KONVENCIJA Nr. 122
KONVENCIJA DĖL UŽIMTUMO POLITIKOS, PRIIMTA 1964 M. LIEPOS 9 D. ŽENEVOJE KONFERENCIJOS KETURIASDEŠIMT AŠTUNTOJOJE SESIJOJE
Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija,
Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1964 m. birželio 17 d. susirinkusi į keturiasdešimt aštuntąją sesiją, ir
atsižvelgdama į tai, kad Filadelfijos deklaracija pripažįsta svarbų Tarptautinės darbo organizacijos įsipareigojimą remti įvairių pasaulio tautų programas, kurios įgalintų pasiekti visišką užimtumą ir aukštesnį gyvenimo lygį, bei į tai, kad Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos preambulėje numatyta užkirsti kelią nedarbui ir garantuoti pakankamą darbo užmokestį,
atsižvelgdama dar ir į tai, kad pagal Filadelfijos deklaracijos nuostatas Tarptautinei darbo organizacijai pavesta nagrinėti ir įvertinti ekonominės ir finansų politikos poveikį užimtumo politikai, atsižvelgiant į pagrindinį tikslą, jog „visi žmonės, nesvarbu, kokia jų rasė, įsitikinimai ar lytis, turi teisę siekti tiek materialinės gerovės, tiek dvasinio tobulėjimo laisvės ir orumo, ekonominio saugumo ir lygių galimybių sąlygomis“,
atsižvelgdama į tai, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje numatyta, jog „kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, į laisvą darbo pasirinkimą, į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir į apsaugą nuo nedarbo“,
pažymėdama tarptautinių darbo konvencijų ir rekomendacijų, tiesiogiai susijusių su užimtumo politika, nuostatas, ypač 1948 m. Konvencijos dėl įdarbinimo tarnybų organizavimo ir Rekomendacijos dėl įdarbinimo tarnybų organizavimo, 1949 m. Rekomendacijos dėl profesinio orientavimo ir 1962 m. Rekomendacijos dėl profesinio mokymo, 1958 m. Konvencijos dėl diskriminavimo darbo ir profesinės veiklos srityje ir Rekomendacijos dėl diskriminavimo darbo ir profesinės veiklos srityje nuostatas,
atsižvelgdama į tai, kad šių dokumentų nuostatos turėtų būti perkeltos į platesnę tarptautinės ekonominės plėtros programą, pagrįstą visišku, našiu ir laisvai pasirenkamu užimtumu,
nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl užimtumo politikos, o tai yra aštuntasis sesijos darbotvarkės klausimas,
nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,
tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt ketvirtųjų metų liepos devintą dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1964 m. Užimtumo politikos konvencija:
