Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-228-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00034-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Ž. (J. Ž.) kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui J. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 17 839,48 Eur žalos atlyginimą dėl sveikatos sutrikdymo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui G. N..

Ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnas, sulaikydamas pažeidėją J. Ž., patyrė traumą – kairės pusės didžiojo krūtinės raumens sausgyslės patempimą. Šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymų. J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 22 d. apie 3.35 val. nevykdė teisėto Utenos apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio G. N., tuo metu ėjusio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimo išlipti iš tarnybinio automobilio ir eiti kartu į policijos komisariato patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį G. N. trauma priskiriama sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigūnui, atliekant tarnybines pareigas, todėl G. N. buvo išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginė kompensacija (17 259,48 Eur), taip pat 563,10 Eur nedarbingumo pašalpa ir 16,90 Eur įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui. Ieškovas, išmokėjęs policijos pareigūnui šią piniginę kompensaciją, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas, kuris yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigūną, atlygintų ieškovo patirtą žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį iš dalies – priteisė iš atsakovo 580 Eur žalos atlyginimo ieškovui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. apie 3.35 val. vyriausiasis patrulis G. N. susižalojo tarnybos metu, t. y. sulaikydamas pažeidėją J. Ž. patyrė traumą. G. N. į polikliniką kreipėsi 2015 m. lapkričio 22 d. 3.54 val. Pareigūnui buvo diagnozuotas kairės pusės didžiojo krūtinės raumens sausgyslės patempimas. Pagal TLK-10 diagnozių klasifikatorių nustatytos traumos kodas – S43.7. Pažymoje apie traumos sunkumą nurodyta, kad pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Pareigūnui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. liepos 27 d., t. y. 249 dienoms. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-24-958/2016) J. Ž. pripažintas kaltu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 22 d. apie 3.35 val. nevykdė teisėto Utenos apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio G. N., tuo metu ėjusio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimo išlipti iš tarnybinio automobilio ir eiti kartu į policijos komisariato patalpas. Be to, šiuo nutarimu J. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutraukta ir medžiaga dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui organizuoti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-0009-16 pagal BK 286 straipsnį nutrauktas.

Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija priėmė ekspertinį sprendimą, kuriuo konstatavo, kad yra fizinio veiksmo, įvykusio 2015 m. lapkričio 22 d., ir pareigūno G. N. sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys; šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymų (S29.0 – krūtinės ląstos raumenų ir sausgyslių sužalojimas; S46.8 – kitų raumenų ir sausgyslių sužalojimas peties bei žasto lygyje). 2015 m. gruodžio 31 d. Utenos apskrities VPK Vidaus tyrimų grupė, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad G. N. trauma priskiriama sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigūnui, atliekant tarnybines pareigas, ir kad G. N. mokėtina kompensacija. Remdamasis šia išvada Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtino išvadą dėl sprendimo priėmimo išmokėti G. N. 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensaciją. G. N. 17 259,48 Eur kompensacija buvo išmokėta 2016 m. gruodžio 28 d. G. N. taip pat buvo išmokėta 580 Eur draudimo suma. Pagal Utenos apskrities VPK Finansų skyriaus apskaičiavimus pareigūnui nuo 2014 m. spalio 5 d. iki 2014 m. spalio 24 d. priskaičiuota ir išmokėta 563,10 Eur nedarbingumo pašalpa ir 16,90 Eur pervesta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui.

Teismas pažymėjo, kad Utenos apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Teismas įvertino, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo nedarbingas. Spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, teismas svarbiomis laikė bylos aplinkybes – pareigūno sužalojimo laipsnį (apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpį (249 dienos), turėjusį įtakos negautoms pajamoms. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių kitas pareigūno sužalojimo pasekmes, kad byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt.

Pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 17 259,48 Eur kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka – kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (aštuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Ieškovas žalos dydžio neįrodinėjo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad policijos pareigūnas realiai patyrė žalą laikotarpiu, kai buvo nedarbingas. G. N. buvo išmokėta 563,10 Eur nedarbingumo pašalpa bei pervesta 16,90 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl teismas tokią sumą ieškovui priteisė iš atsakovo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą pakeitė – priteisė iš atsakovo 9062,12 Eur žalos atlyginimo ieškovui.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Utenos apskrities VPK teismui pateikė Utenos apskrities 2017 m. gegužės 8 d. raštą „Dėl G. N. vidutinio darbo užmokesčio“ dėl policijos pareigūno realiai patirtų nuostolių ir negautų darbo pajamų už 249 dienas (iš jų – 167 darbo dienos), per kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą ir į kurių atlyginimą turi teisę ieškovas, išmokėjęs kompensaciją. Tiesioginis žalos dydis dėl to sudaro 7625,22 Eur (167 darbo dienos x 45,66 Eur vidutinio darbo užmokesčio). Pagal pateiktus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo apskaičiuoti atlygintinos ieškovui žalos dydį.

Teisėjų kolegija nurodė, kad dėl to, jog policijos pareigūnui buvo išmokėta 563,10 Eur dydžio nedarbingumo pašalpa, jis dėl įvykio prarado 7062,12 Eur darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas, todėl ši suma ieškovui, o ne policijos pareigūnui, atgręžtinio reikalavimo tvarka turi būti priteista besąlygiškai.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad policijos pareigūnui dėl jam padaryto sužalojimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta ir neturtinė žala pagal sužalojimų pobūdį, patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, nepatogumus ir kt., o tai turi būti įvertinta pinigais. Kadangi ieškovas neturtinės žalos dydžio neįvardijo, priteistiną neturtinės žalos dydį nustato teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad neturtinės atlygintinos žalos dydis šiuo atveju sudaro 2000 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusio pareigūno žalos dydžio nustatymą, vertinant regresinį reikalavimą. Ieškovas nenurodė, kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareigūno sužalojimo pasekmes, byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt.

Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįrodinėjo aplinkybių dėl tokios žalos ir jos dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pats nustatė neturtinės atlygintinos žalos dydį, t.y. išėjo už apeliacinio skundo ribų, taip pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis), dispozityvumo principą.

Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pareigūno G. N. trauma priskiriama sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigūnui, atliekant tarnybines pareigas, todėl jam buvo išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginė kompensacija (17 259,48 Eur), taip pat buvo išmokėta 563,10 Eur nedarbingumo pašalpa ir 16,90 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmoka. Ieškovas, išmokėjęs policijos pareigūnui nurodytą piniginę kompensaciją, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas, kuris yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigūną, atlygintų ieškovo patirtą žalą.

Šiuo atveju teismas pripažino, kad pareigūnui dėl sužalojimo išmokėta 17 259,48 Eur kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimo dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta.

Panevėžio apygardos teismas, panaudodamas šiuos faktinius duomenis, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, savo nuožiūra ir vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi nustatė nuostolių dydį savarankiškai, sumažindamas išmokėtos kompensacijos (17 259,48 Eur) dydį iki 7625,22 Eur.

Nors ieškovas neturtinės žalos dydžio neįvardijo, priteistiną neturtinės žalos dydį nustatė teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumą ir vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe, t. y. kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Trečiojo asmens atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nukentėjusio pareigūno žalos dydžio nustatymo, vertinant regresinį reikalavimą dėl Policijos departamento išmokėtos kompensacijos

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-584/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-584/2009">3K-3-584/2009</a>; 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291/2014">3K-3-291/2014</a>; kt.). Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik ją įgyvendinančias valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų.

Konstitucinis Teismas dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžio, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2013">3K-3-134/2013</a>; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291/2014">3K-3-291/2014</a>).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 23 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis, inter alia (be kita ko), Utenos apskrities VPK teismui pateiktu Utenos apskrities 2017 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl G. N. vidutinio darbo užmokesčio“, nusprendė, kad ieškovas turi teisę į išmokėtos kompensacijos dalį, kuria policijos pareigūnui buvo kompensuotos negautos darbo pajamos už 249 dienas (iš jų – 167 darbo dienos), per kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą. Teismas nurodė, kad tiesioginis žalos dydis dėl to sudaro 7625,22 Eur (167 darbo dienų x 45,66 Eur vidutinio darbo užmokesčio), o atskaičius policijos pareigūnui išmokėtą 563,10 Eur dydžio nedarbingumo pašalpą, jis prarado dėl įvykio 7062,12 Eur darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo nedarbingas. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, šios teismo nustatytos aplinkybės neginčijo. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareigūno sužalojimo pasekmes, kad byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt., neturi reikšmės sprendžiant dėl pareigūno darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas, dydžio.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas

Ginčydamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl išmokėtos kompensacijos dalies, kuria policijos pareigūnui buvo kompensuota neturtinė žala, priteisimo ieškovui atsakovas nurodo, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nekėlė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįrodinėjo aplinkybių dėl tokios žalos ir jos dydžio. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės atlygintinos žalos dydį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC03MDEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14-701/2017">3K-3-14-701/2017</a>, 30 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 19 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde ieškovas ir nedetalizavo, į kokios (turtinės ar neturtinės) pareigūnui kompensuotos žalos atlyginimą jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę, tačiau nurodė, kad, jam neįrodžius visos išmokėtos kompensacijos dydžio, teismas savo nuožiūra turėjo nustatyti priteistiną išmokėtos kompensacijos dalį, ir prašė priimti naują sprendimą – priteisti visą pareigūnui išmokėtą kompensaciją, t. y. 17 259,48 Eur.

Šios nutarties 23 punkte minėta, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodyta, jog prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Vadinasi, apeliaciniame skunde esant ieškovo prašymui priteisti visą pareigūnui išmokėtą kompensaciją, t. y. 17 259,48 Eur, o ieškovui neįrodžius visos išmokėtos kompensacijos dydžio, teismui savo nuožiūra nustačius priteistinos išmokėtos kompensacijos dalį, nėra pagrindo konstatuoti, kad, spręsdamas dėl išmokėtos kompensacijos dalies, kuria policijos pareigūnui buvo kompensuota neturtinė žala, priteisimo ieškovui, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos priteisimo ieškovui, nesiaiškino ir nevertino, ar šia kompensacija policijos pareigūnui buvo atlyginta ir dėl sveikatos sužalojimo patirta neturtinė žala, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas šis klausimas, vertintinas kaip siurprizinis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi procesinę pareigą užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems ir pateikti savo argumentus dėl visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jų teisinių vertinimų (CPK 42, 302 straipsniai).36

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant sudaryti atsakovui galimybę pateikti savo argumentus ir jų teisinį vertinimą dėl išmokėtos kompensacijos dalies, kuria policijos pareigūnui buvo kompensuota neturtinė žala, (ne)priteisimo ieškovui, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 2000 Eur priteisimo ieškovui naikintina, ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalį dėl 2000 Eur priteisimo ieškovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Algirdas Taminskas