Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija

Šioje Konvencijoje:

Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja siekti muitinės procedūrų supaprastinimo bei suderinimo ir tuo tikslu, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, laikytis šios Konvencijos prieduose išdėstytų standartų ir rekomenduojamos praktikos. Tačiau jokios šios Konvencijos nuostatos nekliudo Susitariančiajai Šaliai teikti didesnes lengvatas, negu numatytosios šioje Konvencijoje, ir kiekvienai Susitariančiajai Šaliai yra rekomenduojama tokias didesnes lengvatas taikyti kuo plačiau.

Šios Konvencijos nuostatos nekliudo taikyti nacionalinių teisės aktų nustatytų draudimų arba apribojimų.

Kiekvieną šios Konvencijos Priedą iš esmės sudaro:

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, priimanti Priedą, laikoma priimančia visus jo standartus ir kiekvieną rekomenduojamą praktiką, jeigu priimant Priedą arba kada nors vėliau nepraneša Tarybos generaliniam sekretoriui apie standartą (-us) ir kiekvieną rekomenduojamą praktiką, dėl kurios ji daro išlygas, nurodydama skirtumus tarp jos nacionalinių teisės aktų nuostatų ir atitinkamo (-ų) standarto (-ų) bei kiekvienos rekomenduojamos praktikos nuostatų. Išlygas padariusi Susitariančioji Šalis gali bet kuriuo metu jas visai ar iš dalies atšaukti, apie tai pranešdama generaliniam sekretoriui ir nurodydama tokio išlygų atšaukimo įsigaliojimo datą.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, įsipareigojusi taikyti Priedą, turi ne rečiau kaip kartą per trejus metus peržiūrėti standartus ir kiekvieną rekomenduojamą praktiką, dėl kurių ji yra padariusi išlygas, palyginti jų nuostatas su savo nacionalinių teisės aktų nuostatomis ir pranešti Tarybos generaliniam sekretoriui tokios peržiūros rezultatus.

1. Taryba, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, prižiūri, kaip vykdoma ir tobulinama ši Konvencija. Prireikus ji priima sprendimus dėl šios Konvencijos papildymo naujais Priedais.

2. Kad šie tikslai būtų pasiekti, Nuolatiniam technikos komitetui pavedama, naudojantis Tarybos suteiktais įgaliojimais ir vadovaujantis jos duotais nurodymais, vykdyti šias funkcijas:

Balsuojant Taryboje ir Nuolatiniame technikos komitete kiekvienas Priedas laikomas atskira konvencija.

Taikant šią Konvenciją bet kuris jos Priedas arba Priedai, kuriuos Susitariančioji Šalis yra įsipareigojusi taikyti, laikomi sudarančiais neatskiriamą Konvencijos dalį, ir tai Susitariančiajai Šaliai kiekviena nuoroda į šią Konvenciją kartu laikoma ir nuoroda į tokį Priedą arba Priedus.

Susitariančiosios Šalys, kurios yra sudariusios muitų arba ekonominę sąjungą, gali pareikšti, apie tai pranešdamos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad taikant tam tikrą šios Konvencijos Priedą jų teritorijos laikytinos viena teritorija; kiekvienu atveju, kai dėl tokio pranešimo atsiranda skirtumų tarp atitinkamo Priedo nuostatų ir Susitariančiųjų Šalių teritorijose taikomų teisės aktų nuostatų, tokioje situacijoje esančios valstybės, vadovaudamosi šios Konvencijos 5 straipsniu, turi padaryti išlygą dėl atitinkamo standarto arba rekomenduojamos praktikos.

1. Kiekvienas dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Šalių ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo kiek įmanoma sprendžiamas jų tarpusavio derybomis.

2. Kiekvieną neišspręstą derybomis ginčą besiginčijančios Susitariančiosios Šalys perduoda Nuolatiniam technikos komitetui, kuris turi išnagrinėti ginčą ir pateikti rekomendacijas dėl jo sprendimo.

3. Jeigu Nuolatinis technikos komitetas negali išspręsti ginčo, jis perduoda šį klausimą svarstyti Tarybai, kuri pateikia rekomendacijas vadovaudamasi Konvencijos dėl Tarybos įsteigimo III straipsnio e punktu.

4. Besiginčijančios Susitariančiosios Šalys gali iš anksto susitarti priimti Nuolatinio technikos komiteto arba Tarybos rekomendacijas kaip privalomas.

1. Kiekviena valstybė – Tarybos narė ir kiekviena valstybė – Jungtinių Tautų arba jos specializuotųjų agentūrų narė gali tapti šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi:

2. Šią Konvenciją iki 1974 m. birželio 30 d. Tarybos būstinėje Briuselyje gali pasirašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės. Vėliau šios valstybės galės prie jos prisijungti.

3. Kiekviena valstybė, kuri nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organizacijų narė, tačiau gauna Tarybos prašymu jai išsiųstą atitinkamą Tarybos generalinio sekretoriaus kvietimą, gali tapti šios Konvencijos Susitariančiąja Šalimi prie jos prisijungdama, kai ši Konvencija jau yra įsigaliojusi.

4. Kiekviena valstybė, nurodyta šio straipsnio 1 arba 3 dalyse, pasirašydama ar ratifikuodama šią Konvenciją arba prie jos prisijungdama, turi nurodyti Priedą arba Priedus, kuriuos ji priima, kadangi bent vieną Priedą priimti būtina. Vėliau ji gali Tarybos generaliniam sekretoriui pranešti, kad priima vieną arba daugiau kitų Priedų.

5. Ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Tarybos generaliniam sekretoriui.

6. Tarybos generalinis sekretorius praneša šios Konvencijos Susitariančiosioms Šalims, kitoms ją pasirašiusioms valstybėms, valstybėms – Tarybos narėms, kurios nėra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys, ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui apie kiekvieną naują Priedą, kuriuo Taryba gali nuspręsti papildyti šią Konvenciją. Tokį naują Priedą priimančios Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi šio straipsnio 4 dalimi, turi apie tai pranešti Tarybos generaliniam sekretoriui.

7. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos muitų ir ekonominėms sąjungoms, nurodytoms šios Konvencijos 9 straipsnyje, jeigu įsipareigojimai, prisiimti tokių muitų ir ekonominių sąjungų steigimo dokumentuose, numato, kad kompetentingos šių sąjungų institucijos turi sudarinėti sutartis savo vardu. Tačiau tokios institucijos neturi balsavimo teisės.

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai šios Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos penkios valstybės ją pasirašė be ratifikavimo išlygos arba deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus.

2. Kiekvienai valstybei, pasirašančiai šią Konvenciją be ratifikavimo išlygos, ją ratifikuojančiai arba prie jos prisijungiančiai po to, kai penkios valstybės ją pasirašė be ratifikavimo išlygos arba deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus, ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai ši valstybė ją pasirašė be ratifikavimo išlygos arba deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą.

3. Kiekvienas šios Konvencijos Priedas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai šį Priedą priėmė penkios Susitariančiosios Šalys.

4. Kiekvienai valstybei, priimančiai Priedą po to, kai jį jau yra priėmusios penkios valstybės, šis Priedas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai ši valstybė pranešė apie jo priėmimą.

1. Kiekviena valstybė, pasirašydama šią Konvenciją be ratifikavimo išlygos arba deponuodama savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą, arba bet kuriuo metu vėliau, gali pareikšti, pateikdama Tarybos generaliniam sekretoriui pranešimą, kad ši Konvencija taip pat taikoma visose arba kai kuriose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji atsako. Toks pranešimas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai jį gauna Tarybos generalinis sekretorius. Tačiau ši Konvencija pranešime nurodytoms teritorijoms netaikoma tol, kol ji nėra įsigaliojusi atitinkamai valstybei.

2. Kiekviena valstybė, pateikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie šios Konvencijos taikymą bet kurioje teritorijoje, už kurios tarptautinius santykius ji atsako, gali, laikydamasi šios Konvencijos 14 straipsnio nustatytos tvarkos, Tarybos generaliniam sekretoriui pranešti, kad atitinkama teritorija šios Konvencijos nebetaikys.

1. Ši Konvencija galioja neribotą laiką, tačiau kiekviena Susitariančioji Šalis gali ją denonsuoti bet kuriuo metu po to, kai ji jau yra įsigaliojusi pagal šios Konvencijos 12 straipsnį.

2. Apie denonsavimą pranešama deponuojant Tarybos generaliniam sekretoriui rašytinį dokumentą.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Tarybos generalinis sekretorius gauna denonsavimo dokumentą.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taip pat taikomos šios Konvencijos Priedams, kurių (vieno arba daugiau Priedų) priėmimą bet kuriuo metu po to, kai jie jau yra įsigalioję pagal šios Konvencijos 12 straipsnį, bet kuri Susitariančioji Šalis gali atšaukti. Kiekviena Susitariančioji Šalis, atšaukusi visų savo priimtų Priedų priėmimą, laikoma denonsavusia šią Konvenciją.

1. Taryba turi teisę teikti rekomendacijas dėl šios Konvencijos pakeitimų. Tarybos generalinis sekretorius kviečia kiekvieną Susitariančiąją Šalį dalyvauti diskusijoje dėl siūlymų keisti šią Konvenciją.

2. Tarybos generalinis sekretorius perduoda kiekvieno tokiu būdu rekomenduojamo pakeitimo tekstą visoms šios Konvencijos Susitariančiosioms Šalims, kitoms ją pasirašiusioms valstybėms ir toms valstybėms – Tarybos narėms, kurios nėra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys.

3. Per šešių mėnesių laikotarpį nuo tokio rekomenduojamo pakeitimo perdavimo dienos kiekviena Susitariančioji Šalis arba, jeigu pakeitimas taikytinas galiojančiam Priedui, kiekviena Susitariančioji Šalis, įsipareigojusi taikyti šį Priedą, gali Tarybos generalinį sekretorių informuoti:

4. Jeigu Susitariančioji Šalis atsiunčia Tarybos generaliniam sekretoriui šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą pranešimą, ji gali apie savo nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui pareikšti per devynių mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, tačiau tik tol, kol nėra pranešusi Tarybos generaliniam sekretoriui apie to pakeitimo priėmimą.

5. Jeigu apie nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui yra pareikšta laikantis šio straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytų terminų, pakeitimas laikomas nepriimtu ir nesukelia jokių padarinių.

6. Jeigu nepateikiama nė vieno šio straipsnio 3 arba 4 dalies nuostatas atitinkančio pareiškimo apie nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui, pakeitimas laikomas priimtu nuo toliau nurodytos datos:

7. Kiekvienas priimtu laikomas pakeitimas įsigalioja arba praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai jis jau buvo laikomas priimtu, arba, jeigu rekomenduojamame pakeitime nurodytas kitas laikotarpis, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui nuo tos dienos, kai pakeitimas jau buvo laikomas priimtu.

8. Tarybos generalinis sekretorius turi kuo greičiau šios Konvencijos Susitariančiąsias Šalis ir kitas ją pasirašiusias valstybes informuoti apie kiekvieną nepritarimą rekomenduojamam pakeitimui, pareikštą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies a punktu, ir apie kiekvieną pranešimą, gautą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies b punktu. Vėliau jis turi Susitariančiąsias Šalis ir kitas šią Konvenciją pasirašiusias valstybes informuoti apie tai, ar Susitariančioji Šalis arba Šalys, atsiuntusios tokį pranešimą, pareiškė, kad nepritaria rekomenduojamam pakeitimui, ar jį priėmė.

1. Kiekvienas Priedas, išskyrus jame vartojamų sąvokų apibrėžimus, gali būti pakeistas ir Tarybos sprendimu, netaikant šios Konvencijos 15 straipsnyje išdėstytos jos nuostatų keitimo tvarkos. Tarybos generalinis sekretorius turi pakviesti kiekvieną šios Konvencijos Susitariančiąją Šalį dalyvauti diskusijoje dėl kiekvieno siūlymo keisti kurį nors Priedą. Tarybos generalinis sekretorius turi perduoti kiekvieno tokiu sprendimu padaryto pakeitimo tekstą šios Konvencijos Susitariančiosioms Šalims, kitoms ją pasirašiusioms valstybėms ir toms valstybėms – Tarybos narėms, kurios nėra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys.

2. Pakeitimai, padaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais sprendimais, įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai apie juos praneša Tarybos generalinis sekretorius. Kiekviena Susitariančioji Šalis, įsipareigojusi taikyti Priedą, kuris yra tokių pakeitimų objektas, laikoma priėmusia šiuos pakeitimus, jeigu nepadaro išlygos laikydamasi šios Konvencijos 5 straipsnyje nustatytos tvarkos.

1. Kiekviena valstybė, ratifikuojanti šią Konvenciją arba prie jos prisijungianti, laikoma priėmusia visus jos pakeitimus, įsigaliojusius iki šios valstybės ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos.

2. Kiekviena valstybė, kuri priima kurį nors Priedą, laikoma priėmusia ir visus to Priedo pakeitimus, įsigaliojusius iki šios valstybės pranešimo apie jo priėmimą Tarybos generaliniam sekretoriui dienos, jeigu nepadaro išlygų laikydamasi šios Konvencijos 5 straipsnyje nustatytos tvarkos.

1. Tarybos generalinis sekretorius šios Konvencijos Susitariančiosioms Šalims, kitoms ją pasirašiusioms valstybėms, toms valstybėms – Tarybos narėms, kurios nėra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys, ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui praneša apie:

Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsniu, ši Konvencija Tarybos generalinio sekretoriaus prašymu registruojama Jungtinių Tautų Sekretoriate.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trečių metų gegužės aštuonioliktą dieną Kiote vienu originalo egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški. Šis originalo egzempliorius deponuojamas Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris jo patvirtintas kopijas siunčia visoms šios Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybėms.

______________

a) muitinio sandėliavimo procedūra – tai muitinės procedūra, kurią taikant importuotos prekės, prižiūrimos muitinės, yra saugomos nustatytoje vietoje (muitinės sandėlyje) nemokant importo muitų ir mokesčių;

b) importo muitai ir mokesčiai – tai muitai ir visi kiti mokesčiai bei rinkliavos, renkami importuojant prekes arba susiję su prekių importu, išskyrus mokesčius ir rinkliavas, kurių dydis neviršija apytiksliai įvertintų paslaugų suteikimo išlaidų;

c) muitinės priežiūra – tai priemonės, taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė;

d) garantija – tai muitinei priimtina jos atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. Garantija vadinama „bendrąja“, kai ja užtikrinamas įsipareigojimų, susijusių su keliomis operacijomis, įvykdymas;

e) asmuo – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus atvejus, kai tai neatitinka konteksto.

1. Standartas

Muitinio sandėliavimo procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja šio Priedo nuostatos.

2. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose numatoma, kad gali veikti muitinės sandėliai, kuriais turi teisę naudotis visi importuotojai (atvirieji muitinės sandėliai).

Pastaba

Vadovaujantis nacionalinių teisės aktų nuostatomis, atviruosius muitinės sandėlius gali valdyti muitinė, kitos valstybės institucijos ir fiziniai arba juridiniai asmenys.

3. Standartas

Teisė laikyti importuotas prekes atviruosiuose muitinės sandėliuose suteikiama ne tik importuotojams, bet ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims.

4. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose numatoma, kad gali veikti muitinės sandėliai, kuriais naudotis turi teisę tik tam tikri asmenys (uždarieji muitinės sandėliai), kai to reikia atitinkamiems prekybos arba pramonės poreikiams patenkinti.

5. Standartas

Reikalavimus, taikomus muitinės sandėlių konstrukcijai ir suplanavimui, ir šių sandėlių muitinės priežiūros tvarką nustato muitinė.

Pastaba

Vykdydama priežiūrą, muitinė visų pirma turi teisę:

– reikalauti, kad muitinės sandėliai būtų rakinami dviem užraktais (suinteresuoto asmens užraktu ir muitinės užraktu),

– nuolat arba tam tikrais laiko tarpais stebėti sandėlio patalpas,

– tvarkyti sandėliuojamų prekių apskaitą arba reikalauti, kad ji būtų tvarkoma (naudojantis specialiais registrais arba atitinkamomis deklaracijomis), ir

– tam tikrais laiko tarpais atlikti sandėlyje laikomų prekių inventorizaciją.

6. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose nustatomi asmuo arba asmenys, atsakingi už visų importo muitų ir mokesčių, taikytinų prekėms, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, sumokėjimą, jeigu už juos neatsiskaitoma muitinei priimtinu būdu.

7. Standartas

Jeigu įsipareigojimų, susijusių su keliomis operacijomis, įvykdymui užtikrinti reikalaujama garantijos, muitinė priima bendrąją garantiją.

8. Rekomenduojama praktika

Kiekvienos garantijos dydis turi būti nustatomas taip, kad jis būtų kuo mažesnis, atsižvelgiant į potencialiai mokėtinus importo muitus ir mokesčius.

9. Rekomenduojama praktika

Muitinė neturi reikalauti garantijos, kai sandėlis yra tinkamai muitinės prižiūrimas, ypač kai jis rakinamas muitinės užraktu.

10. Standartas

Muitinė nustato reikalavimus, taikomus muitinės sandėlių valdymui, o prekių laikymo muitinės sandėlyje, apskaitos ir ataskaitų pateikimo tvarka turi būti su muitine suderinta.

11. Rekomenduojama praktika

Atviruosiuose muitinės sandėliuose turėtų būti leidžiama laikyti visų rūšių importuotas prekes, kurioms taikomi importo muitai ir mokesčiai arba draudimai ar apribojimai, išskyrus draudimus ir apribojimus, nustatytus remiantis viešosios moralės arba tvarkos, valstybės saugumo, visuomenės higienos arba sveikatos, veterinarijos arba fitopatologijos reikalavimais, arba susijusius su patentų, prekių ženklų ir autorių teisių apsauga nepriklausomai nuo prekių kiekio, kilmės šalies, šalies, iš kurios yra atvežtos, ir šalies, į kurią yra vežamos.

Pavojingos prekės, taip pat prekės, galinčios paveikti kitas prekes, ir prekės, kurioms saugoti reikia specialių įrenginių, padedamos tik į specialiai joms laikyti pritaikytus muitinės sandėlius.

12. Standartas

Prekių rūšys, kurias galima laikyti uždaruosiuose muitinės sandėliuose, nurodomos kompetentingos valstybės institucijos duotame leidime taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą arba atitinkamose teisės aktų nuostatose.

13. Rekomenduojama praktika

Muitinės sandėliuose leidžiama laikyti prekes, kurias eksportavus grąžinami už jas sumokėti importo muitai ir mokesčiai, taip sudarant galimybes juos grąžinti nedelsiant, jeigu šios prekės vėliau turės būti eksportuotos.

14. Rekomenduojama praktika

Į muitinės sandėlius leidžiama padėti prekes, kurioms taikoma laikinojo įvežimo procedūra, taip pripažįstant su šia procedūra susijusius įsipareigojimus įvykdytais, jeigu numatoma vėliau šias prekes eksportuoti arba kitaip leistinu būdu jomis disponuoti.

15. Rekomenduojama praktika

Muitinės sandėliuose leidžiama laikyti numatytas eksportuoti prekes, kurios apmokestinamos arba jau yra apmokestintos vidaus mokesčiais, taip sudarant galimybes jas atleisti nuo tokių vidaus mokesčių arba juos sugrąžinti, jeigu šios prekės vėliau turės būti eksportuotos.

16. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose nustatomos sąlygos, kurių turi būti laikomasi pateikiant sandėliuoti pageidaujamas prekes bei prekių deklaraciją kompetentingai muitinės įstaigai.

17. Standartas

Kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę disponuoti sandėliuojamomis prekėmis, leidžiama:

18. Standartas

Leidžiama atlikti įprastines sandėliuojamų prekių tvarkymo operacijas: pagerinti jų įpakavimą ar prekines savybes arba parengti jas vežimui, pavyzdžiui, išskirstyti nesupakuotas prekes, grupuoti paketus, atrinkti ir rūšiuoti bei perpakuoti.

19. Standartas

Leidžiama maksimali prekių laikymo muitinės sandėlyje trukmė nustatoma deramai įvertinus prekybos reikmes, ir ji neturi būti trumpesnė kaip vieneri metai.

20. Standartas

Leidžiama perduoti nuosavybės teises į sandėliuojamas prekes.

21. Standartas

Leidžiama prekes, kurios sugedo arba buvo sugadintos iki jų išvežimo iš sandėlio dėl nelaimingo atsitikimo arba force majeure išleisti vidaus vartojimui tokiomis sąlygomis, tarsi jos būtų importuotos jau sugedusios arba sugadintos.

22. Standartas

Sandėlyje laikomos prekės, kurios buvo sunaikintos arba negrįžtamai prarastos dėl nelaimingo atsitikimo arba force majeure, neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu toks jų sunaikinimas arba praradimas muitinei priimtinu būdu įrodytas.

Bet kokios atliekos arba laužas, likę sunaikinus prekes ir išleidžiami vidaus vartojimui, turi būti apmokestinami importo muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi importuojant tokio pavidalo atliekas ir laužą.

23. Standartas

Asmens, turinčio teisę disponuoti kuriomis nors sandėliuojamomis prekėmis, prašymu leidžiama, atsižvelgiant į muitinės sprendimą, visas šias prekes arba jų dalį neatlygintinai perduoti valstybei arba muitinei prižiūrint sunaikinti ar padaryti komerciniu požiūriu bevertėmis. Toks perdavimas arba sunaikinimas atliekamas nenaudojant jokių valstybės lėšų.

Bet kokios atliekos arba laužas, likę sunaikinus prekes ir išleidžiami vidaus vartojimui, apmokestinami importo muitais ir mokesčiais, kurie būtų taikomi importuojant tokio pavidalo atliekas ir laužą.

24. Standartas

Kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis, leidžiama jas visas arba jų dalį, laikantis kiekvienam atvejui nustatytų sąlygų ir atliekant privalomus formalumus, išvežti iš sandėlio, kai jos yra reeksportuojamos, išleidžiamos vidaus vartojimui, perkeliamos į kitą muitinės sandėlį arba pateikiamos kuriai nors kitai muitinės procedūrai įforminti.

25. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma, kuris laiko momentas imamas nustatant iš muitinės sandėlio išleidžiamų vidaus vartojimui prekių vertę ir kiekį bei joms taikytinų importo muitų ir mokesčių normas.

26. Standartas

Nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma, kokia tvarka reikia vadovautis, kai prekės per nustatytą laiką nėra išvežtos iš muitinės sandėlio.

27. Rekomenduojama praktika

Jeigu muitinė parduoda neišvežtas iš muitinės sandėlio prekes, jas pardavus gautos lėšos, atskaičius importo muitus ir mokesčius bei rinkliavas, taip pat padarytas išlaidas, turi būti perduodamos, jeigu tai įmanoma, teisę šias lėšas gauti turinčiam asmeniui ar asmenims arba tam tikrą laiką laikomos jų dispozicijoje.

28. Standartas

Muitinė užtikrina, kad visa aktuali informacija apie muitinio sandėliavimo procedūrą būtų lengvai prieinama visiems suinteresuotiems asmenims.