EUROPOS KONVENCIJOS DĖL EKSTRADICIJOS
ANTRASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS
Strasbūras, 1978 m. kovo 17 d.
Valstybės Europos Tarybos narės, pasirašiusios šį Protokolą,
norėdamos palengvinti Europos konvencijos dėl ekstradicijos, pasirašytos 1977 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje (toliau – Konvencija), taikymą finansinių nusikaltimų srityje;
laikydamosi nuomonės, kad yra pageidautina papildyti Konvenciją kai kuriais kitais aspektais,
susitarė:
I skyrius
1 straipsnis
Konvencijos 2 straipsnio 2 dalis papildoma tokia sąlyga:
„Ši teisė taip pat galioja nusikaltimams, už kuriuos taikomos piniginės sankcijos.“
II skyrius
2 straipsnis
Konvencijos 5 straipsnis pakeičiamas šiomis sąlygomis: „Finansiniai nusikaltimai
1. Pagal Konvencijos nuostatas už nusikaltimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir mainais, susitariančiosios Šalys taiko ekstradiciją tada, kai prašomosios Šalies įstatymai numato tokio pobūdžio nusikaltimą.
2. Negalima atsisakyti taikyti ekstradiciją remiantis tuo, kad prašomosios Šalies įstatymas nenumato tokios pat rūšies mokesčių arba kad jie nereguliuoja mokesčių muitų ir mainų taip, kaip prašančiosios Šalies įstatymai.“
III skyrius
3 straipsnis
Konvencija papildoma šiomis nuostatomis: „Nuosprendžiai „in absentia“
1. Kai susitariančioji Šalis reikalauja iš kitos susitariančiosios Šalies išduoti asmenį, kad įvykdytų nuosprendį ar jį sulaikytų pagal sprendimą, padarytą in absentia, prašomoji Šalis gali atsisakyti jį išduoti, jeigu Šalies nuomone, procedūros, kuriomis buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį, neužtikrino minimalių teisių į gynybą, pripažįstamų kiekvienam, kaltinamam padarius nusikaltimą. Nepaisant to, ekstradicija suteikiama, jeigu prašančioji Šalis duoda pakankamą garantiją, kad reikalaujamam asmeniui bus užtikrinta teisė į bylos peržiūrėjimą garantuojant gynybos teisę. Šis sprendimas įgalina prašančiąją Šalį, jei nuteistasis neprieštarauja, vykdyti nuosprendį. Kitu atveju išduodamam asmeniui yra keliama byla.
2. Prašomoji Šalis privalo informuoti asmenį, kurio ekstradicijos yra reikalaujama, apie jam padarytą nuosprendį in absentia.“
IV skyrius
4 straipsnis
Konvencija papildoma šia sąlyga: „Amnestija
Ekstradicija nėra suteikiama už nusikaltimą, dėl kurio prašomojoje Šalyje buvo paskelbta amnestija ir už kurį nubausti pagal savo įstatymus yra kompetentinga
EUROPOS KONVENCIJOS DĖL EKSTRADICIJOS
ANTRASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS
Strasbūras, 1978 m. kovo 17 d.
Valstybės Europos Tarybos narės, pasirašiusios šį Protokolą,
norėdamos palengvinti Europos konvencijos dėl ekstradicijos, pasirašytos 1977 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje (toliau – Konvencija), taikymą finansinių nusikaltimų srityje;
laikydamosi nuomonės, kad yra pageidautina papildyti Konvenciją kai kuriais kitais aspektais,
susitarė:
I skyrius
1 straipsnis
Konvencijos 2 straipsnio 2 dalis papildoma tokia sąlyga:
„Ši teisė taip pat galioja nusikaltimams, už kuriuos taikomos piniginės sankcijos.“
II skyrius
2 straipsnis
Konvencijos 5 straipsnis pakeičiamas šiomis sąlygomis: „Finansiniai nusikaltimai
1. Pagal Konvencijos nuostatas už nusikaltimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir mainais, susitariančiosios Šalys taiko ekstradiciją tada, kai prašomosios Šalies įstatymai numato tokio pobūdžio nusikaltimą.
2. Negalima atsisakyti taikyti ekstradiciją remiantis tuo, kad prašomosios Šalies įstatymas nenumato tokios pat rūšies mokesčių arba kad jie nereguliuoja mokesčių muitų ir mainų taip, kaip prašančiosios Šalies įstatymai.“
III skyrius
3 straipsnis
Konvencija papildoma šiomis nuostatomis: „Nuosprendžiai „in absentia“
1. Kai susitariančioji Šalis reikalauja iš kitos susitariančiosios Šalies išduoti asmenį, kad įvykdytų nuosprendį ar jį sulaikytų pagal sprendimą, padarytą in absentia, prašomoji Šalis gali atsisakyti jį išduoti, jeigu Šalies nuomone, procedūros, kuriomis buvo vadovaujamasi priimant nuosprendį, neužtikrino minimalių teisių į gynybą, pripažįstamų kiekvienam, kaltinamam padarius nusikaltimą. Nepaisant to, ekstradicija suteikiama, jeigu prašančioji Šalis duoda pakankamą garantiją, kad reikalaujamam asmeniui bus užtikrinta teisė į bylos peržiūrėjimą garantuojant gynybos teisę. Šis sprendimas įgalina prašančiąją Šalį, jei nuteistasis neprieštarauja, vykdyti nuosprendį. Kitu atveju išduodamam asmeniui yra keliama byla.
2. Prašomoji Šalis privalo informuoti asmenį, kurio ekstradicijos yra reikalaujama, apie jam padarytą nuosprendį in absentia.“
IV skyrius
4 straipsnis
Konvencija papildoma šia sąlyga: „Amnestija
Ekstradicija nėra suteikiama už nusikaltimą, dėl kurio prašomojoje Šalyje buvo paskelbta amnestija ir už kurį nubausti pagal savo įstatymus yra kompetentinga pati Šalis.“
V skyrius
5 straipsnis
Konvencijos 12 straipsnio 1 dalis pakeičiama šia sąlyga:
„Prašymas yra pateikiamas raštu ir yra adresuojamas prašančiosios Šalies Teisingumo ministerijos prašomosios Šalies Teisingumo ministerijai, nepaisant to, neatmetama ir diplomatinio perdavimo galimybė. Dėl kitų bendravimo priemonių susitariama tiesiogine dviejų ar daugiau Šalių sutartimi.“
VI skyrius
6 straipsnis
1. Šį Protokolą gali pasirašyti visos valstybės Europos Tarybos narės, Konvencijos signatarės. Jis turi būti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Ratifikavimo raštai, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.
2. Protokolas įsigalioja praėjus 90 dienų po trečiojo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimo.
3. Vėliau ratifikavusioje, priėmusioje ar patvirtinusioje valstybėje Protokolas įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai ji perduoda ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą.
4. Valstybė Europos Tarybos narė negali ratifikuoti, priimti ar patvirtinti šio Protokolo, jei ji tuo pačiu metu ar anksčiau nebuvo ratifikavusi Konvencijos.
7 straipsnis
1. Šiam Protokolui įsigaliojus, bet kuri prie Konvencijos prisijungusi valstybė gali prisijungti ir prie Protokolo.
2. Toks prisijungimas įsigalioja Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui perdavus prisijungimo dokumentą. Pastarasis pradeda galioti praėjus 90 dienų nuo jo perdavimo.
8 straipsnis
1. Pasirašydamos ar deponuodamos ratifikavimo raštus priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, visos valstybės gali nurodyti teritoriją arba teritorijas, kuriose bus taikomas šis Protokolas.
2. Visos valstybės, deponuodamos ratifikavimo raštus, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus ar kada nors vėliau, pranešdamos apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, gali išplėsti šio Protokolo taikymo sritį pranešime nurodytoje teritorijoje ar teritorijose, už kurių tarptautinius ryšius minėtoji Šalis yra atsakinga ir kurių vardu prisiima įsipareigojimus.
3. Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu galima atšaukti bet kurio pranešimo, padaryto pagal anksčiau minėtą dalį, taikymą bet kurioje teritorijoje. Atšaukimas pradeda galioti praėjus 6 mėnesiams nuo to laiko, kai Europos Tarybos Generalinis Sekretorius gauna pranešimą.
9 straipsnis
1. Šiam protokolui taip pat taikomos valstybės padarytos išlygos dėl šios Konvencijos. Išimtis yra daroma tuo atveju, kai pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo raštus, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus, Vyriausybė nurodo kitaip.
2. Pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo raštą, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, bet kuri valstybė turi teisę paskelbti, kad ji pasilieka teisę:
a) nepriimti ir nevykdyti I skyriaus;
b) nepriimti ir nevykdyti II skyriaus arba vykdyti tik II skyriaus 2 straipsnį, susijusį su tam tikrais nusikaltimais arba jų kategorijomis;
c) nepriimti ir nevykdyti III skyriaus arba priimti tik šio skyriaus 3 straipsnio 1 dalį.
3. Visos susitariančiosios Šalys gali atšaukti išlygą, padarytą remiantis ankstesne dalimi, pranešdamos apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. Pranešimas įsigalioja nuo jo gavimo dienos.
4. Susitariančioji Šalis, taikanti šiam Protokolui išlygą, padarytą dėl Konvencijos nuostatos, arba padariusi išlygą dėl šio Protokolo nuostatos, negali reikalauti iš kitos susitariančiosios Šalies tokios nuostatos taikymo; tačiau dalinės ar sąlyginės išlygos atveju ji gali reikalauti tokio taikymo tiek, kiek pati ją pripažįsta.
5. Negalimos kitos išlygos dėl šio Protokolo nuostatų.
10 straipsnis
Apie šio Protokolo taikymą reikia informuoti Europos Tarybos Nusikaltimų problemų komitetą, kuris gali daryti viską, kas yra būtina draugiškam visų iškylančių problemų sprendimui palengvinti.
11 straipsnis
1. Visos valstybės gali denonsuoti šį Protokolą, pranešdamos apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.
2. Toks denonsavimas įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos datos, kai Generalinis Sekretorius gauna pranešimą.
3. Denonsavus šią Konvenciją tuo pačiu denonsuojamas ir šis Protokolas.
12 straipsnis
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius turi pranešti valstybėms Europos Tarybos narėms ir prie Konvencijos prisijungusioms Šalims apie:
a) kiekvieną šio protokolo pasirašymą;
b) kiekvieną ratifikavimo rašto, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimą;
c) kiekvieną šio Protokolo įsigaliojimo pagal 6 ir 7 straipsnius datą;
d) kiekvieną pareiškimą, gautą 8 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų tikslui;
e) kiekvieną pareiškimą, gautą 9 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslui;
f) kiekvieną pagal 9 straipsnio 2 dalį padarytą išlygą;
g) kiekvieną pagal 9 straipsnio 3 dalį įvykdytą išlygos atšaukimą;
h) kiekvieną pagal 11 straipsnio nuostatas padarytą ir gautą pranešimą ir denonsavimo įsigaliojimo datą.
Protokolą patvirtina visus įgaliojimus turintys žemiau pasirašiusieji.
Protokolas sudarytas 1978 metų kovo 17 dieną Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius turi pasiųsti kiekvienai signatarei ir prisijungusiai valstybei patvirtintus nuorašus.
