Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo

1.1. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą;

1.2. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos 2013 metų įgyvendinimo priemones.

Punkto pakeitimai:

Nr. ĮV-290, 2011-04-08, Žin., 2011, Nr. 45-2122 (2011-04-13), i. k. 1112080ISAK00ĮV-290

Nr. ĮV-282, 2012-04-20, Žin., 2012, Nr. 49-2421 (2012-04-26), i. k. 1122080ISAK00ĮV-282

Nr. ĮV-654, 2013-09-18, Žin., 2013, Nr. 104-5111 (2013-10-03), i. k. 1132080ISAK00ĮV-654

3.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. ĮV-65 „Dėl Visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2004–2005 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 47-1559);

3.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. ĮV-706 „Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 19-723);

3.3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. ĮV-458 „Dėl kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-706 „Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 110-4210).

1. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa (toliau – Visuomenės švietimo programa) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 33-1268).

2. Visuomenės švietimo programa parengta atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos 2010 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje 2010/C56/01, taip pat į Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. išvadas dėl kūrinių internete ir kovos su piratavimu skaitmeninėje erdvėje, kuriose akcentuojama visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais svarba. Edukacinių projektų svarbą nuolat pabrėžia ir Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO).

3. Teisinis autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimas Lietuvoje atitinka tarptautinius bei Europos Sąjungos standartus: Lietuva yra prisijungusi prie visų svarbiausių tarptautinių sutarčių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje (Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žin., 1995, Nr. 40-988); Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Žin., 1999, Nr. 11-249); Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Žin., 1999, Nr. 82-2416); Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (Žin., 2000, Nr. 95-2970); Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (Žin., 2001, Nr. 32-1060)), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125) yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

4. Lietuvoje sėkmingai ir efektyviai veikia kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo sistema. Kolektyvinio teisių administravimo veiklą Lietuvoje vykdo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Šiaurės šalių autorių teisių biuro filialas „NCB Lietuva“ bei audiovizualinių kūrinių gamintojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija AGICOA (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos). Kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina savo atstovaujamų subjektų teisę gauti atlyginimą už jų kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešą panaudojimą, padeda sustiprinti teisių turėtojų derybines pozicijas santykiuose su kūrinių ir gretutinių teisių naudotojais. Tokių organizacijų veikla svarbi ir naudotojams (verslo įmonėms, kitiems subjektams), nes sudaro sąlygas įgyvendinti „vieno langelio“ principą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo licencijoms įsigyti. Visgi kolektyvinio administravimo asociacijoms Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, būdingas negatyvus įvaizdis visuomenėje: populiarūs kaltinimai veiklos neskaidrumu, nepakankamu efektyvumu, valstybinės priežiūros trūkumu. Tam didžiulės įtakos turi nepakankamas visuomenės sąmoningumas intelektinės nuosavybės teisių atžvilgiu ir beatodairiškas naudotojų interesų protegavimas viešojoje erdvėje.

5. Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas (IIPA) kasmet rengia pranešimą apie intelektinės nuosavybės teisių gynimą įvairiose pasaulio šalyse (Special 301 Report) ir suformuoja stebimų valstybių sąrašą (Watch list), į kurį paprastai įtraukiamos valstybės, IIPA nuomone, neskiriančios pakankamo dėmesio intelektinės nuosavybės teisių gynimui. 2002–2008 metais Lietuva buvo minima šiame sąraše. 2008 m. IIPA įvertino pažangą, kurią Lietuva padarė reglamentuodama intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, įgyvendindama efektyvesnes teisių gynimo priemones bei vykdydama tęstinį visuomenės švietimą intelektinės nuosavybės teisų klausimais. Ypač palankiai įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimai (Žin., 2009, Nr. 87-3663), kuriais diferencijuota ir sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų neteisėtą panaudojimą komerciniais tikslais bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) straipsnio pakeitimai (Žin., 2009, Nr. 89-3805), kuriais numatyta administracinė atsakomybė už kūrinių ir gretutinių teisių objektų neteisėtą panaudojimą nekomerciniais tikslais). Dėl padarytos pažangos 2009 m. Lietuva buvo išbraukta iš minėto stebimų valstybių sąrašo. Visgi intelektinės nuosavybės piratavimo lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas, todėl būtina imtis priemonių užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos efektyvumą: tinkamai reaguoti į skaitmeninių technologijų įtaką kūrinių išraiškos ir naudojimo būdams, nenumaldomai didėjančias galimybes be apribojimų ir finansinių sąnaudų naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus įvairiausioms reikmėms pačiais patogiausiais būdais.

6. Į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą vis dar yra nukreiptas didžiulis Europos Sąjungos institucijų dėmesys. Europos Sąjunga nepaliaujamai skelbia apie būtinybę užtikrinti aukšto lygio autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą vidaus rinkoje. Pats naujausias Europos Sąjungos dokumentas šiais klausimais yra Europos Sąjungos Tarybos 2010 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje 2010/C 56/01 (toliau – Rezoliucija), kurioje:

7. Nepaisant minėtų Europos Sąjungos politikos krypčių ir iniciatyvų, Lietuvoje didesnė dalis visuomenės (įskaitant smulkaus ir vidutiniojo verslo atstovus) kol kas nelinkusi deramai vertinti intelektinės nuosavybės teisių svarbos valstybės ir regiono ekonomikos plėtrai – tai akivaizdu iš žiniasklaidoje dažniausiai pateikiamų nuomonių bei diskusijų.

8. Vykdydama Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, Kultūros ministerija visuomet skyrė didelį dėmesį visuomenės švietimui intelektinės nuosavybės klausimais:

9. Šios Visuomenės švietimo programos tikslas yra toliau plėtoti visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių srityje veiklą, akcentuojant autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo, įgyvendinimo ir gynimo aspektus, aktualius informacinės visuomenės kontekste.

10. Šiam tikslui įgyvendinti numatomi Visuomenės švietimo programos uždaviniai:

11. Numatoma, kad įgyvendinus Visuomenės švietimo programą, bus pasiektas užsibrėžtas tikslas toliau plėtoti visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių srityje veiklą ir įgyvendinti numatomi uždaviniai:

12. Visuomenės švietimo programa įgyvendinama valstybės biudžeto lėšomis iš Kultūros ministerijai skirtų asignavimų, patvirtintų atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.