Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo muitinės veiklos srityje

Šiame Susitarime:

(a) „Muitinės įstatymai“ įvardija įstatymų ar teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prekių ir mokėjimo priemonių importą, eksportą bei tranzitą ir susijusias su muitais ir kitais mokesčiais ar su draudimų, ribojimų arba kontrolės priemonėmis;

(b) „Muitinės administracijos“ įvardija Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos, o Suomijos Respublikoje – Nacionalinę muitinės valdybą (Tullihallitus);

(c) „Pažeidimas“ įvardija muitinės įstatymų pažeidimą ar kėsinimąsi juos pažeisti.

1. Susitariančiosios Šalys, remdamosi šio Susitarimo nuostatomis, per jų muitinės administracijas teiks viena kitai abipusišką pagalbą:

(a) siekdamos užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų laikymąsi;

(b) siekdamos užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti pažeidimų tyrimą ir teisminį persekiojimą;

(c) atitinkamais atvejais informuodamos apie dokumentus, susijusius su muitinės įstatymų taikymu.

2. Realizuojant šį Susitarimą, pagalba bus teikiama sutinkamai su prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymais ir teisės aktais, muitinės administracijos kompetencijos bei turimų resursų ribose. Reikalui esant, prašymą gavusi muitinės administracija gali jį perduoti kitai kompetentingai institucijai.

3. Šis Susitarimas nenumato muitų ir kitų mokesčių kompensavimo.

1. Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos, savo iniciatyva arba paprašius, specialiai kontroliuos:

(a) asmenis, pažeidusius kitos Susitariančiosios Šalies muitinės įstatymus ar įtariamus juos pažeidus;

(b) prekių ir mokėjimo priemonių judėjimą, apie kurį kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija yra pranešusi kaip apie susijusį su stambaus masto neteisėtu gabenimu į šios Šalies teritoriją ar iš jos;

(c) bet kurias transporto priemones, naudotas pažeidžiant kitos Susitariančiosios Šalies muitinės įstatymus arba įtariamas esant naudotomis juos pažeidžiant;

(d) vietas, naudojamas saugoti prekėms, kurios gali sąlygoti plataus masto neteisėtą gabenimą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

2. Savo kompetencijos ribose Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos užkirs kelią:

(a) eksportui prekių, apie kurias žinoma arba esama rimto pagrindo įtarti, kad jos eksportuojamos į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją kitu tikslu, negu teisėta prekyba tarp Susitariančiųjų Šalių;

(b) eksportui prekių, kurių importas į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją uždraustas.

1. Jeigu tai neprieštarauja Susitariančiųjų Šalių vidaus teisinių sistemų pagrindiniams principams, Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos, tarpusavyje susitarusios ir suderinusios, tarptautiniu mastu taikys kontroliuojamo narkotikų ir psichotropinių medžiagų pristatymo metodą siekdamos išaiškinti asmenis, susijusius su neteisėtu šių narkotikų ir medžiagų gabenimu.

2. Neteisėtos siuntos, dėl kurių kontroliuojamo pristatymo susitarta, abiejų muitinės administracijų sutikimu gali būti perimtos ir leistos gabenti toliau, pašalinus arba nepašalinus iš jų narkotikus ar psichotropines medžiagas arba visiškai ar iš dalies jas pakeitus.

3. Sprendimai naudotis kontroliuojamu pristatymu priimami kiekvienu konkrečiu atveju, esant reikalui, atsižvelgiant į abiejų muitinės administracijų sudarytus finansinius susitarimus.

1. Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos, savo iniciatyva ar paprašius, pateiks viena kitai visą informaciją, galinčią būti naudinga užtikrinant tikslų:

(a) muitų bei kitų importo ir eksporto mokesčių surinkimą ir ypač informaciją, galinčią būti naudinga nustatant prekių muitinę vertę ir jų tarifinę klasifikaciją;

(b) importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;

(c) prekių kilmės taisyklių taikymą, jeigu toks informacijos pateikimas nenustatytas kitais susitarimais.

2. Jeigu administracija, gavusi tokį prašymą, neturi prašomos informacijos, ji savo nuožiūra galės ieškoti šios informacijos vadovaudamasi savo muitinės įstatymų nuostatomis.

Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija, gavusi prašymą, pateiks kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijai šią informaciją:

(a) ar prekės, importuotos į prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies teritoriją, buvo teisėtai eksportuotos iš prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies teritorijos;

(b) ar prekės, eksportuotos iš prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies teritorijos, buvo teisėtai importuotos į prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies teritoriją ir kokia muitinės procedūra joms buvo pritaikyta, jeigu ji iš viso buvo taikoma.

Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva ar paprašius, pateiks kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijai visą informaciją, kuri gali būti jos panaudota muitinės įstatymų pažeidimų atvejais, ypač jeigu ji susijusi:

(a) su fiziniais ar juridiniais asmenimis, pažeidusiais kitos Susitariančiosios Šalies muitinės įstatymus ar įtariamais juos pažeidus;

(b) su prekėmis, esančiomis ar įtariamomis esant neteisėtos prekybos objektu;

(c) su transporto priemonėmis, naudotomis pažeidžiant kitos Susitariančiosios Šalies muitinės įstatymus ar įtariamomis esant naudotomis juos pažeidžiant;

(d) būdais ir priemonėmis, naudotomis ar įtariamomis esant naudotomis muitinės įstatymų pažeidimų atvejais.

Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva ar paprašius, pateiks kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijai pranešimus, rašytinius įrodymus ar patvirtintas kopijas dokumentų, kuriuose yra visa įmanoma gauti informacija apie sudarytus ar planuojamus sudaryti sandorius, kuriais pažeidžiami ar gali būti pažeidžiami šios Susitariančiosios Šalies muitinės įstatymai.

Dokumentai, nurodyti šiame Susitarime, galės būti pakeisti bet kuria forma pateikta kompiuterine informacija, skirta tam pačiam tikslui. Visa šios medžiagos interpretavimui ar panaudojimui būtina informacija turi būti pateikta tuo pačiu metu.

1. Dokumentų originalus bus prašoma pateikti tik tais atvejais, jei patvirtintų kopijų nepakaktų.

2. Dokumentų originalai, gauti iš kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos, bus grąžinami esant artimiausiai galimybei.

1. Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijai pateikus prašymą, kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija pradės visus oficialius tyrimus, susijusius su veiksmais, kuriais pažeidžiami ar atrodo pažeidžiami muitinės įstatymai. Ji praneš apie tokių tyrimų rezultatus prašymą pateikusiai muitinės administracijai.

2. Tokie tyrimai bus atliekami taikant prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymais nustatytą procedūrą. Prašymą gavusi administracija imsis tokių priemonių, kurių imtųsi veikdama savo interesais arba gavusi kitos savo valstybės institucijos prašymą.

3. Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos pareigūnai galės ypatingais atvejais, susitarus su kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija, būti pastarosios teritorijoje, atliekant prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies muitinės įstatymų pažeidimų tyrimus.

1. Vienos Susitariančiosios Šalies teismams ar valstybinėms institucijoms pateikus prašymą, susijusį su jiems perduotu muitinės įstatymų pažeidimu, kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija galės įgalioti savo pareigūnus atvykti į šiuos teismus ar valstybines institucijas kaip liudytojus ar ekspertus. Prašyme atvykti turi būti tiksliai nurodyta, kokioje byloje ir kokiomis sąlygomis pareigūnas bus apklausiamas.

2. Pareigūnas, gavęs prašymą atvykti kaip liudytojas ar ekspertas, turi privilegiją atsisakyti liudyti ar daryti pareiškimą, jeigu jam suteikta teisė arba jis yra įpareigotas taip elgtis pagal savo valstybės arba prašymą pateikusios Susitariančiosios Šalies įstatymus.

Tais atvejais, kai šiame Susitarime nustatytomis aplinkybėmis vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos pareigūnai yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jie turi būti visada pasirengę pateikti jų oficialaus statuso įrodymus.

1. Gauta informacija ir dokumentai bus naudojami tiktai šio Susitarimo tikslams. Jie nebus naudojami jokiems kitiems tikslams, nebent juos perduodanti muitinės administracija tiesiogiai sankcionuotų tokį panaudojimą.

2. Šio straipsnio 1 paragrafo nuostatos netaikomos informacijai apie pažeidimus, susijusius su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokia informacija galės būti perduota kitoms valstybinėms institucijoms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su neteisėtu narkotikų gabenimu.

3. Informacijai ir dokumentams, gautiems pagal šį Susitarimą, gaunančioji valstybė taikys tokią pačią apsaugą, kokia taikoma toje valstybėje panašaus pobūdžio informacijai ir dokumentams. Gaunančiosios valstybės muitinės administracija užtikrins gautos informacijos ir dokumentų konfidencialumą, jeigu kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija bus šito paprašiusi.

1. Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos galės, sutinkamai su šio Susitarimo tikslais ir turiniu, naudoti kaip įrodymus savo rašytiniuose įrodymuose, pranešimuose ir parodymuose, taip pat teismams ar valstybinėms institucijoms pateikiamose bylose informaciją ir dokumentus, gautus pagal šį Susitarimą.

2. Tokios informacijos ir dokumentų panaudojimas įrodymams teismuose ir jiems suteikiamas reikšmingumas bus nustatytas remiantis nacionaliniais įstatymais.

1. Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija nuspręs, kad prašymo suteikti pagalbą patenkinimas pakenktų šios valstybės suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai (ordre publique) ar kitiems gyvybiniams interesams, atskleistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį arba prieštarautų jos vidaus teisinės sistemos pagrindiniams principams, ji galės atsisakyti teikti pagalbą, kurios prašoma pagal šį Susitarimą, ar teikti ją tiktai patenkinus tam tikras sąlygas.

2. Atsisakius teikti pagalbą, apie sprendimą ir atsisakymo priežastis privalo būti nedelsiant pranešta raštu prašymą pateikusiai muitinės administracijai.

3. Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija prašo pagalbos, kurios ji, gavusi analogišką prašymą, negalėtų suteikti, ji savo prašyme atkreips dėmesį į šį faktą. Toks prašymas bus tenkinamas sutinkamai su prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymais.

1. Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija informuos suinteresuotus fizinius ar juridinius asmenis, nuolat gyvenančius ar įsteigtus jos teritorijoje, apie dokumentus, susijusius su priemonėmis ir sprendimais, administracinių institucijų priimtais taikant muitinės įstatymus.

2. Apie dokumentus bus informuojama sutinkamai su prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymais. Tačiau apie dokumentus taip pat gali būti informuojama naudojant prašyme nurodytą būdą ar metodą, jei tai neprieštarauja prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymams.

3. Informavimas galės būti patvirtintas datuotu ir pasirašytu suinteresuoto asmens pranešimu apie gavimą ar prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies kompetentingos valstybinės institucijos išduotu liudijimu, kuriame nurodytas informavimo būdas ir data.

1. Pagalba, teikiama pagal šį Susitarimą, bus teikiama tiesiogiai Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijų viena kitai.

2. Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos galės susitarti dėl jų centrinių administracijų padalinių tiesioginių tarpusavio ryšių ir suteikti teisę vietinėms muitinės įstaigoms palaikyti tarpusavio kontaktus, Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijoms dėl šito atskirai susitarus savo kompetencijos ribose.

Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos atmes visas pretenzijas padengti išlaidas, sąlygotas šio Susitarimo vykdymo, išskyrus išlaidas, susijusias su ekspertais ir liudytojais, nurodytais 12 straipsnyje.

1. Šis Susitarimas bus taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Suomijos Respublikos teritorijoje.

2. Šis Susitarimas neužkerta kelio Susitariančiosioms Šalims teikti viena kitai platesnio masto pagalbą sutinkamai su kitais tarptautiniais susitarimais ar atitinkamais jų įstatymais.

3. Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos, tarpusavyje susitarusios, nuspręs dėl detalių susitarimų, kuriais įgyvendinamas šis Susitarimas.

4. Susitariančiųjų Šalių muitinės administracijos sieks tarpusavio susitarimu išspręsti problemas ar pašalinti abejones, kilusias interpretuojant ar taikant šį Susitarimą.

Šis Susitarimas įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai Susitariančiosios Šalys diplomatiniais kanalais praneš viena kitai, kad jų konstituciniai reikalavimai, keliami šio Susitarimo įsigaliojimui, patenkinti.

Kiekviena Susitariančioji Šalis galės nutraukti šio Susitarimo galiojimą bet kuriuo metu, pranešdama kitai apie tai diplomatiniais kanalais. Jeigu bus įteiktas toks pranešimas, Susitarimas nustos galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo gavimo.

Sudaryta Helsinkyje 1994 m. vasario 3 d. dviem egzemplioriais lietuvių, suomių ir anglų kalbomis, be to visi tekstai yra vienodai autentiški. Bet kurio nesutarimo dėl šio Susitarimo nuostatų interpretavimo atveju pirmenybė bus teikiama angliškajam tekstui.