Pareiškimo Nr. DOK-3530/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00188-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako (pranešėjas), išnagrinėjo nuteistojo J. V. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams įpareigojant tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2. J. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 1 d. apie 12.40 val. Varėnos r., kelio Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus 1-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Audi Q7“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 128, 127, 131.1, 136.2 ir 137 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; nepasirinko saugaus greičio pagal važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, viršijo leistiną 90 km/h greitį – važiavo ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu; prieš pradėdamas lenkti, privalėjo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, nerodo kairiojo posūkio signalo; pradėjo lenkimo manevrą – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinęs saugumu, lenkė kolonoje ta pačia kryptimi važiuojančius ne mažiau kaip septynis automobilius, kurie mažino greitį, kadangi priekyje važiuojanti J. J., vairuojanti automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungusi kairiojo posūkio signalą, ruošėsi sukti į kairę, laiku nenutraukė nesaugaus lenkimo manevro, nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl to atsitrenkė automobilio priekiu į ta pačia kryptimi važiuojančio, su įjungtu kairiojo posūkio signalu išvažiavusio į priešpriešinę eismo juostą, jau pradėjusio išvažiuoti iš pagrindinio kelio į poilsio aikštelę automobilio „Toyota Avensis“ kairę galinę dalį. Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl eismo įvykio automobilio „Toyota Avensis“ keleivė nukentėjusioji K. J. nuo muštinės žaizdos pakaušyje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo sąnario projekcijoje, pilve, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimo židinių galvos smegenyse, skysto kraujo smegenų skilveliuose, kairio raktikaulio lūžio, kairio plaučio sumušimo, kepenų plyšimo, žarnų pasaito plyšimo, kraujosruvos dvylikapirštės žarnos projekcijoje, abipus antinkščiuose, inkstų vartų srityse, pilvaplėvės ertmėje 400 ml skysto kraujo, operacijos metu rasto 500 ml skysto kraujo su kraujo krešuliais, kas komplikavosi smegenų edema, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, nuo kūno sumušimo 2014 m. lapkričio 4 d. mirė, nukentėjusiajam V. J. dėl dešinio peties ir dešinio klubo sumušimo, paviršinių odos nubrozdinimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu atmestas nuteistojo J. V. gynėjo advokato A. Vaičiūno apeliacinis skundas, nukentėjusiosios J. J. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus ir nukentėjusiojo V. J. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendis pakeistas. Nuteistajam J. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas pailgintas iki dvejų metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
4. Kasacine tvarka byla nenagrinėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo J. V. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus kasacinį skundą; 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo J. V. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinį skundą; 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo J. V. kasacinį skundą.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistojo J. V. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo: atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo; panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį ir bylą nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punktu, 455 straipsnio 2 punktu. Pareiškėjas mano, kad teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, akivaizdžiai neteisingai aiškino ir taikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, neteisėtai ir nepagrįstai J. V. veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai nepriėmė išteisinamojo nuosprendžio. Pareiškėjo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad J. V. veiksmuose buvo visi BK 281 straipsnio 5 dalies sudėties požymiai, o apeliacinės instancijos teismo išvados akivaizdžiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pareiškėjas nurodo tokius aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo argumentus:
5.1. KET 136.2 punkte nurodyta, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Vertindamas byloje esančius įrodymus, pareiškėjas daro išvadą, kad automobilio „Audi“ lenkimo manevras pradėtas gerokai prieš automobilio „Toyota“ vairuotojai pradedant bet kokius su posūkiu į kairę, išvažiavimu iš pagrindinio kelio ir sukimu į poilsio aikštelę susijusius veiksmus. Tai įrodo, kad savo veiksmais J. V. nepažeidė KET 136.2 punkto reikalavimų, ir paneigia nepagrįstas jį kaltinančias teismų išvadas, kad nėra duomenų, jog prieš pradėdamas lenkimą automobilio „Audi“ vairuotojas įsitikino, kad tai daryti saugu; jeigu J. V., prieš pradėdamas ir tęsdamas kolonos lenkimo manevrą, būtų įsitikinęs, kad kolonos priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo <...>, būtų išvengęs eismo įvykio <...>; J. J. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad viršydamas saugų ir leistiną greitį J. V. vairuojamas,,Audi Q7“ automobilis staiga išnirs iš automobilių kolonos galo, pradės lenkti greitį mažinančią ir stabdančią visą automobilių koloną, kurios priekyje jos vairuojamas automobilis su įjungtu kairiojo posūkio signalu jau buvo pradėjęs išvažiuoti iš pagrindinio kelio į poilsio aikštelę.
5.2. Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o pagal KET 157 punktą, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Esant nustatytai faktinei situacijai, automobilio „Toyota“ vairuotoja privalėjo įsitikinti, kad keisti važiavimo kryptį yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat lenkiančioms transporto priemonėms, kaip to reikalaujama pagal KET 101 ir 157 punktus.
5.3. KET 137 punkte nurodyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Šis KET punktas reglamentuoja ne jau lenkiančio, bet važiuojančio iš paskos vairuotojo veiksmus ir elgesį. Be to, šiuo KET punktu yra reglamentuotos dvi jo galiojimo sąlygos: 1) priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir 2) yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui). Antroji sąlyga nebuvo nustatyta ir J. V. neinkriminuota. Byloje nenustatyta, kad automobilis „Toyota“ būtų persirikiavęs posūkiui į kairę ar apsisukti.
5.4. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau automobilio „Audi“ greitis nelėmė eismo įvykio, nes ir važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, kai jam neišvengiamą kliūtį sudarė automobilio „Toyota“ vairuotoja. KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas J. V. inkriminuotas neteisėtai ir nepagrįstai, nes priežastiniu ryšiu nesusijęs su eismo įvykio kilimu ir padariniais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo J. V. gynėjo advokato A. Vaičiūno pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
8. Pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesutinkama su J. V. pripažinimu kaltu ir nuteisimu už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir prašoma baudžiamąją bylą nutraukti.
9. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Baudžiamoji byla pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas negali būti atnaujinta dėl kitų BPK 451 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų. Sprendžiant, ar atnaujinti baudžiamąją bylą dėl akivaizdžiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra vertinamas tik baudžiamojo įstatymo pritaikymas konkrečioms teismų nuosprendžiais ir (ar) nutartimis nustatytoms bylos aplinkybėms, o byloje surinkti įrodymai nėra tiriami ir vertinami, išvados apie bylos aplinkybes, jų teisingumą nėra ir negali būti daromos.
10. Argumentai, kuriais nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašant kitaip vertinti faktines aplinkybes, kurias nustatė teismai, nepatvirtina BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo. Pagal teismų praktiką, BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2011).
11. Argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašant kitaip vertinti šio teismo nustatytas faktines aplinkybes, nerodo akivaizdžios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir nepatvirtina BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo, todėl teisėjų kolegija netenkina nuteistojo J. V. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno pareiškimo.
12. Prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti kasaciniai skundai. Atrankos kolegija vertino vieną nuteistojo ir du jo advokatų kasacinius skundus bei jų nepriėmė. Bylų atnaujinimas BPK 451 straipsnio pagrindu nėra dar viena baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija (ar instancija), skirta savo tikslams pasiekti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriėmus kasacinių skundų. Nuteistųjų teisė apskųsti, jų vertinimu, nepagrįstus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius buvo įgyvendinta, o baudžiamoji byla, kaip minėta, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo J. V. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alenas Piesliakas
