Nr. DOK-4088
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2018-2(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautu trečiojo asmens K. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo K. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis, kuria netenkintas jo prašymas dėl išieškotojo pakeitimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-4088
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2018-2(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautu trečiojo asmens K. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo K. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis, kuria netenkintas jo prašymas dėl išieškotojo pakeitimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Trečiojo asmens K. K. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė imperatyvią ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normą dėl įskaitymo bankroto metu negalimumo ir nukrypo nuo kasacinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2013">3K-3-498/2013</a> pateiktų išaiškinimų. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytai taisyklei taikytina išimtis, kai įskaitomi reikalavimai tenkinami iš administravimo lėšų. Atsakovams bylinėjimosi išlaidos priteistos iš įmonės administravimo lėšų, o ne iš bendrų lėšų, todėl vienarūšių reikalavimų niekada nebuvo atsiradę ir nemokumo administratorius niekada neturėjo reikalavimo teisės į atsakovus, todėl įskaitymo sandoriai yra niekiniai, be to, jie atlikti neįgalioto asmens.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti D. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už trečiąjį asmenį 2020 m. rugpjūčio 14 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 4.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
