Dėl Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvadų panaikinimo rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-17/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00066-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ieškinį dėl Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvadų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašo teismo:

1. pripažinti neteisėta Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvadą Nr. 101-I-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio“ bei ją panaikinti;

2. pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvados Nr. 101-1-21 „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“ 1.1 papunktį ir 2 punktą neteisėtais ir juos panaikinti;

3. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalis, galimai suteikianti teisę vienam iš Lietuvos Respublikos Seimo padalinių galimybę paneigti viso Seimo sprendimus, juos pripažinti negaliojančiais, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies imperatyvą, Konstitucijos viršenybės ir konstitucinį teisinės valstybės principus.

Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. 101-I-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 26 d. posėdžio“ buvo nuspręsta:

1. Pripažinti, kad 2019 m. spalio 15 d. Seimo valdybos posėdis, vykęs Seimo plenarinių posėdžių metu, yra sušauktas ir vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos Seimo Statuto reikalavimus bei pačios Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-30 ir dėl to yra neteisėtas.

2. Pripažinti, kad Seimo valdybos sprendimas Nr. SV-S-1412 sušaukti Seimo nenumatytą posėdį 2019 m. spalio 15 d. 18 val. yra priimtas posėdyje, surengtame pažeidžiant Seimo Statuto reikalavimus bei Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-30, ir dėl to yra neteisėtas ir negalioja.

3. Pripažinti, kad nenumatytas Seimo posėdis, vykęs 2019 m. spalio 15 d. 18 val., bei jame priimti sprendimai yra neteisėti ir negalioja, nes posėdis buvo neteisėtų veiksmų, atliktų pažeidžiant Seimo Statuto reikalavimus bei Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-30, rezultatas, o taip pat vyko prieš aiškiai išreikštą iniciatorių valią.

4. Rekomenduoti Seimo vadovybei, komitetams ir komisijoms laikytis Seimo valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komitetų, komisijų, frakcijų ir kitų padalinių posėdžių laiko“ Nr. SV-S-30 nustatyto posėdžių laiko.

Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. 101-I-21 „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“ buvo nuspręsta:

1. Seimo Pirmininkas V. Pranskietis, 2019 m. spalio 15 d. sušaukdamas Seimo valdybos posėdį, jame dalyvaudamas ir balsuodamas priimant sprendimą dėl neeilinio Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo vykdoma nepasitikėjimo Seimo Pirmininku procedūra, surengimo bei sušaukdamas ir dalyvaudamas Seimo valdybos 2019 m. spalio 17 d. posėdyje, pirmininkaudamas 2019 m. spalio 17 d. plenariniam posėdžiui ta apimtimi, kiek tame plenariniame posėdyje buvo sprendžiami su juo tiesiogiai susiję klausimai, pažeidė:

1.1 Seimo nario konstitucinę pareigą vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant valstybės valdžią vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti bei veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, o savo asmeniniais interesais, naudojosi savo, kaip Seimo Pirmininko, statusu savo asmeninei naudai gauti;

1.2 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį, Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalį;

1.3 Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus, įpareigojančius politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai ir nesavanaudiškai, t. y. vengiant viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.

2. Kadangi 2019 m. spalio 15 d. Seimo valdybos posėdis buvo sušauktas pažeidžiant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, remiantis principu ex injuria non oritur jus, šio posėdžio metu priimti sprendimai negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. yra neteisėti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6150-1047/2019 atsisakė priimti Seimo Pirmininko V. Pranckiečio skundą dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvados Nr. 101-I-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio“ pripažinimo neteisėta ir panaikinimo.Vilniaus apygardos administracinis teismas minėta nutartimi konstatavo, kad administraciniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsniu, nagrinėja Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kai jos priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu dėl tyrimo dėl elgesio, galimai pažeidžiančio Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo siekiamos nuginčyti Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados pobūdį, Seimo etikos ir procedūrų komisijos analizuotus klausimus ir priimtus sprendimus, taip pat įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, sprendė, jog keliamas ginčas yra susijęs su Seimo veikla, o nesutikimo su Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvada argumentai siejami su Seimo statuto nuostatomis, o ne Valstybės politikų elgesio kodeksu reguliuojamais teisiniais santykiais. Nagrinėjamos bylos kontekste Seimo etikos ir procedūrų komisijos įgaliojimai ir veikla kyla iš Seimo statuto ir ji įgyvendina valstybės valdžią, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčų. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6152-821/2019 sprendė pareiškėjo Seimo Pirmininko V. Pranckiečio skundo, kuriuo buvo keliamas reikalavimas pripažinti neteisėta ir panaikinti Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvadą 101-I-21 „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“, priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėta nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti ginčijamos Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados 1.2 ir 1.3 papunkčius, nurodydamas, kad šiuose ginčijamos išvados papunkčiuose Seimo etikos ir procedūrų komisija sprendė dėl Valstybės politikų elgesio kodekso bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Seimo statuto nuostatų, reglamentuojančių prievolę vengti interesų konflikto pažeidimo, o šių galimų pažeidimų nagrinėjimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Teismas taip pat nurodė, kad Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados 1.1 papunktyje yra konstatuojamas Seimo nario konstitucinės pareigos pažeidimas, o 2 punkte pripažinta, jog 2019 m. spalio 15 d. Seimo valdybos posėdžio metu priimti sprendimai negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. yra neteisėti. Teismas, atsižvelgdamas į ginčijamos Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvados 1.1 ir papunkčio ir 2 punkto pobūdį, Seimo etikos ir procedūrų komisijos analizuotus klausimus ir priimtus sprendimus, sprendė, jog šioje dalyje keliamas ginčas yra susijęs su Seimo veikla, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, ginčijama Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 101-I-21 „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“ yra individualus teisės aktas, dėl kurio rezoliucinės dalies kyla ginčas. Kaip galima spręsti iš rezoliucinės dalies struktūros, ji sudaryta iš kelių dalių: motyvuojamosios, kurioje nurodyta veika, konstatuojamosios, kurioje įvardinti pažeisti teisės aktai, ir baigiamosios, kurioje nurodyta padarytų pažeidimų pasekmė. Vadinasi, ieškovas, ginčydamas 2019 m. lapkričio 13 d. išvados Nr. 101-1-21 1.1 papunktį, iš esmės reiškia reikalavimą dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos įvadinėje dalyje nustatytos teisei priešingos veikos (priešingos teisei požymio vertinimo). Taip pat ginčijamos išvados 2 punktas savo esme yra rezoliucinė dalis, sukelianti pasekmes už konstatuojamoje dalyje (1.1. 1.2. 1.3. papunkčiuose) kvalifikuotus pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčo objektą nagrinėjamoje byloje sudaro administracinis teisinis santykis. Teismas taip pat nurodo, kad ieškovo ginčijama Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 101-I-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio“ gali būti ginčo dalyku teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo vertinimu, ginčijama 2019 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 101-I-19 yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas ir ieškovas įrodinėja Seimo etikos ir procedūrų komisijos sprendimo neteisėtumą, priimtą viešojo administravimo srityje. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas mano esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad Seimo, Respublikos prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia (be kita ko) suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, ar įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, sprendžia Konstitucinis Teismas. Kaip nustatoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, Konstitucinis Teismas nustatyta tvarka, spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat spręsdamas, ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.

Vadovaujantis Konstitucijos 76 straipsniu, Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią. Seimo statutas inter alia (be kita ko) reguliuoja ir nuolatinės Etikos ir procedūrų komisijos sudarymą Seime, jos įgaliojimus ir veiklos kryptis (Seimo statuto 24, 77, 78 straipsniai). Ginčai dėl Seimo statutu reguliuojamų teisinių santykių yra sprendžiami Seimo statuto nustatyta tvarka, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kad šio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Specialiosios teisėjų kolegijos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu. Vadovaujantis minėtu reguliavimu, specialiajai teisėjų kolegijai yra suteikta kompetencija spręsti tik dėl rūšinio bylos teismingumo, t. y. priskirtinumo bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui. Atsižvelgiant į teisiniame reglamentavime nurodytą kompetenciją, specialiajai teisėjų kolegijai nesuteikta kompetencija spręsti dėl to, ar konkretus ieškinio/ skundo reikalavimas gali būti savarankišku civilinės arba administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, šį klausimą vertina teismas, spręsdamas ieškinio/ skundo priėmimo klausimą (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia pripažinti neteisėtomis Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvadą Nr. 101-I-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio“ ir 2019 m. lapkričio 13 d. išvados Nr. 101-1-21 „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“ 1.1 papunktį ir 2 punktą bei jas panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas jau nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. išvados Nr. 101-I-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 15 d. posėdžio“ ir 2019 m. lapkričio 13 d. išvados Nr. 101-1-21 „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“ pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo bei sprendė šių skundų priimtinumo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. gruodžio 23 d. nutartys). Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, kurių nagrinėjimą administraciniuose teismuose nustato Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio 2 dalis. Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad neturi pagrindo spręsti, jog ieškovo ieškinio reikalavimų nagrinėjimas galėtų būti priskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Ieškovas ieškinį dėl likusių reikalavimų padavė Vilniaus apygardos teismui, todėl specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas ir turėtų spręsti dėl šių reikalavimų priimtinumo nagrinėti teisme, t. y. spręsti dėl to, ar konkretūs ieškinio reikalavimai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ieškinį dėl Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijos išvadų panaikinimo Vilniaus apygardos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja

Skirgailė Žalimienė

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys