Ginčo byla Nr. 2025-01796 LIETUVOS BANKO TEISĖS IR LICENCIJAVIMO DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL X. X. IR ERGO INSURANCE SE GINČO NAGRINĖJIMO 2025-12-11 Nr. 429-302 Vilnius Lietuvos bankas gavo X. X. (toliau – pareiškėjas) kreipimąsi, kuriuo prašoma išnagrinėti tarp pareiškėjo ir ERGO Insurance SE, veikiančios Lietuvoje per įsteigtą filialą, (toliau – draudikas) kilusį ginčą. N u s t a t y t a: 2025 m. balandžio 3 d. draudikas ir UAB „BRC finance“ sudarė ERGO transporto priemonių kasko draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria draudiko parengtų Transporto priemonės draudimo taisyklių Nr. 0301 pagrindu buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su pareiškėjo valdoma transporto priemone Porsche Cayenne (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – KASKO draudimo sutartis). 2025 m. liepos 15 d. draudikas užregistravo pareiškėjo pranešimą apie 2025 m. balandžio 7 d. įvykį: „Gryžus iš Kauno netoli namu pradejo duminti automobilis atsirado kvapas pasilenkus matesi sklindantys dumai nuo katalizatoriaus (ismetimo ) per jį bego skystis skydelyje atsirado vadinamasis check zenkliukas, na ir automobilio variklis buvo uzgesintas.“ Pareiškėjas nurodė, kad po įvykio transporto priemonė yra nevažiuojanti, neveikia variklis. Kartu pareiškėjas pateikė UAB TAUVYGA 2025 m. birželio 10 d. remonto darbų užsakymo lapą (toliau – Užsakymas), kuriame numatyta 3 125 Eur remonto kaina ir nurodyta: „Dėl užsikišusio DPF filtro ir katalizatoriaus užkilus temperatūrai išmetimo sistemoje, išsilydė DPF filtras, katalizatorius, Adblue vamzdelis, perkaito variklis, taip pat buvo sugadinta turbina. Atlikus variklio remonto darbus yra girdimas pašalinis garsas variklyje, įtariama, kad nuo aukštos temperatūros deformavosi variklio blokas. Reikalingas variklio arba variklio bloko keitimas.“ Gauto pranešimo pagrindu buvo pradėtas žalos administravimas pagal KASKO draudimo sutartį. 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjas draudiko prašymu pateikė automobilio dalių apgadinimų nuotraukas, po UAB TAUVYGA remonto padarytą vaizdo įrašą iš remonto dirbtuvių. 2025 m. liepos 21 d. draudiko įgaliotas asmuo apžiūrėjo automobilį ir parengė Transporto priemonės apžiūros-defektų aktą (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad išorinių variklio defektų nėra, dirbant varikliui girdisi pašaliniai garsai, apžiūrėjus dugną matosi, kad katalizatorius nuo karščio pakeitęs spalvą. Tą pačią dieną draudikas priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos pagal KASKO draudimo sutartį. Draudiko vertinimu, įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo, remiantis Taisyklėmis, laikomi nedraudžiamaisiais. 2025 m. liepos 22 d. el. paštu draudikas informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą. Draudikas nurodė, kad, remiantis eismo įvykio aplinkybių aprašymu ir automobilio apžiūros duomenimis, nėra pagrindo manyti, kad transporto priemonės DPF filtro, katalizatoriaus ir variklio defektai atsirado dėl draudžiamojo įvykio (išorinio mechaninio poveikio), o ne dėl automobilio eksploatavimo, todėl įvykis laikomas nedraudžiamuoju. 2025 m. liepos 22–23 d. pareiškėjas el. paštu informavo draudiką, kad nesutinka su priimtu sprendimu. Pasak pareiškėjo, gedimas nebuvo įprastas ir eksploatacinis, nenutiko dėl 1 Galiojančių nuo 2019 m. kovo 1 d.
2 netinkamų dalių ar nevykdytos priežiūros, o atsirado dėl vidinių komponentų (DPF filtro, katalizatoriaus) defektų, sukėlusių perkaitimą ir padariusio žalą. Pareiškėjas teigė, kad automobiliu nuo to momento, kai buvo sėkmingai atlikta techninė apžiūra, buvo nuvažiuoti tik 10 000 km ir jis buvo eksploatuojamas tinkamai, taip pat pateikė automobilio Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą (toliau – TA ataskaita). Pareiškėjas teigė, kad įvykis atitinka Taisyklių 1.1 papunktyje nustatytą draudžiamųjų įvykių apibrėžimą, prašė pateikti draudiko sprendimą pagrindžiančius dokumentus bei kėlė kitus klausimus ir abejones dėl draudiko priimto sprendimo. 2025 m. rugpjūčio 5 d. draudikas pateikė pareiškėjui atsakymą dėl teiktų nusiskundimų ir nurodė, kad neturi pagrindo keisti priimtą sprendimą. Pasak draudiko, administruojant žalą surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobilio gedimas nėra susijęs su išoriniu mechaniniu poveikiu, o atsirado jo eksploatavimo metu, užsikimšus DPF filtrui ir dėl to atsiradus kitų susijusių gedimų. Draudikas laikėsi pozicijos, kad toks įvykis atitinka Taisyklėse nurodytą nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą. Draudiko atsakymas pareiškėjo netenkino, todėl jis kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas išnagrinėti ginčą dėl draudiko sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagrįstumo ir reikalaudamas draudiko persvarstyti priimtą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, draudikas nepateikė nė vieno dokumento, kuris objektyviai pagrįstų, jog įvykis atitinka Taisyklių 3.1.3 papunktį (yra nedraudžiamasis) ir neatitinka 1.1 papunkčio (nepatenka į draudžiamųjų įvykių apibrėžimą). Pareiškėjo teigimu, automobilio variklio gedimas iki šiol nėra pašalintas. Atsiliepime į pareiškėjo kreipimąsi draudikas teigė, kad, pagal Taisyklių 1.1 papunktį, draudžiamuoju įvykiu laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė ar jos dalis (dalys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 3 ir 4 punktuose. Draudikas pakartojo, kad, pagal Taisyklių 3.1.3 papunktį, įvykiai, kurių metu žala padaroma kaip kitų gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo, pasekmė, yra nedraudžiamieji. Pasisakydamas dėl automobilio gedimo techninių aplinkybių, draudikas paaiškino surinktų duomenų pagrindu nustatęs, kad automobilio variklio gedimas buvo fiksuotas Užsakyme ir nebuvo pašalintas. Pasak draudiko, užfiksuotas pašalinis variklio garsas (kalimas) gali atsirasti užsikimšus DPF filtrui: išmetamosios dujos negali laisvai išeiti, slėgis grįžta atgal į variklį, dėl slėgio pokyčių gali keistis degimo sąlygos ir variklis gali pradėti netolygiai dirbti. Netinkamai veikiant regeneracijai variklis gali dirbti su padidėjusia apkrova ir temperatūra, o tai gali sukelti metalinių komponentų plėtimąsi. Draudiko teigimu, visa tai paaiškina remonto užsakymo lape paminėtą įtarimą, kad nuo aukštos temperatūros deformavosi variklio blokas. Draudikas taip pat paaiškino, kad DPF filtro užsikimšimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant nepakankamą DPF regeneraciją, kai važiuojant trumpai ir lėtai filtras nespėja išsivalyti. Netinkamai veikiant varikliui, esant neefektyviam degimui gali susidaryti daugiau suodžių, šie užkemša filtrą, taip pat galimi elektronikos ar jutiklių gedimai. Draudikas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių Užsakyme nurodytas variklio gedimo aplinkybes paneigiančių duomenų, be to, pats automobilio variklio defektus įvardina kaip gedimą. Tai, draudiko vertinimu, rodo, kad ir pareiškėjas įvykį supranta ir vertina kaip gedimą, o ne įvykį dėl staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės. Minėti duomenys, draudiko nuomone, patvirtina, jog automobilio gedimas atsirado ne dėl išorinio mechaninio poveikio, o jo eksploatavimo metu. K o n s t a t u o j a m a: Vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 44 punktu, vartojimo ginčai Lietuvos banke nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų. Vartotojas ir finansų rinkos dalyvis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėdamas ginčą Lietuvos bankas atlieka ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu priima sprendimą. Atsižvelgiant į ginčo šalių pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių ginčas kilo dėl draudiko sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagrįstumo.
3 Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar draudiko sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju yra pagrįstas administruojant žalą surinktais duomenimis ir atitinka KASKO draudimo sutarties sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų ir jų pakeitimo) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas (jų turinį) nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai, gera moralė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). KASKO draudimo sutartis, kuria yra apdraustas pareiškėjo automobilis, yra savanoriška, todėl draudikas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalimi, tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Prisiimdamas draudimo riziką draudikas nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.2 Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiosiose sąlygose.3 Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. Draudimo sutartyje nustatomi draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, apibrėžiamas draudiko prisiimamos rizikos mastas, draudimo apsaugos apimtis ir ribos. Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką.4 Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui (naudos gavėjui ar kitam teisę į draudimo išmoką pagal konkrečią draudimo sutartį turinčiam asmeniui) kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju.5 Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką.6 Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (lot. iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį7. Tai reiškia, kad, nustačius nedraudžiamųjų įvykių sąlygas, – nėra pagrindo vertinti tam tikrų aplinkybių, lemiančių įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju, ir žalos priežastinio ryšio. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013. 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015 ir kt. 4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013. 5 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 32/2009. 6 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017. 7 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016.
4 draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.8 KASKO draudimo sutartis buvo sudaryta pasirinkus draudimo įvykių variantą – „Visų rizikų“ kasko draudimas. Remiantis Taisyklių 1.1 papunkčiu, visų rizikų draudimas (išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus šių taisyklių 3 punkte, ir draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, nurodytus šių taisyklių 4 punkte) susijęs su apdraustos transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (dalys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Taisyklių 3.1 papunktyje yra įtvirtinti bendrieji nedraudžiamieji įvykiai (taikomi visais atvejais, nesvarbu, kokios apimties draudimo apsauga pasirinkta), o 3.2 papunktyje papildomai įtvirtinti nedraudžiamieji įvykiai, t. y. aplinkybės, kurioms susiklosčius draudimo išmoka nemokama visų rizikų draudimo apsaugos teikimo atveju. Pavyzdžiui, įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei žala draudimo objektui padaroma, kai transporto priemonė naudojama atlikti veiksmus, kurių atlikti ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, jei įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga (ši išlyga netaikoma, kai nėra priežastinio ryšio tarp draudžiamojo įvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės), jeigu žala buvo padaryta dėl transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pavojingo chuliganiško vairavimo ir kitais Taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 3.1.3 papunktį, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos (įvykis laikomas nedraudžiamuoju) ir tuo atveju, jei žala draudimo objektui (transporto priemonei) kilo kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo (išskyrus pagalbos kelyje draudimo atvejus). Šia Taisyklių nuostata draudikas grindžia pareiškėjo skundžiamą sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Lietuvos banko vertinimu, draudiko argumentai, jog draudimo objektui (automobiliui) žala atsirado dėl gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant, yra pagrįsti. Juos patvirtina tiek paties pareiškėjo pateiktame pranešime apie įvykį nurodytos įvykio aplinkybės ir pasekmės, tiek Užsakyme pareiškėjo pasirinktos remonto bendrovės pateiktas automobilio gedimo aprašymas ir kiti bylos duomenys (Aktas, nuotraukos ir kt.). Kaip minėta, pranešdamas apie įvykį, kurį prašė pripažinti draudžiamuoju, pareiškėjas nurodė, kad, būnant netoli namų, automobilis pradėjo dūminti, jautėsi kvapas. Pasak pareiškėjo, pasilenkus matėsi nuo katalizatoriaus sklindantys dūmai, per jį bėgo skystis, automobilio prietaisų skydelyje įsijungė patikros (angl. check) signalas. Dėl gedimo automobilio variklis buvo užgestinas ir, kaip teigė pareiškėjas, nebeveikė. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių sieti žalos atsiradimą su išoriniu poveikiu sugedusioms dalims, nurodė tik techniniam gedimui būdingas aplinkybes. UAB TAUVYGA, atlikusios pareiškėjo automobilio remontą (po kurio variklis vis tiek veikė netinkamai), taigi, ir faktiškai vertinusios automobilio gedimus, parengtame Užsakyme variklio ir kitų agregatų gedimai taip pat siejami ne su išoriniu ir nenumatytu mechaniniu poveikiu, o su pirminiu DPF (kietųjų dalelių) filtro ir katalizatoriaus gedimu (užsikimšimu). Remiantis Užsakymu, gedimų atsiradimo eiga buvo tokia: 1) užsikišo DPF filtras ir katalizatorius; 2) išmetimo sistemoje pakilus temperatūrai išsilydė DPF filtras, katalizatorius ir AdBlue (karbamido įpurškimo sistemos) vamzdelis, perkaito variklis ir buvo sugadinta turbina; 3) įtariama, kad dėl aukštos temperatūros deformavosi ir variklio blokas. Įtarimų, kad gedimus ir defektus (pirminius ar tolimesnius, nulemtus pirmojo gedimo) galėjo sukelti išorinis mechaninis poveikis, remonto bendrovei nekilo, iš paaiškinimų matyti, kad remonto bendrovė taip pat gedimą vertino kaip techninio pobūdžio. Automobilio apžiūros metu jokių išorinių variklio apgadinimų nefiksuota, automobilio nuotraukose išorinių mechaninių konkrečių agregatų apgadinimų nematyti, duomenų apie automobilio kėbulo ar važiuoklės dalių apgadinimus (kuriose paprastai yra koncentruoti pirminio kontakto požymiai) byloje negauta. Akte fiksuota tik nuo karščio pasikeitusi katalizatoriaus spalva. Taigi, jokių išorinių mechaninių pažeidimų apžiūrą atlikęs draudiko įgaliotas asmuo taip pat nenustatė. Lietuvos banko vertinimu, nors pareiškėjas kritikavo draudiko priimto sprendimo motyvus, tačiau pats savo ruožtu nepateikė Lietuvos bankui jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmiau aptartų duomenų pagrindu nustatytas aplinkybes dėl gedimo pobūdžio ir jo 8 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215/2013.
5 atsiradimo aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą apie išorinį mechaninį poveikį (pavyzdžiui, smūgį į kitą objektą, užvažiavimą ant kliūties ar kitokį staigų ir netikėtą išorinį poveikį, dėl kurio galėjo atsirasti gedimai) varikliui ar kitiems agregatams, kurių pažeidimai lėmė variklio gedimą. Tiek draudikas, tiek pareiškėjo iniciatyva automobilį apžiūrėjusi remonto bendrovė priėjo iš esmės prie tokios pačios išvados, jog automobilio variklis sugedo dėl užsikimšusio DPF filtro ir katalizatoriaus, dėl to automobilio išmetimo sistema veikė neefektyviai, kaito ir pažeidė bei sugadino kitus agregatus, įskaitant variklį. Pareiškėjo pateikta TA ataskaita, patvirtinanti, kad automobilis 2024 m. spalio 14 d. buvo pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, bei pareiškėjo teiginiai, kad po techninės apžiūros automobiliu buvo nuvažiuota tik 10 000 km ir jis buvo tinkamai prižiūrimas, savaime nepaneigia tikimybės, jog transporto priemonėje galėjo atsirasti vidinių gedimų. Techninės apžiūros atlikimo faktas patvirtina, kad transporto priemonė jos vertinimo metu atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau neeliminuoja gedimų atsiradimo galimybės. Bet kuriuo atveju bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad atskirų agregatų bei dalių gedimų grandinė – nuo DPF ir katalizatoriaus užsikimšimo iki išmetimo sistemos perkaitimo ir variklio gedimo – susiklostė kaip tarpusavyje susijusių vidinių gedimų ir jų pasekmių rezultatas. Todėl net ir tuo atveju, jei pirminis gedimas būtų atsiradęs per sąlyginai trumpą laikotarpį, tai nepatvirtina jokio išorinio mechaninio poveikio padarinių, kurie leistų įvykį laikyti draudžiamuoju pagal Taisyklių 1.1 papunktį. Be to, įvykio aplinkybės atitinka Taisyklių 3.1.2 papunktyje nustatytą nedraudžiamojo įvykio sąlygą, kurią nustačius įvykis laikytinas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama. Lietuvos banko vertinimu, KASKO draudimo sutartimi draudikas nebuvo prisiėmęs automobilio eksploatacinių gedimų, nesusijusių su išorinių mechaninių jėgų įtaka, atsiradimo rizikos. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad automobilio gedimas yra techninio pobūdžio, atsiradęs įprastos automobilio eksploatacijos metu, o ne staigiai ir netikėtai dėl išorinio mechaninio poveikio, todėl draudiko sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju yra pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu ir šiuo nutarimu patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 59.3 papunkčiu, n u s p r e n d ž i u: Atmesti pareiškėjo X. X. reikalavimą. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl tapataus ginčo dalyko kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Ginčo šalys turi pareigą pranešti Lietuvos bankui, jeigu viena iš ginčo šalių pareiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teismui prašydama nagrinėti tapatų ginčą iš esmės. Direktorius Arūnas Raišutis
