Lietuvos Respublikos ir Rumunijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis

Lietuvos Respublika ir Rumunija, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“, kurs tarpusavio santykius, remdamosi pasitikėjimu, draugyste, bendradarbiavimu ir abipuse pagarba, vadovaudamosi suverenumo, teritorinio vientisumo, lygiateisiškumo, solidarumo ir žmogaus orumo bei pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais.

Susitariančiosios Šalys dar kartą patvirtina jėgos naudojimo arba grasinimo panaudoti ją tarptautiniuose santykiuose neleistinumą ir būtinybę spręsti tarptautines problemas taikiomis priemonėmis, gerbiant tautų apsisprendimo teisę.

Jos sieks, kad ginčai būtų sprendžiami taikiomis priemonėmis, numatytomis Jungtinių Tautų Įstatuose, taip pat panaudojant ESBK patvirtintas procedūras.

Jos teiks paramą būsimų institucijų ir visuotinai priimtų taikaus ginčų sureguliavimo metodų kūrimui ir veiksmingam jų funkcionavimui Europoje, siekdamos užkirsti kelią konfliktams ir paremti Europos politinio integravimosi procesą.

Susitariančiosios Šalys pasisako prieš užsienio kariuomenių buvimą jų teritorijose ir rems kolektyvinio saugumo priemonių, taikomų remiantis Jungtinių Tautų Įstatų VII skyriumi, stiprinimą.

Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių mano, kad susidarė padėtis, galinti pažeisti jos saugumą, ji gali kreiptis į kitą Susitariančiąją Šalį, kad nedelsiant būtų pradėtos konsultacijos šiuo klausimu.

Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių taps agresijos objektu, Susitariančiosios Šalys tarsis dėl galimybės suteikti pagalbą užpultajai Šaliai, vadovaujantis Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsniu, ir stengsis išspręsti tokį konfliktą taip, kaip numatyta šios Sutarties 2 straipsnio 2 dalies nuostatose.

Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus, siekdamos pertvarkyti Europą į valstybių bendriją, užtikrinančią ilgalaikę taiką ir bendradarbiavimą tarp Europos valstybių, ir šiuo tikslu imsis bendrų veiksmų, kad žemyne būtų sukurtos efektyvios saugumo ir bendradarbiavimo struktūros.

Vadovaudamosi ESBK nustatytomis procedūromis, Šalys yra pasiryžusios remti taikų politinį vystymąsi, siekdamos įgyvendinti teisės ir demokratijos normas, įtvirtinti pagrindines žmogaus teises ir laisves, plėtoti draugiškus santykius tarp tautų, ekonominį, techninį, mokslinį, kultūrinį ir ekologinį bendradarbiavimą tarp Europos valstybių.

Susitariančiosios Šalys bendradarbiaus ESBK procese, siekdamos kiek galima apriboti ginkluotąsias pajėgas ir ginkluotę, stiprinti pasitikėjimą ir stabilumą žemyne, sudaryti sutartis dėl nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės, esant veiksmingai ir griežtai tarptautinei kontrolei. Ypatingą dėmesį Šalys kreips bendradarbiavimui, remiantis ESBK nuostatomis, siekiant parengti ir įgyvendinti papildomas regioninio pobūdžio pasitikėjimo ir saugumo priemones.

Susitariančiosios Šalys rems bendradarbiavimą karinėje srityje, reguliarius jų karinės vadovybės susitikimus ir ryšius sutartu lygiu.

Susitariančiosios Šalys susitarė rengti reguliarias tinkamo lygio konsultacijas dėl dvišalių santykių bei abi puses dominančių tarptautinių problemų, ypač dėl esminių klausimų, susijusių su saugumu ir bendradarbiavimu Europoje.

Šalys skatins ryšius tarp abiejų Šalių Parlamentų ir parlamentarų.

Susitariančiosios Šalys, remdamosi jų tautų tarpusavio bendradarbiavimo ir kultūrinių ryšių paveldu bei siekdamos prisidėti prie Europos kultūros erdvės, atviros visoms žemyno tautoms, kūrimo, plėtos bendradarbiavimą kultūros, švietimo ir informacijos srityse tarp abiejų Šalių institucijų, administracinių- teritorinių vienetų, asociacijų ir asmenų.

Susitariančiosios Šalys rems tiesioginių sutarčių sudarymą tarp universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, tyrimo centrų, kultūros ir informacijos platinimo institucijų.

Šalys skatins bendradarbiavimo ir mainų iniciatyvas audio-video informacijos priemonių, kinematografijos, teatro, muzikos ir vaizduojamojo meno srityse.

Susitariančiosios Šalys skatins ryšius ir keitimąsi tarp abiejų valstybių jaunimo, moterų ir vaikų organizacijų, partijų, profesinių sąjungų, asociacijų ir asmenų.

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vystyti ekonominį, gamybinį, finansinį, techninį, mokslinį ir ekologinį bendradarbiavimą bei šiuo tikslu skatinti biznio santykius tarp abiejų Šalių ekonominių subjektų.

Jos rems tiesioginius kapitalinius įdėjimus, bendrų komercinių susivienijimų kūrimą, taip pat ir su partneriais iš trečiųjų šalių.

Šalys pripažįsta tokio bendradarbiavimo naudą abiejų Šalių ekonominės reformos programos vykdymui ir jų įnašui į Europos ekonominės sistemos kūrimą. Jos pabrėžia vieningos ekonominės erdvės kūrimo Europos žemyne svarbą, o taip pat didelę tarptautinių ekonominių ir finansinių organizacijų reikšmę nuosekliam pasaulinės ekonomikos vystymuisi.

Susitariančiosios Šalys padės viena kitai vystyti ir plėtoti santykius su Europos politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis organizacijomis.

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja sudaryti dvišales sutartis bendradarbiavimui srityse, aptartose šios Sutarties 9 straipsnyje, gerinti.

Jos nutarė sukurti bendrą tarpvyriausybinę Šalių ekonominio, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo komisiją.

Vadovaudamosi aplinkos apsaugos problemų pasaulinio masto svarba, Susitariančiosios Šalys ketina bendradarbiauti šioje srityje, o taip pat sudaryti atitinkamas dvišales sutartis, numatančias šio bendradarbiavimo programines kryptis. Jos skirs ypatingą dėmesį aplinkos apsaugai Juodojoje jūroje ir Baltijos jūroje.

Šalys tarpusavyje bendradarbiaus prognozuojant ir užkertant kelią stichinėms nelaimėms bei likviduojant jų pasekmes, naudodamosi šioje srityje įgyta pozityvia patirtimi.

Šalys bendradarbiaus teisinėje ir konsulinėje srityse, taip pat ir sudarant specialius susitarimus, lengvinančius jų piliečių keliones ir vizitus, iš to kylančių humanitarinių ir socialinių problemų sprendimą bei užkertančius kelią terorizmui, neteisėtam narkotinių medžiagų, ginklų ir meno kūrinių transportavimui bei prekių kontrabandai.

Susitariančiosios Šalys tobulins abipusių santykių teisinį įforminimą, atsižvelgdamos į Šalių ekonominių, socialinių ir teisinių struktūrų bei bendrųjų Europos tendencijų vystymąsi.

Šios Sutarties nuostatos niekaip netrukdo Šalių įsipareigojimams, kylantiems iš santykių su trečiosiomis valstybėmis, ir nėra nukreiptos nė prieš vieną iš šių valstybių.

Ši Sutartis sudaryta dvidešimčiai metų.

Sutartis turi būti ratifikuota pagal atitinkamą kiekvienos Susitariančiosios Šalies konstitucinę procedūrą ir įsigalios trisdešimtą dieną po pasikeitimo ratifikaciniais raštais.

Jos galiojimas bus automatiškai pratęstas penkeriems metams kiekvieną kartą, kol viena iš Šalių raštu nepraneš kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo sprendimą denonsuoti Sutartį bent prieš vienerius metus iki jos galiojimo termino pasibaigimo.

Sudaryta Vilniuje, 1994 m. kovo 8 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas iš jų lietuvių, rumunų ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Kilus skirtingiems Sutarties aiškinimams, pagrindiniu tekstu laikomas tekstas anglų kalba.