Kreipimasis į demokratinių šalių - Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo dalyvių - tautas ir vyriausybes
Statusas
Galioja
Priėmimo data
1990-11-22
Leidėjas
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas
Identifikacinis kodas
0901010KREIRG900939
Įsigaliojimo data
1990-11-22
Dokumento tipas
Kreipimasis
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
K R E I P I M A S I S
Į DEMOKRATINIŲ ŠALIŲ – SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO EUROPOJE PASITARIMO DALYVIŲ – TAUTAS IR VYRIAUSYBES
1990 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
TSRS vadovybė vis atkakliau stengiasi sutrukdyti atstatyti Baltijos tautų teises, sutryptas prieš 50 metų, Stalinui ir Hitleriui sudarius nusikalstamą suokalbį, Kai kurie tos šalies politikai bei masinės informacijos priemonės mėgina Tarybų Sąjungą vaizduoti kaip demokratinę ir teisinę valstybę, siekiančią taikos ir bendradarbiavimo, nors jos elgesys su Lietuva, Estija ir Latvija, pirmąkart po 1940 m. aneksijos atstačiusiomis demokratines institucijas, liudija visai ką kitą. Nūnai Tarybų Sąjunga ketina dar negailestingiau negu Lietuvos blokados metu nutraukti ekonominius ryšius su Baltijos Šalimis, kartu kaip ir anksčiau uzurpuodama jų suverenias teises per savo sienas laisvai palaikyti ryšius su pasauliu. Tokiu būdu planuojama uždaroje aplinkoje dirbtinai sukelti ekonominę katastrofą ir socialinius konfliktus, taip nuversti laisvai išrinktas valdžios struktūras, atstatyti komunistinę diktatūrą ir Kremliaus absoliutizmą Lietuvos, Estijos ir Latvijos teritorijose. Psichologiniam spaudimui naudojami neteisėti okupacinės kariuomenės veiksmai, jos vykdomų prievartos aktų demonstratyvus nebaudžiamumas, taip pat TSRS vadovaujančių sluoksnių bei asmenų tūžmingi ir grėsmingi pasisakymai.
Mes, Baltijos kraštų žmonės, esame prie naujos pavojingos destabilizacijos ir masinių nelaimių slenksčio šiame iki šiolei palyginti ramiame Europos regione. Taikų mūsų Baltijos kelią nori paversti susirėmimų gatve, nauja socialinių nelaimių zona. Mes priešinsimės tokiam įvykių posūkiui, bet agresyvioji valstybė turi kur kas daugiau galimybių, ir mes nematome, kas sulaikytų jos užsimojusią ranką. Vis dėlto, nors ir patyrę nusivylimų, mes su viltimi žiūrime į demokratines pasaulio šalis, kuriose gerbiama teisė, saugomos žmogaus laisvės. Mes tikimės poelgių, kurie užkirstų kelią mūsų nevilčiai ir dilemai, ar imtis žūtbūtinių gynybos veiksmų dėl savo laisvės, orumo ir išlikimo. Vienas iš paramos būdų galėtų būti neatidėliotinas Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimo įtraukimas į visų Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo organų darbotvarkę.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
K R E I P I M A S I S
Į DEMOKRATINIŲ ŠALIŲ – SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO EUROPOJE PASITARIMO DALYVIŲ – TAUTAS IR VYRIAUSYBES
1990 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
TSRS vadovybė vis atkakliau stengiasi sutrukdyti atstatyti Baltijos tautų teises, sutryptas prieš 50 metų, Stalinui ir Hitleriui sudarius nusikalstamą suokalbį, Kai kurie tos šalies politikai bei masinės informacijos priemonės mėgina Tarybų Sąjungą vaizduoti kaip demokratinę ir teisinę valstybę, siekiančią taikos ir bendradarbiavimo, nors jos elgesys su Lietuva, Estija ir Latvija, pirmąkart po 1940 m. aneksijos atstačiusiomis demokratines institucijas, liudija visai ką kitą. Nūnai Tarybų Sąjunga ketina dar negailestingiau negu Lietuvos blokados metu nutraukti ekonominius ryšius su Baltijos Šalimis, kartu kaip ir anksčiau uzurpuodama jų suverenias teises per savo sienas laisvai palaikyti ryšius su pasauliu. Tokiu būdu planuojama uždaroje aplinkoje dirbtinai sukelti ekonominę katastrofą ir socialinius konfliktus, taip nuversti laisvai išrinktas valdžios struktūras, atstatyti komunistinę diktatūrą ir Kremliaus absoliutizmą Lietuvos, Estijos ir Latvijos teritorijose. Psichologiniam spaudimui naudojami neteisėti okupacinės kariuomenės veiksmai, jos vykdomų prievartos aktų demonstratyvus nebaudžiamumas, taip pat TSRS vadovaujančių sluoksnių bei asmenų tūžmingi ir grėsmingi pasisakymai.
Mes, Baltijos kraštų žmonės, esame prie naujos pavojingos destabilizacijos ir masinių nelaimių slenksčio šiame iki šiolei palyginti ramiame Europos regione. Taikų mūsų Baltijos kelią nori paversti susirėmimų gatve, nauja socialinių nelaimių zona. Mes priešinsimės tokiam įvykių posūkiui, bet agresyvioji valstybė turi kur kas daugiau galimybių, ir mes nematome, kas sulaikytų jos užsimojusią ranką. Vis dėlto, nors ir patyrę nusivylimų, mes su viltimi žiūrime į demokratines pasaulio šalis, kuriose gerbiama teisė, saugomos žmogaus laisvės. Mes tikimės poelgių, kurie užkirstų kelią mūsų nevilčiai ir dilemai, ar imtis žūtbūtinių gynybos veiksmų dėl savo laisvės, orumo ir išlikimo. Vienas iš paramos būdų galėtų būti neatidėliotinas Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimo įtraukimas į visų Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo organų darbotvarkę. Čia neturėtų būti taikomas konsensuso su neteisiu principas. Kas kita būtų poveikis neteisiajam, kad jis priimtų teisiųjų konsensusą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
______________
Norite matyti visą dokumentą?
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 471669 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai
Registruokitės nemokamai
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų
privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.