Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-511/2016
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02529-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8.3;
2.1.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
išteisintajam Ž. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, Ž. P. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš Ž. P. priteista Valstybinei teritorinei ligonių kasai 219,07 Eur (756,41 Lt) žalai atlyginti.
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Ž. P. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-511/2016
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02529-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.8.3;
2.1.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
išteisintajam Ž. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, Ž. P. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš Ž. P. priteista Valstybinei teritorinei ligonių kasai 219,07 Eur (756,41 Lt) žalai atlyginti.
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Ž. P. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Ž. P. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą. 2013 m. spalio 15 d., apie 19 val., būdamas bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), menkaverčio konflikto metu, savo mažametį sūnų A. P., gimusį 2001 m. lapkričio 5 d., ištempė iš lovos ir tyčia sudavė rankomis, kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į galvos, pilvo, kojų sritį, nuo kažkurio smūgio A. P. nukritus ant žemės, iš spintos paėmęs diržą, gulinčiam sūnui tyčia sudavė diržu ir jo sagtimi nenustatytą skaičių smūgių į pilvo ir kojų sritis, po to rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairiais kūno vietas, taip sukeldamas mažamečiui A. P. fizinį skausmą.
2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdama naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes priimtas netinkamai įvertinus įrodymus jų patikimumo aspektu.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Tukleris kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendį be pakeitimų.
3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės pažeisdama BPK 20 straipsnio reikalavimus, nukentėjusiojo, liudytojų, specialistų parodymus dėl nukentėjusiajam A. P. sukelto fizinio skausmo vertino šališkai, rėmėsi tik išteisintojo Ž. P. nurodytais argumentais, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ž. P. bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiojo A. P. nemušė, nukentėjusysis ir jo motina jį apkalba. Ši Ž. P. versija yra paneigta ne tik nukentėjusiojo A. P. parodymais, bet ir juos patvirtinančiais liudytojų T. P., D. I., R. R., I. R., D. M., J. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, A. P. gydymo stacionare ligos istorija, o netiesiogiai ir 2009 m. gegužės 11 d. teismo medicinos specialisto išvada dėl J. P. padarytų sužalojimų. Kasatoriaus nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. P. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką. BK 140 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymis – fizinis skausmas – kasatoriaus manymu, turi būti laikomas nustatytu, kai aplinkiniai supranta nukentėjusiojo jaučiamą skausmą arba kai dėl to kreipiamasi į medikus. Pirmiau nurodyti įrodymai patikimai patvirtina abi nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai tik suteikia prielaidą išvadai, jog Ž. P. sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą. Sprendžiant dėl Ž. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad jokių konkrečių nukentėjusiojo A. P. kūno sužalojimų teismo medicinos specialisto išvadoje, išraše iš medicininių dokumentų nenustatyta, nes baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o nustatyti tai, kad nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus, BK 140 straipsnio 3 dalis nereikalauja. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, todėl teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo Ž. P. nusikalstamą veiką. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
4. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
5. Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tvirtinama, kad byloje pakanka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, Ž. P. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas, nes priimti nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, nagrinėjant bylą kasacine tvarka tikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiami teismų sprendimai kasacinės instancijos teisme tikrinami remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
6. Duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, įrodymų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėdamas kasacinį skundą, kuriame teigiama, jog buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Tačiau kasaciniu pagrindu nepripažįstami teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su įrodymų vertinimu, teismų padarytomis išvadomis dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-358/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-358/2014">2K-358/2014</a>, 2K-587/2014, 2K-519-507/2015).
7. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ne tik išteisintojo Ž. P. parodymus, bet ir kitus bylos duomenis, taip pat ir nukentėjusiojo A. P. parodymus, atsižvelgė į liudytojų T. P., D. I., J. P. parodymus, specialistų D. M., I. R. paaiškinimus, teismo medicinos specialisto išvadą, išrašą iš A. P. iš medicininių dokumentų ir kitus įrodymus. Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o kasacinis skundas atmestinas.
8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
