Dėl žalos atlyginimo

Teismingumo byla Nr. T-109

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01792-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. spalio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Jonavos rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas L. M. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas jam atlyginti padarytą 10 2684 Lt nelaimingu atsitikimu darbe padarytą žalą. Ieškinyje ieškovas nurodė, 1982 m. spalio 28 d. jis pradėjo dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Specializuotoje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje Jonavos AB „Azotas“ (dabar „Achema“) apsaugai, gaisrininko – vairuotojo pareigose. 1989 m. kovo 20 d. Jonavos AB „Achema“ įvyko gaisras. Gesinti nurodyto gaisro, atliekant tarnybines pareigas, buvo iškviestas ir ieškovas. Gaisro malšinime jis nepertraukiamai dalyvavo keturias dienas. Ketvirtąją gaisro malšinimo dieną jis pradėjo jausti pirmuosius nuo gaisro gesinimo sveikatos pablogėjimo padarinius: silpnumą, galvos svaigimą, pykinimą ir buvo išsiųstas į medicininį punktą. Iškart po atliktų medicininių procedūrų, vykdydamas savo tarnybinę pareigą, jis grįžo gesinti AB „Azotas“ patalpose kilusį gaisro židinį. 1989 m. kovo 31 d. jis neteko sąmonės ir buvo išvežtas į Kauno Akademines klinikas, kur jam buvo atlikta kraujo perpylimo operacija. 1989 m. balandžio 1 d. L. M. atgavo sąmonę. Klinikose buvo gydomas iki 1989 m. balandžio 24 d., po to grįžo į darbą. Kadangi negalėjo savo pareigų atlikti 100 %, jis dar gydėsi Rusijos Federacijos Truskocevo sanatorijoje, LR Vidaus reikalų ministerijos ligoninėje. Atlikus išsamius medicininius tyrimus bei įvertinus jo sveikatos būklę, buvo nuspręsta, jog ieškovas netinkamas dirbti gaisrininko pareigose ir 1991 m. kovo 14 d. jis buvo atleistas. Nors nelaimingo atsitikimo darbe įvykio faktas ne dėl ieškovo kaltės tinkamai iš karto nebuvo nustatytas ir atitinkamai įformintas, tačiau medicininiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad L. M. susirgimai įgyti tarnybos metu. 2008 m. sausio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-126-660/2008 sprendimu nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas „kad dėl darbo aplinkos pavojingumo, kenksmingo veiksnio 1989 m. kovo 20 d. – 1989 m. kovo 31 d. darbe – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 16–oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje Jonavos AB „Achema" apsaugai – vykdant pavestas darbines funkcijas pareiškėjui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – apsinuodijimas amoniaku ir nitrofoska".

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog mano, kad Vidaus reikalų ministerija yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje bei, kad šią bylą nagrinėti kompetentingas yra administracinis teismas.

Jonavos rajono apylinkės teismas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai, šiame įstatyme nurodyta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 (Žin., 1997, Nr. 86-2162), 2 punkte nustatyta, kad žalos atlyginimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Jonavos rajono apylinkės teismo nuomone, kompetentingoms institucijoms vykdant valstybės prievolę atlyginti žalą, nustatytą Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnyje, yra atliekami viešojo administravimo veiksmai. Be to, ieškovo teigimu, nelaimingas atsitikimas įvyko tarnybos metu. Dėl nurodytų aplinkybių Jonavos rajono apylinkės teismui kilo abejonių, ar šią bylą nagrinėdamas bendrosios kompetencijos teismas nepažeistų rūšinio teismingumo taisyklių, tad kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumo klausimui išspręsti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2– 4 dalys).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tuo, kad susirgimus įgijo nelamingo atsitikimo metu jam atliekant tarnybines gaisrininko – vairuotojo pareigas.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio l dalimi, ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad socialinės apsaugos priemonių sistema, taikoma vidaus tarnybos pareigūnams, prie kurių priskiriamos ir kompensacijos, mokamos pareigūnams, patyrusiems sveikatos sužalojimus einant tarnybines pareigas yra viešosios teisės reguliavimo sritis (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta byloje N. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai; 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai; 2005 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje D. Š. v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos). Nepriklausomai nuo įvykio, kurio metu buvo sužalota sveikata, laiko, tokio pobūdžio ginčas dėl pareigūnui padarytos žalos atlyginimo teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys