Belgijos Karalystės, Italijos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės,
atsižvelgdamos į tai, kad 1948 m. kovo 17 d. Briuselio sutarties su pakeitimais, padarytais 1954 m. spalio 23 d., Šalys nutarė stiprinti juos siejančius socialinius ryšius ir dėti bendras pastangas, tiesiogiai tariantis ir per specializuotąsias agentūras, kelti savo tautų gerovę ir skatinti darnų socialinių paslaugų plėtojimą savo šalyse;
atsižvelgdamos į tai, kad socialinė veikla, kurią reglamentavo Briuselio sutartis ir iki 1959 m. buvo vykdoma Briuselio sutarties organizacijai ir Vakarų Europos Sąjungai remiant, šiuo metu vykdoma Europos Tarybos sistemoje, remiantis 1959 m. spalio 21 d. Vakarų Europos Sąjungos Tarybos sprendimu ir 1959 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto (59) 23 rezoliucija;
atsižvelgdamos į tai, kad Šveicarijos Konfederacija nuo 1964 m. gegužės 6 d. dalyvavo visuomenės sveikatos apsaugos veikloje, kuri buvo vykdoma pagal pirmiau nurodytą rezoliuciją;
atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas – pasiekti kuo didesnės savo narių vienybės skatinant, inter alia, ekonominę ir socialinę pažangą sudarant susitarimus ir imantis bendrų veiksmų ekonominiais, socialiniais, kultūriniais, moksliniais, teisiniais ir administraciniais klausimais;
atsižvelgdamos į tai, kad kiek įmanoma jos dėjo visas pastangas skatinti socialinės srities ir su visuomenės sveikatos apsauga susijusios srities pažangą bei ėmėsi derinti savo nacionalinius teisės aktus pagal pirmiau minėtas nuostatas;
atsižvelgdamos į tai, kad tokios priemonės dabar daugiau negu bet kada reikalingos vaistams Europoje gaminti, platinti ir skirstyti;
įsitikinusios, kad pageidautina ir būtina derinti vaistinių medžiagų specifikacijas, kurios, būdamos pirminio arba farmacinių preparatų pavidalo, yra bendras Europos tautoms rūpimas svarbus klausimas;
įsitikinusios, kad būtina paspartinti rengti naujų vaistinių medžiagų, kurių skaičius rinkoje didėja, specifikacijas;
manydamos, kad geriausiai šio tikslo siekti nuosekliai rengiant bendrą suinteresuotų Europos šalių farmakopėją,
susitarė:
4 straipsnis – Visuomenės sveikatos apsaugos komiteto funkcijos
1. Visuomenės sveikatos apsaugos komitetas bendrai prižiūri Komisijos darbą ir tam tikslui Komisija Visuomenės sveikatos apsaugos komitetui teikia visų savo posėdžių ataskaitas.
2. Visus Komisijos priimtus sprendimus, išskyrus techninius ar procedūrinius, tvirtina Visuomenės sveikatos apsaugos komitetas. Jeigu Visuomenės sveikatos apsaugos komitetas nepatvirtina sprendimo arba patvirtina jį tik iš dalies, Komitetas grąžina jį Komisijai dar kartą svarstyti.
3. Visuomenės sveikatos apsaugos komitetas, atsižvelgęs į Komisijos rekomendacijas pagal šios Konvencijos 6 straipsnio d punkto nuostatas, nustato laiką, per kurį Susitariančiųjų Šalių teritorijose turi būti įgyvendinti techniniai sprendimai dėl Europos farmakopėjos.
7 straipsnis – Komisijos sprendimai 1
1. Kiekviena nacionalinė delegacija turi po vieną balsą.
2. Komisijos sprendimai visais techniniais klausimais, įskaitant tvarką, pagal kurią turi būti rengiamos šios Konvencijos 6 straipsnyje nurodytos monografijos, priimami balso teisę turinčių nacionalinių delegacijų vieningu balsavimu ir nacionalinių delegacijų, turinčių teisę būti Komisijos nariais, narių balsų dauguma.
3. Visi kiti Komisijos sprendimai priimami trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Nuo Konvencijos įsigaliojimo Europos ekonominei bendrijai dienos dėl visų šių sprendimų pastaroji delegacija balsuoja vietoj jos valstybių narių delegacijų. Ji turi tiek pat balsų, kiek yra jos valstybių narių delegacijų.
Jeigu pati Susitariančioji Šalis turi reikalingą balsų daugumą, Susitariančiosios Šalys, ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo Protokolo įsigaliojimo dienos, vienos iš jų prašymu, adresuotu Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, imasi iš naujo derėtis dėl balsavimo sąlygų.
12 straipsnis – Prisijungimas 1
1. Įsigaliojus šiai Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų komitetas, kurio nariai yra tik Susitariančiųjų Šalių atstovai, visas kitas Tarybos valstybes nares gali kviesti prisijungti prie šios Konvencijos nustatytomis jo manymu tinkamomis sąlygomis.
2. Praėjus šešeriems metams nuo minėtos dienos, Ministrų komitetas gali kviesti Europos valstybes, kurios nėra Europos Tarybos narės, prisijungti prie šios Konvencijos nustatytomis jo manymu tinkamomis sąlygomis.
3. Europos ekonominė bendrija gali prisijungti prie šios Konvencijos.2
4. Prisijungiama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui įteikus prisijungimo dokumentą, kuris įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią jis buvo deponuotas.
13 straipsnis – Teritorinis taikymas 1
1. Kiekviena vyriausybė, pasirašydama šią Konvenciją arba deponuodama jos ratifikavimo, priėmimo arba prisijungimo dokumentą, gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms bus taikoma ši Konvencija.
2. Kiekviena vyriausybė, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentą arba bet kada vėliau Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pareiškimu gali išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai pareiškime nurodytai teritorijai ar teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji atsako arba kurių vardu įgaliota prisiimti įsipareigojimus.
3. Kiekvienas pareiškimas, parengtas šio straipsnio ankstesnėje dalyje nustatyta tvarka, gali būti atšauktas bet kuriai tokiame pareiškime minėtai teritorijai šios Konvencijos 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Pirmiau nurodytos 1, 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis Europos ekonominei bendrijai.
