Špicbergeno salyno sutartis, pasirašyta 1920 m. vasario 9 d. Paryžiuje

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas; Jo Didenybė Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų Užjūrio dominijų karalius, Indijos imperatorius; Jo Didenybė Danijos karalius; Prancūzijos Respublikos prezidentas; Jo Didenybė Italijos karalius; Jo Didenybė Japonijos imperatorius; Jo Didenybė Norvegijos karalius; Jos Didenybė Nyderlandų karalienė; Jo Didenybė Švedijos karalius,

pripažindami Norvegijos suverenią valdžią Špicbergeno salynui, įskaitant Lokių salą, ir siekdami, kad šiose teritorijose būtų įvesta teisinga tvarka jų plėtrai ir taikiam naudojimui užtikrinti,

paskyrė, kad šiuo tikslu sudarytų Sutartį, savo atitinkamus įgaliotinius:

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas:

Hughą Campbell Wallace‘ą, nepaprastąjį ir įgaliotąjį Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių Paryžiuje;

Jo Didenybė Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų užjūrio dominijų karalius, Indijos imperatorius:

didžiai gerbiamą Derbio grafą K. G., G. C. V. O., C. B., nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Paryžiuje;

ir:

Kanados dominijai:

didžiai gerbiamą serą George‘ą Halsey Perley, K. C. M. G., Kanados vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje;

Australijos sandraugai:

didžiai gerbiamą Andrewą Fisherį, Australijos vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje;

Naujosios Zelandijos dominijai:

didžiai gerbiamą serą Thomą Mackenzie, K.C.M.G., Naujosios Zelandijos vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje;

Pietų Afrikos Sąjungai:

Reginaldą Andrewą Blankenbergą, O. B. E., l. e. p. Pietų Afrikos vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje;

Indijai:

didžiai gerbiamą Derbio grafą K. G. G. C. V. O., C.B.;

Jo Didenybė Danijos karalius:

Hermanną Anker Bernhoftą, Jo Didenybės Danijos karaliaus nepaprastąjį patikėtinį ir įgaliotąjį ministrą Paryžiuje;

Prancūzijos Respublikos prezidentas:

Tarybos prezidentą, užsienio reikalų ministrą Alexandre‘ą Millerandą;

Jo Didenybė Italijos karalius:

didžiai gerbiamą Karalystės senatorių Maggiorino Ferraris;

Jo Didenybė Japonijos imperatorius;

K. Matsui, Jo Didenybės Japonijos imperatoriaus nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Paryžiuje;

Jo Didenybė Norvegijos karalius:

Baroną WEDELĮ Jarlsbergą, Jo Didenybės Norvegijos karaliaus nepaprastąjį patikėtinį ir įgaliotąjį ministrą Paryžiuje;

Jos Didenybė Nyderlandų karalienė:

Johną Loudoną, Jos Didenybės Nyderlandų karalienės nepaprastąjį ir įgaliotąjį patikėtinį Paryžiuje;

Jo Didenybė Švedijos karalius:

grafą J. J. A. Ehrensvärdą, Jo Didenybės Švedijos karaliaus nepaprastąjį patikėtinį ir įgaliotąjį ministrą Paryžiuje;

Išvardytieji asmenys, pateikę visus savo įgaliojimus, kurie, kaip nustatyta, yra tinkamos formos,

susitarė:

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

(A. V.)                     HUGH C. WALLACE

(A. V.)                                             DERBY

(A. V.)                     GEORGE H. PERLEY

(A. V.)                          ANDREW FISHER

(A. V.)                            TH. MACKENZIE

(A. V.)                   R. A. BLANKENBERG

(A. V.)                                             DERBY

(A. V.)                            H. A. BERNHOFT

(A. V.)                              A. MILLERAND

(A. V.)           MAGGIORINO FERRARIS

(L, S.)                                        K. MATSUI

(A. V.)                     WEDEL JARLSBERG

(A. V.)                                      J. LOUDON

(A. V.)                           J. EHRENSVARD.

_________________

1) Per tris mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos reikalavimą pateikusio asmens Vyriausybė apie visus iki šios Sutarties pasirašymo dienos pateiktus reikalavimus dėl žemės turi pranešti tokius reikalavimus įgaliotam nagrinėti komisarui. Komisaru Danijos vyriausybė paskiria Danijos pilietybę turintį teisėją arba juriskonsultą, turintį būtiną kvalifikaciją šiai užduočiai atlikti.

2) Pranešime turi būti nurodytos tikslios žemės, į kurią reiškiamas reikalavimas, ribos ir pridėtas žemėlapis, kurio mastelis turi būti bent 1:1 000 000, aiškiai jame pažymėjus reikalaujamą žemę.

3) Kartu su pranešimu privaloma pateikti vieno penso už kiekvieną reikalaujamos žemės akrą (40 arų) užstatą reikalavimų nagrinėjimo išlaidoms padengti.

4) Komisaras turi teisę reikalauti, kad reikalavimus pateikę asmenys pateiktų papildomus dokumentus ar informaciją, kuri, Komisaro nuomone, yra reikalinga.

5) Komisaras nagrinėja jam pateiktus reikalavimus. Šiuo tikslu jis turi teisę į pagalbą pasitelkti tokius ekspertus, kurie, jo nuomone, yra būtini ir prireikus nurodyti atlikti tyrimus vietoje.

6) Komisaro atlyginimas nustatomas Danijos vyriausybės ir kitų atitinkamų vyriausybių susitarimu. Komisaras nustato pagalbininkų, kuriuos, jo nuomone, jam reikia pasitelkti, atlyginimą.

7) Išnagrinėjęs reikalavimus, Komisaras parengia ataskaitą, kurioje turi būti tiksliai nurodyta, kuriuos reikalavimus, jo manymu, reikėtų iš karto pripažinti, o kuriuos dėl to, kad jie yra ginčytini ar dėl bet kurios kitos priežasties toliau šiame priede nustatytomis sąlygomis reikėtų pateikti arbitražui. Šių ataskaitų kopijas Komisaras siunčia atitinkamoms vyriausybėms.

8) Jeigu pagal šios dalies 3 punktą pateikto užstato dydžio neužtenka reikalavimų nagrinėjimo išlaidoms padengti, Komisaras, kiekvieną kartą manydamas, kad reikalavimą reikia pripažinti, iš karto nurodo papildomą sumą, kurią reikalavimą pateikusiam asmeniui reikės sumokėti. Ši suma nustatoma pagal žemės, į kurią pripažįstama reikalaujančiojo asmens teisė, plotą.

Jeigu pagal 3 punktą sumokėto užstato suma viršija nagrinėjimo išlaidas, užstato likutis skiriamas toliau šiame priede nustatyta tvarka rengiamo arbitražo išlaidoms padengti.

9) Per tris mėnesius nuo šios dalies 7 punkte nurodytos ataskaitos pateikimo dienos Norvegijos vyriausybė imasi visų būtinų priemonių suteikti reikalavimą pateikusiems asmenims, kurių reikalavimus Komisaras pripažino, galiojančią teisę, pagal kurią jiems būtų užtikrinta išimtinė atitinkamos žemės nuosavybė, laikantis šios Sutarties 1 straipsnyje nurodytose teritorijose galiojančių ar įgyvendintinų įstatymų ir kitų teisės aktų ir šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų kasybos taisyklių.

Tačiau jeigu pagal šio priedo 8 punktą būtinas papildomas mokėjimas, nuosavybės teisė pripažįstama tik laikinai, o reikalavimą pateikusiam asmeniui per Norvegijos vyriausybės nustatytą pagrįstą laikotarpį sumokėjus šią papildomą sumą, nuosavybės teisė jam pripažįstama galutinai.

2

Reikalavimai, kurių šio priedo 1 dalies 1 punkte nurodyti Komisarai dėl bet kurios priežasties nepripažino pagrįstais, nagrinėjami pagal toliau nurodytas nuostatas:

1) per tris mėnesius nuo šio priedo 1 dalies 7 punkte nurodytos ataskaitos pateikimo kiekviena vyriausybė, kurios subjektų pateikti reikalavimai nepripažinti, paskiria arbitrą.

Taip sudarytam arbitražo teismui pirmininkauja Komisaras. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, Komisaro balsas yra lemiamas. Komisaras skiria sekretorių šios dalies 2 punkte nurodytiems dokumentams priimti ir pasirengti arbitražo teismo posėdžiui.

2) Per vieną mėnesį nuo šios dalies 1 punkte nurodyto sekretoriaus paskyrimo atitinkami reikalavimus pateikę asmenys per savo atitinkamas vyriausybes siunčia jam pareiškimus, kuriuose tiksliai nurodo savo reikalavimus ir prie kurių pridedami visi dokumentai ir argumentai, kuriuos jie pageidauja pateikti savo reikalavimams pagrįsti.

3) Per du mėnesius nuo šios dalies 1 punkte nurodyto sekretoriaus paskyrimo arbitražo teismas posėdžiauja Kopenhagoje, kad išnagrinėtų jam perduotus reikalavimus.

4) Arbitražo teismo kalba yra anglų kalba. Suinteresuotosios šalys gali pateikti arbitražo teismui dokumentus savo kalba, tačiau tokiu atveju turi būti pridėtas jų vertimas į anglų kalbą.

5) Reikalavimus pateikusiems asmenims pageidaujant, arbitražo teismas gali juos išklausyti asmeniškai arba per advokatą, be to, arbitražo teismas turi teisę pakviesti reikalavimus pateikusius asmenis pateikti papildomų paaiškinimų, dokumentų ar argumentų, kurie, jo nuomone, yra būtini.

6) Prieš nagrinėdamas bet kokią bylą, arbitražo teismas reikalauja, kad šalys sumokėtų užstatą, kurio dydį nustato arbitražo teismas ir kurio reikia kiekvienos šalies arbitražo išlaidų daliai padengti. Nustatydamas užstato dydį, arbitražo teismas iš esmės atsižvelgia į reikalaujamos žemės plotą. Arbitražo teismas taip pat turi teisę reikalauti, kad šalys pateiktų papildomą užstatą, jeigu turėta ypatingų išlaidų.

7) Arbitrų atlygis apskaičiuojamas kas mėnesį, o jo dydį nustato atitinkamos vyriausybės. Sekretoriaus ir kitų arbitražo teismo pasamdytų asmenų atlyginimus nustato pirmininkas.

8) Pagal šio priedo nuostatas arbitražo teismas turi visus įgaliojimus reglamentuoti savo procedūrą.

9) Nagrinėdamas reikalavimus, arbitražo teismas atsižvelgia į:

a) visas taikytinas tarptautinės teisės normas;

b) bendruosius teisingumo principus;

c) tokias aplinkybes:

i) dieną, kai žemės reikalaujantis asmuo arba jo teisių perėmėjai pagal įstatymą pirmą kartą ją užėmė;

ii) dieną, kai apie reikalavimą pranešta reikalavimą pateikusio asmens vyriausybei;

iii) kokiu mastu reikalavimą pateikęs asmuo arba jo teisių perėmėjai pagal įstatymą plėtojo ir naudojo reikalaujamą žemę. Šiuo atžvilgiu arbitražo teismas atsižvelgia į tai, kokiu mastu reikalavimą pateikusiems asmenims dėl sąlygų ar apribojimų, kuriuos lėmė 1914–1919 m. karas, galėjo būti užkirstas kelias įvykdyti savo pareigas.

10) Visos arbitražo teismo išlaidos padalijamos reikalavimus pateikusiems asmenims arbitražo teismo nustatytomis dalimis. Jeigu pagal šios dalies 6 punktą sumokėta suma viršija arbitražo teismo išlaidas, likutis arbitražo teismo nustatytomis dalimis grąžinamas šalims, kurių reikalavimai pripažinti.

11) Arbitražo teismas apie savo sprendimus praneša atitinkamoms vyriausybėms, ir visais atvejais Norvegijos vyriausybei.

Norvegijos vyriausybė per tris mėnesius nuo kiekvieno sprendimo gavimo dienos imasi būtinų veiksmų, kad suteiktų reikalavimus pateikusiems asmenims, kurių reikalavimus arbitražo teismas pripažino, nuosavybę laikantis 1 straipsnyje nurodytose teritorijose galiojančių arba įgyvendintinų įstatymų ir kitų teisės aktų, ir šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų kasybos taisyklių. Tačiau nuosavybė galutine teise tampa tik atitinkamam reikalavimą pateikusiam asmeniui per Norvegijos vyriausybės nustatytą pagrįstą terminą sumokėjus jam tenkančią arbitražo teismo išlaidų dalį.

3

Visi reikalavimai, apie kuriuos Komisarui nepranešta pagal i punkto i papunktį arba reikalavimai, kurie, Komisarui jų nepripažinus, neperduoti arbitražo teismui pagal 2 punktą, galutinai panaikinami.

Patvirtinta tikra kopija:

Tarybos Pirmininkas, užsienio reikalų ministras

A. MILLERAND

_________________

_________________