konstatuoja:
1. Vyriausybė 2002 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“. Šiuo Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Vilniaus rajono miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašas. Pagal jį Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos miško 7 ir 89 kvartalų dalys buvo priskirtos II miškų grupės (Specialios paskirties miškai: B. Rekreaciniai miškai) pogrupiui „Miško parkai“.
2. Vyriausybė 2002 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“. Šio Vyriausybės nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti Akmenės, Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Zarasų rajonų, Druskininkų, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Neringos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybių, Alytaus, Klaipėdos, Palangos, Šiaulių ir Visagino miestų miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai.
3. Vyriausybė 2004 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1681 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ pripažinimo netekusiu galios“.
Minėto Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. minėto nutarimo Nr. 1681 1.1 papunkčiu buvo pakeistas Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ 1 punktas: po žodžio „Vilkaviškio“ buvo įrašytas žodis „Vilniaus“, o prieš žodį „Visagino“ – žodis „Vilniaus“.
Taigi Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ 1 punktas (2004 m. gruodžio 30 d. redakcija) buvo išdėstytas taip: „Patvirtinti Akmenės, Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonų, Druskininkų, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Neringos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybių, Alytaus, Klaipėdos, Palangos, Šiaulių, Vilniaus ir Visagino miestų miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus (pridedama).“
Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1681 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ pripažinimo netekusiu galios“ 1.2 papunkčiu Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ miškų priskyrimo miškų grupėms patvirtinti sąrašai buvo papildyti Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašais.
Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1681 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ pripažinimo netekusiu galios“ 2 punktu Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ buvo pripažintas netekusiu galios.
Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ 1 punktu (2004 m. gruodžio 30 d. redakcija) patvirtintuose miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašuose Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos miško 7 ir 89 kvartalai liko priskirti II miškų grupės (Specialios paskirties miškai: B. Rekreaciniai miškai) pogrupiui „Miško parkai“.
4. Pareiškėjui – Vilniaus rajono apylinkės teismui kilo abejonių, ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, „Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 7 ir 89 miško kvartalai priskirti valstybinės reikšmės miškams“, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai.
Pažymėtina, kad tuo metu, kai pareiškėjas – Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, „Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 7 ir 89 miško kvartalai priskirti valstybinės reikšmės miškams“, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai, ginčijamas Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ jau negaliojo.
5. Pareiškėjas – Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartyje, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, savo abejones dėl Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ nuostatos (pareiškėjo nurodyta apimtimi) prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai grindžia inter alia įvairiomis jo nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis, taip pat ir tokiomis, kurios dar nėra to teismo nustatyti teisiniai faktai, bet yra tik prielaidos.
6. Pareiškėjas – Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartyje, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos miško 7 ir 89 kvartalai priskirti valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 1, 2, 4, 5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai, nepateikė teismo nuomonės dėl Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ nuostatos (pareiškėjo nurodyta apimtimi) prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui teisinių argumentų, t. y. nenurodė, kuo minėtas Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas (pareiškėjo nurodyta apimtimi) konkrečiai prieštarauja būtent Konstitucijos 23 straipsniui – jo 1 dalies nuostatai „nuosavybė neliečiama“, jo 2 dalies nuostatai „nuosavybės teises saugo įstatymai“, jo 3 dalies nuostatai „nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.
Pareiškėjas taip pat nepateikė teisinių argumentų, kuo konkrečiai Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ (pareiškėjo nurodyta apimtimi) prieštarauja pareiškėjo nurodytiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) straipsniams, jų dalims:
– būtent 6 straipsnio 1 daliai, pagal kurią nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, bet ne didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę;
– būtent 6 straipsnio 2 daliai, pagal kurią miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja;
– būtent 6 straipsnio 4 daliai, pagal kurią už mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį;
– būtent 6 straipsnio 5 daliai, pagal kurią piliečių nuosavybės teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus;
– būtent 18 straipsnio 1 daliai, pagal kurią šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
8. Konstitucinis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad „iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus reiškia, kad teismai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tuo, jog įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, o privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais“ ir kad „priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų.“
9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Vilniaus rajono apylinkės teismo prašymas Konstituciniam Teismui neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, neatitinkantis šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendrąja tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, 28, 67, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriumi,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Grąžinti pareiškėjui – Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 7 ir 89 miško kvartalai priskirti valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 9 d. redakcija) 6 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalims ir 18 straipsnio 1 daliai.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Toma Birmontienė
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Ramutė Ruškytė
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Romualdas Kęstutis Ubaitis
