Europos patentų išdavimo konvencija (Europos patentų konvencija)

Sukuriama bendra Susitariančiųjų Valstybių¹ išradimų patentų išdavimo teisės sistema.

1) Patentai, išduoti pagal šią Konvenciją, vadinami Europos patentais.

2) Kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje jai išduotas Europos patentas galioja pagal tuos pačius reikalavimus kaip ir tos valstybės išduotas nacionalinis patentas ir jam taikomi tie patys reikalavimai, jei šioje Konvencijoje nenumatyta kitaip.

Galima prašyti Europos patentą išduoti vienai arba kelioms Susitariančiosioms Valstybėms.

1) Šia Konvencija įsteigiama Europos patentų organizacija (toliau – Organizacija). Tai yra administraciniu ir finansiniu atžvilgiu autonomiška organizacija.

2) Organizacijos organai:

a) Europos patentų tarnyba;

b) Administracinė taryba.

3) Organizacijos užduotis – išduoti Europos patentus. Šią užduotį vykdo Administracinės tarybos prižiūrima Europos patentų tarnyba.

1) Organizacija yra juridinis asmuo.

2) Kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje Organizacija turi labai plačius teisinius įgaliojimus, juridiniams asmenims suteikiamus pagal tos valstybės įstatymus; svarbiausia, ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, juo disponuoti ir būti teisinių procedūrų šalimi.

3) Organizacijai atstovauja Europos patentų tarnybos prezidentas.

1) Organizacijos buveinė yra Miunchene.

2) Europos patentų tarnyba įsteigiama Miunchene. Ji turi savo skyrių Hagoje.

Prireikus Administracinės tarybos sprendimu ir atitinkamos Susitariančiosios Valstybės ar pramoninės nuosavybės srities tarpvyriausybinės organizacijos pritarimu Susitariančiosiose Valstybėse kartu su tokiomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis informacijai ir ryšiams gali būti įsteigti Europos patentų tarnybos padaliniai.

Privilegijų ir imunitetų protokole, kuris yra šios Konvencijos priedas, nustatomos sąlygos, kuriomis Organizacija, Administracinės tarybos nariai, Europos patentų tarnybos darbuotojai ir kiti tame protokole nurodyti asmenys, dalyvaujantys Organizacijos darbe, kiekvienos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje naudojasi savo pareigoms atlikti būtinomis privilegijomis ir imunitetais.

1) Organizacijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikomas įstatymas.

2) Organizacijos nesutartinę atsakomybę už jos arba Europos patentų tarnybos darbuotojų, einant savo pareigas, padarytą žalą reglamentuoja Vokietijos Federacinės Respublikos teisės nuostatos. Jei žalą padaro Hagos skyrius arba kuris nors padalinys ar jos darbuotojai, taikomos tos Susitariančiosios Valstybės, kurioje toks skyrius ar padalinys yra, teisės nuostatos.

3) Europos patentų tarnybos darbuotojų asmeninę atsakomybę Organizacijai nustato jų Tarnybos nuostatai ar įdarbinimo sąlygos.

4) Jurisdikcija spręsti ginčus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priklauso šiems teismams:

a) ginčus pagal šio straipsnio 1 dalį sprendžia Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos jurisdikcijos teismai, jei šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyti kitos valstybės teismai;

b) ginčus pagal šio straipsnio 2 dalį sprendžia arba Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos jurisdikcijos teismai, arba tos valstybės, kurioje yra skyrius ar įstaiga, kompetentingos jurisdikcijos teismai.

1) Europos patentų tarnybai vadovauja prezidentas, už savo veiklą atskaitingas Administracinei tarybai.

2) Šiuo tikslu prezidentas vykdo šias svarbiausias funkcijas ir turi šiuos įgaliojimus:

a) imasi visų būtinų veiksmų, įskaitant vidaus administracinių nurodymų priėmimą, viešą informacinių leidinių skelbimą, kad užtikrintų Europos patentų tarnybos darbą;

b) jei šioje Konvencijoje nėra atitinkamų nuostatų, nustato, kokie sandoriai turi būti vykdomi Europos patentų tarnyboje Miunchene, o kokie – jos Hagos skyriuje;

c) jis Administracinei tarybai gali pateikti pasiūlymą keisti šią Konvenciją ir bet kokį pasiūlymą dėl bendrų nuostatų ar sprendimų, priklausančių Administracinės tarybos kompetencijai;

d) rengia ir vykdo biudžetą, bet kurį pakeistą arba papildomą biudžetą;

e) kasmet Administracinei tarybai teikia valdymo ataskaitą;

f) vykdo personalo priežiūros funkcijas;

g) vadovaudamasis 11 straipsnio nuostatomis, skiria darbuotojus ir paaukština jų pareigas;

h) taiko drausmines priemones darbuotojams, kurie nenurodyti 11 straipsnyje, ir Administracinei tarybai gali siūlyti drausmines priemones taikyti 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems darbuotojams;

i) gali pavesti kitiems vykdyti savo funkcijas ir įgaliojimus.

3)⁷ Prezidentui padeda keli viceprezidentai. Jei prezidento nėra arba jis serga, jį Administracinės tarybos nustatyta tvarka pavaduoja vienas iš viceprezidentų.

1) Europos patentų tarnybos prezidentas skiriamas Administracinės tarybos sprendimu.

2) Viceprezidentai skiriami Administracinės tarybos sprendimu, pasitarus su prezidentu.

3) Apeliacinės kolegijos ir išplėstinės apeliacinės kolegijos nariai, įskaitant pirmininkus, skiriami Administracinės tarybos sprendimu, pasiūlius Europos patentų tarnybos prezidentui. Pasitarus su Europos patentų tarnybos prezidentu, Administracinės tarybos sprendimu jie gali būti skiriami kitai kadencijai.

4) Administracinė taryba šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytiems darbuotojams taiko drausmines priemones.

Europos patentų tarnybos darbuotojai, net ir nebedirbdami joje, privalo neatskleisti informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra profesinė paslaptis, ir ja nesinaudoti.

1) Kilus ginčams su Europos patentų organizacija, Europos patentų tarnybos darbuotojai, buvę darbuotojai ir jų pareigų perėmėjai gali kreiptis į Tarptautinės darbo organizacijos Administracinį teismą, vadovaudamiesi Teismo statutu ir laikydamiesi nuolatinių darbuotojų Tarnybos nuostatuose arba Pensijų sistemos nuostatuose nustatytų terminų bei sąlygų ar kilusių iš kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygų.

2) Skundas yra priimtinas tik tuo atveju, kai atitinkamas asmuo yra išnaudojęs kitas skundų galimybes, jam prieinamas pagal Tarnybos nuostatus, Pensijų sistemos arba įdarbinimo nuostatus.

1) Europos patentų tarnybos oficialiosios kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių. Europos patento paraiškos turi būti paduodamos viena iš šių kalbų.

2) Tačiau fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba pagrindinę verslo vietą turintys Susitariančiojoje Valstybėje, kurios valstybinė kalba nėra anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, ir tos valstybės nacionaliniai subjektai, kurie gyvena arba veikia užsienyje, Europos patento paraiškas gali paduoti tos valstybės oficialia kalba. Vis dėlto yra būtina per Įgyvendinimo taisyklėse nurodytą laiką pateikti jų vertimą į vieną iš Europos patentų tarnybos oficialiųjų kalbų; visą nagrinėjimo Europos patentų tarnyboje laiką tokį vertimą galima derinti su paraiškos originalo tekstu.

3) Europos patentų tarnybos oficialioji kalba, kuria yra paduota Europos patento paraiška, arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – jos vertimo kalba vartojama visose su ta paraiška arba su pagal ją išduotu patentu susijusiose Europos patentų tarnybos procedūrose, jei Įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip.

4) Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys taip pat gali atitinkamos Susitariančiosios Valstybės oficialia kalba pateikti dokumentus, kuriuos būtina pateikti per tam tikrą laiką. Tačiau per Įgyvendinimo taisyklių nustatytą laiką jie privalo pateikti vertimą į procedūros kalbą; Įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais jie gali pateikti vertimą į kitą Europos patentų tarnybos oficialiąją kalbą.

5) Jei koks nors dokumentas, išskyrus tuos, kurie sudaro Europos patento paraišką, pateikiamas ne šios Konvencijos nustatyta kalba arba jei pagal šią Konvenciją būtinas vertimas nepateikiamas laiku, dokumentas laikomas negautu.

6) Europos patento paraiškos skelbiamos procedūros kalba.

7) Europos patentų aprašymai skelbiami procedūros kalba; jie apima ir apibrėžties punktų vertimus į dvi kitas Europos patentų tarnybos oficialiąsias kalbas.

8) Trimis Europos patentų tarnybos oficialiosiomis kalbomis skelbiami:

a) Europos patentų biuletenis;

b) Europos patentų tarnybos Oficialus leidinys.

9) Europos patentų registre įrašai daromi trimis Europos patentų tarnybos oficialiosiomis kalbomis. Kilus abejonėms, autentišku laikomas įrašas procedūros kalba.

Šioje Konvencijoje nustatytoms procedūroms įgyvendinti Europos patentų tarnyboje yra įsteigiami šie:

16 straipsnis^9. Priėmimo poskyris

17 straipsnis.¹⁰ Paieškos skyriai

1) Ekspertizės skyrius yra atsakingas už kiekvienos Europos patento paraiškos tyrimą nuo to laiko, kai Priėmimo poskyris tampa už tai nebeatsakingas.

2) Ekspertizės skyriuje dirba trys techniniai ekspertai, tačiau, prieš priimant galutinį sprendimą, atlikti ekspertizę paprastai pavedama vienam skyriaus nariui. Žodinis nagrinėjimas vyksta dalyvaujant visam ekspertizės skyriui. Jei ekspertizės skyrius mano, kad tai būtina dėl sprendimo pobūdžio, skyrius išplečiamas vienu teisinę kvalifikaciją turinčiu ekspertu. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, skyriaus pirmininko balsas yra lemiamas.]

18 straipsnis. Ekspertizės skyriai¹¹

19 straipsnis. Protestų skyriai

1) Apeliacinės kolegijos yra atsakingos už skundų dėl Priėmimo poskyrio, ekspertizės, protestų ir Juridinio skyrių sprendimų nagrinėjimą.

2) Skundus dėl Priėmimo poskyrio ar Juridinio skyriaus sprendimų nagrinėja apeliacinė kolegija, susidedanti iš trijų teisinę kvalifikaciją turinčių narių.

3) Skundus dėl ekspertizės skyriaus sprendimo nagrinėja apeliacinė kolegija, susidedanti iš:

a) dviejų techninę kvalifikaciją turinčių narių ir vieno teisinę kvalifikaciją turinčio nario, kai sprendimą dėl Europos patento paraiškos atmetimo arba Europos patento išdavimo yra priėmęs ekspertizės skyrius, susidedantis iš mažiau nei keturių narių;

b) trijų techninę kvalifikaciją turinčių narių ir dviejų teisinę kvalifikaciją turinčių narių, kai sprendimą yra priėmęs ekspertizės skyrius, susidedantis iš keturių narių, arba kai apeliacinė kolegija mano, kad tai būtina dėl skundo pobūdžio;

c) visais kitais atvejais – trijų teisinę kvalifikaciją turinčių narių.

4) Skundus dėl protestų skyriaus sprendimo nagrinėja apeliacinė kolegija, susidedanti iš:

a) dviejų techninę kvalifikaciją turinčių narių ir vieno teisinę kvalifikaciją turinčio nario, kai sprendimą yra priėmęs protestų skyrius, susidedantis iš trijų narių;

b) trijų techninę kvalifikaciją turinčių narių ir dviejų teisinę kvalifikaciją turinčių narių, kai sprendimą yra priėmęs protestų skyrius, susidedantis iš keturių narių, arba kai apeliacinė kolegija mano, kad tai būtina dėl skundo pobūdžio.

1) Išplėstinė apeliacinė kolegija yra atsakinga už:

a) sprendimus teisės klausimais, kuriuos jai perduoda apeliacinės kolegijos;

b) nuomonių teikimą teisės klausimais, kuriuos pagal 112 straipsnį jai perduoda nagrinėti Europos patentų tarnybos prezidentas.

2) Priimant sprendimus arba nuomones, Išplėstinė apeliacinė kolegija susideda iš penkių teisinę ir dviejų techninę kvalifikaciją turinčių narių. Kolegijos pirmininkas yra vienas iš teisinę kvalifikaciją turinčių narių.

1) Išplėstinės apeliacinės kolegijos ir apeliacinių kolegijų nariai skiriami penkeriems metams ir per šį laikotarpį jie negali būti atleisti iš pareigų, išskyrus atvejus, kai yra rimtas pagrindas juos pašalinti ir kai Išplėstinės apeliacinės kolegijos siūlymu Administracinė taryba priima tokį sprendimą.

2) Kolegijų nariai negali būti Priėmimo poskyrio, ekspertizės, protestų ar Juridinio skyrių nariais.

3) Priimdami sprendimus kolegijų nariai nėra varžomi jokių nurodymų ir laikosi tik šios Konvencijos nuostatų.

4)¹⁶ Apeliacinių kolegijų ir išplėstinės apeliacinės kolegijos procedūros taisyklės priimamos vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis. Jas tvirtina Administracinė taryba.

1) Apeliacinių kolegijų arba Išplėstinės apeliacinės kolegijos nariai negali dalyvauti nagrinėjant jokio skundo, jei jie turi su skundu susijusių asmeninių interesų, jei anksčiau yra veikę kaip vienos iš šalių atstovai arba jei jie dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.

2) Jei dėl kurios nors šio straipsnio 1 dalyje nurodytos arba kokios kitos priežasties apeliacinės kolegijos arba Išplėstinės apeliacinės kolegijos narys mano, kad jis neturėtų dalyvauti tiriant skundą, jis atitinkamai praneša apie tai kolegijai.

3) Bet kuri šalis prieštaravimą dėl apeliacinės kolegijos arba išplėstinės apeliacinės kolegijos narių dalyvavimo gali pareikšti esant vienai iš šio straipsnio 1 dalyje minėtų priežasčių arba įtarus, kad narys yra neobjektyvus. Prieštaravimas yra nepriimtinas, jei šalis, žinodama, kad yra priežastis prieštarauti, ėmėsi procedūrinių veiksmų. Prieštaravimai negali būti pareikšti dėl narių tautybės.

4) Apeliacinių kolegijų arba Išplėstinės apeliacinės kolegijos nariai sprendžia, ką reikia daryti, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais nedalyvaujant atitinkamam nariui. Priimant tokį sprendimą, nušalintą asmenį pakeičia jo pakaitinis narys.

Kompetentingo nacionalinio teismo, nagrinėjančio [patento] pažeidimo ar panaikinimo ieškinį^18, prašymu Europos patentų tarnyba privalo už atitinkamą mokestį pateikti techninę nuomonę dėl Europos patento, dėl kurio yra iškeltas ieškinys. Už tokių nuomonių išdavimą yra atsakingas ekspertizės skyrius.

1) Administracinė taryba susideda iš Susitariančiųjų Valstybių atstovų ir pakaitinių atstovų. Kiekviena Susitariančioji Valstybė turi teisę į Administracinę tarybą paskirti vieną atstovą ir vieną pakaitinį atstovą.

2) Vadovaujantis Administracinės tarybos darbo tvarkos taisyklėmis, jos nariams gali padėti patarėjai ir ekspertai.

1) Iš Susitariančiųjų Valstybių atstovų ir pakaitinių atstovų Administracinė taryba išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jei šis negali atlikti savo pareigų.

2) Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra treji metai. Šis terminas gali būti atnaujinamas.

1) Esant ne mažiau kaip aštuonioms Susitariančiosioms Valstybėms, Administracinė taryba gali sudaryti valdybą iš penkių savo narių.

2) Administracinės tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas yra valdybos nariai ex officio; kitus tris narius renka Administracinė taryba.

3) Administracinės tarybos išrinktų valdybos narių kadencija yra treji metai. Šis terminas negali būti atnaujinamas.

4) Valdyba vykdo pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės tarybos pavestas funkcijas.

1) Administracinės tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.

2) Administracinės tarybos svarstymuose dalyvauja Europos patentų tarnybos prezidentas.

3) Į eilinį posėdį Administracinė taryba renkasi kartą per metus. Be to, į posėdžius ji renkasi pirmininko iniciatyva arba vieno trečdalio Susitariančiųjų Valstybių prašymu.

4) Administracinės tarybos svarstymai vyksta pagal darbotvarkę, vadovaujantis jos darbo tvarkos taisyklėmis.

5) Į darbotvarkės projektą įtraukiami visi klausimai, kurių, vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis, pageidauja Susitariančiosios Valstybės.

1) Vadovaujantis Europos patentų organizacijos ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos susitarimo nuostatomis, Administracinės tarybos posėdžiuose dalyvauja Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos atstovai.

2) Bet kurios kitos tarpvyriausybinės organizacijos, įpareigotos įgyvendinti patentų srities tarptautines procedūras, su kuria Organizacija yra sudariusi susitarimą, atstovai, vadovaudamiesi tokio susitarimo nuostatomis, dalyvauja Administracinės tarybos posėdžiuose.

3) Administracinė taryba gali pakviesti bet kurias kitas tarpvyriausybines ir tarptautines nevyriausybines organizacijas, vykdančias Organizaciją dominančią veiklą, susitarti, kad jų atstovai dalyvaus Administracinės tarybos posėdžiuose svarstant su bendrais interesais susijusius klausimus.

1) Administracinės tarybos svarstymuose vartojamos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos.

2) Administracinei tarybai pateikiami dokumentai ir, svarstant su bendrais interesais susijusius klausimus, protokolai rašomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis trimis kalbomis.

Europos patentų tarnyba Administracinei tarybai ir bet kuriam jo įsteigtam organui parūpina jos darbui reikalingus darbuotojus, patalpas ir įrangą.

1) Administracinės tarybos kompetencijai priklauso keisti šias Konvencijos nuostatas:

a) šioje Konvencijoje nustatytus terminus; tai taikoma 94 straipsnyje nustatytiems terminams tik 95 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

b) Įgyvendinimo taisykles.

2) Pagal šią Konvenciją Administracinės tarybos kompetencijai priklauso priimti ir keisti šias nuostatas:

a) Finansinius nuostatus;

b) nuolatinių darbuotojų Tarnybos nuostatus ir kitų Europos patentų tarnybos darbuotojų įdarbinimo sąlygas, minėtų nuolatinių ir kitų darbuotojų atlyginimo skalę bei pobūdį ir papildomų išmokų skyrimo taisykles;

c) Pensijų sistemos nuostatus ir atitinkamą esamų pensijų padidinimą pagal didėjančias algas;

d) Mokesčių taisykles;

e) savo darbo tvarkos taisykles.

3) Nepaisant 18 straipsnio 2 dalies, Administracinės tarybos kompetencijai priklauso, remiantis savo patirtimi, nuspręsti, kad, esant tam tikroms bylų kategorijoms, ekspertizės skyriai gali būti sudaryti iš vieno techninę kvalifikaciją turinčio eksperto. Toks sprendimas gali būti panaikintas.

4) Administracinės tarybos kompetencijai priklauso įgalioti Europos patentų tarnybos prezidentą derėtis ir jos pritarimu Europos patentų organizacijos vardu sudaryti susitarimus su valstybėmis, tarpvyriausybinėmis organizacijomis ir dokumentacijos centrais, įsteigtais pagal susitarimus su tokiomis organizacijomis.

1) Balsavimo teisę Administracinėje taryboje turi tik Susitariančiosios Valstybės.

2) Pagal 36 straipsnio nuostatas kiekviena Susitariančioji Valstybė turi vieną balsą.

1) Administracinė taryba savo sprendimus, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, priima paprasta atstovaujamų ir balsuojančių Susitariančiųjų Valstybių balsų dauguma.

2) Trijų ketvirtadalių atstovaujamų ir balsuojančių Susitariančiųjų Valstybių balsų dauguma priimami sprendimai, kuriuos Administracinė taryba yra įgaliota priimti pagal 7 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnį, 39 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 2 ir 4 dalis, 46, 87, 95, 134 straipsnius, 151 straipsnio 3 dalį, 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, 156 straipsnį, 157 straipsnio 2–4 dalis, 160 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, 162, 163, 166, 167 ir 172 straipsnius.

3) Susilaikiusieji laikomi nebalsavusiais.

1) Priimant ar keičiant Mokesčių taisykles, taip pat, jei finansiniai Susitariančiųjų Valstybių įnašai yra didinami, priimant Organizacijos biudžetą ir bet kurį biudžeto pakeitimą ar papildomą biudžetą, kiekviena Susitariančioji Valstybė gali reikalauti, kad po pirmojo balsavimo, kai kiekviena Susitariančioji Valstybė turi tik vieną balsą, ir nepriklausomai nuo tokio balsavimo rezultatų būtų tuoj pat vykdomas antrasis balsavimas, kai valstybėms balsai skiriami pagal šio straipsnio 2 dalį. Sprendimas priimamas pagal antrojo balsavimo rezultatus.

2) Balsų skaičius, kurį kiekviena Susitariančioji Valstybė turi per antrąjį balsavimą, apskaičiuojamas taip:

a) procentas, kuris specialių finansinių įnašų skalėje kiekvienai Susitariančiajai Valstybei yra skirtas pagal 40 straipsnio 3 ir 4 dalis, dauginamas iš Susitariančiųjų Valstybių skaičiaus ir dalijamas iš penkių;

b) taip suteiktų balsų skaičius suapvalinamas iki kito didesnio sveiko skaičiaus;

c) prie šio skaičiaus pridedami penki papildomi balsai;

d) tačiau jokia Susitariančioji Valstybė negali turėti daugiau kaip 30 balsų.

a) Organizacijos nuosavųjų lėšų;

b) Susitariančiųjų Valstybių įmokomis iš jose nustatytų ir surinktų Europos patentų metų mokesčių;

c) specialiais Susitariančiųjų Valstybių finansiniais įnašais;

d) tam tikrais atvejais – 146 straipsnyje numatytų įplaukų.]

37 straipsnis. Biudžeto finansavimas²⁰

38 straipsnis. Organizacijos nuosavieji ištekliai

39 straipsnis. Susitariančiųjų Valstybių mokėjimai, susiję su Europos patentų metų mokesčiais

40 straipsnis. Mokesčių ir įmokų dydis. Specialieji finansiniai įnašai

41 straipsnis. Avansai

1) Organizacijos pajamos ir išlaidos numatomos kiekvienam finansiniam laikotarpiui ir įtraukiamos į biudžetą. Prireikus gali būti pataisyti ir papildomi biudžetai.

2) Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3) Biudžetas sudaromas Finansiniuose nuostatuose nustatytais apskaitos vienetais.]

42 straipsnis. Biudžetas

43 straipsnis. Leidimas išlaidoms

44 straipsnis. Asignavimai nenumatytoms išlaidoms

45 straipsnis. Ataskaitinis laikotarpis

46 straipsnis. Biudžeto rengimas ir priėmimas

47 straipsnis. Laikinasis biudžetas

48 straipsnis. Biudžeto įgyvendinimas

49 straipsnis. Atskaitomybės auditas

a) biudžeto sudarymo bei įgyvendinimo procedūra ir atskaitomybės pateikimo bei audito procedūra;

b) būdai ir procedūra, kaip Susitariančiosios Valstybės Organizacijai moka 37 straipsnyje numatytas įmokas bei įnašus ir 41 straipsnyje numatytus avansus;

c) taisyklės, reglamentuojančios apskaitos bei kasos darbuotojų pareigas ir jų priežiūrą;

d) palūkanų normos, numatytos 39, 40 ir 47 straipsniuose;

e) pagal 146 straipsnį mokėtinų įnašų apskaičiavimo metodika;

f) Biudžeto ir finansų komiteto, kurį turi įsteigti Administracinė taryba, sudėtis ir jam skirtos pareigos.]

50 straipsnis. ²⁴ Finansiniai nuostatai

51 straipsnis. Mokesčių taisyklės

1)²⁶ Europos patentai išduodami išradimams, kurie turi pramoninį pritaikomumą, yra nauji ir jie yra išradimo lygio.

2) Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą tai, kas toliau išvardyta, nėra laikoma išradimais:

a) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

b) estetiniai kūriniai;

c) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;

d) informacijos teikimo būdai.

3) Pagal 2 dalies nuostatas toje dalyje nurodytas objektas ar veikla yra nepatentabilūs tik tiek, kiek Europos patento paraiška arba Europos patentas yra susiję su tokiu objektu ar veikla.

4) Žmonių ir gyvūnų chirurginiai arba terapiniai gydymo būdai, ligų diagnozavimo būdai, taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui, nelaikomi šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtais išradimais, turinčiais pramoninį pritaikomumą. Ši nuostata netaikoma produktams, ypač medžiagoms arba kompozicijoms, kurios naudojamos taikant kurį nors iš tokių būdų.

Europos patentai neišduodami:

1) Išradimas laikomas nauju, jei jis nesudaro technikos lygio.

2) Technikos lygiu laikoma visa, kas iki Europos patento paraiškos padavimo datos visuomenei buvo prieinama dėl žodinio arba rašytinio apibūdinimo, naudojimo ar kuriuo kitu būdu.

3) Be to, technikos lygiu laikomas Europos patento paraiškų, kurių padavimo data yra ankstesnė už 2 dalyje nurodytą datą ir kurios pagal 93 straipsnį buvo paskelbtos tą pačią dieną ar vėliau, turinys.

4) Šio straipsnio 3 dalis taikoma tik tuomet, kai kuri nors Susitariančioji Valstybė, nurodyta vėlesnėje paraiškoje, buvo nurodyta ir anksčiau paskelbtoje paraiškoje.

5) Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos nekliudo bet kurios medžiagos ar arba kompozicijos, priklausančioms technikos lygiui, patentabilumui, kai jos naudojamos taikant 52 straipsnio 4 dalyje nurodytą būdą, jei jų naudojimas toje dalyje nurodytu būdu nepriklauso technikos lygiui.

1) Taikant 54 straipsnį, į išradimo atskleidimą neatsižvelgiama, jeigu jis įvyko ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki Europos patento paraiškos padavimo dienos ir jeigu išradimas buvo atskleistas:

a)²⁸ akivaizdžiai pažeidus pareiškėjo arba jo teisėto pirmtako teises arba

b) pareiškėjui arba jo teisėtam pirmtakui išradimą eksponuojant oficialioje arba oficialiai pagal Tarptautinių parodų konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje ir paskutinį kartą pakeistą 1972 m. lapkričio 30 d., pripažintoje tarptautinėje parodoje.

2) Esant šio straipsnio 1 dalies b punkto atvejui, šio straipsnio 1 dalis taikoma tik tuomet, kai pareiškėjas, paduodamas Europos patento paraišką, pareiškia, kad išradimas yra buvęs taip eksponuotas, ir per Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą laiką bei vykdydamas jose nustatytus reikalavimus pateikia šį faktą įrodantį liudijimą.

Išradimas yra laikomas išradimo lygio, jei, atsižvelgiant į technikos lygį, jis nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Jeigu technikos lygiui priklauso ir dokumentai, minėti 54 straipsnio 3 dalyje, sprendžiant, ar yra išradimo lygis, į tokius dokumentus neatsižvelgiama.

Išradimas yra laikomas turinčiu pramoninį pritaikomumą, jeigu jį galima pagaminti ar panaudoti bet kurioje pramonės srityje, įskaitant žemės ūkį.

Europos patento paraišką gali paduoti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo ar bet kuri institucija, kurią ją reglamentuojantis įstatymas prilygina juridiniam asmeniui.

Europos patento paraišką gali paduoti kolektyvinis pareiškėjas arba du ar daugiau pareiškėjų, nurodančių skirtingas Susitariančiąsias Valstybes.

1) Teisė į Europos patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui. Jei išradėjas yra samdomas darbuotojas, teisė į Europos patentą nustatoma pagal valstybės, kurioje darbuotojas dirba savo pagrindinį darbą, įstatymus; jei negalima nustatyti valstybės, kurioje darbuotojas dirba savo pagrindinį darbą, taikomi valstybės, kurioje yra darbuotojo darbdavio verslo vieta, įstatymai.

2) Jei du ar daugiau asmenų padarė tokį pat išradimą nepriklausomai vienas nuo kito, teisė į Europos patentą priklauso tam asmeniui, kurio Europos patento paraiška yra paduota anksčiau; tačiau ši nuostata taikoma tik tada, kai minėta pirmoji paraiška buvo paskelbta pagal 93 straipsnį, ir galioja tik toje paskelbtoje paraiškoje nurodytai Susitariančiajai Valstybei.

3) Kad Europos patentų tarnyboje būtų vykdomos procedūros, laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas turi teisę įgyvendinti savo teisę į Europos patentą.

1) Jei galutiniame sprendime nusprendžiama, kad 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, kuris nėra pareiškėjas, turi teisę gauti Europos patentą, tas asmuo per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sprendimas tampa galutiniu, jei tas Europos patentas dar neišduotas Europos patento paraiškoje nurodytoms Susitariančiosioms Valstybėms, kuriose sprendimas yra priimtas ar pripažintas arba turi būti pripažintas pagal Pripažinimo protokolą, kuris yra šios Konvencijos priedas, gali:

a) vietoj pareiškėjo siekti, kad paraiška būtų nagrinėjama kaip jo paties paraiška,

b) paduoti naują Europos patento paraišką dėl to paties išradimo arba

c) prašyti, kad paraiška būtų atmesta.

2) Naujai pagal šio straipsnio 1 dalį paduotai paraiškai mutatis mutandis taikomos 76 straipsnio 1 dalies nuostatos.

3) Šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tvarką, specialius reikalavimus pagal 1 dalį paduotai naujai paraiškai ir terminą, kada reikia sumokėti paraiškos padavimo, paieškos ir nurodymo mokesčius, nustato Įgyvendinimo taisyklės.

Kartu su Europos patento pareiškėju ar savininku išradėjas turi teisę Europos patentų tarnybai būti nurodytas kaip išradėjas.

1) Europos patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo dienos.

2) Šio straipsnio 1 dalis nevaržo Susitariančiosios Valstybės teisės pratęsti Europos patento galiojimo laiką arba, kai tik baigiasi patento galiojimo terminas, suteikti atitinkamą apsaugą tokiomis pat sąlygomis kaip ir nacionaliniams patentams:

a) kai reikia atsižvelgti į karo ar kitokią ypatingąją padėtį toje valstybėje;

b) jei Europos patento objektas yra gaminys, arba tokio gaminio gamybos būdas, arba jo panaudojimas, kurį norint išleisti į rinką toje valstybėje pagal įstatymą būtina administracine tvarka gauti leidimą.

3) Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma Europos patentams, pagal 142 straipsnį išduotiems bendrai visai Susitariančiųjų Valstybių grupei.

4) Susitariančioji Valstybė, kuri priima nuostatas dėl termino pratęsimo arba atitinkamos apsaugos pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, sudariusi susitarimą su Organizacija, gali Europos patentų tarnybai pavesti atlikti užduotis, susijusias su atitinkamų nuostatų įgyvendinimu.

1) Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas Europos patentas nuo jo išdavimo paskelbimo dienos kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje, kuriai jis yra išduotas, savininkui suteikia tokias pat teises, kokias suteikia toje valstybėje išduotas nacionalinis patentas.

2) Jei Europos patento objektas yra būdas, patento suteikiama apsauga taikoma ir tiesiogiai tokiu būdu pagamintiems gaminiams.

3) Europos patento pažeidimai nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus.

1)³⁶ Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali nustatyti, kad tais atvejais, kai Europos patentų tarnybos išduotas, pakeistas ar apribotas Europos patentas nėra parašytas viena iš jos oficialiųjų kalbų, pareiškėjas arba patento savininkas privalo savo centrinei pramoninės nuosavybės tarnybai pateikti to teksto vertimą pasirinktinai į vieną iš jos oficialiųjų kalbų arba, jei toji valstybė yra nustačiusi, kad turi būti vartojama viena kuri oficialioji kalba, vertimą į tą kalbą. Vertimas pateiktinas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai Europos patento išdavimas arba pakeisto Europos patento pratęsimas paskelbiamas Europos patentų biuletenyje, jei atitinkama valstybė nenustato ilgesnio termino.

2) Kiekviena Susitariančioji Valstybė, priėmusi nuostatas pagal šio straipsnio 1 dalį, gali nustatyti, kad patento pareiškėjas arba savininkas privalo per tos valstybės nustatytą terminą sumokėti visas tokio vertimo paskelbimo išlaidas arba jų dalį.

3) Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali nustatyti, kad tuomet, kai nepaisoma pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtų nuostatų, Europos patentas toje valstybėje laikomas negaliojančiu ab initio.

Europos patento paraiška, kuriai jau suteikta jos padavimo data, nurodytoje Susitariančiojoje Valstybėje yra prilyginama įprastu būdu paduotai nacionalinei paraiškai, tam tikrais atvejais prioritetas suteikiamas Europos patento paraiškai.

1) Europos patento paraiška nuo jos paskelbimo pagal 93 straipsnį dienos pareiškėjui laikinai suteikia tokią apsaugą, kokią 64 straipsnis suteikia paskelbtoje paraiškoje nurodytoje Susitariančiojoje Valstybėje.

2) Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali nustatyti, kad Europos patento paraiška nesuteikia tokios apsaugos, kokią suteikia 64 straipsnis. Tačiau Europos patento paraiškos paskelbimas negali suteikti mažesnės apsaugos nei ta, kuri pagal tos valstybės įstatymus suteikiama privalomai paskelbus nenagrinėtas nacionalines patentų paraiškas. Bet kuriuo atveju, kiekviena valstybė užtikrina bent tai, kad nuo Europos patento paraiškos paskelbimo dienos pareiškėjas gali reikalauti pagal aplinkybes pagrįstos kompensacijos iš bet kurio asmens, toje valstybėje išradimą panaudojusio tokiomis aplinkybėmis, kuriomis tas asmuo pagal nacionalinius įstatymus turėtų atsakyti už nacionalinio patento pažeidimą.

3) Kiekviena Susitariančioji Valstybė, kurioje procedūros kalba nėra tos valstybės oficialioji kalba, gali nustatyti, kad laikinoji apsauga pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis neįsigalioja tol, kol apibrėžties punktų vertimas pareiškėjo pasirinkimu į vieną iš jos oficialiųjų kalbų arba, jei toji valstybė yra nustačiusi, kad turi būti vartojama viena kuri oficialioji kalba, vertimas į tą kalbą:

a) visuomenei nėra prieinamas taip, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose, arba

b) nėra praneštas asmeniui, kuris toje valstybėje naudoja išradimą.

4) Kai Europos patento paraiška atšaukiama arba ji yra laikoma atšaukta, arba ji galutinai atmetama, ji laikoma, niekuomet neturėjusia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto poveikio. Tas pats taikoma ir Europos patento paraiškos poveikiui Susitariančiojoje Valstybėje, kurios nurodymas yra atšauktas arba laikomas atšauktu.

Europos patento paraiška ir pagal ją išduotas patentas yra laikomi nuo pat pradžių neturėjusiais 64 ir 67 straipsniuose nurodyto poveikio, jei patentas yra panaikinamas protesto procedūrų metu.

1) Europos patento ar Europos patento paraiškos apsaugos apimtis nustatoma pagal apibrėžties punktus. Tačiau aiškinant apibrėžties punktus yra būtina naudotis aprašymu ir brėžiniais.

2) Iki Europos patento išdavimo Europos patento paraiškos suteikiamą apsaugą nulemia paskutinė pateikta apibrėžtis, paskelbta pagal 93 straipsnį. Tačiau išduotas arba protesto procedūroje pakeistas Europos patentas Europos patento paraiškos suteikiamą apsaugą nustato atgaline data, jei tokia apsauga nėra išplečiama.

1) Europos patento paraiškos arba Europos patento tekstas, parašytas procedūros kalba, laikomas autentišku bet kurios Europos patentų tarnyboje vykstančios procedūros metu ir bet kurioje Susitariančiojoje Valstybėje.

2) Tačiau 14 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, Europos patentų tarnyboje nustatant, ar paraiškos arba patento objektas išeina už paduotos paraiškos ribų, remiamasi originalo kalba parašytu tekstu.

3) Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali numatyti, kad vertimas, kaip numatyta šioje Konvencijoje, į tos valstybės oficialiąją kalbą toje valstybėje, išskyrus panaikinimo procesus, turi būti laikomas autentišku, jei paraiška arba patentas vertimo kalba suteikia siauresnę apsaugą nei procedūrų kalba parašytas tekstas.

4) Kiekviena Susitariančioji Valstybė, priimanti nuostatą pagal šio straipsnio 3 dalį:

a) privalo leisti pareiškėjui arba patento savininkui pateikti ištaisytą Europos patento paraiškos arba Europos patento vertimą. Toks ištaisytas vertimas neturi jokios teisinės galios, kol nebus mutatis mutandis patenkinti visi Susitariančiosios Valstybės nustatyti reikalavimai pagal 65 straipsnio 2 dalį ir 67 straipsnio 3 dalį;

b) gali nustatyti, kad kiekvienas asmuo, toje valstybėje sąžiningai naudojantis arba veiksmingai ir rimtai pasirengęs naudoti išradimą, kurio naudojimas nebūtų paraiškos arba patento pradinio vertimo kalba pažeidimas, gali, įsigaliojus ištaisytam vertimui, ir toliau be jokio mokesčio naudoti išradimą versdamasis savo verslu arba savo verslo poreikiams.

Europos patento paraiška gali būti perduota arba sudaryti pagrindą teisių atsiradimui vienai arba kelioms nurodytoms Susitariančiosioms Valstybėms.

Teisė į Europos patento paraišką perduodama raštu, šalims pasirašius sutartį.

Visa Europos patento paraiška ar tam tikra jos dalis gali būti licencijuojama visoje nurodytų Susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ar jos dalyje.

Jei šioje Konvencijoje nenumatyta kitaip, Europos patento paraiškai, kaip nuosavybės objektui, kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje yra taikomi tokie įstatymai, kurie toje valstybėje taikomi nacionalinių patentų paraiškoms.

1) Europos patento paraiška gali būti paduota:

a)⁴³ Europos patentų tarnyboje Miunchene arba jo skyriuje Hagoje, arba,

b) jei Susitariančiosios Valstybės įstatymai leidžia, tos valstybės centrinėje pramoninės nuosavybės tarnyboje ar kitoje kompetentingoje tos valstybės institucijoje. Šitaip paduota paraiška turi tokią pat galią kaip ir tą pačią dieną Europos patentų tarnyboje paduota paraiška.

2) Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nekliudo taikyti įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, kurios bet kurioje Susitariančiojoje Valstybėje:

a) reglamentuoja išradimus, apie kuriuos dėl jų objekto pobūdžio negalima pranešti užsienio valstybėms be išankstinio tos valstybės kompetentingų įstaigų leidimo, arba

b) nustato, kad kiekviena paraiška iš pradžių turi būti paduota nacionalinei įstaigai arba kad tiesiogiai paduoti paraiškas kitai įstaigai galima tik turint išankstinį leidimą.

3) Jokia Susitariančioji Valstybė negali nustatyti ar leisti, kad atskirtosios Europos paraiškos būtų paduodamos šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai įstaigai.

1) Atskirtoji Europos paraiška turi būti paduota tiesiai Europos patentų tarnybai Miunchene arba jos skyriui Hagoje. Ją galima paduoti tik dėl tokio objekto, kurio esmė neatskleidžiama plačiau negu ankstesnėje paraiškoje; jei šios nuostatos paisoma, atskirtoji paraiška yra laikoma paduota ankstesniosios paraiškos padavimo dieną ir dėl to jai taikoma prioriteto teisė.

2) Atskirtojoje Europos paraiškoje negalima nurodyti jokios Susitariančiosios Valstybės, kuri nebuvo nurodyta pirminėje paraiškoje.

3) Kokia tvarka taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos, specialius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi atskirtojoje paraiškoje, paraiškos padavimo, paieškos ir nurodymo mokesčių sumokėjimo terminą nustato Įgyvendinimo taisyklės.

1) Susitariančiosios Valstybės centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba kiekvieną toje valstybėje paduotą Europos patento paraišką jai arba kitoms kompetentingoms įstaigoms tos valstybės interesais privalo per kuo trumpiausią laiką, koks tik suderinamas su nacionaliniais įstatymais dėl išradimų slaptumo, persiųsti Europos patentų tarnybai.

2) Susitariančiosios Valstybės imasi visų atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog Europos patento paraiškos, kurių objektui akivaizdžiai nėra taikomi šio straipsnio 1 dalyje minėti slaptumo įstatymai, Europos patentų tarnybai būtų persiųstos per šešias savaites nuo jų padavimo dienos.

3) Europos patento paraiškos, kurias dar reikia patikrinti, norint nustatyti, ar joms taikomi slaptumo reikalavimai, persiunčiamos taip, kad jos Europos patentų tarnybą pasiektų per keturis mėnesius nuo jų padavimo dienos arba, jeigu prašoma suteikti prioritetą, per keturiolika mėnesių nuo prioriteto datos.

4) Europos patento paraiška, kurios objektas yra slaptas, Europos patentų tarnybai nepersiunčiama.

5) Europos patentų paraiškos, Europos patentų tarnybos nepasiekusios per keturiolika mėnesių nuo jų padavimo dienos arba, jei buvo prašoma suteikti prioritetą, nuo prioriteto datos, yra laikomos atšauktomis. Padavimo, paieškos ir nurodymo mokesčiai grąžinami.

1) Europos patento paraišką sudaro:

a)⁴⁵ prašymas išduoti Europos patentą;

b) išradimo aprašymas;

c) vienas arba keletas apibrėžties punktų;

d) brėžiniai, nurodyti aprašyme ar apibrėžties punktuose;

e) referatas.

2)⁴⁶ Padavus Europos patento paraišką, per vieną mėnesį nuo paraiškos padavimo dienos sumokami padavimo ir paieškos mokesčiai.

3) Europos patento paraiška turi atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

1) Prašyme išduoti Europos patentą turi būti nurodyta Susitariančioji Valstybė arba Valstybės, kuriose norima apsaugoti išradimą.

2)⁴⁸ Už Susitariančiosios Valstybės nurodymą mokamas nurodymo mokestis. Nurodymo mokesčiai sumokami per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Europos patentų biuletenyje pranešama apie Europos paieškos ataskaitos paskelbimą.

3) Bet kuriuo metu iki Europos patento išdavimo Susitariančiosios Valstybės nurodymą galima atšaukti. Jei atšaukiamas visų Susitariančiųjų Valstybių nurodymas, Europos patento paraiška yra laikoma atšaukta. Nurodymo mokesčiai negrąžinami.

Europos patento paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai pareiškėjo pateiktuose dokumentuose:

Europos patento paraiškoje nurodomas išradėjas. Jei pareiškėjas nėra išradėjas arba jei jis nėra vienintelis išradėjas, kartu su nurodymu paaiškinama, iš kur atsiranda teisė į Europos patentą.

Europos patento paraiška paduodama tik dėl vieno išradimo arba keleto išradimų, kurie yra taip susiję, kad sudaro vieną bendrą išradimo koncepciją.

Europos patento paraiškoje išradimas turi būti atskleistas pakankamai aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti.

Apibrėžtis apibrėžia objektą, kuriam prašoma suteikti apsaugą. Ji turi būti aiški, glausta ir paremta aprašymu.

Referatas pateikiama tik kaip techninė informacija; į jį negali būti atsižvelgiama kitais tikslais, ypač aiškinant prašomos apsaugos ribas ar taikant 54 straipsnio 3 dalį.

1) Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, už Europos patento paraiškas Europos patentų tarnybai yra mokami metų mokesčiai. Šie mokesčiai yra mokami už trečiuosius ir vėlesnius metus nuo paraiškos padavimo datos.

2) Jei nustatytą dieną ar anksčiau metų mokestis nesumokamas, jį galima teisėtai sumokėti per šešis mėnesius nuo šios datos ir kartu mokamas papildomas mokestis.

3) Jei metų mokestis ir papildomas mokestis nesumokami laiku, Europos patento paraiška yra laikoma atšaukta. Tokį sprendimą gali priimti tik Europos patentų tarnyba.

4) Pareiga mokėti metų mokesčius baigiasi sumokėjus tų metų, kuriais paskelbiama apie Europos patento išdavimą, metų mokestį.

1) Asmuo, bet kurioje valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos susitariančioji šalis, tinkamai padavęs patento, naudingojo modelio, naudingumo liudijimo ar išradėjo liudijimo paraišką arba jo teisių perėmėjas dvylika mėnesių nuo pirmosios paraiškos padavimo dienos turi prioriteto teisę paduoti Europos patento paraišką tam pačiam išradimui.

2) Pripažįstama, kad tokią prioriteto teisę suteikia kiekviena paraiška, kurios padavimas yra tolygus įprastam nacionalinės paraiškos padavimui pagal tos valstybės, kurioje ji yra paduota, nacionalinius įstatymus arba pagal jos dvišalius ar daugiašalius susitarimus, įskaitant šią Konvenciją.

3) Įprastas nacionalinės paraiškos padavimas – tai padavimas, kurio pakanka paraiškos padavimo datai nustatyti, kad ir kokie būtų paraiškos nagrinėjimo rezultatai.

4) Nustatant prioriteto teisę, vėlesnė paraiška dėl to paties objekto, kaip ir ankstesnė pirmoji paraiška, paduota toje pačioje valstybėje arba galiojimui toje pačioje valstybėje, laikoma pirmąja paraiška, jei iki vėlesnės paraiškos padavimo datos ankstesnioji paraiška jau yra atšaukta, jos yra atsisakyta arba ji yra atmesta, viešai neprieinama, pagal ją nebelieka jokių teisių ir jos pagrindu neprašoma suteikti prioriteto teisės. Nuo to laiko anksčiau paduota paraiška nebegali būti pagrindu prašyti suteikti prioriteto teisę.

5) Jei pirmoji paraiška paduodama valstybėje, kuri nėra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos susitariančioji šalis, šio straipsnio 1–4 dalys taikomos tik tiek, kiek toji valstybė, remdamasi pirmąja paraiška, paduota Europos patentų tarnybai, bei pirmąja paraiška, paduota bet kurioje Susitariančiojoje Valstybėje ar galiojimui toje Susitariančiojoje Valstybėje, ir taikydama reikalavimus, tolygius Paryžiaus konvencijoje nustatytiems reikalavimams, suteikia tolygaus poveikio prioriteto teisę pagal Administracinės tarybos paskelbtą pranešimą ir dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

1) Europos patento pareiškėjas, kuris nori pasinaudoti ankstesniosios paraiškos prioriteto teise, pateikia prioriteto deklaraciją, ankstesniosios paraiškos kopiją ir, jei pastarosios kalba nėra viena iš Europos patentų tarnybos oficialiųjų kalbų, jos vertimą į vieną iš tokių oficialiųjų kalbų. Šių nuostatų taikymo tvarką nustato Įgyvendinimo taisyklės.

2) Galima prašyti kelių prioritetų vienai Europos patento paraiškai, nepaisant to, kad jų kilmė yra įvairiose šalyse. Atitinkamais atvejais galima prašyti kelių prioritetų vienam apibrėžties punktui. Jeigu yra prašoma kelių prioritetų, prioriteto terminas, prasidedantis nuo prioriteto datos, skaičiuojamas nuo pačios anksčiausios prioriteto datos.

3) Jei Europos patento paraiškai prašoma suteikti vieną ar keletą prioritetų, prioriteto teisė taikoma tik tiems Europos patento paraiškos elementams, kurie yra nurodyti toje paraiškoje arba paraiškose, kurių pagrindu prašoma suteikti prioritetą.

4) Jei tam tikri išradimo elementai, kuriems suteikti prioritetą yra prašoma, nėra nurodyti anksčiau paduotos paraiškos suformuluotuose apibrėžties punktuose, prioritetas vis dėlto gali būti suteiktas, jei ankstesniosios paraiškos dokumentų visuma tokius elementus konkrečiai atskleidžia.

Prioriteto teisė reiškia, kad, taikant 54 straipsnio 2 bei 3 dalis ir 60 straipsnio 2 dalį, prioriteto data laikoma Europos patento padavimo data.

90 straipsnis.⁵⁷ Ekspertizė paraiškos padavimo metu

91 straipsnis.⁵⁸ Formalių reikalavimų ekspertizė

92 straipsnis. Europos paieškos ataskaitos rengimas

93 straipsnis.⁵⁹ Europos patento paraiškos skelbimas

94 straipsnis. Prašymas atlikti ekspertizę

95 straipsnis. Termino, per kurį galima pateikti prašymus atlikti ekspertizę, pratęsimas

96 straipsnis. Europos patento paraiškos ekspertizė

97 straipsnis.⁶² Paraiškos atmetimas arba patento išdavimas

98 straipsnis^64. Europos patento aprašymo skelbimas

99 straipsnis^65. Protestas

100 straipsnis^66. Protesto pagrindas

101 straipsnis^67. Protesto nagrinėjimas

102 straipsnis^68. Europos patento panaikinimas arba palikimas galioti

103 straipsnis. Europos patento naujo aprašymo paskelbimas

104 straipsnis.⁶⁹ Išlaidos

105 straipsnis^70. Tariamo pažeidėjo įstojimas

106 straipsnis^71. Sprendimai, dėl kurių galima skųstis

107 straipsnis⁷² Asmenys, turintys teisę paduoti apeliaciją ir būti apeliacijos proceso šalimis

108 straipsnis^73. Apeliacijos padavimo terminas ir forma

109 straipsnis. Prejudicinis apeliacijos įvertinimas

110 straipsnis^75. Apeliacijų nagrinėjimas

111 straipsnis^76. Sprendimas dėl apeliacijų

112 straipsnis^77. Išplėstinės apeliacinės kolegijos sprendimas arba nuomonė

1) Europos patentų tarnybos sprendimai gali būti paremti tik pagrindais ir įrodymais, dėl kurių atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus.

2) Europos patentų tarnyba svarsto ir priima sprendimus tik dėl Europos patento paraiškos arba Europos patento teksto, kuris yra jai pateiktas arba kuriam pritaria pareiškėjas ar patento savininkas.

1) Vykstant procesui Europos patentų tarnyboje, Europos patentų tarnyba tiria savo pačios iškeltus faktus; ji neprivalo šio tyrimo apriboti tik šalių pateiktais faktais, įrodymais bei argumentais ir tuo, ko šalys reikalauja.

2) Europos patentų tarnyba gali nekreipti dėmesio į faktus ir įrodymus, kurių atitinkamos šalys nepateikia laiku.

1) Paskelbus Europos patento paraišką, bet kuris asmuo gali pateikti savo samprotavimus dėl atitinkamo išradimo patentabilumo. Tokius samprotavimus būtina pateikti raštu ir nurodyti, kokiais motyvais jos pagrįstos. Toks asmuo neturi būti Europos patentų tarnyboje vykstančio proceso šalis.

2) Su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis pastabomis supažindinamas pareiškėjas arba patento savininkas, kurie gali pareikšti savo pastabas dėl tokių pastabų.

1) Žodinis nagrinėjimas vyksta Europos patentų tarnybos pageidavimu, jei ji mano, kad tai tikslinga, arba vienos iš proceso šalių prašymu. Tačiau Europos patentų tarnyba gali atmesti prašymą žodinį nagrinėjimą tęsti tame pačiame skyriuje, kuriame šalys ir proceso objektas yra tie patys.

2) Tačiau Priėmimo poskyryje žodinis procesas pareiškėjo prašymu vyksta tik tada, kai Priėmimo poskyris mano, jog tai tikslinga, arba kai jis ketina Europos patento paraišką atmesti.

3) Priėmimo poskyryje, ekspertizės ir Juridiniame skyriuose vykstantys žodiniai nagrinėjimai nėra vieši.

4) Paskelbus Europos patento paraišką, apeliacinėse kolegijose ir Išplėstinėje apeliacinėje kolegijoje, taip pat ir protestų skyriuje vykstantys žodiniai nagrinėjimai, įskaitant sprendimų priėmimą, turi būti vieši, jei skyrius, kuriame tas nagrinėjimas vyksta, nenusprendžia kitaip tais atvejais, kai viešumo padariniai galėtų būti rimti ir nepateisinamai neigiami, ypač vienai iš proceso šalių.

1) Procesams vykstant ekspertizės, protestų, Juridiniame skyriuose arba apeliacinėje kolegijoje, įrodymai gaunami ir pateikiami šiais būdais:

a) išklausant šalis;

b) paprašius informacijos;

c) pateikiant dokumentus;

d) išklausant liudytojus;

e) išklausant ekspertų nuomonės;

f) tikrinant;

g) su priesaika pateiktais rašytinais pareiškimais.

2) Ekspertizės ir protestų skyriai arba apeliacinė kolegija gali įpareigoti vieną iš savo narių ištirti pateiktus įrodymus.

3) Jei Europos patentų tarnyba mano, kad kuri nors šalis, liudytojas arba ekspertas turi pateikti įrodymus žodžiu, ji arba:

a) išduoda atitinkamam asmeniui šaukimą atvykti, arba

b) paprašo, kad, vadovaujantis 131 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atitinkamo asmens gyvenamosios šalies kompetentingas teismas surinktų tokius įrodymus.

4) Šalis, liudytojas arba ekspertas, šaukiamas į Europos patentų tarnybą, gali tarnybos prašyti leisti jam įrodymus pateikti savo gyvenamosios šalies kompetentingam teismui. Jei toks prašymas buvo pateiktas arba jei per Europos patentų tarnybos nustatytą laiką į šaukimą neatsakoma, Europos patentų tarnyba, vadovaudamasi 131 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali prašyti kompetentingą teismą išklausyti atitinkamą asmenį.

5) Kai šalis, liudytojas arba ekspertas duoda parodymus Europos patentų tarnybai, ši, jei mano, kad tokie parodymai turėtų būti duodami prisiekus arba kitokia įpareigojančia forma, atitinkamo asmens gyvenamosios šalies kompetentingą teismą prašo dar kartą tokiomis sąlygomis išnagrinėti jo parodymus.

6) Kai Europos patentų tarnyba prašo kompetentingą teismą surinkti įrodymus, jis gali prašyti, kad teismas išklausytų parodymus, duodamus prisiekus ar kitokia įpareigojančia forma, ir leistų atitinkamo skyriaus nariui dalyvauti teismo posėdyje bei per teismo tarpininką ar tiesiogiai šaliai, liudytojui arba ekspertui užduoti klausimus.

Kai pareiškėjai arba Europos patento savininkai įvairioms nurodytoms Susitariančiosioms Valstybėms yra ne tie patys asmenys, Europos patentų tarnyboje vykstant procedūroms jie turi būti laikomi bendrais pareiškėjas arba savininkais. Paraiškos ar patento vienumui vykstant šioms procedūroms tai įtakos neturi; svarbiausia, kad paraiškos ar patento tekstas būtų toks pat visoms nurodytoms Susitariančiosioms Valstybėms, jei šioje Konvencijoje nėra numatyta kitaip.

Kaip nustatyta, Europos patentų tarnyba suinteresuotiems asmenims praneša apie sprendimus, šaukimus ir visus įspėjimus ar informacijos pranešimus, nuo kurių skaičiuojamas terminas arba apie kuriuos suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta pagal kitas šios Konvencijos nuostatas ar Europos patentų tarnybos prezidento įsakymu. Jeigu tai reikalinga dėl išskirtinių aplinkybių, pranešimai gali būti perduodami per Susitariančiųjų Valstybių centrines pramoninės nuosavybės tarnybas.

Įgyvendinimo taisyklėse nurodoma:

1) Jei Europos patento paraišką numatoma atmesti arba jei ji jau atmesta, arba laikoma atšaukta po to, kai per Europos patentų tarnybos nustatytą laiką nebuvo gauta atsakymo, tuomet neatsiranda jokių numatytų teisinių pasekmių, o jei jų jau atsirado, jos panaikinamos, pareiškėjui paprašius nenutraukti paraiškos nagrinėjimo.

2) Prašymas pateikiamas raštu per du mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie sprendimą atmesti paraišką arba apie tai, kad paraiška laikoma atšaukta. Per šį laiką būtina atlikti neatliktą veiksmą. Prašymas nelaikomas paduotu tol, kol nesumokamas mokestis už tolesnį paraiškos nagrinėjimą.

3) Sprendimą dėl tokio prašymo priima skyrius, kompetentingas nuspręsti dėl neatlikto veiksmo.

1) Pareiškėjo arba Europos patento savininko, kuris, nepaisant visų tam tikromis aplinkybėmis būtinų pastangų, negalėjo laikytis Europos patentų tarnybos nustatyto termino, prašymu jo teisės atnaujinamos, jei termino nesilaikymas pagal šią Konvenciją yra tiesioginė priežastis to, kad Europos patento paraiška ar prašymas atmetamas, arba to, kad Europos patento paraiška laikoma atšaukta, arba to, kad Europos patentas panaikinamas, ar to, kad prarandama bet kuri kita teisė ar žalos atlyginimo priemonė.

2) Prašymas turi būti pateiktas raštu per du mėnesius nuo tos dienos, kai pašalinama termino nesilaikymo priežastis. Per šį laikotarpį būtina atlikti neatliktą veiksmą. Prašymą priimti galima tik vienerius metus nuo praleisto termino paskutinės dienos. Jei nesumokamas metų mokestis, 86 straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis atimamas iš tų vienerių metų laikotarpio.

3) Prašyme turi būti nurodytas jo pagrindas ir išdėstyti faktai, kuriais jis pagrįstas. Prašymas nelaikomas paduotu tol, kol nesumokamas teisių atnaujinimo mokestis.

4) Sprendimą dėl tokio prašymo priima skyrius, kompetentingas nuspręsti dėl neatlikto veiksmo.

5) Šio straipsnio nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 2 dalyje, 79 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnio 2 dalyje nurodytiems terminams.

6) Kiekvienas asmuo, kuris nurodytoje Susitariančiojoje Valstybėje nuo šio straipsnio 1 dalyje minėto teisių praradimo iki tų teisių atnaujinimo paskelbimo sąžiningai naudojo išradimą arba tikrųjų ir rimtai rengėsi naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos Europos patento paraiškos ar Europos patento objektas, gali ir toliau be mokesčio naudoti jį savo versle arba to verslo poreikiams.

7) Šis straipsnis neapriboja jokios Susitariančiosios Valstybės teisės atnaujinti teises dėl šioje Konvencijoje nustatytų terminų praleidimo ir reikalauti, kad tos valstybės institucijos tas teises vykdytų.

1) Sąlygos, kuriomis Europos patentų tarnyboje vykstant procedūrai gali būti pakeista Europos patento paraiška arba Europos patentas, yra nustatytos Įgyvendinimo taisyklėse. Visais atvejais pareiškėjui suteikiama galimybė bent vieną kartą savo valia pakeisti aprašymą, apibrėžtį ir brėžinius.

2) Europos patento paraiška ar Europos patentas negali būti pakeistas taip, kad jo objektas būtų atskleistas plačiau negu jau paduotoje paraiškoje.

3) Vykstant protesto procesui, Europos patento apibrėžties negalima keisti taip, kad jau suteikta apsauga būtų išplėsta.

1) Ekspertizės skyrius arba apeliacinė kolegija gali paprašyti, kad pareiškėjas per jų nustatytą laiką nurodytų valstybes, kuriose jis yra padavęs paraiškas išduoti nacionalinį patentą visam išradimui ar tik daliai išradimo, dėl kurio yra paduota Europos patento paraiška, ir nurodytų tokių paraiškų identifikacijos numerius.

2) Jei pareiškėjas per nustatytą laiką neatsako į šio straipsnio 1 dalyje minėtą prašymą, Europos patento paraiška yra laikoma atšaukta.

Trūkstant šioje Konvencijoje procesinių nuostatų, Europos patentų tarnyba atsižvelgia į Susitariančiosiose Valstybėse visuotinai pripažintus proceso teisės principus.

1) Organizacijos teisės reikalauti sumokėti mokestį Europos patentų tarnybai baigiasi praėjus ketveriems metams nuo kalendorinių metų, kuriais mokestis atsirado.

2) Teisė iš Organizacijos reikalauti, kad Europos patentų tarnyba grąžintų mokesčius arba pinigų sumas, viršijančias mokesčius, baigiasi praėjus ketveriems metams nuo kalendorinių metų, kuriais tokia teisė atsirado.

3) Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas laikotarpis pertraukiamas 1 dalyje numatytu atveju paprašius sumokėti mokestį ir 2 dalyje numatytu atveju raštu pateikus pagrįstas pretenzijas. Pertrauktas laikotarpis vėl tuojau pat pradedamas skaičiuoti ir baigiasi ne vėliau kaip praėjus šešeriems metams nuo tų metų, kuriais jis iš pradžių prasidėjo, jei tuo tarpu neprasideda teismo procesas dėl teisių įgyvendinimo; tokiu atveju laikotarpis baigiasi ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo.

Europos patentų tarnyba turi registrą, vadinamą Europos patentų registru, kuriame registruojami šioje Konvencijoje nurodyti duomenys. Kol Europos patento paraiška nepaskelbiama, registre jokie duomenys neregistruojami. Registras yra viešai prieinamas.

1) Su dar nepaskelbtų Europos patentų paraiškų bylomis negalima susipažinti, jei nėra pareiškėjo sutikimo.

2) Kiekvienas asmuo, kuris gali įrodyti, kad Europos patento pareiškėjas pasirėmė savo paraiškos teisėmis prieš jį, su byla gali susipažinti dar nepaskelbus tos paraiškos ir be pareiškėjo sutikimo.

3) Kai atskirtoji Europos patento paraiška arba nauja Europos patento paraiška, paduota pagal 61 straipsnio 1 dalį, yra paskelbta, kiekvienas asmuo susipažinti su ankstesnės paraiškos bylomis gali dar nepaskelbus tos paraiškos ir be atitinkamo pareiškėjo sutikimo.

4) Paskelbus Europos patento paraišką, taikant Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus apribojimus galima leisti asmeniui, pareiškusiam pageidavimą, susipažinti su byla, susijusia su tokia paraiška, ir su pagal ją išduotu Europos patentu.

5) Net dar nepaskelbus Europos patento paraiškos, Europos patentų tarnyba gali trečiosioms šalims pranešti šiuos bibliografinius duomenis arba juos paskelbti:

a) Europos patento paraiškos numerį;

b) Europos patento paraiškos padavimo datą ir, kai prašoma suteikti ankstesniosios paraiškos prioritetą, ankstesniosios paraiškos datą, valstybę ir bylos numerį;

c) pareiškėjo pavardę;

d) išradimo pavadinimą;

e) nurodytas Susitariančiąsias Valstybes.

Europos patentų tarnyba leidžia šiuos periodinius leidinius:

1) Europos patentų tarnyba ir, taikant 75 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, bet kurios Susitariančiosios Valstybės centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba viena kitos pareikalavimu tarpusavyje keičiasi visa naudinga informacija apie Europos ar nacionalinių patentų paraiškų padavimą ir visas procedūras, susijusias su tokiomis paraiškomis ir pagal jas išduotais patentais.

2) Informacija pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas teikiama, kai yra sudaryti bendradarbiavimo susitarimai tarp Europos patentų tarnybos ir:

a) bet kurios valstybės, kuri nėra šios Konvencijos šalis, centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos;

b) bet kurios tarpvyriausybinės organizacijos, kuriai pavesta išduoti patentus;

c) bet kurios kitos organizacijos.

3) Informacijai pagal šio straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a ir b punktus netaikomi 128 straipsnyje nustatyti apribojimai. Administracinė taryba gali nuspręsti, kad informacijai pagal šio straipsnio 2 dalies c punktą galima netaikyti tokių apribojimų, jei atitinkama organizacija iki Europos patento paraiškos paskelbimo suteiktą informaciją laiko slapta.

1) Jei šioje Konvencijoje ar nacionaliniuose įstatymuose nenumatyta kitaip, Europos patentų tarnyba ir teismai arba Susitariančiųjų Valstybių institucijos viena kitos prašymu padeda viena kitai, suteikdamos informaciją arba leisdamos susipažinti su bylomis. Kai Europos patentų tarnyba leidžia su bylomis susipažinti teismams, prokuratūroms ar centrinėms pramoninės nuosavybės tarnyboms, 128 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi.

2) Gavę Europos patentų tarnybos pavedamuosius raštus, teismai arba kitos Susitariančiųjų Valstybių kompetentingos institucijos Europos patentų tarnybos vardu ir neperžengdamos savo jurisdikcijos ribų imasi būtino tyrimo ir kitų teisinių priemonių.

1) Europos patentų tarnyba ir Susitariančiųjų Valstybių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos viena kitos prašymu nemokamai viena kitai siunčia vieną ar keletą savo atitinkamų leidinių egzempliorių joms pačioms naudoti.

2) Europos patentų tarnyba gali sudaryti sutartis dėl keitimosi leidiniais arba jų tiekimo.

1)⁸⁸ Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jokio asmens negalima versti sutikti, kad šios Konvencijos nustatytose procedūrose jam atstovautų profesionalus atstovas.

2) Fiziniams ir juridiniams asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos ar pagrindinės verslo vietos vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, privalo atstovauti profesionalus atstovas ir visose šios Konvencijos nustatytose procedūrose, išskyrus Europos patento paraiškos padavimą, tokie asmenys turi veikti per profesionalų atstovą; Įgyvendinimo taisyklės gali numatyti ir kitas išimtis.

3) Fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą ar pagrindinę verslo vietą vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, šios Konvencijos nustatytose procedūrose gali atstovauti darbuotojas, kuris nebūtinai turi būti profesionalus atstovas, bet jis turi būti įgaliotas būti atstovu pagal Įgyvendinimo taisykles. Įgyvendinimo taisyklės gali nustatyti, ar tokio juridinio asmens darbuotojas gali atstovauti ir kitiems juridiniams asmenims, turintiems pagrindinę verslo vietą vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, kurie su pirmuoju juridiniu asmeniu yra susiję ekonominiais ryšiais, ir kokiomis sąlygomis toks darbuotojas gali tai daryti.

4) Įgyvendinimo taisyklėse gali būti numatytos specialios nuostatos dėl bendro atstovavimo drauge veikiančioms šalims.

1) Šios Konvencijos nustatytose procedūrose fiziniams ir juridiniams asmenims gali atstovauti tik profesionalūs atstovai, kurių pavardės yra įrašytos į tam tikslui sudarytą Europos patentų tarnybos sąrašą.

2) Kiekvienas fizinis asmuo, atitinkantis toliau nurodytus reikalavimus, gali būti įrašytas į profesionalių atstovų sąrašą:

a) jis turi būti vienos iš Susitariančiųjų Valstybių pilietis;

b) jis vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių teritorijoje turi turėti verslo ar darbo vietą;

c) jis turi būti išlaikęs Europos kvalifikacinį egzaminą.

3) Asmuo į sąrašą įrašomas gavus prašymą kartu su pažymėjimais, patvirtinančiais, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai yra įvykdyti.

4) Asmuo, įrašytas į profesionalių atstovų sąrašą, turi teisę būti profesionaliu atstovu visose šios Konvencijos nustatytose procedūrose.

5) Kad galėtų veikti kaip profesionalus atstovas, kiekvienas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytas asmuo turi teisę pagal šios Konvencijos Centralizacijos Protokolą bet kurioje Susitariančiojoje Valstybėje įsteigti verslo vietą, kurioje galėtų vykti šios Konvencijos nustatytos procedūros. Tokios valstybės institucijos tam tikrais atvejais šią teisę gali panaikinti tik pritaikiusios teisės nuostatas dėl valstybės saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos. Prieš imantis tokio veiksmo būtina pasitarti su Europos patentų tarnybos prezidentu.

6) Esant ypatingoms aplinkybėms, Europos patentų tarnybos prezidentas gali šio straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimams nustatyti išimtis.

7)⁹⁰ Šios Konvencijos nustatytose procedūrose profesionaliu atstovu gali būti ir kiekvienas teisininkas, turintis atitinkamą kvalifikaciją ir verslo vietą vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, jei jis toje valstybėje turi teisę būti profesionaliu atstovu patentų reikalais. Šio straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

8) Administracinė taryba gali priimti nuostatas, reglamentuojančias:

a)⁹¹ kvalifikacijas ir būtiną pasirengimą, kad asmeniui būtų leista laikyti Europos kvalifikacinį egzaminą, ir tokio egzamino organizavimą;

b)⁹² institucijos, kurią sudaro asmenys, teisę būti profesionaliais atstovais turintys dėl to, kad yra išlaikę Europos kvalifikacinį egzaminą, arba remiantis 163 straipsnio 7 dalimi, steigimą ir pripažinimą;

c)⁹³ bet kurią drausminančią priemonę, kurią tokia institucija arba Europos patentų tarnyba turi taikyti tokiems asmenims.

1) Susitariančiosios Valstybės centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba nacionalinio patento išdavimo procedūrą taiko tik Europos patento pareiškėjo arba savininko prašymu šiomis aplinkybėmis:

a) kai Europos patento paraiška yra laikoma atšaukta pagal 77 straipsnio 5 dalį arba pagal 162 straipsnio 4 dalį;

b) tokiais nacionaliniuose įstatymuose numatytais atvejais, kai Europos patento paraiška atmetama, atšaukiama arba laikoma atšaukta arba kai Europos patentas yra panaikintas pagal šią Konvenciją.

2) Prašymas pakeisti nacionaline patento paraiška paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai Europos patento paraiška yra atšaukiama, arba nuo pranešimo, kad paraiška laikoma atšaukta, dienos, arba nuo tos dienos, kai pranešama apie sprendimą atmesti paraišką arba panaikinti Europos patentą. 66 straipsnyje nurodytas poveikis nebegalioja, jei prašymas nacionaline patento paraiška nėra paduotas laiku.

1) Prašymas pakeisti nacionaline patento paraiška paduodamas Europos patentų tarnybai; jame nurodomos Susitariančiosios Valstybės, kuriose pageidaujama taikyti nacionalinio patento išdavimo procedūrą. Prašymas nelaikomas paduotu tol, kol nesumokamas pakeitimo mokestis. Europos patentų tarnyba prašyme nurodytos Susitariančiosios Valstybės centrinei pramoninės nuosavybės įstaigai prašymą perduoda kartu su bylų, susijusių su Europos patento paraiška arba Europos patentu, kopija.

2) Tačiau jei pareiškėjui yra pranešta, kad Europos patento paraiška laikoma atšaukta pagal 77 straipsnio 5 dalį, prašymas pateikiamas centrinei pramoninės nuosavybės tarnybai, kuriai paraiška buvo paduota. Laikydamasi nacionalinio saugumo nuostatų, toji įstaiga prašymą kartu su Europos patento paraiškos kopija perduoda tiesiai tų Susitariančiųjų Valstybių, kurias pareiškėjas nurodo savo prašyme, centrinėms pramoninės nuosavybės tarnyboms. 66 straipsnyje nurodytas poveikis nebegalioja, jei tie dokumentai neperduodami per dvidešimt mėnesių nuo jų pateikimo dienos arba, jei prašoma suteikti prioritetą, nuo prioriteto datos.

1) Europos patento paraiškai, perduotai pagal 136 straipsnį, netaikomi formalūs nacionalinės teisės reikalavimai, kurie skiriasi nuo šios Konvencijos reikalavimų arba juos papildo.

2) Centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba, kuriai yra perduota paraiška, gali reikalauti, kad pareiškėjas ne mažiau kaip per du mėnesius:

a) sumokėtų nacionalinės paraiškos mokestį;

b) pateiktų Europos patento paraiškos, kurią pareiškėjas nori pateikti nacionalinei procedūrai, originalo ir atitinkamais atvejais – Europos patentų tarnyboje vykusios procedūros metu pakeisto jos teksto vertimą į vieną iš atitinkamos valstybės oficialiųjų kalbų.

1) Atsižvelgiant į 139 straipsnį, Europos patentą Susitariančiojoje Valstybėje galima panaikinti tik pagal jos teritorijoje veikiančius įstatymus dėl šių priežasčių:

a) jei Europos patento objektas nėra patentabilus pagal 52–57 straipsnių reikalavimus;

b) jei Europos patentas pakankamai aiškiai ir išsamiai neatskleidžia išradimo, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti;

c)⁹⁴ jei Europos patento objektas yra platesnis negu paduotos paraiškos turinys arba, kai patentas buvo išduotas pagal atskirtąją paraišką arba pagal vadovaujantis 61 straipsniu paduotą naują paraišką, jei tokio patento objektas yra platesnis už ankstesnės paraiškos turinį;

d) jei yra pratęsta Europos patento suteikiama apsauga;

e) jei Europos patento savininkas neturi teisės į patentą pagal 60 straipsnio 1 dalį.

2) Jei panaikinimo priežastys yra susijusios tik su tam tikra Europos patento dalimi, panaikinimas pasireiškia apribojant tik tą patento dalį. Jei nacionaliniai įstatymai leidžia, apribojimas įvykdomas atitinkamai pataisius apibrėžtį, aprašymą ar brėžinius.

1) Bet kurioje nurodytoje Susitariančiojoje Valstybėje Europos patento paraiška ir Europos patentas nacionalinės patento paraiškos ir nacionalinio patento atžvilgiu turi tokį pat ankstesnės teisės poveikį kaip ir nacionalinio patento paraiška ir nacionalinis patentas.

2) Nacionalinė patento paraiška ir nacionalinis patentas Susitariančiojoje Valstybėje Europos patento, kuriame yra nurodyta Susitariančioji Valstybė, atžvilgiu turi tokį pat ankstesniosios teisės poveikį kaip ir nacionalinio patento atžvilgiu.

3) Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali nustatyti, ar išradimą, paskelbtą Europos patento paraiškoje ar patente ir nacionalinėje paraiškoje ar patente, kurie turi tą pačią padavimo datą arba, jei prašoma suteikti prioritetą, tą pačią prioriteto datą, gali vienu metu apsaugoti abi paraiškos ar patentai ir kokiomis sąlygomis ta apsauga gali būti įgyvendinta.

66, 124, 135–137 ir 139 straipsniai taikomi naudingiems modeliams bei naudingumo liudijimams ir naudingų modelių paraiškoms bei naudingumo liudijimams, registruotiems ar deponuotiems Susitariančiosiose Valstybėse, kurių įstatymai numato tokius modelius ir liudijimus.

1) Mokėti Europos patento metų mokesčius gali būti reikalaujama tik už vėlesnius nei nurodyta 86 straipsnio 4 dalyje metus.

2) Jei metų mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti per du mėnesius nuo Europos patento išdavimo paskelbimo dienos, per tą laiką yra sumokami, jie yra laikomi sumokėtais tinkamai. Jokio papildomo nacionalinių įstatymų numatyto mokesčio nebereikalaujama.

142 straipsnis. Bendrieji patentai

143 straipsnis. Europos patentų tarnybos specialieji skyriai

144 straipsnis. Atstovavimas specialiuosiuose skyriuose

145 straipsnis. Administracinės tarybos specialusis komitetas

146 straipsnis. Specialiųjų užduočių atlikimo išlaidų dengimas

147 straipsnis. Bendrųjų patentų metų mokesčių mokėjimas

148 straipsnis. Europos patento paraiška kaip nuosavybės objektas

149 straipsnis^95. Bendras nurodymas

150 straipsnis^96. Patentinės kooperacijos sutarties taikymas

151 straipsnis. Europos patentų tarnyba kaip gaunančioji tarnyba

152 straipsnis. Tarptautinės paraiškos padavimas ir persiuntimas

153 straipsnis^98. Europos patentų tarnyba kaip nurodytoji įstaiga

154 straipsnis. Europos patentų tarnyba kaip tarptautinė paieškos įstaiga

155 straipsnis. Europos patentų tarnyba kaip tarptautinė preliminariosios ekspertizės įstaiga

156 straipsnis^101. Europos patentų tarnyba kaip pasirinktoji įstaiga

157 straipsnis. Tarptautinės paieškos ataskaita

158 straipsnis. Tarptautinės paraiškos paskelbimas ir jos pateikimas Europos patentų tarnybai

159 straipsnis. Administracinė taryba pereinamuoju laikotarpiu

160 straipsnis. Darbuotojų skyrimas pereinamuoju laikotarpiu

161 straipsnis. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis

162 straipsnis. Laipsniškas Europos patentų tarnybos veiklos plėtimas

163 straipsnis. Profesionalūs atstovai pereinamuoju laikotarpiu

164 straipsnis. Įgyvendinimo taisyklės ir protokolai

165 straipsnis. Pasirašymas-ratifikavimas

166 straipsnis. Prisijungimas

167 straipsnis.^110/111 Išlygos

168 straipsnis. Teritorinė taikymo sritis

169 straipsnis. Įsigaliojimas¹¹⁴

170 straipsnis. Pradinis įnašas

171 straipsnis. Konvencijos galiojimo terminas

172 straipsnis. Persvarstymas

173 straipsnis. Susitariančiųjų Valstybių ginčai

174 straipsnis. Denonsavimas

175 straipsnis. Įgytų teisių išlaikymas

176 straipsnis. Buvusios Susitariančiosios Valstybės finansinės teisės ir pareigos

177 straipsnis. Konvencijos kalbos

178 straipsnis. Perdavimas ir pranešimai

1) Europos patentų tarnyboje vykstant rašytiniam procesui bet kuri šalis gali vartoti bet kurią Europos patentų tarnybos oficialiąją kalbą. 14 straipsnio 4 dalyje minėtą vertimą galima pateikti bet kuria Europos patentų tarnybos oficialiąja kalba.

2) Europos patento paraiškos arba Europos patento pakeitimus būtina pateikti proceso kalba.

3) Įrodymams Europos patentų tarnybai pateikiami dokumentai, ypač spaudiniai, gali būti pateikti bet kuria kalba. Tačiau Europos patentų tarnyba gali reikalauti per tam tikrą nustatytą laiką, ne trumpesnį kaip mėnuo, pateikti vertimą į vieną iš savo oficialiųjų kalbų.

1)² Bet kuri Europos patentų tarnyboje vykstančio žodinio nagrinėjimo šalis gali vietoj proceso kalbos vartoti bet kurią kitą Europos patentų tarnybos oficialiąją kalbą, jei ji bent prieš mėnesį iki nustatyto tokio nagrinėjimo dienos apie tai įspėja Europos patentų tarnybą arba jei ji pasirūpina vertimu į proceso kalbą. Bet kuri šalis taip pat gali vartoti vieną iš Susitariančiųjų Valstybių oficialiųjų kalbų, jei ji pasirūpina vertimu į proceso kalbą. Europos patentų tarnyba gali leisti nukrypti nuo šios taisyklės dalies nuostatų.

2) Vykstant žodiniam nagrinėjimui, Europos patentų tarnybos darbuotojai gali vietoj proceso kalbos vartoti bet kurią kitą Europos patentų tarnybos oficialiąją kalbą.

3) Kai yra išklausomi parodymai, bet kuri išklausoma šalis, liudytojas ar ekspertas, negalintis tinkamai išsireikšti viena iš Europos patentų tarnybos ar Susitariančiųjų Valstybių oficialiųjų kalbų, gali vartoti kitą kalbą. Jei proceso šalies prašymu nusprendžiama išklausyti parodymus, šalys, liudytojai ar ekspertai, kalbantys ne Europos patentų tarnybos oficialiosiomis kalbomis, gali būti išklausyti tik tada, kai prašančioji šalis pasirūpina vertimu į proceso kalbą; tačiau Europos patentų tarnyba gali leisti versti į vieną iš kitų savo oficialiųjų kalbų.

4) Šalių ir Europos patentų tarnybos susitarimu žodinio nagrinėjimo metu gali būti vartojama bet kuri kalba.

5) Prireikus Europos patentų tarnyba savo sąskaita pasirūpina vertimu į proceso kalbą arba atitinkamais atvejais – į kitas savo oficialiąsias kalbas, jei už tokį vertimą nėra atsakinga viena iš proceso šalių.

6)³ Europos patentų tarnybos darbuotojų, proceso šalių, liudytojų ir ekspertų pareiškimai, žodinio nagrinėjimo metu padaryti viena iš Europos patentų tarnybos oficialiųjų kalbų, protokoluojami ta kalba, kuria jie buvo padaryti. Pareiškimai bet kuria kita kalba protokoluojami ta oficialiąja kalba, į kurią jie yra verčiami. Europos patento paraiškos arba Europos patento aprašymo ar apibrėžties punktų teksto pakeitimai protokoluojami proceso kalba.

1)⁶ 14 straipsnio 2 dalyje minėtą vertimą būtina pateikti per tris mėnesius nuo Europos patento paraiškos padavimo, bet ne vėliau kaip per trylika mėnesių nuo prioriteto datos. Tačiau vertimą, susijusį su Europos atskirtąja paraiška arba nauja Europos patento paraiška, paduodama pagal 61 straipsnio 1 dalies b punktą, galima pateikti bet kuriuo metu per vieną mėnesį nuo tokios paraiškos padavimo.

2) 14 straipsnio 4 dalyje minėtą vertimą būtina pateikti per vieną mėnesį nuo dokumento pateikimo dienos. Kai dokumentas yra pranešimas apie protestą arba apeliaciją, šį terminą prireikus galima pratęsti iki protesto ar apeliacijos laikotarpio pabaigos.

3)⁷ Pareiškėjui, savininkui ar protestuotojui, pasinaudojusiam 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytomis galimybėmis, padavimo, ekspertizės, protesto ar apeliacijos mokesčiai gali būti sumažinti. Sumažinimas procentais nuo visų mokesčių nustatomas Mokesčių taisyklėse.

1) Europos patentų tarnyba taiko:

a) iki įsigaliojant 1971 m. kovo 24 d. Strasbūro susitarimui dėl tarptautinės patentų klasifikacijos – 1954 m. gruodžio 19 d. Europos tarptautinės išradimų patentų klasifikacijos konvencijos 1 straipsnyje nurodytą klasifikaciją;

b) tam susitarimui įsigaliojus – minėto Strasbūro susitarimo 1 straipsnyje nurodytą klasifikaciją.

2) Šios taisyklės 1 dalyje minėta klasifikacija toliau vadinama tarptautine klasifikacija.

1) Europos patentų tarnybos prezidentas nustato paieškos, ekspertizės ir protestų skyrių skaičių. Remdamasis tarptautine klasifikacija, jis paskirsto šiems skyriams pareigas ir prireikus pagal tą klasifikaciją priima sprendimą dėl Europos patento paraiškos ar Europos patento priskyrimo tam tikrai klasei.

2)⁸ Be tos atsakomybės, kuri Priėmimo poskyriui, paieškos, ekspertizės, protestų ir Juridiniam skyriams yra priskiriama pagal šią Konvenciją, Europos patentų tarnybos prezidentas gali šiems skyriams skirti ir papildomas pareigas.

3)⁹ Darbuotojams, kurie nėra kvalifikuoti technikos arba teisės ekspertai, Europos patentų tarnybos prezidentas gali pavesti atlikti atskiras su techniniais ar teisiniais sunkumais nesusijusias ekspertizės ar protestų skyrių užduotis.

4) Europos patentų tarnybos prezidentas gali vienai iš protestų skyriams priklausančių kanceliarijų suteikti išskirtines pareigas nustatyti 104 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų sumą.

1) Organizacinio vieneto, kurį sudaro apeliacinės kolegijos, autonominę instituciją (Apeliacinių kolegijų prezidiumą) sudaro viceprezidentas, atsakingas už apeliacines kolegijas, kuris vykdo pirmininko funkcijas, ir dvylika apeliacinių kolegijų narių, iš kurių – šeši pirmininkai ir šeši kiti nariai.

2) Visus prezidiumo narius renka pirmininkai ir apeliacinių kolegijų nariai vieneriems darbo metams. Jei negalima sudaryti visos sudėties prezidiumo, laisvos vietos užpildomos paskiriant vyriausius pirmininkus ir narius.

3) Prezidiumas priima apeliacinių kolegijų darbo tvarkos taisykles ir nustato narių rinkimo bei skyrimo tvarką. Prezidiumas teikia konsultacijas viceprezidentui, atsakingam už apeliacines kolegijas, klausimais, susijusiais su bendru apeliacijų kolegijų veikimu.

4) Prieš kiekvienų darbo metų pradžią išplėstinės sudėties prezidiumas, kurį sudaro visi pirmininkai, apeliacinėms kolegijoms paskirsto pareigas. Dirbdamas ta pačia sudėtimi, prezidiumas priima sprendimus dėl konfliktų, susijusių su pareigų paskirstymu tarp dviejų ar daugiau apeliacinių kolegijų. Išplėstinės sudėties prezidiumas skiria nuolatinius ir pakaitinius įvairių apeliacinių kolegijų narius. Apeliacinės kolegijos narys gali būti skiriamas vienos arba kelių apeliacinių kolegijų nariu. Prireikus atitinkamais darbo metais šie paskirstymai ir paskyrimai gali būti keičiami.

5) Prezidiumas gali priimti sprendimą tik tada, kai dalyvauja bent penki nariai, tai – viceprezidentas, atsakingas už apeliacines kolegijas, arba jo pavaduotojas, ir dviejų apeliacinių kolegijų pirmininkai. Kai kalbama apie 4 dalyje nurodytas užduotis, privalo dalyvauti devyni nariai, įskaitant viceprezidentą, atsakingą už apeliacines kolegijas, arba jo pavaduotoją, ir trijų apeliacinių kolegijų pirmininkus. Sprendimai priimami balsų dauguma, esant vienodam balsų skaičiui, pirmininko arba jo pavaduotojo balsas yra sprendžiamasis. Susilaikymas balsuojant nėra skaičiuojamas kaip balsas.

6) Administracinė taryba gali paskirstyti apeliacinių kolegijų pareigas pagal 134 straipsnio 8 dalies c punktą.

1) Prieš kiekvienų darbo metų pradžią Išplėstinės apeliacinės kolegijos nariai, kurie buvo paskirti pagal 160 straipsnio 2 dalį, skiria Išplėstinės apeliacinės kolegijos nuolatinius ir pakaitinius narius.

2) Išplėstinės apeliacinės kolegijos nariai, kurie nebuvo paskirti pagal 160 straipsnio 2 dalį, priima Išplėstinės apeliacinės kolegijos darbo tvarkos taisykles.

3) Sprendimai dėl 1 ir 2 dalyje nurodytų klausimų gali būti priimami tik tada, kai dalyvauja bent penki nariai, įskaitant Išplėstinės apeliacinės kolegijos pirmininką arba jo pavaduotoją; esant vienodam balsų skaičiui, pirmininko arba jo pavaduotojo balsas yra sprendžiamasis. Susilaikymas balsuojant nėra skaičiuojamas kaip balsas.

1) Administraciniu atžvilgiu ekspertizės ir protestų skyriai grupuojami kartu ir sudaro Direktoratus, kurių skaičių nustato Europos patentų tarnybos prezidentas.

2) Direktoratai, Juridinis skyrius, apeliacinės kolegijos bei Išplėstinė apeliacinė kolegija ir Europos patentų tarnybos administracinės tarnybos administraciniu atžvilgiu jungiamos į Generalinius direktoratus. Priėmimo poskyris ir paieškos skyriai administraciniu atžvilgiu jungiami į vieną grupę ir sudaro vieną Generalinį direktoratą.

3) Kiekvienam Generaliniam direktoratui vadovauja viceprezidentas. Dėl viceprezidento skyrimo Generalinio direktorato vadovu sprendžia Administracinė taryba, pasitarusi su Europos patentų tarnybos prezidentu.

1) Jei trečioji šalis Europos patentų tarnybai pateikia įrodymų, jog ji, siekdama sprendimo, kad turi teisę gauti Europos patentą, yra pradėjusi procesą prieš pareiškėją, Europos patentų tarnyba sustabdo patento išdavimo procedūrą, nebent trečioji šalis sutinka, kad ta procedūra būtų tęsiama. Toks sutikimas Europos patentų tarnybai privalo būti pateiktas raštu; jis yra neatšaukiamas. Tačiau patento išdavimo procedūros negalima sustabdyti anksčiau, nei paskelbiama Europos patento paraiška.

2) Kai Europos patentų tarnybai pateikiama įrodymų, kad procedūroje dėl teisės į Europos patentą yra priimtas galutinis sprendimas, Europos patentų tarnyba pareiškėjui ir visoms kitoms šalims praneša, kad patento išdavimo procedūra atnaujinama nuo pranešime nurodytos dienos, jei nėra pagal 61 straipsnio 1 dalies b punktą paduotos naujos Europos patento paraiškos visoms nurodytosioms Susitariančiosioms Valstybėms. Jei sprendimas priimamas trečiosios šalies naudai, procedūrą galima atnaujinti tik po trijų mėnesių nuo to sprendimo įsiteisėjimo, nebent trečioji šalis prašo atnaujinti patento išdavimo procedūrą.

3) Priimdama sprendimą sustabdyti procedūrą ir vėliau, Europos patentų tarnyba, neatsižvelgdama į tai, kokia yra šios taisyklės 1 dalyje minėto prieš pareiškėją pradėto proceso stadija, gali nustatyti datą, kada ji ketina vėl tęsti pradėtą procedūrą. Šią datą būtina pranešti trečiajai šaliai, pareiškėjui ir visoms kitoms šalims. Jei iki tos dienos nepateikiama įrodymų, kad yra priimtas galutinis sprendimas, Europos patentų tarnyba gali tęsti procedūrą.

4) Jei nagrinėjant protestą ar per protestams pateikti skirtą laiką trečioji šalis Europos patentų tarnybai pateikia įrodymų, jog ji, siekdama sprendimo, kad turi teisę gauti Europos patentą, yra pradėjusi procesą prieš Europos patento savininką, Europos patentų tarnyba sustabdo protesto nagrinėjimą, nebent trečioji šalis sutinka, kad toks procesas būtų tęsiamas. Toks sutikimas Europos patentų tarnybai turi būti pateiktas raštu; jis yra neatšaukiamas. Tačiau įsakyti sustabdyti procedūrą negalima, kol protestų skyrius nenustato, kad protestas yra priimtinas. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

5) Sustabdžius procedūrą, yra sustabdomas sustabdymo dieną galiojančių terminų skaičiavimas, išskyrus metų mokesčio mokėjimo terminus. Dar nepasibaigęs terminas vėl pradedamas skaičiuoti nuo procedūros atnaujinimo dienos; tačiau terminas po procedūros atnaujinimo negali būti trumpesnis nei du mėnesiai.

1) Kai asmuo, galutiniu sprendimu pripažintas turinčiu teisę į Europos patentą, paduoda naują Europos patento paraišką pagal 61 straipsnio 1 dalies b punktą, pradinė Europos patento paraiška yra laikoma atšaukta tą dieną, kai yra paduota nauja paraiška toms joje nurodytoms Susitariančiosioms Valstybėms, kuriose sprendimas yra priimtas ar pripažintas.

2)¹⁶ Paraiškos padavimo ir paieškos mokestis už naują Europos patento paraišką turi būti sumokėtas per vieną mėnesį nuo jos padavimo. Nurodymo mokesčiai sumokami per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Europos patentų biuletenyje paskelbiama su nauja Europos patento paraiška susijusi Europos paieškos ataskaita.

3) 77 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytas naujos Europos patento paraiškos persiuntimo terminas – keturi mėnesiai nuo tos paraiškos faktiško padavimo dienos.

1) Jei priimamas galutinis sprendimas, kad trečioji šalis turi teisę gauti Europos patentą tik tam tikrai Europos patento paraiškoje nurodyto išradimo daliai, 61 straipsnis ir 15 taisyklė tokiai daliai taikomi mutatis mutandis.

2) Prireikus pradinėje Europos patento paraiškoje toms nurodytosioms Susitariančiosioms Valstybėms, kuriose sprendimas buvo priimtas ar pripažintas, pateikiami apibrėžties punktai, aprašymas ir brėžiniai, kurie skiriasi nuo apibrėžties punktų, aprašymo ir brėžinių kitoms nurodytosioms Susitariančiosioms Valstybėms.

3) Kai pagal 99 straipsnio 5 dalį trečioji šalis vienai ar kelioms nurodytosioms Susitariančiosioms Valstybėms yra pakeitusi ankstesnį savininką, po protesto išlikusiame patente toms valstybėms gali būti nurodyti apibrėžties punktai, aprašymas ir brėžiniai, kurie skiriasi nuo kitoms nurodytosioms Susitariančiosioms Valstybėms nurodytų apibrėžties punktų, aprašymų ir brėžinių.

1) Išradėjas nurodomas prašyme išduoti Europos patentą. Tačiau jei pareiškėjas nėra išradėjas arba vienintelis išradėjas, išradėjas nurodomas atskirame dokumente; nurodant išradėją, nurodoma jo pavardė, vardai, adresas ir 81 straipsnyje minėtas pareiškimas; dokumentą pasirašo pareiškėjas arba jo atstovas.

2) Europos patentų tarnyba netikrina, ar tiksliai nurodytas išradėjas.

3)¹⁸ Jei pareiškėjas nėra išradėjas arba vienintelis išradėjas, Europos patentų tarnyba nurodytajam išradėjui praneša dokumento, kuriame jis nurodytas, duomenis ir 128 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis.

4) Jei 3 dalyje minėtas pranešimas neatsiunčiamas arba jei jame yra klaidų, tai negali būti pagrindas pareiškėjui ir išradėjui tuo remtis.

1) Paskelbtoje Europos patento paraiškoje ir Europos patento aprašyme nurodomas asmuo, kuris yra nurodytas kaip išradėjas, nebent tas asmuo Europos patentų tarnybai raštu praneša, kad jis atsisako teisės būti paminėtas skelbiant.

2) Jei trečioji šalis Europos patentų tarnybai pateikia galutinį sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad patento pareiškėjas ar savininkas nurodytų ją kaip išradėją, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

1) Neteisingai nurodžius išradėją, klaidą ištaisyti galima tik remiantis prašymu, kuris pateikiamas kartu su neteisingai nurodyto asmens sutikimu, o jei tokį prašymą pateikia ne Europos patento pareiškėjas ar savininkas, – kartu su tos šalies sutikimu. 17 taisyklės nuostatos taikomos mutatis mutandis.

2)²⁰ Jei neteisingai nurodytas išradėjas yra įregistruotas Europos patentų registre arba paskelbtas Europos patentų biuletenyje, toks įrašas ar skelbimas turi būti ištaisytas.

3) Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma atšaukiant neteisingą išradėjo nurodymą.

1) Europos patento paraiškos perdavimas Europos patentų registre registruojamas suinteresuotos šalies prašymu pateikus Europos patentų tarnybai dokumentus, iš kurių Europos patentų tarnyba įsitikina, kad perdavimas įvyko.

2) Prašymas nelaikomas paduotu, kol nėra sumokėtas administracinis mokestis. Atmesti prašymą galima tik tuomet, kai nesilaikoma šios taisyklės 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

3) Europos patentų tarnyba perdavimą pripažįsta tik tuomet, kai yra pateikti šios taisyklės 1 dalyje minėti dokumentai, ir tik tokiuose dokumentuose nurodytu mastu.

1) 20 taisyklės 1 ir 2 dalys mutatis mutandis taikomos registruojant licencijos išdavimą ar perdavimą, teisės in rem, susijusios su Europos patento paraiška, nustatymą ar perdavimą ir bet kurį tokios paraiškos įforminimo teisinį veiksmą.

2) Šios taisyklės 1 dalyje minėta registracija panaikinama pateikus prašymą, kuris nelaikomas paduotu tol, kol nėra sumokėtas administracinis mokestis. Kartu su prašymu pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad teisė nebegalioja, arba pareiškimas, jog teisės turėtojas sutinka, kad registracija būtų panaikinta; prašymą galima atmesti tik tuo atveju, kai šie reikalavimai nėra įvykdyti.

1) Su Europos patento paraiška susijusi licencija Europos patentų registre registruojama kaip išimtinė licencija, jei to reikalauja pareiškėjas ir licenciatas.

2) Su Europos patento paraiška susijusi licencija Europos patentų registre registruojama kaip sublicencija, kai ją suteikia licenciatas, kurio licencija yra įregistruota minėtame registre.