Konvencija dėl tarptautinės atsakomybės už kosminių objektų padarytą žalą

a) sąvoka „žala“ reiškia gyvybės praradimą, asmens sužalojimą ar kitokį sveikatos sutrikdymą; arba valstybių, fizinių, juridinių asmenų arba tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų nuosavybės praradimą arba jai padarytą žalą;

b) sąvoka „paleidimas“ apima bandymą paleisti;

c) sąvoka „paleidžiančioji valstybė“ reiškia:

i) valstybę, kuri paleidžia kosminį objektą arba organizuoja jo paleidimą;

ii) valstybę, iš kurios teritorijos arba įrenginių paleidžiamas kosminis objektas;

d) sąvoka „kosminis objektas“ apima kosminio objekto sudėtines dalis, jam išvesti į orbitą būtiną priemonę bei jos sudėtines dalis.

1. Jei vienos paleidžiančiosios valstybės kosminiam objektui ar tokiame kosminiame objekte esantiems asmenims ar turtui žalą padaro kitos paleidžiančiosios valstybės kosminis objektas kitur nei Žemės paviršiuje ir jei žala padaroma ir trečiajai valstybei ar jos fiziniams ar juridiniams asmenims, pirmosios dvi valstybės yra solidariai atsakingos trečiajai valstybei, kaip nustatyta toliau:

2. Visais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos solidariosios atsakomybės atvejais žalos kompensavimo našta paskirstoma pirmosioms dviem valstybėms pagal tai, kiek kuri buvo kalta; jei kiekvienos iš šių valstybių kaltės dydžio nustatyti neįmanoma, kompensaciją jos moka lygiomis dalimis. Toks paskirstymas nedaro įtakos trečiosios valstybės teisei reikalauti, kad visą pagal šią Konvenciją priklausančią kompensaciją sumokėtų kuri nors ar visos solidariai atsakingos paleidžiančiosios valstybės.

1. Jei kosminį objektą kartu paleidžia dvi ar daugiau valstybių, jos yra solidariai atsakingos už bet kokią padarytą žalą.

2. Kompensaciją už padarytą žalą sumokėjusi paleidžiančioji valstybė turi teisę kitoms jungtinio paleidimo dalyvėms pareikšti atgręžtinį reikalavimą. Jungtinio paleidimo dalyvės gali sudaryti susitarimus dėl to, kaip tarpusavyje paskirstys finansinį įsipareigojimą, už kurį jos yra solidariai atsakingos. Tokie susitarimai nedaro įtakos žalą patyrusios valstybės teisei reikalauti, kad visą pagal šią Konvenciją priklausančią kompensaciją sumokėtų kuri nors ar visos solidariai atsakingos paleidžiančiosios valstybės.

3. Laikoma, kad valstybė, iš kurios teritorijos arba įrenginio paleidžiamas kosminis objektas, yra jungtinio paleidimo dalyvė.

1. Laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų, nuo absoliučios atsakomybės atleidžiama tiek, kiek paleidžiančioji valstybė įrodo, kad žala atsirado vien tik arba iš dalies dėl pretenziją pateikusios valstybės arba jos atstovaujamų fizinių ar juridinių asmenų šiurkštaus aplaidumo arba veiksmo ar neveikimo siekiant padaryti žalą.

2. Nuo atsakomybės jokiu būdu neatleidžiama tais atvejais, kai žala padaryta paleidžiančiosios valstybės veiksmais, prieštaraujančiais tarptautinei teisei, įskaitant visų pirma Jungtinių Tautų Chartiją ir Sutartį dėl valstybių veiklos, tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, reguliavimo principų.

a) tos paleidžiančiosios valstybės piliečiams;

b) užsienio valstybių piliečiams jiems dalyvaujant to kosminio objekto veikimo užtikrinimo veikloje nuo jo paleidimo momento arba bet kuriame vėlesniame etape iki to kosminio objekto nusileidimo arba tuo metu, kai jie paleidžiančiosios valstybės kvietimu yra labai arti planuojamos to kosminio objekto paleidimo ar sugrįžimo vietos.

1. Valstybė, kuri pati arba kurios fiziniai ar juridiniai asmenys patyrė žalą, gali paleidžiančiajai valstybei pateikti pretenziją dėl žalos atlyginimo.

2. Jei valstybė, kurios pilietybę turi žalą patyrę fiziniai ir juridiniai asmenys, nepateikė pretenzijos, kita valstybė dėl jos teritorijoje bet kokio fizinio ar juridinio asmens patirtos žalos gali pateikti pretenziją paleidžiančiajai valstybei.

3. Jei nei valstybė, kurios pilietybę turi žalą patyrę fiziniai ir juridiniai asmenys, nei valstybė, kurios teritorijoje buvo patirta žala, nepateikė pretenzijos arba nepranešė ketinanti pateikti pretenziją, kita valstybė dėl jos nuolatinių gyventojų patirtos žalos gali pateikti pretenziją paleidžiančiajai valstybei.

1. Paleidžiančiajai valstybei pretenzija dėl žalos atlyginimo gali būtų pateikta ne vėliau kaip per metus nuo žalos padarymo dienos arba nuo atsakingos paleidžiančiosios valstybės nustatymo dienos.

2. Tačiau jei valstybė nežino apie padarytą žalą arba negalėjo nustatyti atsakingos paleidžiančiosios valstybės, ji gali pateikti pretenziją per metus nuo dienos, kurią ji sužinojo pirmiau minėtus faktus; tačiau šis laikotarpis jokiu būdu negali būti ilgesnis nei metai nuo dienos, kurią galima būtų pagrįstai tikėtis, kad valstybė, dėdama tinkamas pastangas, galėtų sužinoti šiuos faktus.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai taikomi net ir tada, jei visas žalos mastas gali būti nežinomas. Tačiau šiuo atveju pretenziją pateikusi valstybė turi teisę peržiūrėti pretenziją ir pateikti papildomus dokumentus pasibaigus tiems terminams per metus nuo tada, kai sužinomas visas žalos mastas.

1. Pateikiant pretenziją paleidžiančiajai valstybei dėl žalos atlyginimo pagal šią Konvenciją netaikomas reikalavimas, kad pretenziją pateikusi valstybė ar jos atstovaujami fiziniai ar juridiniai asmenys būtų išnaudoję bet kokias jiems prieinamas išankstines vietines pretenzijos patenkinimo priemones.

2. Nė viena šios Konvencijos nuostata nedraudžia valstybei arba fiziniams ar juridiniams asmenis, kuriems ji gali atstovauti, pateikti pretenziją paleidžiančiosios valstybės teismams ar administraciniams tribunolams ar agentūroms. Tačiau valstybė neturi teisės pagal šią Konvenciją pateikti pretenzijos dėl tos pačios žalos, dėl kurios pretenzija nagrinėjama paleidžiančiosios valstybės teismuose ar administraciniuose tribunoluose ar agentūrose, arba pagal kitą tarptautinį susitarimą, saistantį suinteresuotas valstybes.

1. Pretenzijų komisiją sudaro trys nariai: pretenziją pateikusios valstybės paskirtas narys, paleidžiančiosios valstybės paskirtas narys ir pirmininkas, kurį kartu pasirenka abi šalys. Kiekviena šalis narį paskiria per du mėnesius nuo prašymo sudaryti Pretenzijų komisiją dienos.

2. Jei per keturis mėnesius nuo prašymo sudaryti Pretenzijų komisiją dienos nepavyksta susitarti dėl pirmininko paskyrimo, bet kuri šalis gali prašyti Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių per papildomus du mėnesius paskirti pirmininką.

1. Jei viena iš šalių nepaskiria atitinkamo nario per nurodytą laiką, kitos šalies prašymu pirmininkas veikia kaip vienanarė Pretenzijų komisija.

2. Į laisvą vietą, kuri dėl kokių nors priežasčių gali atsirasti Pretenzijų komisijoje, asmuo skiriamas taikant tą pačią procedūrą, kokia buvo taikoma paskiriant pradinį narį.

3. Komisija nustato savo darbo tvarką.

4. Komisija nustato vietą ar vietas, kur ji posėdžiaus, ir kitus sprendimus visais administraciniais klausimais.

5. Išskyrus atvejus, kai sprendimus ir nutarimus teikia vienanarė Komisija, visi sprendimai ir nutarimai priimami balsų dauguma.

1. Pretenzijų komisija veiklą vykdo vadovaudamasi XII straipsnio nuostatomis.

2. Komisijos sprendimas yra galutinis ir privalomas, jei šalys yra taip sutarusios; kitu atveju Komisija pateikia galutinę rekomendacinio pobūdžio nutartį, kurią šalys apsvarsto vadovaudamosi gera valia. Komisija nurodo savo sprendimo ar nutarties pagrindimą.

3. Savo sprendimą ar nutartį Komisija pateikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per metus nuo jos sudarymo dienos, nebent, Komisijos nuomone, šį laikotarpį būtina pratęsti.

4. Komisija savo sprendimą ar nutartį skelbia viešai. Patvirtintą sprendimo ar nutarties kopiją ji perduoda kiekvienai šaliai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

1. Laikoma, kad šioje Konvencijoje, išskyrus XXIV–XXVII straipsnius, nuorodos į valstybes taikomos kiekvienai kosminę veiklą vykdančiai tarptautinei tarpvyriausybinei organizacijai, jei organizacija patvirtina pripažįstanti šioje Konvencijoje nustatytas teises ir įpareigojimus ir jei dauguma organizacijos valstybių narių yra valstybės, šios Konvencijos ir Sutarties dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, Šalys.

2. Kiekvienos tokios organizacijos valstybės narės, kurios yra valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad organizacija paskelbtų deklaraciją, remdamasi ankstesne straipsnio dalimi.

3. Jei pagal šios Konvencijos nuostatas kuri nors tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija yra atsakinga už žalą, ta organizacija ir tos jos narės, kurios yra valstybės, šios Konvencijos Šalys, yra solidariai atsakingos, tačiau tik tuomet, jei:

4. Pagal šios Konvencijos nuostatas visas pretenzijas dėl žalos, padarytos pagal šio straipsnio 1 dalį deklaraciją pateikusiai organizacijai, kompensavimo teikia tos organizacijos valstybė narė, kuri yra valstybė, šios Konvencijos Šalis.

1. Šios Konvencijos nuostatos nedaro įtakos kitiems galiojantiems tarptautiniams susitarimams, kiek tai susiję su valstybių, tokių susitarimų Šalių, santykiais.

2. Nė viena šios Konvencijos nuostata netrukdo valstybėms sudaryti jos nuostatas dar kartą patvirtinančius, papildančius ar praplečiančius tarptautinius susitarimus.

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti visos valstybės. Bet kuri valstybė, nepasirašiusi šios Konvencijos iki jai įsigaliojant pagal šios straipsnio 3 dalį, gali prie jos prisijungti bet kuriuo metu.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės ją ratifikuoja. Ratifikavimo dokumentai ir prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos vyriausybėms, kurios skiriamos vyriausybėmis depozitarėmis.

3. Ši Konvencija įsigalioja deponavus penktąjį ratifikavimo dokumentą.

4. Valstybėms, kurios deponavo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus šiai Konvencijai įsigaliojus, ši Konvencija įsigalioja jų ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo dieną.

5. Vyriausybės depozitarės nedelsdamos praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms valstybėms kiekvieno pasirašymo datą, kiekvieno šios Konvencijos ratifikavimo ir prisijungimo prie jos dokumento deponavimo datą, jos įsigaliojimo datą ir kitus pranešimus.

6. Šią Konvenciją vyriausybės depozitarės registruoja vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsniu.