Civilinė byla Nr. e3K-3-281-823/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31821-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų ūkas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumps“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ūkas“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutartį, darbų perdavimą ir priėmimą, trūkumų šalinimą, šalių teises ir pareigas, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 5 451,42 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo ir 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2016 m. liepos 20 d. sutartį (toliau – ir Sutartis) atsakovės užsakymu įsipareigojo pagaminti 11 vnt. durų, 2 vnt. faneruotės skydų sienų, 3 vnt. durų, montuojamų į faneruotės skydų sieną ir šiuos gaminius sumontuoti atsakovės biure, o atsakovė – sumokėti 10 902,85 Eur. Atsakovė sumokėjo 5 451,42 Eur avansą. Ieškovė, įvykdžiusi įsipareigojimus, pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė sumontuotais gaminiais naudojasi, tačiau galutinai su ieškove neatsiskaitė.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė nutraukti šalių Sutartį ir priteisti iš ieškovės 2 378,86 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 3 925,03 Eur delspinigių pagal Sutartį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė darbus, nurodytus Sutarties priedo 1–7 punktuose, įvykdė tinkamai ir perdavė 2017 m. kovo mėn., likusių darbų perdavimo–priėmimo aktai nepasirašyti dėl nepašalintų darbų trūkumų. Atsakovė nurodė nematanti galimybės toliau bendradarbiauti su ieškove, todėl Sutartis nutrauktina.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 4 632,72 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 632,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino: nutraukė šalių 2016 m. liepos 20 d. sudarytą sutartį, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 378,86 Eur nuostolių atlyginimo, 3 925,03 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 303,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas konstatavo, jog tiek faktiniai tarp šalių susiklostę santykiai, tiek jų sudaryta Sutartimi prisiimti įsipareigojimai atitinka statybos rangos teisinius santykius. Teismas nustatė, kad ieškovė faneruotės skydų sienas ir duris pagamino, pristatė ir sumontavo atsakovės biure. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Sutarties 3.1.1 punkte nustatytas terminas ieškovei pagaminti ir pristatyti gaminius baigėsi 2016 m. rugsėjo 16 d. Krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad 2 faneruotės skydų sienos ir 3 durys, montuojamos į faneruotės skydų sienas vežtos atsakovės adresu 2016 m. spalio 3, 17 ir 20 dienomis. Atsakovė byloje neginčijo, kad faneruotės skydų sienos ir durys sumontuotos 2016 m. spalio pabaigoje.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog atsakovės biure 2016 m. rugsėjo mėn. dar vyko statybos ar apdailos darbai, dėl kurių nebuvo galimybės ieškovei atlikti durų montavimo darbus pagal ginčo Sutartį. Ieškovė, kaip verslininkė ir durų gamybos bei montavimo specialistė, apsiimdama atsakovei atlikti statybos rangos darbus, privalėjo įvertinti visas rizikas ir, jeigu dėl paruošiamųjų darbų atsakovės biure nepabaigimo ar kitų trūkumų egzistavo tikimybė, kad darbų rezultatas bus netinkamos kokybės, turėjo perspėti užsakovę, kad ji pašalintų šiuos trūkumus arba stabdyti darbus (jų nepradėti) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnis). Duomenų, kad ieškovė būtų tai dariusi, byloje nepateikta.
9. Teismas nurodė, kad į bylą ieškovės pateikti 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2016 m. spalio 17 d. gaminių perdavimo–priėmimo aktai pagal sutartį užsakovės, t. y. atsakovės, nėra pasirašyti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad aktai buvo pateikti atsakovei biure, pristačius duris, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kada ir kam šie aktai buvo pateikti; atsakovė teigė, kad gaminių perdavimo–priėmimo aktai nebuvo jai pateikti, 2016 m. ji darbų nepriėmė, nes jie buvo atlikti su trūkumais.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina atsakovę nuosekliai laikiusis pozicijos, kad ieškovės atlikti darbai nėra tinkami laiko ir kokybės atžvilgiu. Į bylą pateikti ir nepaneigti įrodymai, t. y. 2017 m. vasario 2 d. darytos nuotraukos, leidžia teismui daryti išvadą, kad darbai 2017 m. vasario 2 d. nebuvo atlikti tinkamai ir kokybiškai. Analizuojant faneruotės skydų sienų ir durų, montuojamų į šias sienas, būklę, byloje šalių pateikti įrodymai, t. y. tiek 2017 m. vasario 2 d. atsakovės, tiek 2018 m. kovo 20 d. antstolio fotonuotraukos, tiek liudytojų parodymai, patvirtina, kad daugelyje vietų yra atsilupęs faneruotės lukštas. Iš ieškovės ir atsakovės atstovų sudaryta komisija 2017 m. vasario 13 d. užfiksavo 9 vnt. baltų durų trūkumus, ieškovė šias duris pakeitė. Antstolio 2018 m. kovo 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota esama gaminių būklė – iš jų vienos baltos durys yra akivaizdžiai išsigaubusios, o kitos - su įtrūkimais. Šalys neteikė prašymų skirti ekspertizę trūkumų faktui nustatyti ar paneigti, priežastims ištirti.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad baltos durys buvo išsigaubusios, todėl neužsidarinėjo, teismas sprendė, jog durų įsigijimu siekti tikslai nebuvo pasiekti, užsakovė negalėjo jomis naudotis pagal tiesioginę durų paskirtį. Įvertinus faneruotės skydų sienų ir durų į jas nustatytus defektus, negalima teigti, jog jos negalėjo būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį nuo 2016 metų spalio, kuomet buvo pristatytos ir sumontuotos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens biuro patalpos atlieka verslo subjekto reprezentacinę funkciją, teismas sprendė, kad užsakydama faneruotės skydų sienas su durimis biuro administratoriaus zonoje bei vadovo kabinete atsakovė siekė ne tik praktinių, bet ir kitų (reprezentacinių, išskirtinio interjero ir pan.) tikslų, todėl atsilupinėję, suskilę gaminiai šių tikslų neatitinka ir negali būti daroma išvada, jog atsakovė priėmė darbus pradėdama juos naudoti 2016 m. spalį. Ieškovė neįrodė, kad darbai atlikti be išvardytų defektų. Rangovei neįrodžius, kad defektai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, teismas padarė išvadą, kad užsakovė pagrįstai nepriėmė ieškovės atliktų darbų, o rangovė neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos rūpintis atliktų darbų perdavimu.
12. Teismas pažymėjo, kad, siekdama išlaidų ieškovės darbų trūkumams taisyti kompensavimo, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Atsakovė nereiškė reikalavimo atlyginti defektų šalinimo išlaidų, skirtų 2 vnt. baltų durų pataisymui. Teismas nustatė, kad ieškovė šių gaminių ir darbų atsakovei neperdavė, o atsakovė jų nepriėmė, dėl to konstatavo, kad atsakovei nekyla pareiga už juos mokėti 818,70 Eur, ir ieškovei iš atsakovės priteistina likusi sutarties kainos dalis – 4 632,72 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė negavo didžiąja dalimi to, ko pagal Sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti (kokybiškų durų) ir akivaizdžiai prarado interesą tęsti sutartinius santykius. Ieškovė per protingą laikotarpį nepašalino visų gaminių ir darbų trūkumų (Sutarties terminas – 2 mėnesiai, o 9 vnt. baltų durų trūkumai pašalinti praėjus 6 mėnesiams nuo Sutarties termino pabaigos, likę trūkumai nepašalinti iki šiol), atsakovės kaltės ar kitų objektyvių priežasčių, dėl ko Sutartis nebuvo įvykdyta laiku ir kokybiškai, nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį tenkintinas pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, bei konstatavo, jog tokiu atveju atsakovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir netesybų dėl Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo. Įvertinęs tai, kad šalys akivaizdžiai yra praradusios pasitikėjimą viena kita bei interesą toliau bendradarbiauti, atsižvelgęs į nustatytų defektų apimtį, palyginęs gaminių kainas (ieškovės gaminių kaina 6 310,54 Eur ir UAB „Uniko projektai“ – 2 378,86 Eur), teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašomų nuostolių dydis yra pagrįstas, protingas, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė 2 378,86 Eur nuostolių atlyginimo sumą.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovė sutrumpino terminą, už kurį reikalavo priteisti delspinigius, iki 180 dienų, konstatavo, kad atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir atsakovei iš ieškovės priteisė 3 925,03 Eur delspinigių.
15. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo egzistuoja pagrindas tenkinti ir išvestinį reikalavimą bei priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Be to, kadangi šalys yra ūkio subjektai, tarp jų buvo sudarytas komercinis atlygintinas sandoris, ieškovė yra įgijusi teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, sprendė, jog ieškovė turi teisę be įspėjimo iš skolininkės gauti 40 Eur sumą, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės. Tenkinus priešieškinį ir esant atsakovės prašymui priteisti procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismas taip pat atsakovei iš ieškovės priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino visiškai - priteisė ieškovei UAB „Vakarų ūkas“ iš atsakovės UAB „Jumps“ 5 451,42 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 451,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo; priešieškinį tenkino iš dalies - priteisė atsakovei UAB „Jumps“ iš ieškovės UAB „Vakarų ūkas“, 279,39 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 279,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
17. Kolegija nurodė, kad žyma darbų perdavimo-priėmimo akte apie vienos šalies atsisakymą jį pasirašyti atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia darbų perdavimo-priėmimo akto negaliojimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybę dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. bei 2016 m. spalio 17 d. priėmimo-perdavimo aktų vienašališko pasirašymo nesant juose minėtos žymos kaip pagrindą išvadai apie darbų pagal ginčo Sutartį nepriėmimą. Kadangi vienašališkai pasirašyti 2016 m. rugsėjo 20 d. bei 2016 m. spalio 17 d. priėmimo-perdavimo aktai nėra atsakovės nuginčyti, jie laikytini turinčiais juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių bei atitinkamai nulemiantys atsakovės pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal Sutartį. Teisėjų kolegija sprendė, jog atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė vyko į atsakovės biurą atlikti darbų, po darbų atlikimo atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl priėmimo-perdavimo aktų jai nepateikimo, labiau tikėtina, kad šie aktai buvo atsakovei pateikti, tačiau pastaroji juos pasirašyti atsisakė.
18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis liudija tik 2017 m. vasario 2 d. buvusią faktinę situaciją. Šalių susirašinėjimas ir dokumentai apie šalių komisijos užfiksuotus darbų trūkumus patvirtina, kad klausimas dėl atliktų darbų trūkumų iškilo bei atitinkamai pats faktas dėl jų buvimo buvo konstatuotas tik praėjus keliems mėnesiams nuo darbų atlikimo, t. y. 2017 m. vasario mėn. Taigi, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog darbai jau 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. buvo atlikti su trūkumais. Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu jau darbų atlikimo momentu buvo darbų trūkumai, atsakovė privalėjo apie tai nedelsdama pranešti ieškovei, o to nepadariusi netenka teisės šiais trūkumais remtis ateityje (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Byloje esant vienašališkai pasirašytiems perdavimo–priėmimo aktams, nesant įrodymų apie darbų trūkumus darbų priėmimo momentu, teisėjų kolegija konstatavo, kad darbai perduoti ir priimti 2016 m. rugsėjo – spalio mėn., todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei likusią sumą už visus atliktus pagal ginčo Sutartį darbus.
19. Nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad darbai 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. buvo atlikti su trūkumais, kolegija sprendė, jog atsakovė pagal Sutartį gavo tai, ką pagrįstai tikėjosi gauti. Nors visi darbai nebuvo atsakovei perduoti Sutartyje nustatytą dieną – 2016 m. rugsėjo 16 d., tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad šis terminas turėjo jai esminės reikšmės bei jo praleidimas lėmė Sutarties įvykdymo prasmės praradimą. Vien aplinkybės, jog atsakovė nepasitiki ieškove, ketina pasitelkti kitus asmenis trūkumams pašalinti, prarado interesą tęsti sutartinius teisinius santykius, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant esminiam Sutarties pažeidimui bei ją nutraukti. Kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė ginčo Sutartį ir priteisė atsakovei nuostolių atlyginimą.
20. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos ginčo Sutarties kainos už 180 dienų, vertinant, jog šalys delspinigių skaičiavimą siejo su tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų faktu, o visi darbai 2016 m. rugsėjo 21 d. nebuvo atlikti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo už pavėluotą baldų pristatymą. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iki 2016 m. rugsėjo 16 d. neegzistavo objektyvūs trukdžiai atlikti darbus ir 11 vnt. baltų durų buvo sumontuotos 2016 m. rugsėjo 20 d., 2 faneruotės skydų sienos ir 3 faneruotės durys - 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 17 d. bei 2016 m. spalio 20 d. Ieškovė iš esmės šių išvadų neginčijo, todėl atsakovė turi teisę į netesybas dėl Sutarties termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas perskaičiavo priteistiną delspinigių sumą, priteisė iš ieškovės atsakovei 279,39 Eur.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių atribojimą. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos šios sutartys, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2010">3K-3-224/2010</a>; 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2011">3K-3-206/2011</a>; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-684/2016">e3K-3-334-684/2016</a>). Atsakovė iš ieškovės įsipareigojo nupirkti gaminius – biuro baldus (faneruotės skydų sieną, duris ir kt.), nurodytus Sutarties priede - specifikacijoje. Biuro baldų kainą lemia išskirtinai naudojamų medžiagų kaina. Viešai žinoma ir nereikia įrodinėti, kad tokio pobūdžio daiktų pagaminimui reikalingų atlikti darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagamintų daiktų verte (ieškovės pagamintų daiktų vertė – 10 902,85 Eur), yra nedideli. Todėl ginčo šalių sudaryta Sutartis pripažintina ne statybos rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Aplinkybė, kad Sutartyje buvo nurodyta bendra kaina t. y. už prekes kaip rezultatą, o ne už jų įrengimą, taip pat įrodo, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo, o ne statybos rangos teisiniai santykiai. Kadangi ieškovė, kaip pardavėja, neįvykdė jai įstatymo (CK 6.317-6.319, 6.327, 6.333 straipsniai) ir Sutarties pagrindu (Sutarties 3.1.1, 3.1.3, 3.1.4 punktai) tenkančių prievolių dėl kokybiškų ir tinkamų prekių pardavimo atsakovei, tai jos, kaip pirkėjos, teisės turėjo būti ginamos.
21.2. Net laikantis pozicijos, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai, perdavimo–priėmimo akte aiškiai užfiksuojant užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti. Byloje neįrodyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti buvus tinkamą ieškovės atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą: nepateikti rašytiniai ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktai (ginčo aktai nei pasirašyti abiejų šalių, nei tinkamai pateikti kasatorei, juose nėra žymos dėl atsakovės atisakymo juos priimti); nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų raštu pranešusi atsakovei apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti atliktus darbus su pašalintais trūkumais; nenustatyta, kad užsakovei būtų buvusios sudarytos tinkamos ir realios sąlygos pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų bei išsakyti savo poziciją dėl darbų nepriėmimo priežasčių.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad atsakovė priėmė darbus juos pradėdama naudoti 2016 m. spalį, pažeidė teismų praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo suformuluotus reikalavimus, nes skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodė, kurių būtent ieškovės pateiktų įrodymų pagrindų yra padarytos atitinkamos išvados.
21.4. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad gamintojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar jų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodyti trūkumai trukdo atsakovei pagamintais gaminiais (biuro baldais) toliau naudotis ūkinėje-komercinėje veikloje, nes jie yra visiškai nereprezentatyvūs. Atsakovė įrodė, kad trūkumai atsirado būtent dėl ieškovės kaltės ir sudarė visas galimybes ieškovei pačiai ištaisyti gaminių trūkumus, tačiau ieškovė to neatliko. Atsakovė dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) prarado interesą tęsti sutartinius santykius, todėl pagrįstai kaip savigynos priemone pasinaudojo teise į vienašališką Sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė Sutartį, pažeidė CK 6.221 straipsnio 2 dalies, CK 6.694 straipsnio 6 dalies, 6.695 straipsnio 1 dalies, 6.665 straipsnio 3 dalies, 6.666 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės paneigė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties privalomumo principą bei nepaisė teismų praktikoje suformuotų sutarties nutraukimo taisyklių.
21.5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas ieškovė turėtų teisę ir galėtų skaičiuoti palūkanas tik tuo atveju, jei pati būtų tinkamai ir visiškai įvykdžiusi Sutartį, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė – jos pateikti gaminiai yra su trūkumais, negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl jos naudai nepagrįstai priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji įsipareigojo tik nupirkti gaminius (baldus) iš ieškovės, todėl tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė užsakė pagaminti bei sumontuoti ne baldus, o faneruotės skydų sienas ir duris jos biuro patalpose, todėl tai nebuvo pirkimo-pardavimo santykiai. Nurodytų gaminių nėra rinkoje, todėl tik atsakovei juos užsakius, jie buvo pagaminti ir sumontuoti. Taigi, atsakovė užsakė atlikti rangos darbus, siekdama gauti šių rangos darbų rezultatą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atliktų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagamintų ir sumontuotų gaminių verte, yra nedideli, taigi nenustatyta aplinkybių taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Dėl to ginčo Sutartis pripažintina rangos sutartimi, o fakto klausimai nėra kasacijos dalykas.
22.2. Pagal CK 6.652 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardytas baigtinis sąrašas atvejų: praleistas viso darbo atlikimo galutinis terminas, dėl tokio termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarastų prasmę. Kadangi atsakovė leido ieškovei sumontuoti duris ir skydų sienas, ji šiais gaminiais naudojasi iki šiol, akivaizdu, kad vėliau nei Sutartyje numatyta atlikti darbai atsakovei neprarado prasmės. Žymos apie užsakovo atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo akte nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-521/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-521/2011">3K-3-521/2011</a>, 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-250/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-250/2013">3K-3-250/2013</a>). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>). Pretenzijas dėl darbų kokybės atsakovė pareiškė tik 2017 m. vasario 7 d., t. y. praėjus 3-4 mėn. nuo darbų atlikimo. Tokio ilgo laikotarpio negalima laikyti protingu terminu pretenzijoms reikšti, jeigu sumontuoti gaminiai buvo su nurodytais defektais jau montuojant gaminius.
22.3. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį rangos sutartis gali būti nutraukta dėl rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio). Šalys turi imtis priemonių sutarčiai išsaugoti. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, siekianti vienašalio sutarties nutraukimo. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės darbai buvo atlikti su trūkumais, jų negalima ištaisyti remontuojant ir būtina esamus skydus keisti naujais. Ieškovė siūlė minėtus trūkumus ištaisyti, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir atsisakė bet kokių ieškovės pasiūlymų.
22.4. Apeliacinės instancijos teismas vertino visus įrodymus ir jais pakankamai išsamiai pagrindė padarytas išvadas bei pasisakė dėl byloje surinktų rašytinių įrodymų.
22.5. Atsakovei pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, t. y. faktiškai priėmus darbų rezultatą, ieškovei atsirado teisinis pagrindas reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus bei reikalauti nuostolių atlyginimo (šiuo atveju – palūkanų). Atsakovė, įgijusi prievolę už pagamintus bei sumontuotus gaminius atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensacijos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Dėl ginčo sutartinių santykių kvalifikavimo
24. Atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių atribojimo. Atsakovės nuomone, didžiąją jos užsakytų biuro baldų vertės dalį sudaro medžiagų kaina, o gaminimo darbų vertė yra nedidelė, todėl ginčo šalių sudaryta Sutartis pripažintina ne statybos rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi.
25. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi.
26. Atsakovė, grįsdama savo argumentą dėl pagrindo ginčo Sutartį kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003, 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2010">3K-3-224/2010</a>, 2011 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2011">3K-3-206/2011</a>, 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-684/2016">e3K-3-334-684/2016</a>.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2014">3K-3-507/2014</a>).
28. Atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003 kasacinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kuro išdavimo kolonėlių pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo, pažymėjo, kad šių kolonėlių vertė yra beveik 35 000 Lt, o darbai jas sumontuojant įvertinti tik 733,96 Lt. Taip pat civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2010">3K-3-224/2010</a> nustatyta, kad pagal šalių sudarytos maitinimo įrangos pardavimo sutarties specifikaciją įrangos paleidimo ir derinimo darbų kaina buvo nedidelė, palyginus su perkamos įrangos kaina, todėl tokiu atveju rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos netaikytos. Nagrinėdamas civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2011">3K-3-206/2011</a> kasacinis teismas pažymėjo, kad statybos rangos sutarčiai pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi nepakanka pagal sutartį pagamintų langų vertę palyginti su jų montavimo darbų verte, bet taip pat būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valią buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui, sprendė, jog ginčo sutartis negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-684/2016">e3K-3-334-684/2016</a> neįrodinėta ir byloje nenustatyta aplinkybių taikyti CK 6.645 straipsnio 4 dalį, t. y. kad atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagamintų padėklų verte yra nedideli.
29. Atsakovė, kasaciniame skunde teigdama, kad gaminių gaminimo ir montavimo darbų vertė palyginti su jiems panaudotų medžiagų verte yra nedidelė, verčių skirtumą patvirtinančių įrodymų byloje neteikė. Pagal pirmiau cituotą kasacinio teismo išaiškinimą, kad kvalifikuojant sutartį būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus, pažymėtina, kad šalių 2016 m. liepos 20 d. sudaryta Sutartimi ieškovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti atsakovės biure 11 vnt. durų, 2 vnt. faneruotės skydų sienų, 3 vnt. durų, montuojamų į faneruotės skydų sieną, o atsakovė – sumokėti sutartą kainą. Taigi Sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei pagaminti gaminius pagal prie Sutarties pridėtą individualų atsakovės biurui pritaikytą projektą ir tik po to juos pristatyti bei sumontuoti, t. y. būtent ieškovės darbai, o ne prekių pardavimas, sudarė esminę jos prievolių, kylančių iš Sutarties, dalį, todėl ginčo Sutartį pripažinti ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi nėra pagrindo.
30. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatyta, jog statybos darbai yra atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1.1.2 punktą apdailos darbams priskiriami baigiamieji statybos darbai, įskaitant durų blokų montavimą, pertvarų, įrengimą iš plokščių. Taigi šalių santykiai ir jų sudaryta Sutartimi prisiimti įsipareigojimai atitinka statybos rangos teisinius santykius, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai ginčo Sutartį kvalifikavo būtent kaip statybos rangos sutartį.
Dėl statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo ir pareigos už juos atsiskaityti
31. Atsakovės nuomone, jos pareiga sumokėti ieškovei už atliktus statybos rangos darbus neatsirado, byloje neįrodžius įstatyme įtvirtinta forma ir tvarka atlikto darbų perdavimo ir priėmimo.
32. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
33. CK 6.694 straipsnio
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2011">3K-3-423/2011</a>). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-143-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-143-695/2017">3K-3-143-695/2017</a>, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 32 punktą ir jame nurodytas kasacinio teismo praktiką).
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad faneruotės skydų sienos ir durys buvo pristatytos ir sumontuotos 2016 metų spalį, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytus trūkumus, konstatavo, kad jos negalėjo būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, todėl atsakovė pagrįstai atliktų darbų nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė apie ieškovės atliktų darbų trūkumus remdamasis įrodymais, kurie pagrindžia jų buvimą ne anksčiau kaip 2017 m. vasario mėn., kai atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl dalies gaminių – 9 vnt. durų – kokybės, tačiau nėra įrodymų, pagrindžiančių darbų trūkumų egzistavimą darbų priėmimo momentu.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės normas ir teismų suformuotą jų taikymo praktiką, atsakovei neigiant faktinį darbų priėmimą pradėjus naudotis 2016 m. spalio mėn. jos biure sumontuotais ieškovės gaminiais ir prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus atsiradimą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, ar byloje yra įrodymai, patvirtinantys faktą, jog visi ieškovės gaminiai iš karto po jų sumontavimo buvo su tokiais trūkumais, kurie neleido gaminiais naudotis pagal paskirtį. Konstatavęs, kad tokių įrodymų nėra ir iki 2017 m. vasario mėn. atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė naudojosi ieškovės gaminiais jau nuo jų atlikimo 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. Atitinkamai nuo šio momento atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
37. Šiame kontekste, atsakovei teigiant buvus trūkumų, kurių ji ieškovei nenurodė kelis mėnesius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į statybos rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). CK 6.689 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, taip pat jei nustatyta kitų trūkumų, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Nurodytos normos aktualios nagrinėjamu atveju, nes atsakovė, teigdama, kad iškart po ginčo gaminių sumontavimo pastebėjusi esminius trūkumus, kurie neleido gaminių naudoti pagal paskirtį, nepateikė įrodymų, kad apie juos būtų pranešusi ieškovei iš karto, o ne praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams. Taigi, atsakovė neturi teisės remtis aplinkybe, kad nustatyti ginčo gaminių trūkumai atsirado ne 2017 m. vasario mėn., bet 2016 m. spalio mėn. ir reikalauti taikyti iš tokios aplinkybės kylančius padarinius – netesybas, sutarties nutraukimą.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant ginčus dėl darbų, atliktų vykdant statybos rangos sutartis, perdavimo ir priėmimo bei prievolės atsiskaityti už darbus atsiradimo, ir nustatęs, kad bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurioje sutartus darbus ieškovė atliko, o atsakovė juos faktiškai priėmė ir jų rezultatu naudojosi, pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovės atlyginimą už šiuos darbus.
39. Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė priėmė darbus juos pradėdama naudoti 2016 m. spalį, bet konkrečiai nenurodydamas, kurių būtent ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu yra padarytos atitinkamos išvados, pažeidė proceso teisės normų reikalavimus.
40. Atsakovės nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutarties kritika dėl neišvardijimo įrodymų, kuriais jis rėmėsi padarydamas išvadas dėl darbų priėmimo, vertintina visos skundžiamos nutarties kontekste. Teismas nurodytas išvadas padarė, iš esmės nekvestionuodamas pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ginčo gaminiai buvo sumontuoti 2016 m. spalio mėn., tačiau papildomai atkreipęs dėmesį į įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė pretenzijas dėl gaminių kokybės reiškė tik nuo 2017 m. vasario 7 d. Pastaruosius įrodymus teismas išvardijo skundžiamos nutarties 61 punkte. Atsižvelgiant į šios nutarties 32–34 ir 37 punktuose išdėstytą statybos rangos sutarties vykdymo teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį darbų trūkumų pobūdį ir sąlygas, kurioms esant užsakovas turi teisę remtis tokiais trūkumais atsisakydamas už darbus atsiskaityti, taip pat į užsakovui tenkančią pareigą įrodyti įvardijamų trūkumų egzistavimą (CPK 178 straipsnis), ieškovei, kaip užsakovei, tokių įrodymų nepateikus, apeliacinės instancijos teismas nutartyje akcentavo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės įrodinėtą darbų netinkamumą jau 2016 metais. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės argumentas dėl įrodymų nenurodymo yra nepagrįstas.
Dėl pagrindo vienašališkai nutraukti rangos sutartį
41. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodyti trūkumai trukdo atsakovei ginčo gaminiais toliau naudotis ūkinėje–komercinėje veikloje, nes jie yra nereprezentatyvūs. Atsakovė teigia, kad įrodė, jog gaminių trūkumai atsirado būtent dėl ieškovės kaltės ir atsakovė sudarė visas galimybes ieškovei pačiai ištaisyti trūkumus, tačiau ieškovė to neatliko. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nutraukti ginčo Sutartį nėra pagrindo.
42. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią pagrindus nutraukti rangos sutartį, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas nepašalina trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.
43. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad byloje nustačius, jog atsakovė negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti (tinkamos kokybės durų), ieškovė per protingą laikotarpį nepašalino visų gaminių ir darbų trūkumų, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, tenkino atsakovės reikalavimą nutraukti Sutartį.
44. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Sutartį, konstatavęs, jog Sutarties didžioji dalis įvykdyta, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog likę darbų trūkumai yra nepašalinami pagal savo pobūdį, taip pat atkreipęs dėmesį į favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principą, reiškiantį, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę).
45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarties įvykdymui, o ne jos nutraukimui. Toks sutartinių santykių reguliavimo būdas yra ne kas kita kaip tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo išraiška. Šiuo principu grindžiamas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2009">3K-3-287/2009</a>).
46. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2013">3K-3-233/2013</a>; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374/2013">3K-3-374/2013</a>).
47. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pagrindą nutraukti Sutartį pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, rėmėsi tik vienu iš jame įtvirtintų rangos sutarties nutraukimo pagrindų – rangovas nepašalina trūkumų per protingą terminą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nenustatyta aplinkybių sudarančių kitą Sutarties nutraukimo pagrindą – esminių ir nepašalinamų trūkumų.
48. Byloje nustatyta, kad atsakovei 2017 m. vasario 7 d. pateikus pirmąją pretenziją, 2017 m. vasario 13 d. iš ieškovės ir atsakovės atstovų sudaryta komisija nustatė, kad 9 durys yra netinkamos kokybės, jas iki 2017 m. kovo 21 d. pakeitė naujomis. Dėl kitų 2 analogiškų durų atsakovė 2017 m. vasario 7 d. pretenzijoje nusiskundimų nereiškė, priešingai – nurodė, kad 2 durys yra visiškai sutvarkytos. Esant tokioms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad ieškovė per protingą terminą pašalino atsakovės nurodytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė delsė šalinti 9 durų trūkumus, sudarydama pagrindą nutraukti Sutartį.
49. Pažymėtina, kad dėl kito tipo gaminių – faneruotės skydų sienų ir durų trūkumų ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šie trūkumai atsirado dėl smulkių mechaninių pažeidimų atsakovei jas eksploatuojant, t. y. ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, todėl siūlė atsakovei juos pašalinti už 100 Eur, tačiau atsakovė atsisakė.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rangos sutarčių nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir byloje teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisės normas ir teismų praktiką dėl principo favor contractus taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje įrodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti Sutartį.
Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo
51. Atsakovė teigia, kad teismai pripažino, be to, byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, jos pateikti gaminiai yra su akivaizdžiais trūkumais, negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl jos naudai nepagrįstai priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.
52. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.
53. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė, nekonstatavo ieškovės įsipareigojimų neįvykdymo, po to, kai ši 2016 m. spalio mėn. sumontavo ginčo gaminius, t. y. įvykdė pareigas pagal Sutartį, taip pat nenustatė jokių tuo metu buvusių gaminių akivaizdžių trūkumų, kliūčių gaminius naudoti pagal paskirtį. Nesant teisinio pagrindo kasaciniam teismui nesiremti apeliacinės instancijos teismo byloje konstatuotomis aplinkybėmis (CPK 351 straipsnio 1 dalis), nėra ir pagrindo kitaip nei apeliacinės instancijos teismas spręsti palūkanų priteisimo klausimo.
54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nekonstatuota pagrindo tenkinti atsakovės kasacinį skundą, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Netenkinant atsakovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai ieškovei. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 512,50 Eur išlaidų, šių atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 3,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Vakarų ūkas“ (j. a. k. 300014914) iš UAB „Jumps“ (j. a. k. 300621266) 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš UAB „Jumps“ (j. a. k. 300621266) 3,95 Eur (tris Eur 95 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Algirdas Taminskas
