teisių ir gretutinių teisių Įstatymo VI skyriaus naujoji redakcija), sudarytos sąlygos ginant pažeistas autorių teises ir gretutines teises taikyti efektyvesnius civilinius teisų gynimo būdus ir priemones.

6. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi tinkamas tarptautinių šios srities teisės normų taikymas. Todėl deramas dėmesys turi būti skiriamas tarptautinių vyriausybinių organizacijų veiklai koordinuojant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Lietuvos narystė Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO) reikalauja aktyviai dalyvauti šios tarptautinės vyriausybinės organizacijos programose, skirtose tobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių tarptautinį reglamentavimą ir įgyvendinimą. PINO Autorių teisių ir gretutinių teisių komiteto 2007 metų programoje numatyta toliau svarstyti Transliuojančiųjų organizacijų teisių sutarties projektą ir Atlikėjų teisių į audiovizualinius atlikimo įrašus sutarties projektą. 2007 metų pabaigoje PINO ketina surengti Diplomatinę konferenciją, kuri turėtų priimti Transliuojančiųjų organizacijų teisių sutartį. Pastaruoju metu didelį dėmesį PINO skiria teisių gynimo klausimams, skatina tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą šioje srityje. Teisių piratavimo problemas PINO siūlo spręsti ne tik taikant teisių gynimo priemones, bet ir ekonominius bei edukacinius projektus.

7. Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimui didelę reikšmę turi efektyviai veikianti kolektyvinio teisių administravimo sistema. Lietuvoje šiuo metu veikia šios autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos (toliau – kolektyvinio teisių administravimo asociacijos): Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), Lietuvos gretutinių teisių agentūra (AGATA) ir Šiaurės šalių autorių teisių biuro filialas „NCB Lietuva“. Teisių turėtojai, kurių teises kolektyviai įgyvendina autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, turi stipresnes derybines pozicijas. Tokių asociacijų veikla svarbi ir verslo įmonėms, nes sudaro sąlygas įgyvendinti „vieno langelio“ principą įsigyjant kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo licencijas.

8. Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas (IIPA) kasmet rengia pranešimą apie intelektinės nuosavybės teisių gynimą įvairiose pasaulio šalyse. IIPA 2006 metų pranešime Lietuvą pasiūlė palikti stebimų valstybių sąraše (Watch list – anglų kalba). Į šį sąrašą paprastai įtraukiamos valstybės, IIPA nuomone, neskiriančios pakankamo dėmesio intelektinės nuosavybės teisių gynimui. Nepaisant to, kad IIPA išvadose pabrėžiama, kad Lietuva padarė didelę pažangą reglamentuodama intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kartu atkreipiamas dėmesys, kad šioje srityje būtina taikyti efektyvesnes teisių gynimo priemones. Be to, skaitmeninių technologijų įtaka kūrinių išraiškos ir naudojimo būdams kelia naujus reikalavimus ne tik teisiniam intelektinės nuosavybės reglamentavimui, bet ir teisių įgyvendinimo bei gynimo sistemos tobulinimui, teisėsaugos institucijų darbuotojų kvalifikacijai.

9. Siekiant įvertinti intelektinės nuosavybės reikšmę Lietuvos ekonomikai, Kultūros ministerijos iniciatyva 2005 metais buvo atliktas tyrimas „Pramonės, susijusios su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, ekonominė svarba Lietuvoje“. Atliekant tyrimą buvo naudojamos PINO parengtos metodinės vertinimo rekomendacijos. Tyrimas parodė, kad su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis susijusios ūkinės veiklos sektorius Lietuvoje yra labai reikšmingas (suminis rodiklis – 4,35 %). Ši reikšmė akivaizdi, palyginti su tokių Lietuvos ekonomikai svarbių veiklos sričių kaip transporto, statybų ir finansinių konsultacijų veikla rodikliais. Palyginti su kitų ES šalių analogiškais rodikliais, Lietuva yra pasiekusi Europos Bendrijos vidurkį. Tačiau, kaip matyti iš žiniasklaidoje pateikiamų nuomonių ir diskusijų, didesnė visuomenės dalis (įskaitant smulkaus ir vidutinio verslo atstovus) kol kas nelinkusi deramai vertinti intelektinės nuosavybės teisių svarbos valstybės ekonomikos plėtrai. Todėl teisių turėtojų ir teisių naudotojų interesų derinimas turėtų tapti prioritetu įgyvendinant autorių teises ir gretutines teises.

10. Vykdydama Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, Kultūros ministerija visuomet skyrė didelį dėmesį visuomenės švietimui intelektinės nuosavybės klausimais. 2000–2003 metais Kultūros ministerija įgyvendino Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos ir jos įgyvendinimo 2000–2003 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 84-2552), ir Europos Sąjungos PHARE programos projektą „Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo sistemos stiprinimas“. Minėtos strategijos pagrindu pradėtą visuomenės švietimo veiklą Kultūros ministerija toliau plėtojo 2004–2005 metais, įgyvendindama Visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą ir PHARE programos projektą „Techninė pagalba Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai įgyvendinant visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą“. Sudėtingi šios srities teisiniai santykiai ir naujų technologijų iššūkiai kelia naujus reikalavimus visuomenės švietimui.

11. Šios Visuomenės švietimo programos tikslas yra toliau plėtoti Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos pagrindu pradėtą visuomenės švietimo veiklą ugdant Lietuvos žmonių savimonę ir pagarbą intelektinės veiklos rezultatams bei jų kūrėjų teisių apsaugai, skatinant kūrybinę veiklą Lietuvoje ir teisėtą šios veiklos rezultatų sklaidą.

12. Šiam tikslui įgyvendinti numatomi šie Visuomenės švietimo programos uždaviniai:

13. Įgyvendinus Visuomenės švietimo programą, bus:

14. Visuomenės švietimo programos priemonių įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek:

15. Visuomenės švietimo programa įgyvendinama valstybės biudžeto lėšomis, kurios numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymo projektą.

______________