1972 m. Konvencija dėl tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (su pakeitimais)

Šios Konvencijos Šalys įsipareigoja įgyvendinti toliau pateiktas taisykles ir kitus priedus, kurie sudaro 1972 m. Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti (toliau – Taisyklės).

1. Šią Konvenciją galima pasirašyti iki 1973 m. birželio 1 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti.

2. Jungtinių Tautų ar bet kurių specializuotųjų agentūrų, ar Tarptautinės atominės energetikos agentūros valstybės narės arba Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalys gali tapti Konvencijos Šalimis:

3. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Tarpvyriausybinei jūrų konsultacinei organizacijai^* (toliau – Organizacija), kuri praneša šią Konvenciją pasirašiusių arba prie jos prisijungusių šalių vyriausybėms apie kiekvieno dokumento deponavimą ir jo datą.

1. Jungtinės Tautos – tais atvejais, kai jos valdo teritoriją – arba bet kuri už teritorijos tarptautinius ryšius atsakinga Susitariančioji Šalis gali bet kuriuo metu išplėsti šios Konvencijos taikymą šiai teritorijai, raštu pranešdamos apie tai Organizacijos Generaliniam Sekretoriui (toliau – Generalinis Sekretorius).

2. Šios Konvencijos nuostatos pradedamos taikyti pranešime nurodytai teritorijai nuo pranešimo gavimo dienos arba kitos pranešime nurodytos dienos.

3. Bet kuris pranešimas dėl bet kurios jame nurodytos teritorijos, pateiktas pagal šio straipsnio 1 punktą, gali būti atšauktas; tokiu atveju Konvencijos nuostatos šiai teritorijai nustoja galioti praėjus vieneriems metams ar ilgesniam laikotarpiui, kuris gali būti nurodytas pranešimo atšaukimo metu.

4. Generalinis Sekretorius informuoja visas Susitariančiąsias Šalis apie pateiktą pagal šį straipsnį pranešimą dėl bet kurio Konvencijos nuostatų taikymo išplėtimo ar išplėtimo atšaukimo.

1. a) Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kurią jos Šalimis tampa bent 15 valstybių, kurių prekybos laivynai savo skaičiumi ar talpa, atsižvelgiant į tai, kas pasiekiama anksčiau, kartu sudaro ne mažiau kaip šešiasdešimt penkis procentus pasaulinio laivyno 100 tonų bendrosios talpos ar didesnių laivų.

2. Valstybėms, ratifikavusioms, priėmusioms, patvirtinusioms ar prisijungusioms prie šios Konvencijos pagal 2 straipsnį ir įvykdžiusioms 1 dalies a punkto sąlygas prieš Konvencijos įsigaliojimą, įsigaliojimo diena yra Konvencijos įsigaliojimo diena.

3. Valstybėms, ratifikavusioms, priėmusioms, patvirtinusioms ar prisijungusioms po šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, įsigaliojimo diena yra dokumento deponavimo pagal 2 straipsnį diena.

4. Bet kuris ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas po šios Konvencijos pakeitimo pagal 6 straipsnio 4 dalį įsigaliojimo dienos taikomas pakeistai Konvencijai.

5. Konvencijos įsigaliojimą dieną Taisyklėmis pakeičiamos ir panaikinamos 1960 m. Tarptautinės taisyklės susidūrimams jūroje išvengti.

6. Generalinis Sekretorius praneša valstybių, kurios pasirašė ar prisijungė prie šios Konvencijos, vyriausybėms jos įsigaliojimo datą.

1. Organizacija gali sušaukti konferenciją šiai Konvencijai ar Taisyklėms arba abiem persvarstyti.

2. Organizacija sušaukia Susitariančiųjų Šalių konferenciją šiai Konvencijai ar Taisyklėms arba abiem persvarstyti ne mažiau kaip vieno trečdalio Susitariančiųjų Šalių prašymu.

1. Kiekvienas Susitariančiosios Šalies siūlomas Taisyklių pakeitimas tos Šalies prašymu svarstomas Organizacijoje.

2. Jei pakeitimas priimamas Organizacijos Jūrų saugumo komitete dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma, apie jį pranešama visoms Susitariančiosioms Šalims ir Organizacijos narėms ne vėliau nei likus 6 mėnesiams iki jo svarstymo Organizacijos Asamblėjoje. Bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri nėra Organizacijos narė, turi teisę dalyvauti svarstant pakeitimą Asamblėjoje.

3. Jei pakeitimas priimamas Asamblėjoje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma, Generalinis Sekretorius perduoda informaciją apie pakeitimą visoms Susitariančiosioms Šalims, kurios turi jį priimti.

4. Tokio pakeitimo įsigaliojimo datą nustato Asamblėja jo priėmimo metu, nebent iki ankstesnės datos, nustatytos Asamblėjos tuo pačiu metu, daugiau kaip viena trečioji Susitariančiųjų Šalių praneša Organizacijai apie savo nepritarimą pakeitimui. Šioje dalyje nurodytos datos nustatomos Asamblėjoje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma.

5. Pakeitimas įsigalioja visoms jam pritarusioms Susitariančiosioms Šalims, pakeičia ir panaikina bet kurią ankstesnę nuostatą, kuri juo keičiama.

6. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims ir Organizacijos narėms apie visus pagal šį straipsnį parengtus prašymus ir pranešimus, taip pat apie kiekvieno pakeitimo įsigaliojimo datą.

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu, praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai dienos.

2. Denonsuojama deponuojant Organizacijai denonsavimo dokumentą. Generalinis sekretorius praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims apie gautą denonsavimo dokumentą ir jo deponavimo datą.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams arba ilgesniam laikotarpiui, kuris gali būti nurodytas denonsavimo dokumente, nuo šio dokumento deponavimo dienos.

1. Ši Konvencija ir Taisyklės deponuojamos Organizacijai, o Generalinis Sekretorius patvirtintas jų kopijas siunčia visoms šalių, kurios pasirašė šią Konvenciją arba prisijungė prie jos, vyriausybėms.

2. Šiai Konvencijai įsigaliojus Generalinis Sekretorius siunčia jos tekstą Jungtinių Tautų sekretoriatui užregistruoti ir paskelbti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

Ši Konvencija ir Taisyklės parengtos vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai yra autentiški. Parengiami oficialūs vertimai į ispanų ir rusų kalbas, kurie deponuojami kartu su pasirašytu originalu.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo atitinkamų vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė^* šią Konvenciją.

PRIIMTA 1972 metų spalio dvidešimtą dieną Londone.

a) Šios taisyklės taikomos visiems laivams atvirojoje jūroje ir visuose susisiekiančiuose su ja vandenyse, kuriuose gali plaukioti jūrų laivai.

b) Šių taisyklių nuostatos netrukdo taikyti specialių taisyklių, kurias priėmė atitinkama institucija reidams, uostams, upėms, ežerams ar vidaus vandenų keliams, susisiekiantiems su atvirąja jūra ir kuriais gali plaukioti jūrų laivai. Tokios specialiosios taisyklės kuo labiau turi atitikti šias taisykles.

c) Šių taisyklių nuostatos netrukdo taikyti specialių taisyklių, kurias priima bet kurios šalies Vyriausybė dėl papildomų stacionariai įrengtų arba kilnojamų žibintų, ženklų ar garsinių signalų, skirtų karo laivams ar laivams, plaukiantiems su konvojumi, taip pat dėl papildomų stacionariai įrengtų ar signalinių žibintų ar ženklų, skirtų žvejybos laivams, žvejojantiems flotilėje. Tokie papildomi stacionariai įrengti arba kilnojami žibintai, ženklai ar garsiniai signalai kuo labiau privalo būti tokie, kad jų nebūtų galima supainioti su nė vienu iš žibintų, ženklų ar signalų, nurodytų šiose taisyklėse.

d) Įgyvendindama šias taisykles Organizacija gali nustatyti laivų eismo atskyrimo schemas.

e) Visais atvejais, kai atitinkama Vyriausybė nusprendžia, kad specialios sandaros ar paskirties laivas negali visiškai atitikti kurio nors iš šių taisyklių reikalavimų dėl žibintų ar ženklų skaičiaus, jų išdėstymo, matomumo diapazono ar lanko, taip pat dėl garsinių signalų įrangos išdėstymo ir charakteristikų, toks laivas turi atitikti kitus reikalavimus dėl žibintų ar ženklų skaičiaus, jų padėties, matomumo diapazono ar lanko, taip pat dėl garsinių signalų įrangos išdėstymo ir charakteristikų, kurie, Vyriausybės manymu, geriausiai atitinka šių taisyklių reikalavimus tokio laivo atveju.

a) Nė viena šių taisyklių nuostata negali atleisti nė vieno laivo ar jo savininko, kapitono ar įgulos nuo atsakomybės už padarinius, kurie gali kilti dėl šių taisyklių nesilaikymo ar dėl atsargumo priemonių, kurias gali būti būtina taikyti remiantis įprastine jūrų praktika arba susidarius ypatingoms aplinkybėms, netaikymo.

b) Aiškinant ir taikant šias taisykles atitinkamą dėmesį reikia skirti visiems laivybos ir susidūrimų pavojams ir įvairioms ypatingoms aplinkybėms, įskaitant pačių laivų trūkumus, dėl kurių gali kilti būtinybė nukrypti nuo šių taisyklių siekiant išvengti tiesioginio pavojaus.

a) Laivas – visi plaukiojantys įrenginiai, įskaitant laivus be vandentalpos, ekranoplanus ir hidroplanus, kurie naudojami ar gali būti naudojami kaip vandens transporto priemonė.

b) Laivas su mechaniniu varikliu – bet kuris mechanizmų varomas laivas.

c) Burinis laivas – bet kuris burėmis varomas laivas, kai mechaninis variklis, jei laivas jį turi, tuo metu nenaudojamas.

d) Žvejybos veiklą vykdantis laivas – bet kuris laivas, gaudantis žuvis tinklais, jūrų žūklės ūdomis, tralais ar kitomis žūklės priemonėmis, ribojančiomis manevravimo galimybę, išskyrus laivą, gaudantį žuvis velkamosiomis ūdomis ar kitomis žūklės priemonėmis, neribojančiomis laivo manevringumo.

e) Hidroplanas – bet kuris skraidantis aparatas, galintis manevruoti ant vandens.

f) Nevaldomas laivas – laivas, kuris dėl kokių nors išskirtinių aplinkybių negali manevruoti taip, kaip to reikalaujama šiose taisyklėse, ir todėl negali duoti kelio kitam laivui.

g) Riboto manevringumo laivas – laivas, kuris dėl atliekamų darbų pobūdžio negali manevruoti taip, kaip to reikalaujama šiose taisyklėse, ir todėl negali duoti kelio kitam laivui. Terminas „riboto manevringumo laivas“ apima šiuos laivus, tačiau jais neapsiriboja:

i) laivas, statantis, prižiūrintis ar keliantis navigacinį ženklą, tiesiantis, prižiūrintis ar iškeliantis povandeninį kabelį ar vamzdyną;

ii) laivas, atliekantis dugno gilinimo, hidrografinius ar povandeninius darbus;

iii) laivas, kuris plaukdamas papildo atsargas arba persodina žmones, perkrauna krovinius;

iv) laivas, nuleidžiantis arba iškeliantis skraidymo aparatus;

v) laivas, atliekantis išminavimo darbus;

vi) laivas, vykdantis tokią vilkimo operaciją, kuri žymiai riboja velkančiojo laivo ir jo vilkstinės galimybę nukrypti nuo jų kurso.

h) Laivas, kurio judėjimas suvaržytas jo grimzlės – laivas su mechaniniu varikliu, kurio galimybė nukrypti nuo jo kurso labai apribota jo grimzlės ir esamo vandens kelio gylio bei pločio santykio.

i) Plaukiantis reiškia, kad laivas nėra nuleidęs inkaro, prišvartuotas prie kranto ar užplaukęs ant seklumos.

j) Laivo ilgis ir plotis reiškia  jo didžiausią ilgį ir plotį.

k) Laikoma, kad laivai vienas kito matomumo zonoje yra tada, kai iš vieno iš jų galima matyti kitą.

l) Ribotas matomumas – bet kokios sąlygos, kuriomis matomumas apribotas dėl rūko, miglos, krintančio sniego, stiprios liūties, smėlio audros ar kokių nors kitų panašių priežasčių.

m) Ekranoplanas – daugialypio judėjimo transporto priemonė, kuri judėdama savo pagrindiniu būdu skrenda labai žemai ties vandens paviršiumi panaudodama aerodinaminį paviršiaus efektą.

a) visų laivų atveju:

i) matomumas;

ii) judėjimo intensyvumas, įskaitant žvejybos ar bet kurių kitų laivų susitelkimą;

iii) laivo manevrinės savybės, visų pirma stabdymo nuotolis ir kurso pakeitimo galimybė esamomis sąlygomis;

iv) naktį – apšvietimo fonas, toks kaip nuo kranto šviesų ar paties laivo skleidžiamos šviesos;

v) vėjo, jūros ir srovės būklė bei pavojų laivybai artumas;

vi) laivo grimzlės ir esamo vandens gylio santykis.

b) radarą naudojančių laivų atveju svarbūs papildomi veiksniai:

i) radiolokacinės įrangos savybės, veiksmingumas ir trūkumai;

ii) bet kokie apribojimai, kurie atsiranda naudojant konkrečią radiolokacinės įrangos nuotolio skalę;

iii) jūros būklės, meteorologinių sąlygų bei kitų trukdžių šaltinių poveikis radiolokatoriui;

iv) galimybė, kad radaru nebus aptikti pakankamu atstumu esantys maži laivai, ledo lytys ir kiti plaukiojantys objektai;

v) radaru pastebėtų laivų skaičius, jų padėtis ir judėjimas;

vi) galimybė tiksliau įvertinti matomumą, radaru nustatant atstumą iki netoliese esančių laivų ar kitų objektų.

a) Kiekvienas laivas, siekdamas nustatyti susidūrimo pavojų, naudojasi visomis turimomis priemonėmis, kurios yra tinkamos atsižvelgiant į esamas sąlygas ir aplinkybes. Jeigu dėl susidūrimo pavojaus abejojama, laikoma, kad jis yra.

b) Jei laive yra veikiantis radaras, jis turi būti tinkamai panaudotas aplinkos stebėjimui ir tolimojo nuotolio žvalgymui, siekiant iš anksto nustatyti susidūrimo pavojų, bei grafiškam aptiktų objektų judėjimo žymėjimui arba atitinkamam sistemingam jų stebėjimui.

c) Remiantis neišsamia informacija, ypač neišsamia radaru gauta informacija, prielaidos nedaromos.

d) Nustatant susidūrimo pavojų, be kitų aplinkybių, atsižvelgiama į tai, kad:

i) toks pavojus laikomas egzistuojančiu, jeigu artėjančio laivo pelengas pagal kompasą pastebimai nesikeičia;

ii) toks pavojus kartais gali būti net ir tada, kai pelengas pastebimai keičiasi, visų pirma kai priartėja labai didelis laivas arba vilkikas ar kai artėja laivas esant nedideliam atstumui.

a) Bet koks veiksmas, kuriuo siekiama išvengti susidūrimo, turi atitikti šios dalies taisyklių reikalavimus ir, jei įvykio aplinkybės leidžia, būti atliktas užtikrintai, laiku ir tinkamai laikantis geros jūrininkystės praktikos.

b) Bet koks laivo kurso ir (arba) greičio pakeitimas, kuriuo siekiama išvengti susidūrimo, turi, jei įvykio aplinkybės leidžia, būti pakankamas, kad jį lengvai pastebėtų šį laivą vizualiai ar radaru stebintis kitas laivas; turėtų būti vengiama vienas po kito atliekamų mažų kurso ir (arba) greičio pokyčių.

c) Kai yra pakankamai jūros erdvės, vien tik kurso pakeitimas gali būti veiksmingiausias veiksmas, siekiant išvengti pernelyg didelio suartėjimo, jei jis atliekamas laiku, yra nemenkas ir netampa kitu pernelyg dideliu suartėjimu.

d) Veiksmas, atliktas siekiant išvengti susidūrimo su kitu laivu, turi užtikrinti, kad laivai praplauks saugiu atstumu. Šio veiksmo veiksmingumą privalu atidžiai kontroliuoti iki to laiko, kol bus praplaukta pro kitą laivą ir jis liks saugiu atstumu.

e) Siekdamas išvengti susidūrimo arba turėti daugiau laiko padėčiai įvertinti, laivas turi sumažinti greitį arba sustoti sustabdydamas variklius ar įjungdamas juos atbuline eiga.

f) i) Jei pagal kurios iš šių taisyklių reikalavimus laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei būtina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iš anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto.

ii) Laivas, kuris privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, neatleidžiamas nuo šios pareigos, jei jam suartėjant su kitu laivu kyla pavojus susidurti, nutaręs veikti, jis turi visiškai atsižvelgti į tai, kokių veiksmų būtina imtis pagal šios dalies taisykles.

iii) Kai du laivai suartėja taip, kad kyla pavojus susidurti, laivas, kuriam praplaukti neturi būti kliudoma, lieka visiškai įpareigotas laikytis šios dalies taisyklių.

a) Laivas, plaukdamas siauru kanalu ar farvateriu, privalo kuo arčiau, kiek leidžia saugumas ir įmanoma praktiškai, laikytis kanalo ar farvaterio išorinės ribos, esančios dešiniojo borto pusėje.

b) Laivas, kurio ilgis mažesnis negu 20 metrų, arba burinis laivas neturi trukdyti praplaukti laivui, kuris gali saugiai plaukti tik siauru kanalu ar farvateriu.

c) Žvejybos veiklą vykdantis laivas neturi trukdyti bet kuriam kitam laivui, plaukiančiam siauru kanalu ar farvateriu.

d) Laivas neturi kirsti siauro kanalo ar farvaterio, jeigu tai trukdytų praplaukti kitam laivui, kuris gali saugiai plaukti tik tokiu kanalu ar farvateriu. Pastarasis laivas gali panaudoti garsinį signalą, kaip nurodyta 34 taisyklės d punkte, jei jis abejoja kanalą kertančio laivo ketinimais.

e) i) Lenkiant siaurame kanale arba farvateryje, jei aplenkti įmanoma tiktai lenkiamam laivui ėmusis saugų lenkimą užtikrinančių veiksmų, laivas, norintis aplenkti, parodo savo ketinimą atitinkamu garsiniu signalu, kaip nurodyta 34 taisyklės c punkto i papunktyje. Aplenkiamas laivas, jei jis sutinka būti lenkiamas, signalizuoja atitinkamu garsiniu signalu, kaip nurodyta 34 taisyklės c punkto ii papunktyje, ir imasi saugų lenkimą užtikrinančių veiksmų. Jei aplenkiamas laivas abejoja aplenkimo saugumu, jis gali signalizuoti garsiniais signalais, kaip nurodyta 34 taisyklės d punkte.

ii) Ši taisyklė neatleidžia lenkiančiojo laivo nuo 13 taisyklėje nustatytų įpareigojimų.

f) Laivas, artėjantis prie posūkio ar tokios siauro kanalo ar farvaterio atkarpos, kurioje kiti laivai dėl esamų kliūčių gali būti sunkiai matomi, privalo plaukti itin apdairiai bei atsargiai ir signalizuoti atitinkamu garsiniu signalu, kaip nurodyta 34 taisyklės e punkte.

g) Bet kuris laivas, jeigu aplinkybės leidžia, privalo vengti inkaruotis siaurame kanale.

a) Ši taisyklė taikoma eismo atskyrimo schemoms, kurias nustatė Organizacija, ir neatleidžia nė vieno laivo nuo pareigos laikytis bet kurios kitos taisyklės reikalavimų.

b) Laivas, besinaudojantis eismo atskyrimo schema, privalo:

i) plaukti atitinkama eismo juosta bendrąja eismo srauto kryptimi, nustatyta tai juostai;

ii) jei įmanoma, laikytis kuo atokiau nuo eismo kryptį skiriančios linijos ar atskyrimo zonos;

iii) įprastais atvejais įplaukti į eismo juostą ar išplaukti iš jos šios juostos gale, tačiau jeigu laivas įplaukia arba išplaukia iš bet kurio jos krašto, jis privalo tai daryti kuo mažesniu kampu bendrosios eismo srauto krypties atžvilgiu.

c) Jei įmanoma, laivas turi stengtis nekirsti eismo juostų, o jeigu yra priverstas tai padaryti, privalo plaukti kuo statesniu kampu bendrosios eismo srauto krypties atžvilgiu.

d) i) Laivas, kuris gali saugiai naudotis atitinkama eismo juosta eismo atskyrimo schemoje, esančioje greta pakrančių eismo zonos, neturi šia zona naudotis. Tačiau laivams, kurių ilgis mažesnis negu 20 m, buriniams laivams ir žvejybos veiklą vykdantiems laivams pakrančių eismo zona naudotis leidžiama.

ii) Nepaisant d punkto i papunkčio nuostatų, pakrančių eismo zona gali naudotis laivas, plaukiantis į uostą arba iš uosto, prie pakrančių įrenginio ar statinio, locmanų stoties ar bet kurios kitos vietos pakrančių eismo zonoje arba nuo jų, arba tam, kad išvengtų tiesioginio pavojaus.

e) Laivas, kuris nekerta eismo juostos, arba laivas, įplaukiantis į eismo juostą ar išplaukiantis iš jos, paprastai neturi įplaukti į eismo atskyrimo zoną ar kirsti atskyrimo linijos, išskyrus:

i) išimtinius atvejus, kai tai būtina siekiant išvengti tiesioginio pavojaus;

ii) žvejybą atskyrimo zonoje.

f) Laivas, plaukiojantis arti eismo atskyrimo schemų galinių dalių, turi būti itin atsargus.

g) Jei įmanoma, laivas turi stengtis nesiinkaruoti eismo atskyrimo schemoje ar netoli jos galinių dalių.

h) Laivas, nesinaudojantis eismo atskyrimo schema, turi laikytis nuo jos kuo didesniu įmanomu atstumu.

i) Žvejybos veiklą vykdantis laivas privalo netrukdyti bet kuriam kitam laivui, plaukiančiam eismo juosta.

j) Laivas, kurio ilgis mažesnis negu 20 m, arba burinis laivas privalo netrukdyti saugiai praplaukti laivui su mechaniniu varikliu, plaukiančiam eismo juosta.

k) Riboto manevringumo laivas, vykdantis laivybos saugumo palaikymo operaciją eismo atskyrimo schemoje, atleidžiamas nuo pareigos laikytis šios taisyklės reikalavimų tiek, kiek tai būtina šiai operacijai vykdyti.

l) Riboto manevringumo laivas, atliekantis povandeninio kabelio tiesimo, priežiūros ar iškėlimo operaciją eismo atskyrimo schemoje, atleidžiamas nuo pareigos laikytis šios taisyklės reikalavimų tiek, kiek tai būtina šiai operacijai vykdyti.

a) Kai du burlaiviai suartėja taip, kad kyla susidūrimo pavojus, vienas iš jų duoda kelią kitam tokiu būdu:

i) kai laivai plaukia skirtingais halsais, laivas, plaukiantis kairiuoju halsu, privalo duoti kelią kitam laivui;

ii) kai abu laivai plaukia vienu ir tuo pačiu halsu, laivas, esantis vėjo pusėje, turi praleisti pavėjinėje pusėje esantį laivą;

iii) jeigu plaukiantis kairiuoju halsu laivas mato laivą, esantį vėjo pusėje, ir negali tiksliai nustatyti, kairiuoju ar dešiniuoju halsu plaukia šis laivas, privalo duoti jam kelią.

b) Taikant šią taisyklę, priešvėjine puse laikoma pusė, priešinga tai, kurioje yra grotas, o laivui su rėjų burėmis – pusė, priešinga tai, kurioje yra didžiausia įstrižoji burė.

a) Nepaisant B dalies 1 ir 2 skyrių taisyklių nuostatų, kiekvienas laivas, lenkiantis kitą, turi duoti kelią lenkiamam laivui.

b) Laivas laikomas lenkiančiuoju, jeigu jis pasiveja kitą laivą kryptimi, viršijančia 22,5° lenkiamo laivo traverso, t. y. kai lenkiantysis laivas naktį gali matyti tik lenkiamo laivo laivagalio žibintą, bet negali matyti nė vieno iš jo borto žibintų.

c) Jeigu laivas bent kiek abejoja, ar jis lenkia kitą laivą, jis turi laikyti, kad taip ir yra, ir atitinkamai veikti.

d) Joks pelengo tarp dviejų laivų vėlesnis pasikeitimas neleidžia lenkiančiojo laivo laikyti kursą kertančiu laivu, kaip apibrėžta šiose taisyklėse, ar atleisti lenkiančiojo laivo nuo pareigos laikytis lenkiamojo laivo nuošalyje tol, kol jis bus visiškai praplauktas ir paliktas saugiu atstumu.

a) Kai du laivai su mechaniniais varikliais, plaukdami priešpriešiniais arba beveik priešpriešiniais kursais, priartėja taip, kad kyla susidūrimo pavojus, kiekvienas iš jų privalo pakeisti kursą į dešinę taip, kad kiekvienas jų praplauktų iš kairiojo kito laivo borto.

b) Laikoma, kad tokia padėtis susidaro tada, kai laivas mato kitą laivą tiesiai arba beveik tiesiai priekyje ir naktį jis gali matyti vienoje arba beveik vienoje linijoje kito laivo topo žibintus ir (arba) abu bortų žibintus, o dieną jis mato kito laivo atitinkamą vaizdą.

c) Jeigu abejojama, ar padėtis būtent tokia, laikoma, kad padėtis yra tokia, ir imamasi atitinkamai veikti.

a) i) Kai vienas laivas iš dviejų privalo duoti kelią kitam, pastarasis privalo laikyti pastovų kursą ir greitį.

ii) Tačiau pastarasis laivas, kai tik jam tampa aišku, kad privalantis duoti kelią laivas nesiima atitinkamų veiksmų, kaip nustatyta šiose taisyklėse, gali imtis veiksmų tam, kad išvengtų susidūrimo vien savo paties manevrais.

b) Kai dėl bet kurios priežasties laivas, turintis išlaikyti savo kursą ir greitį, atsiduria taip arti kito laivo, kad išvengti susidūrimo vien tik privalančio duoti kelią laivo veiksmais neįmanoma, jis pats privalo imtis veiksmų, kurie geriausiai padėtų išvengti susidūrimo.

c) Laivas su mechaniniu varikliu, kuris būdamas laivų, plaukiančių susikertančiais kursais, padėtyje, siekdamas išvengti susidūrimo su kitu laivu su mechaniniu varikliu, imasi šios taisyklės a punkto ii papunktyje nurodytų veiksmų, neturi, jei įvykio aplinkybės leidžia, keisti savo kurso į kairę, kai kitas laivas yra jam iš kairės.

d) Ši taisyklė neatleidžia laivo, privalančio duoti kelią, nuo pareigos netrukdyti plaukti kitam laivui.

a) laivas su mechaniniu varikliu plaukdamas turi duoti kelią:

i) nevaldomam laivui;

ii) riboto manevringumo laivui;

iii) žvejybos veiklą vykdančiam laivui;

iv) buriniam laivui;

b) burinis laivas plaukdamas turi duoti kelią:

i) nevaldomam laivui;

ii) riboto manevringumo laivui;

iii) žvejybos veiklą vykdančiam laivui;

c) žvejybos veiklą vykdantis laivas plaukdamas turi, kiek įmanoma, duoti kelią:

i) nevaldomam laivui;

ii) riboto manevringumo laivui.

d) i) Bet kuris laivas, išskyrus nevaldomą ar riboto manevringumo laivą, turi, jei aplinkybės leidžia, netrukdyti saugiai praplaukti laivui, kurio judėjimas suvaržytas jo grimzlės, rodančiam signalus, kaip nurodyta 28 taisyklėje.

ii) Laivas, kurio judėjimas suvaržytas jo grimzlės, turi plaukti itin atsargiai, gerai įvertindamas savo būklę.

e) Hidroplanas vandens paviršiuje paprastai privalo laikytis nuošalėje nuo visų laivų ir netrukdyti jiems plaukioti. Tačiau iškilus susidūrimo pavojui jis turi elgtis taip, kaip nurodyta šio skyriaus taisyklėse.

f) i) Ekranoplanas, kai jis kyla, leidžiasi arba skrenda arti vandens paviršiaus, turi laikytis nuošalėje nuo visų kitų laivų ir netrukdyti jiems plaukioti;

ii) Ekranoplanas, vykdantis operacijas vandens paviršiuje, turi laikytis šios dalies taisyklių kaip laivas su mechaniniu varikliu.

a) Ši taisyklė taikoma laivams, nematantiems vienas kito, kai jie plaukioja riboto matomumo zonoje ar netoli jos.

b) Kiekvienas laivas turi plaukti saugiu greičiu, nustatomu atsižvelgiant į vyraujančias aplinkybes ir riboto matomumo sąlygas. Laivas su mechaniniu varikliu turi variklius laikyti paruoštus skubiam manevrui.

c) Laikydamasis šios dalies 1 skyriaus taisyklių, kiekvienas laivas turi tinkamai atsižvelgti į vyraujančias aplinkybes ir riboto matomumo sąlygas.

d) Laivas, aptikęs kitą laivą vien tik radaru, privalo nustatyti, ar formuojasi per didelio suartėjimo padėtis ir / ar yra susidūrimo pavojus. Jeigu taip, jis laiku turi imtis veiksmų, kad išvengtų suartėjimo, ir, jei šie veiksmai yra kurso keitimas, jis kiek įmanoma turi vengti:

i) sukti į kairę, jei kitas laivas, kuris yra prieš traversą, nėra lenkiamasis laivas;

ii) keisti kursą į laivo, esančio traverse ar už traverso, pusę.

e) Išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad susidūrimo pavojaus nėra, kiekvienas laivas, išgirdęs kito laivo rūko signalą, girdimą prieš jo traversą, arba negalėdamas išvengti per didelio suartėjimo su kitu laivu, esančiu prieš jo traversą, turi sumažinti greitį iki mažiausio, kuris leistų jam plaukti savo kursu. Jeigu būtina, jis turi visai sustoti ir bet kokiu atveju plaukti labai atsargiai, kol susidūrimo pavojus praeis.

a) Šios dalies taisyklių privalu laikytis bet kokiomis oro sąlygomis.

b) Žibintams nustatytų taisyklių privalu laikytis nuo saulėlydžio iki saulėtekio, ir šiuo laikotarpiu jokie kiti žibintai negali būti rodomi, išskyrus žibintus, kurie negali būti klaidingai palaikyti žibintais, nurodytais šiose taisyklėse, ar kurie nepablogina jų matomumo ar neiškreipia jų skiriamųjų savybių, arba netrukdo tinkamai stebėti aplinką.

c) Žibintus, nurodytus šiose taisyklėse, jeigu jie yra laive, privalu rodyti nuo saulėlydžio iki saulėtekio, esant ribotam matomumui, taip pat juos galima rodyti visais kitais atvejais, kai tai bus laikoma reikalinga.

d) Taisyklių, skirtų ženklams, privalu laikytis dieną.

e) Žibintai ir ženklai, nurodyti šiose taisyklėse, turi atitikti šių Taisyklių I priedo reikalavimus.

a) Topo žibintas – baltos šviesos žibintas, įrengtas ties laivo išilgine linija, apšviečiantis nenutrūkstama šviesa 225° horizonto lanką ir pritvirtintas taip, kad šviestų nuo laivo krypties tiesiai į priekį iki 22,5° už kiekvieno borto traverso.

b) Bortų žibintai – žalios šviesos žibintas iš laivo dešinės ir raudonos šviesos žibintas iš laivo kairės, apšviečiantys nenutrūkstama šviesa 112,5° horizonto lanką ir pritvirtinti taip, kad šviestų nuo laivo krypties tiesiai į priekį iki 22,5° už atitinkamo borto traverso. Laivo, kurio ilgis mažesnis negu 20 m, bortų žibintai gali būti sujungti į vieną žibintą, įrengtą ties laivo išilgine linija.

c) Laivagalio žibintas – baltos šviesos žibintas, įrengtas kuo arčiau laivagalio, apšviečiantis nenutrūkstama šviesa 135° horizonto lanką ir pritvirtintas taip, kad šviestų nuo laivo krypties tiesiai atgal po 67,5° į abi laivo puses.

d) Vilkimo žibintas – geltonos šviesos žibintas, turintis tokias pat charakteristikas kaip ir laivagalio žibintas, nurodytas šios taisyklės c punkte.

e) Aplink šviečiantis žibintas – žibintas, apšviečiantis nenutrūkstama šviesa 360° horizonto lanką.

f) Blykčiojantis žibintas – žibintas, blykčiojantis vienodais laiko tarpais 120 ar daugiau kartų per minutę.

a) Laivuose, kurių ilgis 50 m ir didesnis:

- topo žibintas – 6 jūrmylės;

- borto žibintas – 3 jūrmylės;

- laivagalio žibintas – 3 jūrmylės;

- vilkimo žibintas – 3 jūrmylės;

- baltas, raudonas, žalias ar geltonas aplink šviečiantis žibintas – 3 jūrmylės.

b) Laivuose, kurių ilgis 12 m ir didesnis, bet mažesnis negu 50 m:

- topo žibintas – 5 jūrmylės, o jeigu laivo ilgis mažesnis negu 20 m – 3 jūrmylės;

- borto žibintas – 2 jūrmylės;

- laivagalio žibintas – 2 jūrmylės;

- vilkimo žibintas – 2 jūrmylės;

- baltas, raudonas, žalias ar geltonas aplink šviečiantis žibintas – 2 jūrmylės.

c) Laivuose, kurių ilgis mažesnis negu 12 m:

- topo žibintas – 2 jūrmylės;

- borto žibintas – 1 jūrmylė;

- laivagalio žibintas – 2 jūrmylės;

- vilkimo žibintas – 2 jūrmylės;

- baltas, raudonas, žalias ar geltonas aplink šviečiantis žibintas – 2 jūrmylės.

a) Laivas su mechaniniu varikliu plaukdamas privalo rodyti:

i) topo žibintą priekyje;

ii) antrą topo žibintą už priekinio žibinto ir aukščiau jo; laivas, kurio ilgis mažesnis negu 50 m, neprivalo, bet gali rodyti tokį žibintą;

iii) bortų žibintus;

iv) laivagalio žibintą.

b) Laivas ant oro pagalvės režimu „be vandentalpos“, be žibintų, nurodytų šios taisyklės a punkte, privalo rodyti aplink šviečiantį blykčiojantį geltoną žibintą.

c) Ekranoplanas – tik tais atvejais, kai jis kyla, leidžiasi ar skrenda arti vandens paviršiaus – be žibintų, nurodytų šios taisyklės a punkte, privalo rodyti aplink šviečiantį blykčiojantį raudoną didelio stiprio žibintą.

d) i) Laivas su mechaniniu varikliu, kurio ilgis mažesnis negu 12 m, gali vietoj žibintų, nurodytų šios taisyklės a punkte, rodyti aplink šviečiantį baltą žibintą ir bortų žibintus.

ii) Laivas su mechaniniu varikliu, kurio ilgis mažesnis negu 7 m ir kurio maksimalus greitis neviršija 7 mazgų, gali vietoj žibintų, nurodytų šios taisyklės a punkte, rodyti aplink šviečiantį baltą žibintą ir, jei įmanoma, taip pat rodyti bortų žibintus.

iii) Laivo su mechaniniu varikliu, kurio ilgis mažesnis negu 12 m, topo žibintas arba aplink šviečiantis baltas žibintas gali būti perkelti į šoną nuo išilginės laivo vidurio linijos plokštumos, jei jų įrengti ties vidurio linija praktiškai neįmanoma; tačiau šiuo atveju abu bortų žibintus privaloma sujungti į vieną žibintą, kuris turi būti įrengtas ties išilgine laivo vidurio linija arba kuo arčiau išilginės linijos, ties kuria įrengta topo žibintas ar aplink šviečiantis baltas žibintas.

a) Laivas su mechaniniu varikliu, atliekantis vilkimo operaciją, privalo rodyti:

i) vietoj žibinto, nurodyto 23 taisyklės a punkto i arba ii papunktyje, du topo žibintus vienas virš kito. Jeigu vilkstinės ilgis, matuojant nuo vilkiko laivagalio iki vilkstinės galo, viršija 200 m – tris tokius žibintus, išdėstytus vertikaliai;

ii) bortų žibintus;

iii) laivagalio žibintą;

iv) vilkimo žibintą, įrengtą vertikaliai virš laivagalio žibinto;

v) rombo formos ženklą geriausiai matomoje vietoje, kai vilkstinės ilgis viršija 200 m.

b) Jeigu stumiantis laivas ir stumiamas priekyje laivas yra standžiai sujungti į sudėtinį vienetą, jie laikomi laivu su mechaniniu varikliu ir privalo rodyti žibintus, nurodytus 23 taisyklėje.

c) Laivas su mechaniniu varikliu, stumiantis priekyje savęs ar velkantis prie savo borto kitą laivą, išskyrus atvejus, kai tai yra sudėtinis vienetas, turi turėti:

i) vietoj žibinto, nurodyto 23 taisyklės a punkto i arba ii papunktyje, du topo žibintus priekyje, įrengtus vertikaliai vienas virš kito;

ii) bortų žibintus;

iii) laivagalio žibintą.

d) Laivas su mechaniniu varikliu, kuriam taikomi šios taisyklės a arba c punktas, turi taip pat laikytis 23 taisyklės a punkto ii papunktyje nustatytų reikalavimų.

e) Velkamas laivas ar kitas objektas, išskyrus nurodytus šios taisyklės g punkte, privalo rodyti:

i) bortų žibintus;

ii) laivagalio žibintą;

iii) rombo formos ženklą geriausiai matomoje vietoje, kai vilkstinės ilgis viršija 200 m.

f) Jei bet koks skaičius velkamų prie borto ar stumiamų laivų sudaro vieną grupę, jie privalo rodyti žibintus kaip vienas laivas, tačiau:

i) laivas, stumiamas priekyje, jeigu jis nėra sudėtinio vieneto dalis, privalo laivapriekyje rodyti bortų žibintus;

ii) laivas, velkamas prie borto, privalo rodyti laivagalio žibintą, o laivapriekyje – bortų žibintus.

g) Velkamas sunkiai įžiūrimas, iš dalies paniręs laivas ar objektas arba tokių laivų ar objektų junginys privalo rodyti:

i) jei jo plotis mažesnis negu 25 m – vieną aplink šviečiantį baltą žibintą jo priekiniame gale arba arti jo ir dar vieną užpakaliniame gale arba arti jo; tačiau velkamiems „dracone“ tipo lankstiems skystų krovinių rezervuarams rodyti žibintą priekiniame gale arba arti jo neprivaloma;

ii) jei jo plotis 25 m arba didesnis – du papildomus aplink šviečiančius baltus žibintus jo plačiausios vietos kraštuose arba arti jų;

iii) jei jo ilgis didesnis negu 100 m – papildomus aplink šviečiančius baltus žibintus tarp šviesų, nurodytų i ir ii papunkčiuose, įrengtus taip, kad atstumas tarp jų neviršytų 100 m;

iv) rombo pavidalo ženklą paskutinio velkamo laivo ar objekto pačiame gale arba arti jo, o jei vilkstinės ilgis viršija 200 m – papildomą rombo pavidalo ženklą geriausiai matomoje vietoje kuo toliau priekyje.

h) Kai dėl kokios nors pakankamai rimtos priežasties velkamame laive ar kitame objekte neįmanoma rodyti žibintų ar ženklų, nurodytų šios taisyklės e arba g punkte, privalu imtis visų įmanomų priemonių velkamam laivui ar objektui apšviesti arba bent šio laivo ar objekto buvimui parodyti.

i) Kai dėl kokios nors pakankamai rimtos priežasties laive, paprastai nevykdančiame vilkimo operacijų, praktiškai neįmanoma rodyti šios taisyklės a arba c punkte nurodytų žibintų, toks laivas, vilkdamas kitą, nelaimę patyrusį ar dėl kitų priežasčių pagalbos reikalingą laivą, šių žibintų rodyti neprivalo. Turi būti imtasi visų įmanomų priemonių sąryšiui tarp velkančiojo ir velkamojo laivų parodyti, tam naudojantis pagal 36 taisyklę leistais būdais, visų pirma apšviečiant vilkimo lyną.

a) Plaukiantis burinis laivas privalo rodyti:

i) bortų žibintus;

ii) laivagalio žibintą.

b) Burinio laivo, kurio ilgis mažesnis negu 20 m, žibintai, nurodyti šios taisyklės a punkte, gali būti sujungti į vieną žibintą, pritvirtintą stiebo viršūnėje ar netoli jos geriausiai matomoje vietoje.

c) Plaukdamas burinis laivas, be žibintų, nurodytų šios taisyklės a punkte, gali rodyti stiebo viršūnėje ar netoli jos geriausiai matomoje vietoje du aplink šviečiančius žibintus, įrengtus vertikaliai vienas virš kito, kurių viršutinis – raudonos spalvos, o apatinis – žalios, tačiau šie žibintai neturi būti rodomi kartu su kombinuotuoju žibintu, kurį leidžiama rodyti pagal šios taisyklės b punktą.

d) i) Burinis laivas, kurio ilgis mažesnis negu 7 m, jeigu įmanoma, turi rodyti žibintus, nurodytus šios taisyklės a ar b punkte, bet jeigu šis laivas jų neturi, jis privalo turėti parengtą elektrinį žibintuvą ar baltos spalvos žibintą, kurie turi būti laiku parodyti, kad būtų išvengta susidūrimo.

ii) Irklinis laivas gali rodyti žibintus, nurodytus šioje taisyklėje buriniams laivas, o jeigu jų nėra, laive po ranka privalo būti elektrinis žibintuvas ar baltos spalvos žibintas, kurie turi būti laiku parodyti, kad būtų išvengta susidūrimo.

e) Laivas, plaukiantis su burėmis ir tuo pačiu metu varomas mechaninio variklio, turi priekyje geriausiai matomoje vietoje iškelti kūgio, kurio viršūnė nukreipta žemyn, pavidalo ženklą.

a) Žvejybos veiklą vykdantis laivas, plaukdamas ar nuleidęs inkarą, privalo rodyti tik tuos žibintus ir ženklus, kurie nurodyti šioje taisyklėje.

b) Traluojantis laivas, t. y. traukiantis vandenyje tralą ar kitą žūklės įrangą, privalo rodyti:

i) du aplink šviečiančius žibintus, įrengtus vertikaliai vienas virš kito, viršutinis – žalios spalvos, apatinis – baltos, arba ženklą – viršūnėmis vertikaliai vieną virš kito sujungtus du kūgius;

ii) topo žibintą, įrengtą už aplink šviečiančio žalio žibinto ir virš jo; laivas, kurio ilgis mažesnis negu 50 m, gali, bet neprivalo rodyti šio žibinto;

iii) jeigu laivas juda vandens atžvilgiu, be žibintų, nurodytų šiame punkte, – bortų žibintus ir laivagalio žibintą.

c) Žvejybos veiklą vykdantis laivas, išskyrus traluojančius laivus, privalo rodyti:

i) du aplink šviečiančius žibintus, įrengtus vertikaliai vienas virš kito, viršutinis – raudonos spalvos, apatinis – baltos, arba iškeltą ženklą – viršūnėmis vertikaliai vieną virš kito sujungtus du kūgius;

ii) jeigu žūklės įranga nusitęsusi į jūrą didesniu kaip 150 m, matuojant horizontaliai, atstumu nuo laivo, įrangos kryptimi privaloma rodyti aplink šviečiantį baltą žibintą arba kūgio viršūne į viršų pavidalo ženklą;

iii) jeigu laivas juda vandens atžvilgiu, be žibintų, nurodytų šiame punkte, – bortų žibintus ir laivagalio žibintą.

d) Laivas, vykdantis žvejybos veiklą nedideliame nuotolyje nuo kitų laivų, gali rodyti papildomus ženklus, nurodytus šių Taisyklių II priede.

e) Tuo metu, kai laivas žvejybos veiklos nevykdo, jis negali rodyti šioje taisyklėje nurodytų žibintų ar iškeltų ženklų; jis privalo rodyti tik žibintus ar ženklus, nurodytus jo ilgio laivams.

a) Nevaldomas laivas privalo rodyti:

i) du aplink šviečiančius raudonus žibintus, išdėstytus vertikaliai geriausiai matomoje vietoje;

ii) du rutulius arba panašios formos ženklus, išdėstytus vertikaliai geriausiai matomoje vietoje;

iii) jeigu laivas juda vandens atžvilgiu, be žibintų, nurodytų šiame punkte, – bortų žibintus ir laivagalio žibintą.

b) Riboto manevringumo laivas, išskyrus laivus, atliekančius išminavimo darbus, privalo rodyti:

i) tris aplink šviečiančius žibintus, išdėstytus vertikaliai geriausiai matomoje vietoje; viršutinis ir apatinis iš jų turi būti raudonos spalvos, o vidurinis – baltos;

ii) tris ženklus, išdėstytus vertikaliai geriausiai matomoje vietoje; viršutinis ir apatinis iš jų turi būti rutulio formos, o vidurinis – rombo;

iii) jeigu laivas juda vandens atžvilgiu, be žibintų, nurodytų i papunktyje, – topo žibintą (-us), bortų žibintus ir laivagalio žibintą;

iv) jeigu laivas nuleidęs inkarą, be žibintų ir ženklų, nurodytų i ir ii papunkčiuose, – žibintą, žibintus ar ženklą, nurodytus 30 taisyklėje.

c) Laivas su mechaniniu varikliu, vykdantis tokią vilkimo operaciją, kuria rimtai ribojama velkančiojo laivo ir jo vilkstinės galimybė nukrypti nuo jų kurso, be žibintų ar ženklų, nurodytų 24 taisyklės a punkte, turi rodyti ir žibintus arba ženklus, nurodytus šios taisyklės b punkto i ir ii papunkčiuose.

d) Laivas, atliekantis gilinimo darbus ar povandenines operacijas, kai jo galimybė manevruoti yra apribota, privalo rodyti žibintus ir ženklus, nurodytus šios taisyklės b punkto i, ii ir iii papunkčiuose, ir, jeigu yra kliūčių kitam laivui praplaukti, turi papildomai rodyti:

i) du aplink šviečiančius raudonus žibintus arba du rutulio formos ženklus, įrengtus vertikaliai toje pusėje, kurioje yra kliūtis;

ii) du aplink šviečiančius žalius žibintus arba du rombo formos ženklus, įrengtus vertikaliai toje pusėje, pro kurią gali praplaukti kitas laivas;

iii) jeigu laivas nuleidęs inkarą – vietoj 30 taisyklėje nurodytų žibintų arba ženklų šiame punkte nurodytus žibintus arba ženklus.

e) Jeigu dėl laivo, atliekančio povandeninius darbus, matmenų praktiškai neįmanoma rodyti visų šios taisyklės d punkte nurodytų žibintų ir ženklų, privaloma rodyti šiuos žibintus ir ženklus:

i) geriausiai matomoje vietoje – tris aplink šviečiančius vertikaliai vienas virš kito įrengtus žibintus, kurių viršutinis ir apatinis turi būti raudoni, o vidurinis baltas;

ii) standžią Tarptautinio signalų kodo „A“ vėliavos kopiją, kurios aukštis ne mažesnis kaip 1 m. Turi būti imtasi priemonių, kad ji būtų matoma iš visų pusių.

f) Laivas, atliekantis išminavimo darbus, be laivui su mechaniniu varikliu privalomų žibintų, kaip nurodyta 23 taisyklėje, arba atitinkamai, be laivui su nuleistu inkaru privalomų žibintų ar ženklo, kaip nurodyta 30 taisyklėje, privalo taip pat rodyti tris aplink šviečiančius žalius žibintus arba tris rutulio pavidalo ženklus. Vienas šių žibintų arba ženklų turi būti rodomas prie priekinio stiebo viršūnės, o kiti du – po vieną prie kiekvieno iš šio stiebo skersinio galų (nokų). Šie žibintai arba ženklai nurodo, kad kitam laivui priartėti arčiau negu per 1000 m prie laivo, atliekančio išminavimo darbus, yra pavojinga.

g) Laivai, kurių ilgis mažesnis negu 12 m, išskyrus laivus, atliekančius povandeninius darbus, šioje taisyklėje nurodytų žibintų ir ženklų rodyti neprivalo.

h) Šioje taisyklėje nurodyti signalai nėra nelaimės ištiktų ir pagalbos prašančių laivų signalai. Tokie signalai pateikti šių Taisyklių IV priede.

a) Laivas, vykdantis locmanavimo funkcijas, privalo rodyti:

i) stiebo viršūnėje ar netoli jos – du aplink šviečiančius žibintus, išdėstytus vertikaliai, viršutinis – baltos spalvos, apatinis – raudonos;

ii) jeigu jis plaukia, papildomai turi rodyti bortų žibintus ir laivagalio žibintą;

iii) jeigu jis nuleidęs inkarą, papildomai, be žibintų, nurodytų i papunktyje, turi rodyti nuleidusiam inkarą laivui privalomą inkaro žibintą, žibintus ar ženklą, kaip nurodyta 30 taisyklėje.

b) Locmaninis laivas, kai nevykdo locmanavimo funkcijų, privalo rodyti žibintus ar ženklus, kurie privalomi panašiems tokio ilgio laivams.

a) Laivas, nuleidęs inkarą, privalo rodyti geriausiai matomoje vietoje:

i) laivo priekinėje dalyje – aplink šviečiantį baltą žibintą ar vieną rutulio formos ženklą;

ii) laivagalyje arba netoli jo ir žemiau žibinto, nurodyto i papunktyje, – aplink šviečiantį baltą žibintą.

b) Laivas, kurio ilgis mažesnis negu 50 m, geriausiai matomoje vietoje gali rodyti aplink šviečiantį baltą žibintą vietoj žibintų, nurodytų šios taisyklės a punkte.

c) Laivas, nuleidęs inkarą, gali, o laivas, kurio ilgis didesnis negu 100 m, taip pat privalo turimus darbui skirtus ar kitus žibintus panaudoti deniams apšviesti.

d) Laivas, esantis ant seklumos, privalo rodyti žibintus, nurodytus šios taisyklės a arba b punkte ir, be to, geriausiai matomoje vietoje:

i) du aplink šviečiančius raudonus žibintus, įrengtus vertikaliai vienas virš kito;

ii) iškelti tris rutulio formos ženklus, įrengtus vertikaliai vienas virš kito.

e) Laivas, kurio ilgis mažesnis negu 7 m, nuleidęs inkarą arba esantis ant seklumos, kai jis nėra siaurame kanale, farvateryje, laivų inakaravimosi reide ar arti jų, taip pat rajonuose, kur paprastai plaukioja kiti laivai, neprivalo rodyti žibintų ar ženklo, nurodytų šios taisyklės a ir b punktuose.

f) Laivas, kurio ilgis mažesnis negu 12 m, kai jis yra ant seklumos, šios taisyklės d punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų žibintų arba ženklų rodyti neprivalo.

a) Švilpukas – bet kokia garsinio signalo įranga, galinti skleisti nustatytus garsinius signalus ir atitinkanti techninius šių Taisyklių III priedo reikalavimus.

b) Trumpas garsas – garsas, kurio trukmė yra apie 1 s.

c) Ilgas garsas – garsas, kurio trukmė yra nuo 4 iki 6 s.

a) Laivas, kurio ilgis 12 m ir daugiau, privalo turėti švilpuką, laivas, kurio ilgis 20 m ir daugiau, be švilpuko, privalo turėti ir varpą, o laivas, kurio ilgis 100 m ir daugiau privalo, be to, turėti ir gongą, kurio skambesys ir tonas negalėtų būti palaikyti varpo skleidžiamu garsu. Švilpukas, varpas ir gongas turi atitikti šių Taisyklių III priedo technines sąlygas. Varpą arba gongą arba juos abu leidžiama pakeisti kita įranga su tokiomis pat atitinkamomis garso savybėmis, tačiau turi būti visada užtikrinta galimybė duoti reikalaujamus garsinius signalus rankiniu būdu.

b) Laivas, kurios ilgis mažesnis negu 12 m, neprivalo turėti garsinių signalų įrangos, nurodytos šios taisyklės a punkte, tačiau jeigu toks laivas jų neturi, jis turi būti aprūpintas kokiomis nors kitomis veiksmingomis garsinio signalo priemonėmis.

a) Kai laivai vienas kitą mato, laivas su mechaniniu varikliu, plaukdamas ir manevruodamas, kaip leidžiama ar reikalaujama šiose taisyklėse, turi parodyti savo manevrą tokiais švilpuko signalais:

- vienas trumpas garsas reiškia „Aš keičiu savo kursą į dešinę“;

- du trumpi garsai reiškia „Aš keičiu savo kursą į kairę“;

- trys trumpi garsai reiškia „Mano varytuvai veikia atbuline eiga“.

b) Kiekvienas laivas gali papildyti šios taisyklės a punkte nurodytus švilpuko signalus šviesos signalais, atitinkamai kartojamais, kol atliekamas manevras:

i) šie šviesos signalai turi tokias reikšmes:

- vienas blyksnis reiškia „Aš keičiu savo kursą į dešinę“;

- du blyksniai reiškia „Aš keičiu savo kursą į kairę“;

- trys blyksniai reiškia „Mano varytuvai veikia atbuline eiga“.

ii) kiekvieno blyksnio trukmė turi būti apie 1 s, tarpas tarp blyksnių – apie 1 s, tarpas tarp vienas po kito einančių signalų – ne mažiau kaip 10 s;

iii) tokiam signalui naudojamas žibintas, jeigu jis įrengtas, turi būti aplink šviečiantis baltos spalvos žibintas, matomas bent 5 mylių spinduliu ir atitinkantis šių Taisyklių I priedo reikalavimus.

c) Kai laivai yra vienas kito matomumo zonoje siaurame kanale arba farvateryje:

i) laivas, ketinantis aplenkti kitą laivą, privalo pagal 9 taisyklės e punkto i papunktį parodyti savo ketinimą tokiais švilpuko signalais:

- du ilgi ir po jų vienas trumpas garsas reiškia „Aš ketinu aplenkti jus dešiniu bortu“;

- du ilgi garsai ir po jų du trumpi garsai reiškia „Aš ketinu aplenkti jus kairiu bortu“;

ii) laivas, kurį ketinama aplenkti, jei jis veikia pagal 9 taisyklės e punkto i papunkčio reikalavimus, turi parodyti savo sutikimą šiais švilpuko signalais nurodytu eiliškumu:

- vienas ilgas, vienas trumpas, vienas ilgas ir vienas trumpas garsas.

d) Kai laivai, kurie mato vienas kitą, artėja vienas prie kito ir dėl kurios nors priežasties vienas laivas nesupranta kito ketinimų ar veiksmų arba abejoja, ar kitas laivas ėmėsi pakankamų veiksmų, siekdamas išvengti susidūrimo, jis turi nedelsiant apie tai pranešti duodamas bent penkis trumpus ir dažnus garsus švilpuku. Toks signalas gali būti papildomas šviesos signalu, susidedančiu bent iš penkių trumpų ir dažnų blyksnių.

e) Laivas, artėjantis prie posūkio ar tokios siauro kanalo ar farvaterio atkarpos, kurioje kiti laivai dėl esančių kliūčių gali būti sunkiai matomi, privalo signalizuoti vienu ilgu garsu. Bet kuris artėjantis laivas, kuris gali būti už posūkio ar kliūties ir girdi signalą, privalo atsakyti į tokį signalą vienu ilgu garsu.

f) Jeigu švilpukai laive išdėstyti vienas nuo kito daugiau nei 100 m atstumu, manevravimo ir perspėjimo signalai turi būti duodami tik vienu švilpuku.

a) Laivas su mechaniniu varikliu, judantis vandens atžvilgiu, privalo signalizuoti ne rečiau kaip 2 min intervalais vienu ilgu garsu.

b) Laivas su mechaniniu varikliu, plaukiantis, bet sustojęs ir nejudantis vandens atžvilgiu, privalo signalizuoti ne rečiau kaip kas 2 min dviem ilgais garsais iš eilės, tarp kurių ne daugiau kaip 2 s tarpas.

c) Nevaldomas laivas, riboto manevringumo laivas ar laivas, kurio judėjimas suvaržytas jo grimzlės, burinis laivas, žvejybos veiklą vykdantis laivas ir laivas, velkantis arba stumiantis kitą laivą, vietoj signalų, nurodytų šios taisyklės a ir b punktuose, privalo signalizuoti ne rečiau kaip kas 2 min trimis garsais iš eilės: vienas ilgas ir du trumpi.

d) Žvejybos veiklą vykdantis laivas su nuleistu inkaru ir riboto manevringumo laivas su nuleistu inkaru, atlikdami savo funkcijas šioje padėtyje, privalo vietoj signalų, nurodytų šios taisyklės g punkte, duoti garsinį signalą, nurodytą šios taisyklės c punkte.

e) Velkamas laivas arba paskutinis vilkstinės laivas, kai velkama daugiau nei vienas laivas, privalo, jeigu jame yra ekipažas, signalizuoti ne rečiau kaip kas 2 min keturiais garsais iš eilės: vienas ilgas ir po jo trys trumpi. Pagal galimybę šis signalas turi būti duodamas iš karto po velkančio laivo signalo.

f) Jeigu stumiantis laivas ir stumiamas priekyje laivas yra standžiai sujungti į sudėtinį vienetą, jie laikomi laivu su mechaniniu varikliu ir privalo signalizuoti signalais, nurodytais šios taisyklės a ar b punkte.

g) Laivas, nuleidęs inkarą, privalo ne rečiau kaip vienos minutės intervalais apie 5 s dažnais dūžiais skambinti varpu. Laive, kurio ilgis 100 m ar daugiau, varpu reikia skambinti laivo priekinėje dalyje, ir iš karto po varpo signalo apie 5 s galinėje laivo dalyje dažnais dūžiais turi būti skambinama gongu. Nuleidęs inkarą laivas gali įspėti artėjantį laivą apie savo buvimo vietą ir apie susidūrimo galimybę papildomai signalizuodamas trimis švilpuko signalais iš eilės: vienas trumpas, vienas ilgas ir vienas trumpas.

h) Laivas, stovintis ant seklumos, privalo duoti signalą varpu ir, jeigu reikia, signalą gongu, kaip nurodyta šios taisyklės g punkte, ir papildomai – tris atskirus aiškius varpo dūžius prieš pat dažną skambinimą varpu ir iš karto po jo. Laivas, stovintis ant seklumos, papildomai gali signalizuoti atitinkamais signalais švilpuku.

i) Laivas, kurio ilgis 12 m ar didesnis, bet mažesnis negu 20 m, šios taisyklės g ir h punktuose nurodytų signalų duoti neprivalo. Tačiau jei jis jų neduoda, privalo ne rečiau kaip 2 min intervalais duoti kokį nors kitą veiksmingą garsinį signalą.

j) Laivas, kurio ilgis mažesnis negu 12 m, neprivalo signalizuoti pirmiau nurodytais signalais, bet jeigu jis jais nesignalizuoja, privalo duoti kokį nors kitą veiksmingą garsinį signalą ne rečiau kaip 2 min intervalais.

k) Locmaninis laivas, kuris atlieka savo locmanavimo funkcijas, be signalų, nurodytų šios taisyklės a, b ar g punktuose, papildomai gali signalizuoti atpažinimo signalu, kurį sudaro keturi trumpi garsai.

a) nuostatos dėl žibintų, kurių matymo nuotoliai nurodyti 22 taisyklėje, įrengimo gali būti netaikomos iki ketverių metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

b) nuostatos dėl žibintų, kurių spalvų specifikacijos nurodytos šių Taisyklių I priedo 7 dalyje, įrengimo gali būti netaikomos iki ketverių metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

c) nuostatos dėl žibintų išdėstymo pakeitimo, susijusio su perėjimu į metrinę matų sistemą iš Jungtinės Karalystės standartinės matų sistemos ir su matavimo skaičių apvalinimu gali būti netaikomos nuolat;

d) i) nuostatos dėl topo žibintų išdėstymo pakeitimo pagal šių Taisyklių I priedo 3 dalies a punkto reikalavimus laivuose, kurių ilgis mažesnis negu 150 m gali būti netaikomos nuolat;

ii) nuostatos dėl topo žibintų išdėstymo pakeitimo pagal šių Taisyklių I priedo 3 dalies a punkto reikalavimus laivuose, kurių ilgis 150 m ar daugiau gali būti netaikomos iki devynerių metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

e) nuostatos dėl topo žibintų išdėstymo pakeitimo pagal šių Taisyklių I priedo 2 dalies b punkto reikalavimus gali būti netaikomos iki devynerių metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

f) nuostatos dėl bortų žibintų išdėstymo pakeitimo pagal šių Taisyklių I priedo 2 dalies g punkto ir 3 dalies b punkto reikalavimus gali būti netaikomos iki devynerių metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

g) nuostatos dėl garsinių signalų įrangos, atitinkančios šių Taisyklių III priedo reikalavimus, įdiegimo gali būti netaikomos iki devynerių metų nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos;

h) nuostatos dėl aplink šviečiančių žibintų išdėstymo pakeitimo pagal šių Taisyklių I priedo 9 dalies b punkto reikalavimus gali būti netaikomos nuolat.

1. Apibrėžtis

Sąvoka aukštis virš korpuso reiškia aukštį virš paties aukščiausio ištisinio denio. Šis aukštis matuojamas nuo denio vietos, esančios tiesiai apačioje po žibinto įrengimo vieta.

2. Vertikalus žibintų išdėstymas ir atstumai tarp jų

3. Horizontalus žibintų išdėstymas ir atstumai tarp jų

4. Kryptį nurodančių žibintų išdėstymas žvejybos laivuose ir laivuose, atliekančiuose gilinimo ir povandeninius darbus

5. Bortų žibintų skydai

Laivų, kurių ilgis 20 m ar daugiau, bortų žibintai turi būti su vidiniais skydais, nudažytais juoda matine spalva, ir atitikti šio priedo 9 dalies reikalavimus. Trumpesniuose negu 20 m laivuose, jei jiems privalu laikytis šio priedo 9 dalies reikalavimų, bortų žibintai turi būti su juodos matinės spalvos vidiniais skydais. Jeigu naudojamas kombinuotasis žibintas su vienu vertikaliuoju kaitinimo siūlu ir labai siaura pertvara tarp žalios ir raudonos žibinto sekcijų, išorinių skydų įrengti nebūtina.

6. Ženklai

7. Žibintų spalvų charakteristika

Visų navigacinių žibintų spalviniai parametrai privalo atitikti toliau nurodytus normatyvus pagal Tarptautinės apšvietimo komisijos (CIE) diagramos, kurioje tiksliai apibrėžiamos visos spalvos, plotą.

Kiekvienai spalvai skirto ploto ribos nurodomos pagal šias kampų koordinates:

8. Žibintų šviesos stipris

9. Horizontalieji sektoriai

10. Vertikalieji sektoriai

11. Neelektrinių žibintų šviesos stipris

Minimalus neelektrinių žibintų stipris turi kuo labiau atitikti šviesos stiprio reikšmes, nurodytas šio priedo 8 dalies lentelėje.

12. Manevravimo žibintas

Nepaisant šio priedo 2 dalies f punkto nuostatų, manevravimo žibintas, apibūdintas 34 taisyklės b punkte, turi būti įtaisytas toje pačioje priekinėje ir galinėje vertikalioje išilginėje plokštumoje kaip ir topo žibintas ar žibintai ir, kai tai praktiškai įmanoma, bent 2 m aukštyje vertikaliai virš priekinio topo žibinto, jei jis bus ne mažiau kaip 2 m vertikaliai aukščiau ar žemiau galinio topo žibinto. Laive, kuris turi tik vieną topo žibintą, manevravimo žibintas, jeigu jis yra, turi būti įrengtas geriausiai matomoje vietoje, ne mažiau kaip 2 m vertikaliai nutolęs nuo topo žibinto.

13. Greitaeigiai laivai^*

14. Atitikties patvirtinimas

Žibintų ir ženklų konstrukcija ir žibintų įrengimas laive turi atitikti valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, atitinkamos valdžios institucijos reikalavimus.

1. Bendras principas

Žibintai, nurodyti šiame priede, jeigu jie rodomi pagal 26 taisyklės d punktą, turi būti išdėstyti geriausiai matomoje vietoje. Jie turi būti nutolę bent 0,9 m atstumu vienas nuo kito, tačiau įrengti žemesniame lygyje negu 26 taisyklės b punkto i papunktyje ir c punkto i papunktyje nurodyti žibintai. Šie žibintai turi būti matomi iš visų horizonto pusių ne mažesniu kaip 1 mylios atstumu, bet mažesniu atstumu negu šiose taisyklėse nurodyti žvejybos veiklą vykdančių laivų žibintai.

2. Tralerių signalai

3. Laivų, žvejojančių gaubiamaisiais tinklais, signalai

Laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, gali rodyti du geltonus žibintus, išdėstytus vertikaliai. Šie žibintai turi vienas po kito blyksėti kas sekundę, ir šviesos trukmė bei tarpas turi būti vienodi. Šie žibintai gali būti įjungti tik tada, kai žūklės įranga apsunkina laivo judėjimą.

1. Švilpukai

2. Varpas arba gongas

3. Atitikties patvirtinimas

Garsinių signalų įrangos konstrukcija, jos veikimas ir įrengimas laive turi atitikti valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, atitinkamos valdžios institucijos reikalavimus.

1. Šie signalai, naudojami ar rodomi kartu ar atskirai, reiškia, kad laivą ištiko nelaimė ir jam reikia pagalbos:

2. Draudžiama naudoti ar rodyti kurį nors iš pirmiau nurodytų signalų, išskyrus atvejus, kai norima pranešti apie nelaimę ir pagalbos prašymą, taip pat draudžiama naudoti kitus signalus, kurie gali būti supainioti su kuriuo nors iš pirmiau nurodytų signalų.

3. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į atitinkamus Tarptautinio signalų sąvado ir Prekybos laivų paieškos ir gelbėjimo vadovo skyrius, taip pat į šiuos signalus: