Civilinė byla Nr. 3K-3-290-611/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02006-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.4.5.5; 2.6.2.1; 3.2.8.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ieškinį atsakovui „Danske Bank A/S“, veikiančiam per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, dėl delspinigių sumažinimo, trečiasis asmuo I. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo teisės spręsti delspinigių, priteistų įsiteisėjusia hipotekos teismo nutartimi, mažinimo klausimą.
Ieškovė prašė sumažinti iki 15 777,47 Eur antstolio V. M. vykdomojoje byloje išieškomus atsakovo naudai delspinigius, nustatytus 2006 m. birelio 12 d. kredito sutarties su papildymais ir pakeitimais pagrindu.
Ieškovė nurodė, kad 2006 m. birželio 12 d. kredito sutarties pagrindu jai suteiktas 653 093,14 Eur kreditas; sutartimi nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2008 m. birželio 12 d.; paskola užtikrinta hipotekos lakštu Nr. 01120070005103, įkeitimo lakštais Nr. 01220070005104 ir įkeitimo lakštu 01220070007233. Pasibaigus sutartyje nustatytam terminui atsakovas inicijavo priverstinį skolos išieškojimą.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino atsakovo „Danske bank A/S“ prašymą ir nutarė išieškoti pagal kredito sutartį 433 447,15 Eur negrąžinto kredito, 1057,36 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 460 296,11 Eur nesumokėtų delspinigių, iš viso 894 800,62 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Delspinigiai teismo nutartimi priteisti už laikotarpį nuo kredito sutarties nutrūkimo (2008 m. birželio 12 d.) iki atsakovo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos teisme dienos (2012 m. vasario 15 d.), t. y. už beveik ketverių metų laikotarpį. Išieškojimą vykdo antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879.
Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu prašo sumažinti atsakovo reikalaujamą netesybų sumą ir priteisti delspinigius už pusę metų. Netesybos mažintinos ir CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes kredito sutarties 19 punkte nurodyta 0,08 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra neprotinga, nesąžininga, todėl mažintina iki 0,02 proc. Taigi, taikant ieškinio senatį ir delspinigius skaičiuojant pagal 0,02 proc. delspinigių normą, bendra iš ieškovės atsakovo priteistina delspinigių suma mažintina iki 15 777,47 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, antstolio V. M. išieškomus vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 delspinigius sumažino nuo 460 296,11 Eur iki 63 263,85 Eur sumos; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad kredito sutartimi nustatytas terminas kreditui grąžinti – 2008 m. birželio 12 d. Ieškovei sutartyje nustatytu terminu negrąžinus pagrindinės skolos, atsakovas įgijo teisę reikalauti delspinigių atlyginimo už kiekvieną kalendorinę praleisto termino dieną (kredito sutarties 19 punktas), pradedant delspinigius skaičiuoti nuo 2008 m. birželio 13 d. Kadangi atsakovas į teismą dėl delspinigių išieškojimo kreipėsi 2012 m. kovo 15 d., tai teismas pritaikė ieškinio senaties terminą ir, atsižvelgdamas į kredito sutarties 19 punkte nustatytą 0,08 proc. delspinigių normą, netesybas skaičiavo nuo 434 504,51 Eur negrąžintos paskolos, todėl priteistinomis laikė 63 236,85 Eur (434 504,51 Eur x 0,08 proc. x 182 d.) palūkanų.
Teismas nustatė, kad kredito sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys įvertinti sutartinių įsipareigojimų vykdymo padarinius ir laisva valia nuspręsti dėl sutarties sudarymo. Suteikta kredito suma (653 093,14 Eur) yra didelė, kreditas suteiktas dvejų metų laikotarpiui, tačiau nėra grąžintas ir dėl to atsakovas patiria nuostolių. Teismas sprendė, kad, pritaikius ieškinio senatį, delspinigių suma (63 263,85 Eur), lyginant ją su negrąžinta paskola ir palūkanomis (434 504,51 Eur), nėra neprotingai didelė. Dėl tokių priežasčių teismas atmetė reikalavimą sumažinti iki 0,02 proc. kredito sutartyje nustatytą 0,08 proc. delspinigių normą.
Teismas sprendė, kad patenkinta 89 proc. ieškinio reikalavimų, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteisė 4986,96 Eur žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir bylą nutraukė, grąžino atsakovui jo sumokėtą už apeliacinį skundą 915 Eur žyminio mokesčio.
Kolegija nurodė, kad delspinigiai priteisti įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartimi. Ieškovė neginčijo hipotekos teisėjos nutartimi atsakovui priteistų sumų, tarp jų ir delspinigių normos, jų skaičiavimo laikotarpio, taip pat nesikreipė į teismą dėl sutarties sąlygų modifikavimo. Pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negalima kitoje civilinėje byloje kvestionuoti ankstesnėje civilinėje byloje priteistų ir vykdymo procese išieškomų sumų. Dėl to kolegija nusprendė šią bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kadangi byloje pareikšti reikalavimai išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai kolegija nenagrinėjo šalių nurodyti apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos argumentų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-508/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-508/2013">3K-7-508/2013</a> išaiškinta, kad hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimo, ginčas dėl jų turi būti nagrinėjamas ginčo teisena. Taigi hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio. Tik ginčo tvarka išnagrinėjus bylą, ištyrus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2006). Dėl to Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartis negalėjo būti pagrindas nutraukti bylą dėl to, kad esą yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamos bylos procesas nepažeidžia hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutarties res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a> pateiktais išaiškinimais, nes netapačios nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Nurodomoje byloje hipotekos teismo nutarties prejudicinė reikšmė buvo aiškinama taikant teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimą, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo.
Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a> pateiktais išaiškinimais ir nenukrypo nuo vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės reikšmės klausimą. Vėlesnėje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-387/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-387/2012">3K-3-387/2012</a>) išaiškinta, kad hipotekos teisėjo nutartimi klausimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės, todėl tokia nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad šalių ginčas (ypatingąja teisena nagrinėjamas reikalavimas) yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
Nagrinėjamu atveju neaktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-508/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-508/2013">3K-7-508/2013</a> pateiktas aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo ir nesprendė dėl hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama byla nutrauktina, nes įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartis yra privaloma ir vykdytina. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-508/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-508/2013">3K-7-508/2013</a> pateikti išaiškinimai ne prieštarauja, bet papildo išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 364/2010; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-387/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-387/2012">3K-3-387/2012</a>. Taigi pareiškėjas sutartinių netesybų dydį turi teisę ginčyti bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčo teisenos taisykles, o ne hipotekos teismo nagrinėjamoje byloje pagal ypatingosios teisenos taisykles, tačiau ginčyti gali tol, kol hipotekos teismas neišnagrinėjo ginčo, kilusio iš hipotekos teisinių santykių, ir nepriėmė procesinio sprendimo. Kai hipotekos teismo nutartis įsiteisėja, tai jis nebegali būti vėliau kvestionuojamas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo teisės spręsti delspinigių, priteistų įsiteisėjusia hipotekos teismo nutartimi, mažinimo klausimą
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto res judicata galios tuo aspektu, kai skolininkas kitoje byloje pareiškią savarankišką reikalavimą dėl hipotekos teisėjo nutartyje nurodytos skolos apimties. Kadangi nagrinėjamoje byloje hipotekos teisėjo nutartis išieškoti skolą buvo priimta 2012 m. kovo 15 d., todėl ginčui turi būti taikomos tuo metu galiojusios CK ketvirtosios knygos XI skyriaus normos (CK 4.170–4.197 straipsniai), galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., atitinkamai teisėjų kolegija pasisako dėl iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusių minėtų CK normų aiškinimo ir taikymo.
CPK 293 straipsnyje įtvirtinti civilinės bylos nutraukimo pagrindai. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. jeigu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus, identiško ginčo. Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar hipotekos teisėjo nutartis išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto prilygintina įsiteisėjusiam sprendimui dėl tapataus ginčo, kai skolininkas pareiškia teisme reikalavimą kreditoriui dėl minėta hipotekos teisėjo nutartimi nustatytos išieškotinos skolos apimties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, išaiškino, kad hipotekos teisėjo nutartis už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytinių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto pagal minėtą hipotekos teisėjo nutartį. Būtent šiuo aspektu kasacinis teismas pasisakė, kad civilinė byla pagal hipotekos kreditoriaus ieškinį dėl likusios skolos, neišieškotos iš įkeisto turto, laikytina tapačia byla hipotekos teisėjo išnagrinėtai bylai. Tačiau aptartoje byloje nebuvo pasisakyta dėl skolininko teisės ginčyti hipotekos teisėjo nutartimi išieškotinos skolos dydį tvarkos ir būdų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-508/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-508/2013">3K-7-508/2013</a> suvienodino teismų praktiką hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimą aspektu ir išaiškino, kad nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, ginčas dėl sutartinių netesybų, jų dydžio nagrinėtinas ginčo teisena.
Tokia išvada buvo grindžiama tuo, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos įregistruoti hipoteką, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami.
Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, šios bylos atveju – kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininkės delspinigių turėjimo (neturėjimo) ar jų dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Šią suvienodintą teismų praktiką atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad tuo atveju, kai vykdymo procedūros pagal hipotekos teisėjo nutartį yra pasibaigusios, skolininkas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo (išsireikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius; perdavus daugiau ar didesnės vertės, nei priklauso, turto ir pan.), turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka pateikdamas teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-494/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-494/2011">3K-3-494/2011</a>).
Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir plėtodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusi hipotekos teisėjo nutartis išieškoti skolą iš įkeisto turto neužkerta kelio skolininkui pareikšti savarankišką ieškinį teisme ginčo teisenos tvarka dėl hipotekos teisėjo nutartimi išieškotinos skolos apimties, tokia skolininko iškelta byla nelaikytina tapačia byla CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą ir perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovei 929 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kadangi kasacinis skundas visiškai tenkintas, tai šio žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo, kartu atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
