Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, M. K., E. D.-Ž., M. Ž., A. U., R. T. U

Civilinė byla Nr. e3K-3-282-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36160-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Goretė“, viešajai įstaigai Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonijai „Vilniaus Sandora“, T. T., U. B. T., A. M., L. M., G. Ž., V. V. K., M. B., E. P., S. J., T. S. dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, M. K., E. D.-Ž., M. Ž., A. U., R. T. U.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl: 1) bylos, pradėtos pagal ieškinį, kuriuo ginčijamas kitų statinyje esančių patalpų savininkų, kartu ir statinio bendraturčių, atsisakymas duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, nagrinėjimo dalyko; 2) pusiausvyros tarp suinteresuotų asmenų – savininko, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir kitų statinyje esančių patalpų savininkų, kartu ir statinio bendraturčių, – teisių ir teisėtų interesų nustatymo.

2. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovų (bendraturčių) atsisakymas duoti sutikimą pakeisti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį iš paslaugų į maitinimo pagal architekto T. B. parengtą projektą ir L. P. parengtą patalpų vėdinimo-vėsinimo techninį projektą yra neteisėtas; 2) pripažinti ieškovui teisę pakeisti negyvenamųjų patalpų paskirtį be atsakovų sutikimo.

3. Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso negyvenamosios (paslaugų paskirties) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys yra pastato, kuriame yra šios patalpos, bendraturčiai. Pradinės ieškovės ir kartu patalpų savininkės UAB „NT rinkos idėjos“ užsakymu buvo parengtas patalpų paskirties keitimo iš paslaugų į maitinimo paprastojo remonto projektas. Vėliau (2017 metais) parengtas patikslintas ir papildytas paprastojo remonto projektas ir vėdinimo-vėsinimo techninis projektas. Pradinio projekto įgyvendinimu ir statinio bendraturčių sutikimų minėtam projektui gavimu užsiėmė UAB „Salvena“, kuri nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. liepos 31 d. nuomojosi nurodytas patalpas.

4. Ieškovas taip pat nurodė, jog, atsakovams individualių pokalbių metu nesutikus, kad būtų pakeista ieškovui priklausančių patalpų paskirtis, buvo nuspręsta organizuoti statinio bendraturčių susirinkimus, sudarytos galimybės oficialiai susipažinti su patalpų paskirties keitimo projektu, pateikti klausimus ir pastabas. Laikotarpiu nuo pranešimų apie susirinkimą pateikimo dienos (2016 m. vasario 22 d.) iki susirinkimo dienos (2016 m. kovo 14 d.) nė vienas bendraturtis nesikreipė dėl susipažinimo su patalpų paskirties keitimo projektu, nepateikė klausimų ar pasiūlymų, o pačiame susirinkime dalyvavo tik 4 bendraturčiai, todėl jis neįvyko, nesusirinkus kvorumui. Tas pats pasakytina ir apie pakartotinį statinio bendraturčių susirinkimą. Ieškovo vertinimu, atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, nors jie net nežino ieškovo pasiūlymo esmės ir konkrečių sprendinių, siekia patenkinti tik savo interesus ir visiškai nepaiso ieškovo interesų. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį.

6. Teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad negyvenamosios patalpos perėjo ieškovo nuosavybėn pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „NT rinkos idėjos“. Šios patalpos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutartimi yra išnuomotos UAB „Fresh Projects“.

7. Teismas nurodė, kad, keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas, aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17 punktas). Parengus patalpos ar pastato paskirties keitimo projektą, statytojas (užsakovas) aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka turi gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus raštu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 18 punktas), o rašytiniam pritarimui gauti turi būti pateikti statinio bendraturčių sutikimai (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas).

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą pakeisti ieškovo patalpų paskirtį, argumentuoja, jog projekto pasiūlymuose nėra aptarti triukšmo, kylančio iš patalpų, kuriose jau dabar veikia (ir veiktų pagal patalpų paskirtį) maitinimo įstaiga, mažinimo sprendiniai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad, patalpose ėmus veikti maitinimo įstaigai, jos veiklai būtini ir aktualūs įvairaus pobūdžio įrenginiai (šaldytuvai, kondicionieriai, garintuvai ir kt.), patalpose tikėtinas didesnis žmonių skaičius, be to, centrinėje miesto dalyje įsikuriančios maitinimo įstaigos įprastai gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų (bylos duomenys patvirtina, kad ginčo patalpose buvusi maitinimo įstaiga (duomenys neskelbtini) veikdavo iki 5.30 val.). Teismas, įvertinęs projekto pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punktą, nustatė, kad, atliekant patalpų paprastąjį remontą ir keičiant patalpų paskirtį, nenustatyta jokia papildoma apsauga, nes patalpos, kaip nurodyta minėtame punkte, yra oro uosto triukšmo zonoje, kuriai būdingas didesnis triukšmas. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad gyventojai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), yra natūraliai veikiami didesnio aplinkos triukšmo, kita vertus, teismas pažymėjo, jog ne išoriniai, o būtent iš ginčo patalpų sklindantys garsai atsakovų yra vertinami kaip esminiai veiksniai, trukdantys ramiam šeimų gyvenimui (atsakovų pozicija paremta jų nuo 2014 metų turėta patirtimi dėl triukšmo, pasireiškusia tuo, kad iš ginčo patalpų, kuriose ankstesnis nuomininkas vykdė maitinimo veiklą, sklido įvairaus pobūdžio garsai, įskaitant įrenginių veikimo ir lankytojų skleidžiamus garsus). Teismas šiame kontekste papildomai nurodė, jog pats ieškovas, pripažindamas galimą triukšmo padidėjimą dėl maitinimo įstaigai aktualių įrenginių, buvo suplanavęs papildyti ankstesnius (2014 metų) projekto pasiūlymus ir užtikrinti specialių guminių kilimėlių po įrenginiais buvimą, tačiau šio sprendinio nebeliko 2017 metų projekto pasiūlymuose.

9. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad, projekto pasiūlymuose nepateikus jokių triukšmą mažinančių sprendimo būdų, namo dalies gyventojų atsisakymas leisti keisti patalpų paskirtį yra pagrįstas.

10. Teismas sutiko su atsakovais, kad jų atsisakymą duoti sutikimą pateisina ir tas dalykas, jog pagal maitinimo paskirtį naudojama patalpa besąlygiškai lemia didesnį atliekų kiekį ir su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiams. Teismas nurodė, kad, ginčo patalpose nuo 2014 metų veikiant maitinimo įstaigoms, gyventojai teikė skundus dėl galimų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų, atitinkamai buvo gauti kompetentingų institucijų atsakymai dėl tikslingumo pastatyti daugiau atliekų konteinerių. Teismo vertinimu, namo bendraturčiams turėjus tokią patirtį dėl nuolat šiukšlinamų namo prieigų ir nesant tikriems, kad ta pati problema, tiesiogiai susijusi su atliekų kiekio eksploatavimu, jų išvežimo sąnaudomis, nesikartos ir bus išspręsta ieškovo ar patalpų nuomininko, atsisakymas duoti sutikimą pakeisti ginčo patalpų paskirtį yra pateisinamas. Teismas sutiko su ieškovu, kad atliekų tvarkymą reglamentuoja miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės, tačiau sprendė, kad maitinimo paskirties patalpų buvimas name leidžia vertinti, jog neišvengiamai padidės namo atliekų kiekis ir su tuo susiję bendraturčių įsipareigojimai vežant atliekas bei apmokant jų išvežimą, o papildomi konteineriai neišvengiamai keičia gyvenamojo namo aplinką.

11. Teismas nurodė, kad maitinimo paskirties patalpų name buvimas lemia didesnį transporto priemonių srautą, kita vertus, pažymėjo, jog nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad tokių patalpų įkūrimas senamiesčio gatvėje, kurioje gausu įvairaus pobūdžio maitinimo ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų, tiesiogiai paveiktų namo infrastruktūrą. Be to, teismas sprendė, kad nėra objektyviai pagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą dėl nuolatinio kvapų sklidimo į butus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su 2017 metų projekto pasiūlymais pateikė ir vėdinimo-vėsinimo techninį projektą (techninius sprendinius), pagal kurį būtų užtikrinta tinkama kvapų sklaida ir patalpų vėdinimas. Be to, teismo vertinimu, ne vien maitinimo patalpų name buvimas gali besąlygiškai lemti vienų ar kitų kvapų sklidimą.

12. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad patalpų paskirties pakeitimas pablogintų namo inžinerinius tinklus ir jų techninę būklę, be to, pripažino nepagrįstais ir tuos atsakovų argumentus, kuriais keltas klausimas dėl gaisrinės saugos užtikrinimo.

13. Teismo vertinimu, atsakovų atsisakymas duoti sutikimą laikytinas pagrįstu ir tuo aspektu, kad teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką laikytina aukštesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių išplėtimas pakeičiant patalpų paskirtį finansinės naudos gavimo tikslais. Nuosavybės naudojimo ribų išplėtimas kitų bendraturčių, siekiančių ramios, saugios aplinkos, sąskaita pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, teisingumo, sąžiningumo principus, reikštų vieno bendraturčio komercinio intereso iškėlimą aukščiau kitų savininkų teisėtų lūkesčių ir interesų turėti ramią, saugią gyvenamąją aplinką.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčo patalpų savininko veikimas nuo 2014 metų, patalpų nuomininkui nepertraukiamai naudojant patalpas ne pagal paskirtį, t. y. veikiant ne pagal įstatymų reikalavimus, negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir teisėtas elgesys. Teismo vertinimu, siekis įteisinti tokį elgesį po kelerių metų nelaikytinas sąžiningu nuosavybės teisės įgyvendinimu.

15. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad atsakovų nesutikimas dėl patalpų paskirties pakeitimo yra pagrįstas, ieškovo reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, nei apribotų ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimą naudojant patalpas pagal paslaugų, o ne pagal maitinimo paskirtį.

16. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą.

17. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo triukšmo padidėjimo pakeitus patalpų paskirtį yra nepagrįstos. Kolegija konstatavo, kad ieškovo akcentuojamas 2017 m. sausio 17 d. aplinkos garso lygio matavimo protokolas nepatvirtina, jog gyventojai nepatiria nepatogumų dėl triukšmo. Kolegija nurodė, kad aplinkos garso lygio matavimas atliktas dienos metu, be to, nuomininko, vykdančio veiklą, užsakymu, todėl egzistuoja pagrindas abejoti išvadų, užfiksuotų pirmiau minėtame protokole, objektyvumu. Kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad, patalpose esant sušių barui, kuriame gali tilpti iki 50 žmonių, veikiant įvairiems įrenginiams, įskaitant ir ventiliacijos sistemą, kondicionierius, projekto pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punkte nurodyti triukšmo lygiai (dieną leistina riba – nuo 50 iki 55 dB, naktį – nuo 40 iki 44 dB) gali būti viršyti.

18. Kolegija pažymėjo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose veikia maitinimo įstaiga (duomenys neskelbtini), nors nėra gautas leidimas keisti patalpų paskirtį iš paslaugų į maitinimo. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovas toleruoja tokius nuomininko veiksmus ir siekia įteisinti vykdomą veiklą, o tas sudaro pagrindą abejoti tiek ieškovo, tiek patalpų nuomininko sąžiningumu ir kartu ieškovo teiginiais, jog veiklą vykdantis subjektas bus suinteresuotas kontroliuoti galimus triukšmo šaltinius.

19. Kolegija pripažino, kad bylos įrodymai leidžia spręsti apie padidėjusį šiukšlių kiekį tuo laikotarpiu, kuriuo ginčo patalpose anksčiau veikė maitinimo įstaiga (duomenys neskelbtini), o ši aplinkybė yra reikšminga svarstant klausimą dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį. Kolegija nurodė, jog tą aplinkybę, kad namo gyventojų skundai dėl atliekų metimo šalia buitinių atliekų konteinerio, esančio prie namo, buvo pagrįsti, patvirtina ir tai, kad UAB „Salvena“, kuri ginčo patalpose vykdė maitinimo paslaugų veiklą, vadovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1611 straipsnyje, t. y. už Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 41 punkto reikalavimų pažeidimą. Kolegija nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. spalio 7 d. rašte užfiksuota, kad tikslinga pastatyti daugiau atliekų konteinerių, ir todėl buvo kreiptasi į kitą savivaldybės administracijos skyrių, tačiau, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog klausimas dėl konteinerių skaičiaus buvo išspręstas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog namo kieme šiuo metu yra daugiau atliekų konteinerių, be to, nurodė, kad, kitaip negu argumentuoja ieškovas, nėra pagrindo manyti, jog problema buvo išspręsta vien dėl tos priežasties, kad nuo rašto gavimo dienos yra praėjęs ilgas laiko tarpas. Kolegija apibendrindama pripažino, kad ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog maitinimo paskirties patalpų name buvimas neišvengiamai lems padidėjusį atliekų kiekį ir su tuo susijusius bendraturčių įsipareigojimus vežant atliekas ir apmokant jų išvežimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Ieškovo kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pažeidimus. Teismai, vertindami, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą pakeisti ginčo patalpų paskirtį, turėjo atitinkamai ištirti ir įvertinti, ar projekto sprendiniai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, ar jie neturės realaus neigiamo poveikio ir nesukels grėsmės atsakovų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Nurodytos aplinkybės sudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, o įrodinėjimo našta tarp šalių turėjo būti paskirstyta taip, kad sutikimo nedavę bendraturčiai turėjo įrodyti prašymo leisti pakeisti patalpų paskirtį ydingumą ir realius neigiamus padarinius. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių ieškovo siūlomo patalpų paskirties keitimo projekto prieštaravimų galiojančių teisės aktų reikalavimams, o savo procesinius sprendimus atmesti ieškinį grindė atsakovų 2014–2015 metais turėtos neigiamos patirties su ankstesniais ginčo patalpų savininku ir nuomininku, kurie galimai netinkamai įgyvendino valdymo ir naudojimo teises į patalpas, įrodymais. Visos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnį, nes yra pagrįstos įrodymais, neatitinkančiais sąsajumo reikalavimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo pasikeitę ginčo patalpų savininkas ir nuomininkas, o atsakovai, reikšdami savo nesutikimus dėl ginčo patalpų paskirties keitimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ir ginčo patalpų nuomininkas netinkamai valdo ar naudoja ginčo patalpas ir pažeidžia ar pažeis atsakovų teises ir teisėtus interesus.

20.2. Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnis) pažeidimą, sudarantį absoliutų sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byla buvo išnagrinėta, neįtraukus į procesą ginčo patalpų nuomininkės UAB „Fresh Projects“, nors įsiteisėjęs teismo sprendimas turi tiesioginės neigiamos įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, kylančioms iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutarties: teismams atsisakius pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, susidaro tokia situacija, kad patalpų nuomos sutartis turės būti nutraukta prieš sutartyje nustatytą terminą (2021 m. rugpjūčio 8 d.) ir dėl šios priežasties UAB „Fresh Projects“ patirs didelius nuostolius. Tokių padarinių atsiradimas neabejotinai reiškia, kad sprendimu yra nuspręsta dėl šio juridinio asmens teisių ir pareigų.

20.3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl skirtingų savininkų tarpusavio interesų derinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96/2012">3K-3-96/2012</a>; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2012">3K-3-390/2012</a>; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-695/2016">3K-3-313-695/2016</a>, 34 punktas). Teismai netinkamai nustatė ieškovo ir atsakovų tarpusavio interesų pusiausvyrą, be pagrindo iškėlė atsakovų interesus virš ieškovo interesų, nepaisė to fakto, kad nepagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį varžo ieškovo interesą verstis norima komercine veikla ir gauti finansinę naudą, neįvertino ir to aspekto, kad, nesudarant asmenims sąlygų verstis komercine veikla, sumažės miesto patrauklumas visuomenei, miesto svečiams, be to, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), greta namo, kuriame yra ginčo patalpos, yra daugiau kaip 20 įvairių maitinimo įstaigų.

21. Atsakovai VšĮ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonija „Vilniaus Sandora“, A. M., M. B. ir S. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimus. Teismai išsamiai ištyrė visas aplinkybes, kuriomis atsakovai grindžia savo nesutikimą su projekto pasiūlymais, ir pripažino, kad jų atsisakymas tokiomis aplinkybėmis yra pagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tokio kaip šis ginčo esmę sudaro sutikimo nedavimo priežastys, pagrindai ir aplinkybės. Ieškinyje ginčijant, kad sutikimas neduotas be pagrindo, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Viena vertus, ieškovas nurodo, jog atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą, rėmėsi ankstesne neigiama patirtimi, tačiau nekelia klausimo dėl dabartinių savininko ir nuomininko netinkamo ginčo patalpų valdymo ar naudojimo, kita vertus, jis pats teigia ir priešingai. Ieškovo kasaciniame skunde ne kartą nurodyta, jog maitinimo įstaiga (duomenys neskelbtini) ir toliau nepertraukiamai veikia ginčo patalpose, t. y. toliau vykdo neteisėtą veiklą. Vadinasi, pats ieškovas pripažįsta, kad jis nuolat daro administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis). Todėl statinio bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį yra pagrįstas, jis paremtas sveika logika, turima patirtimi, įvertinus realią situaciją ir dabartinio patalpų savininko veiksmus.

21.2. Kasacinio skundo argumentai dėl absoliutaus sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ginčo patalpų nuomininkas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą būtent dėl paties ieškovo kategoriško pareiškimo, jog teismo sprendimas neturės jokios įtakos šio asmens teisėms. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio klausimo, konstatavo, kad jis, išspręsdamas šį ginčą, niekaip nenuspręs dėl patalpų nuomininko teisių ir pareigų, o ieškovas savo apeliaciniame skunde nekvestionavo šios teismo išvados.

21.3. Bylą nagrinėję teismai, priešingai negu argumentuoja ieškovas, nenukrypo nuo bylai išspręsti aktualios kasacinio teismo praktikos. Ieškovas mano, kad jo komercinis interesas yra virš kitų bendraturčių interesų, tačiau akivaizdu, jog toks interesų pusiausvyros traktavimas nėra pagrįstas. Ieškovas, be kita ko, akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) senamiestyje veikia daug maitinimo įstaigų, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja bendraturčių pareigos duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį. Kiekvienas atvejis yra individualus, visų gyventojų poreikiai yra skirtingi, be to, nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis buvo gauti kitų aplink esančių maitinimo įstaigų patalpų bendraturčių sutikimai. Atsakovai neprieštarauja, kad ginčo patalpose būtų vykdoma kokia nors paslaugų teikimo veikla ir atitinkamai gaunama komercinė nauda, tačiau sutikimas nėra duodamas paskirties keitimui į maitinimo, nes toks pakeitimas nulemtų papildomų nemalonių aplinkybių, kurias atsakovai nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atsiradimą. Ieškovo teiginys, kad atsakovai riboja jo teisę vertis komercine veikla, yra aiškiai nepagrįstas ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos, pradėtos pagal ieškinį, kuriuo ginčijamas kitų statinyje esančių patalpų savininkų, kartu ir statinio bendraturčių, atsisakymas duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, nagrinėjimo dalyko

22. Ieškovo kasaciniame skunde, be kitų, keliamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo dalyko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatymo tinkamumo. Teisėjų kolegija pasisako dėl šio teisės klausimo.

23. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2014 m. gruodžio mėn., kai buvo parengti pirminiai projekto pasiūlymai) 20 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad, keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirčiai pakeisti yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektui, o rašytiniam pritarimui gauti, be kitų dokumentų, turi būti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas).

24. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017 m. gegužės mėn., kai buvo parengti paskutiniai projekto pasiūlymai) 24 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad, keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą, keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, o šiam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

25. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis teisės normomis, konstatuoja, kad ieškovui priklausančių patalpų paskirčiai pakeisti, be kita ko, yra būtinas daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra šios patalpos, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

26. Statinio bendraturčiai turi nuožiūros teisę duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne, tačiau ši nuožiūra nėra absoliuti. Viena vertus, konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), keisti jų paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Antra vertus, būtent tas pats interesų derinimo prasme pasakytina ir apie kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisės duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį įgyvendinimą: patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties nepakeitimo, t. y. jie, išreikšdami nesutikimą, turi nurodyti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, kurie būtų galimai pažeisti, jeigu pagal suformuluotus projekto pasiūlymus būtų pakeista patalpų paskirtis, ir atitinkamai argumentuoti, kokie konkretūs pasiūlymų sprendiniai pažeistų jų įvardytas teises ir (ar) teisėtus interesus. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus tokio, koks yra pirmiau nurodytas, nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas.

27. Kaip pirmiau nurodyta, kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne nėra absoliuti, todėl patalpų savininkas, siekdamas savo teisės pakeisti patalpų paskirtį užtikrinimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-695/2016">3K-3-313-695/2016</a> 33 punktą). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylos, pradėtos pagal ieškinį, kuriuo ginčijamas kitų statinio bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis bendraturčiai grindžia savo nesutikimą dėl patalpų paskirties keitimo.

28. Ieškovas savo kasaciniame skunde, keldamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo dalyko nustatymo tinkamumo, nurodo, jog teismai, vertindami, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą pakeisti ginčo patalpų paskirtį, turėjo atitinkamai ištirti ir įvertinti, ar projekto sprendiniai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas ir tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-695/2016">3K-3-313-695/2016</a> 33 punktą). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, daro išvadą, kad atsakovai savo nesutikimui dėl ieškovui priklausančių patalpų paskirties keitimo pagrįsti nurodė kelias argumentų grupes (didesnis triukšmo lygis, didesnis atliekų kiekis ir kt.), tarp šių argumentų nėra tokių argumentų, kuriais būtų įrodinėjamas projekto pasiūlymų sprendinių prieštaravimas statybos techninių dokumentų ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų reikalavimams, todėl teismai, kitaip negu argumentuoja ieškovas, neturėjo vertinti šių sprendinių atitikties tokiems reikalavimams. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad teismai pagal atitinkamas bylos nagrinėjimo instancine tvarka ribas ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, kuriomis atsakovai grindė savo nesutikimą dėl ieškovui priklausančių patalpų paskirties keitimo, todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo dalyką.

29. Kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo šios bylos nagrinėjimo dalyko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatymo yra nepagrįsti.

Dėl pusiausvyros tarp suinteresuotų asmenų – savininko, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir kitų statinyje esančių patalpų savininkų, kartu ir statinio bendraturčių, – teisių ir teisėtų interesų nustatymo

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTMtNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-313-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-313-695/2016">3K-3-313-695/2016</a> 34 punktą).

31. Ieškovas savo kasaciniame skunde, be kita ko, argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė ieškovo ir atsakovų tarpusavio interesų pusiausvyrą, be pagrindo iškėlė atsakovų interesus virš ieškovo interesų, nepaisė to fakto, kad nepagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį varžo ieškovo interesą verstis norima komercine veikla ir gauti finansinę naudą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens ūkinės veiklos laisvė yra pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygmeniu (Konstitucijos 46 straipsnio pirmoji dalis, 48 straipsnio pirmoji dalis), tačiau teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaip jau buvo pirmiau nurodyta, konkuruojant kelių suinteresuotų asmenų teisėms ir (ar) teisėtiems interesams, turi būti užtikrinta (tiek, kiek toks užtikrinimas yra objektyviai įmanomas) tinkama, inter alia, protinga, šių teisių ir (ar) teisėtų interesų pusiausvyra (žr. šios nutarties 26 ir 30 punktus).

33. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos šalių teisių ir teisėtų interesų svarbą, sprendė, kad teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką laikytina aukštesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių išplėtimas pakeičiant patalpų paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką, kuria remiasi atsakovai, ir teisė užsiimti norima komercine veikla, kurią savo ieškinio reikalavimui pagrįsti nurodo ieškovas, yra vienodai svarbios ir a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) lygiavertiškai gintinos teisės, tačiau skiriasi bylos šalių teisėti lūkesčiai, tiesiogiai susiję su šių teisių turėjimu ir užtikrinimu. Pažymėtina, kad atsakovai, įsigydami butus ir kitas patalpas, turėjo lūkestį, jog ieškovui priklausančiose patalpose bus vykdoma tokia veikla, kuri atitinka šių patalpų pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. paslaugų veikla. Tokio lūkesčio turėjimas kartu reiškia, kad atsakovai neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovui priklausančiose patalpose bus vykdoma maitinimo veikla, kurios įgyvendinimas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) konkuruoja su gretimų patalpų savininkų teise į ramią, saugią, sveiką namų aplinką. Ieškovas savo ruožtu, įsigydamas nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, neturėjo lūkesčio vykdyti šiose patalpose maitinimo veiklą, nes patalpų paskirtis įsigijimo momentu ir šiuo metu yra kita. Kaip pirmiau minėta, ieškovas, kaip patalpų savininkas, turi teisę keisti patalpų paskirtį, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama, be kita ko, derinant ją su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais.

34. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovui priklausančiose patalpose nuo 2014 metų iki šiol yra vykdoma maitinimo veikla, nors tokios veiklos įgyvendinimas neatitinka šių patalpų pagrindinės naudojimo paskirties. Ieškovas akcentuoja, kad maitinimo veikla jam priklausančiose patalpose pradėta vykdyti, dar iki jis tapo jų savininku, tačiau ši aplinkybė (o kartu ir daikto savininko pasikeitimas) pati savaime neturi teisinės reikšmės nustatant pusiausvyrą tarp ieškovo ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad atsakovai, remdamiesi savo patirtimi, įgyta maitinimo veiklos ieškovui priklausančiose patalpose vykdymo laikotarpiu, pagrindė ne tik teisės į ramią, saugią, sveiką namų aplinką pažeidimo grėsmę, galinčią pasireikšti didesniu triukšmo lygiu ir didesniu atliekų kiekiu (pakeitus ginčo patalpų paskirtį), bet ir realius šios teisės pažeidimo ankstesniu laikotarpiu faktus, t. y. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, kaip nustatė teismai, ieškovui priklausančiose patalpose veikiant ankstesnei maitinimo įstaigai (duomenys neskelbtini), buvo nuolat šiukšlinama daugiabučio gyvenamojo namo aplinka, kad ši maitinimo įstaiga tam tikromis dienomis veikdavo iki 5.30 val., t. y. gerokai po mieste nustatytų ramybės valandų. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovas, teikdamas projekto pasiūlymus, nesuformulavo sprendinių, kuriais būtų eliminuota pirmiau įvardytų grėsmių pakartotinio reiškimosi galimybė, ši teismų išvada nėra paneigta kasacinio skundo argumentais, todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad teismai pagrįstai pripažino, jog atsakovų nesutikimas dėl ieškovui priklausančių patalpų paskirties pakeitimo nustatytomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas.

35. Ieškovas savo kasaciniame skunde, be kita ko, akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini), greta namo, kuriame yra jam priklausančios negyvenamosios patalpos, veikia daugiau kaip 20 įvairių maitinimo įstaigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį pagrįstumo. Atsakovai savo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai atsikerta, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir todėl, kilus konkrečiam atitinkamo statinio bendraturčių ginčui, turi būti atskirai sprendžiama, ar statinio bendraturčių nesutikimas atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo pusiausvyros tarp ieškovo ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų nustatymo yra nepagrįsti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

37. Ieškovas savo kasaciniame skunde, be jau aptartų, kelią klausimą dėl absoliutaus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistavimo. Ieškovas nurodo, jog byla buvo išnagrinėta, neįtraukus į procesą ginčo patalpų nuomininkės UAB „Fresh Projects“, nors įsiteisėjęs teismo sprendimas turi tiesioginės neigiamos įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, kylančioms iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutarties.

38. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu šios proceso teisės normos prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-201-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-201-695/2018">e3K-3-201-695/2018</a> 91 punktą).

39. Šios bylos procese yra išspręstas ieškovo ir kitų statinio bendraturčių ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą pakeisti ieškovui priklausančių patalpų paskirtį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, t. y. nesprendė klausimų, kylančių, inter alia, iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir jam priklausančių patalpų nuomininkės, šios bylos ginčo neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų išsprendimas nemodifikavo patalpų nuomininkės teisinės padėties taip, kaip yra nurodyta šios nutarties 38 punkte. Ieškovas savo kasaciniame skunde taip pat nurodo, jog, teismams atsisakius pripažinti neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, susidaro tokia situacija, kad patalpų nuomos sutartis turės būti nutraukta prieš sutartyje nustatytą terminą (2021 m. rugpjūčio 8 d.) ir dėl šios priežasties UAB „Fresh Projects“ patirs didelius nuostolius. Teisėjų kolegija, sprendžiamo klausimo kontekste pripažindama nepagrįstu šį kasacinio skundo argumentą, konstatuoja, kad ieškovo akcentuojamų padarinių atsiradimas sietinas ne su teismo procesinių sprendimų šios bylos procese priėmimu, o su pačios sutarties dėl patalpų, kurių paskirtis kita, negu yra vykdoma veikla, nuomos sudarymo faktu.

40. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, priešingai negu argumentuojama kasaciniame skunde, neegzistuoja absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

41. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės vienodai teismų praktikai formuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Ieškovo kasacinis skundas yra atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Tokią teisę pagal bylos išsprendimo kasacine tvarka rezultatą įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau jie neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir kartu nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jie kasaciniame teisme patyrė tokių išlaidų.

43. Kasaciniame teisme susidarė 75,31 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75,31 Eur (septyniasdešimt penkių Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Algirdas Taminskas