Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi,

t v i r t i n u Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą (pridedama).

Kultūros ministras                                                             Vladimiras Prudnikovas

1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus ir šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ar kultūros paveldo vietovių ribas ir teikiant jas įregistruoti Kultūros vertybių registre (toliau – Registras) bei tikslinant duomenis Registre registruotoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms.

2. Aprašu privalo vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo tarybos), juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys ir teikiantys Vertinimo taryboms reikalingus duomenis, Registro tvarkytojas, registruojantis nekilnojamąsias kultūros vertybes Registre ar keičiantis įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenis, bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą.

3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme apibrėžtas sąvokas.

4. Aprašo nustatyta tvarka vertinami:

5. Objektai ir vietovės registruojami Registre, pagrindus jų kultūrinę reikšmę istoriniu, estetiniu, moksliniu, etniniu ar socialiniu požiūriu (vertėmis):

6. Kultūrinės reikšmės pagrindimui atliekamas objektų ar vietovių vertinimas, kurio metu nustatomos vertingosios savybės, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, apibrėžiamos objekto ar vietovės teritorijos ribos.

7. Vertinami objektai ir vietovės turi atitikti autentiškumo, vientisumo (kompleksiškumo) ir amžiaus cenzo kriterijus.

8. Vertinimo procesą sudaro šie etapai:

9. Objekto, vietovės tyrimai ir analizė atliekami naudojant visą prieinamą informaciją apie objektą ar vietovę: surenkama išsami dokumentinė rašytinė ir ikonografinė medžiaga, atskleidžianti svarbiausius raidos etapus, surenkami anksčiau vykdytų tyrimų, apmatavimų, projektavimo duomenys, kartografinė medžiaga, informacija apie vykdytus statybos ir tvarkybos darbus, atliekama apžiūra ir fiksavimas vietoje, tyrimai, būtini atlikti vadovaujantis kultūros ministro nustatyta tvarka.

10. Amžiaus cenzo nustatymo kriterijai:

11. Objektai ir vietovės, kurie neatitinka Aprašo 10 punkte nustatyto amžiaus cenzo, vertinami, jeigu:

12. Autentiškumo įvertinimas atliekamas vertinant visas išlikusias objekto ar vietovės pirmines dalis ar elementus (savybes) bei istorinėje raidoje įvykusius keitimus ir papildymus, kuriais grindžiama objekto ar vietovės kultūrinė reikšmė. Pagrindiniai autentiškumo nustatymo kriterijai:

13. Objekto ar vietovės vientisumo, t. y. objekto ar vietovės, juos sudarančių savybių (dalių ir elementų) darnios, nepažeistos visumos (kompleksiškumo) vertinimas atliekamas vadovaujantis šiais kriterijais:

14. Objekto ar vietovės fizinės būklės įvertinimu papildomas autentiškumo ir vientisumo įvertinimas, nustatant objekto ar vietovės vertingųjų savybių būklę, pažeidimo mastą ir (ar) naujadarų kiekį, kurie gali daryti neigiamą poveikį (sumažinti, sumenkinti) objekto ar vietovės autentiškumą ir vientisumą.

15. Vietovės ir objekto dalys, kurios nėra autentiškos ir atkurtas objektas gali būti vertinami socialiniame-kultūriniame kontekste, jeigu atkūrimas pagrįstas natūros tyrimais ir (ar) archyviniais, ikonografiniais duomenimis, atsižvelgiant į atkūrimo motyvus ir tikslą bei atkūrimo apimtį, kokybę, mokslinį lygį.

16. Reikšmingumo nustatymas grindžiamas atliktais tyrimais ir analize, nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo, vientisumo ir amžiaus cenzo įvertinimu, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei vientisumą istoriniu, estetiniu, moksliniu, etniniu ar socialiniu požiūriais.

17. Reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, lemiančią vertingųjų savybių pobūdį, objektui ar vietovei nustatomas pagal šiuos kriterijus:

18. Jei objektui ar vietovei nustatomas daugiau negu vienas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis, tokiam objektui ar vietovei taip pat nustatomas svarbiausias reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis.

19. Reikšmingumo nustatymui atliekama lyginamoji analizė, lyginant objektą ar vietovę nacionaliniame, regioniniame ir (ar) vietiniame kontekste su panašiais objektais ar vietovėmis nepriklausomai, ar jos yra inventorizuotos, įrašytos į Registrą, ar ne. Lyginant vertinamas siūlomo registruoti objekto ar vietovės panašumas į kitus objektus ar vietoves, nurodoma, kokiomis savybėmis jie išsiskiria, suformuluojamas objekto ar vietovės reikšmingumo ir reikšmingumo lygmens nustatymo pagrindimas, pateikiama kita informacija, reikalinga atrankai, vykdomai pagal 29 punkte nurodytus kriterijus, atlikti.

20. Atitinkantys amžiaus cenzą ir autentiški archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės ir po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai ar vietovės yra laikomi reikšmingais ir šiems objektams ir vietovėms atranka nevykdoma. Archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės ir po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, nustačius reikšmingumo lygmenis, teikiami įrašyti į Registrą. Kitiems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams turi būti nustatomas reikšmingumas, reikšmingumo lygmenys ir vykdoma jų atranka.

21. Archeologinio tyrimo metodo taikymas objekto ar vietovės vertingųjų savybių atskleidimui nėra pagrindas laikyti, kad šis objektas ar vietovė yra reikšmingumą lemiančio archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio, jeigu vertingosios savybės datuojamos vėliau kaip Aprašo 10.1 papunktyje nurodyta data.

22. Povandeninių tyrimų metodų taikymas objektų ar vietovės vertingųjų savybių atskleidimui nėra pagrindas laikyti, kad šis objektas ar vietovė yra reikšmingumą lemiančio povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio, jeigu vertingosios savybės datuojamos anksčiau kaip Aprašo 10.2 papunktyje nurodyta data.

23. Nevertinami objektai (išskyrus neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esančius kapus ir antkapius), kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra:

24. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), gavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau – Centras) generalinio direktoriaus sprendimą, nurodytą Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte, dėl Registre registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi pateikti atitinkamai Vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo tarybos akto projektą dėl šio objekto teisinės apsaugos panaikinimo arba jo vertingųjų savybių pakeitimo. Vertinimo tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, Departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį informuoja Centrą ir šio objekto valdytoją.

25. Objekto teritorijos ir apsaugos zonos ar vietovės ribos apibrėžiamos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu, jas pagrindžiant atliktais tyrimais ir analize, atsižvelgiant į objekto ar vietovės užimamą plotą, istorines valdos ar teritorijos ribas, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes, vientisumo išsaugojimui ir naudojimui reikalingą plotą.

26. Objektui ar vietovei pagal vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę Lietuvos visuomenei, bendruomenėms ar atskiroms žmonių grupėms nustatomas reikšmingumo lygmuo:

27. Jei nustatoma, kad objekto ar vietovės vertingųjų savybių pobūdis atitinka unikalumo kriterijų, nustatomas nacionalinio reikšmingumo lygmuo ir siūloma objektą ar vietovę skelbti kultūros paminklu.

28. Vertinimo tarybos nustato objektų ar vietovių reikšmingumą ir reikšmingumo lygmenį, ir atlieka atranką įrašymui į Registrą.

29. Atranka vykdoma, kompleksiškai lyginant panašius (pagal vertingųjų savybių pobūdį, gausą, reikšmingumą ir reikšmingumo lygmenį) objektus ar vietoves, nepriklausomai, ar jie yra inventorizuoti, įrašyti į Registrą, ar ne, vadovaujantis šiais kriterijais:

30. Objektų ir vietovių privalo būti atrinkta tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo vertingųjų savybių pobūdžio ar pobūdžių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas, atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinę bazę, finansinius išteklius ir kt.).

31. Už kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija (Departamentas arba savivaldybės administracija), nustačiusi nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės pakeitimą ar gavusi informaciją apie išaiškintas galimai naujas nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes, privalo kreiptis į atitinkamą Vertinimo tarybą ir inicijuoti Akto tikslinimą ir, esant poreikiui, apibrėžtos objekto teritorijos ar apsaugos zonos, ar vietovės ribų tikslinimą.

32. Departamentas metodiškai vadovauja šio Aprašo taikymui, nagrinėja Vertinimo tarybų raštiškus paklausimus ir pasiūlymus.