J. V. pagal BK 281 str., 369 str., 368 str., 376 str., 2 str., 235 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2260/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00188-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. V. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo J. V. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą J. V. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas ir 281 straipsnio 5 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus, teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl J. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl J. J. priimtas išteisinamasis nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis šios bylos procese neturi prejudicinės galios, tačiau darydami išvadas šioje byloje teismai vadovavosi tik minėtuose teismų sprendimuose nurodytais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdami į gynybos pateiktus J. V. teisinančius argumentus, dėl jų apskritai nepasisakė. Be to, nebuvo įvertinta, kad šio ir prieš J. J. vykusių procesų metu buvo pažeistas liudytojų tarpusavio nesusižinojimo principas, nes nagrinėjamas eismo įvykis ir visos su juo susijusios aplinkybės nuolat ir tendencingai buvo viešinami žiniasklaidos priemonėse, taip dar neapklaustiems liudytojams sužinant kitų liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes.

Eksperto V. Mitunevičiaus kitos bylos procese pateiktos konsultacinės išvados ir paaiškinimai nelaikytini teisėtais būdais gautais įrodymais. 2018 m. lapkričio 7 d. konsultacinės išvados rengimo ir pateikimo metu ekspertas turėjo tik transporto trasologo, o ne eismo įvykių eksperto kvalifikaciją. Be to, šios išvados neteisėtumą ir neleistinumą patvirtina joje pateikti eksperto kompetenciją viršijantys veiksmai (savarankiškas įrodymų rinkimas) ir išvados vertinant ekspertizės aktus bei liudytojų parodymus. V. Mitunevičiaus išvados yra iškraipytos, galimai melagingos, pateiktos siekiant suklaidinti teismą, tai sudaro nusikalstamos veikos, nurodytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Iš buvusios elementarios eismo situacijos akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl J. V. veiksmų ir kaltės, o dėl J. J. sukant į kairę padarytų tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 157 punktų reikalavimų pažeidimų, kurie buvo pagrindinė eismo įvykio bei padarinių kilimo sąlyga (tai konstatuota visuose šešiuose ekspertizės aktuose). J. V., pradėdamas lenkino manevrą, KET pažeidimų nepadarė, lenkimą pradėjo gerokai prieš automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojai J. J. pradedant bet kokius su posūkiu į kairę susijusius veiksmus.

Objektyvūs ir nenuginčijami bylos duomenys patvirtina, kad automobilio „Audi Q7“ greitis nebuvo nei didelis, nei kiek viršytas ir negali būti siejamas su laiku atliekamu stabdymu bei to pasekmėmis, susijusiomis su techninėmis galimybėmis išvengti eismo įvykio kilimo, – būtent automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja sudarė neišvengimą kliūtį automobiliui „Audi Q7“ judėti ir tai techniniu ir teisiniu požiūriu lėmė eismo įvykio kilimą. J. V., lenkdamas priekyje važiuojančius automobilius (ne jų koloną), turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui.

Apeliacinės instancijos teismo išvados, susijusios su matomumu, yra grindžiamos tik prielaidomis. J. V. objektyviai galėjo nematyti automobilio „Toyota Avensis“ rodomo kairiojo posūkio signalo, nes tuo metu jau vykdė lenkimą. O iš dalies liudytojų parodymų galima spręsti, kad J. J. turėjo galimybę matyti J. V. automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tendencingai vadovavosi tik bylos baigtimi suinteresuotos J. J. parodymais. Siekiant objektyviai nustatyti kelio situacijos matomumą, apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma atlikti eksperimentą, tačiau prašymas šališkai buvo atmestas, pateikiant su minėtu prašymu nesusijusius argumentus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas dėl J. V. skirtingų gynėjų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateiktame nuteistojo gynėjo A. Vaičiūno skunde papildomai nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus, teisėtus bei pagrįstus sprendimus, taip pat kad ekspertas V. Mitunevičius, rengdamas 2018 m. lapkričio 7 d. konsultacinę išvadą ir ją pateikdamas, neturėjo reikiamos eismo įvykių eksperto kvalifikacijos, taip pat dėstomi argumentai nėra identiški pirmiau pateikto nuteistojo gynėjo A. Juozapavičiaus kasacinio skundo argumentams, šio skundo turinio esmė yra tapati. Nuteistojo gynėjas A. Vaičiūnas šiame skunde, kaip ir ankstesniame gynėjas A. Juozapavičius, pateikia J. V. palankų atskirų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą ir jų pagrindu neigia teismų nustatytas aplinkybes ir išvadas, kad jis padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Kaip buvo pažymėta šioje nutartyje, dėl iš esmės analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Dėl prašymo atlikti eksperimentą byloje, paneigiant tokio procesinio veiksmo atlikimo reikalingumą, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 9 punkte. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Argumentai apie eksperto V. Mitunevičiaus reikiamos kvalifikacijos neturėjimą rengiant ir pateikiant konsultacinę išvadą yra pakartoti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, į juos išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10, 11 punktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. V. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis